Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-322-485-2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-06-23
Bylos Nr.: 1A-322-485-2014
Teisminio proceso Nr.: 1-55-2-00010-2011-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Remeika (pirm.), Albinas Antanaitis, Dmitrijus Korsakovas
Kaltinamasis: V. S., V. D., R. J.
Nuteistasis: J. A. B., Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros

Kategorijos

2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-322-485/2014

Teisėja Irma Blekaitienė Teisminio proceso Nr. 1-55-2-00010-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Albino Antanaičio, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei, išteisintiesiems V. S., V. D., R. J., gynėjams advokatams R. L., V. S., S. K., S. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. B. ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Virbickaitės apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. A. B. dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270 str. 2 d., 228 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduotas dvejiems metams sutuoktinės L. B., gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybei, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str. J. A. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant J. A. B. per laidavimo laikotarpį atlyginti likusią žalos dalį.

V. S. ir V. D. išteisinti dėl kaltinimų padarius nusikaltimą, numatytą BK 270 str. 2 d., nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

R. J. išteisintas dėl kaltinimų padarius nusikaltimus, numatytus BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių.

Civiliniam ieškovui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato dėl nusikaltimų, numatytų BK 228 str. 1 d., 270 str. 2 d. padarymo, dėl to, kad jis laikotarpyje nuo 2010 m. lapkričio pabaigos - gruodžio pradžios iki 2010 m. gruodžio 17 d., tikslesnė data ir laikas nenustatyti, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str. 1 d. 2 p., 3 d., 21 str. 1 p., 2 p., 3 p., 24 str., Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 2 d., 6 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-01-27 įsakymu Nr. D1-79 patvirtintų miško kirtimų taisyklių 75 p., t.y. (duomenys neskelbtini) savivaldybei neturint teisės valdyti valstybinio miško žemės (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje, kuri neperduota valdyti (duomenys neskelbtini) savivaldybei patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka ir jai esant valstybės pasitikėjimo teise perduotai valdyti Nacionalinei žemės tarnybai, neturėdamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei išduoto Nacionalinės žemės tarnybos įgaliojimo valdyti, naudoti (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje valstybinio miško žemę, racionaliai nenaudojo valstybinio II B grupės rekreacinio miško žemės (miško) pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, jo netausojo, esant nepakeistai Vyriausybės nustatyta tvarka Valstybinio miško žemės paskirčiai į kitą paskirtį, kad būtų galima teisėtai pradėti ruošti hipodromui sklypą, nesaugojo miško nuo neigiamų veiksnių, nenaudojo miško tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai neūkininkavo miško žemėje (miške), bet neturėdamas leidimo (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje valstybinio II B grupės rekreacinio miško žemėje plyniems sanitariniams kirtimams, suorganizavo, duodamas nurodymus sau pavaldžiam (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pavaduotojui P. G. vykdyti miško plynus sanitarinius kirtimus (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje, (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje kv. Nr. 6 sk. Nr. 20 a, 21 a, 26 a, valstybiniame II B grupės rekreaciniame miške, taip pat paskirdamas miško kirtimo darbams darbininkus, siųstus iš (duomenys neskelbtini) darbo biržos į (duomenys neskelbtini) komunalinį ūkį, ir iškirto plynai 1,06 ha plotą, 198,68 m³ žalios pušinės medienos, padarė 32 782,20 Lt žalą aplinkai;

be to, jis, laikotarpyje nuo 2011-01-10 iki 2011-01-14, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, UAB „V. m.“ direktoriui V. S., prisidėjus prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno J. A. B. veiksmų, skyrus darbams UAB „V. m.“ priklausantį buldozerį, davus nurodymus sau pavaldžiam darbininkui B. L. išrauti kelmus ir išlyginti žemę, iškirstoje plynai (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje kv. Nr. 6 sk. Nr. 20 a, 21 a, 26 a valstybinio II B grupės rekreacinio miško biržėje, tokiu būdu raunant kelmus ir lyginant miško žemę, visiškai sunaikinus 0,20 ha plote miško paklotę ir iš dalies, t. y. 30 proc. 0,37 ha plote sunaikinus miško paklotę ir tuo padarius 15 550 Lt žalą aplinkai;

laikotarpyje nuo 2011-01-10 iki 2011-01-14, data ir laikas nenustatyti, UAB „V.a.g.“ direktoriui V. D., prisidėjus prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno J. A. B. ir UAB „V. m.“ direktoriaus V. S. veiksmų, duodant nurodymus sau pavaldžiam UAB „V.a.g.“ meistrui G. K. vykdyti miško plynus sanitarinius kirtimus (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje kv. Nr. 6 sk. Nr. 19 a, 21 a, 26 a, valstybiniame II B grupės rekreaciniame miške, taip pat paskyrus miško kirtimo darbams darbininkus, ir iškirtus plynai (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje valstybinio II B grupės rekreacinio miško 0,15 ha plotą, 28,12 m³ žalios pušinės medienos, padarius 4 639,80 Lt žalą aplinkai, J. A. B. padarė didelę 52 972,00 Lt žalą aplinkai;

taip pat laikotarpyje nuo 2010 m. lapkričio pabaigos - gruodžio pradžios iki 2010 m. sausio 14 d., tikslesnė data ir laikas nenustatyti, J. A. B., eidamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas, būdamas valstybės karjeros tarnautojas, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p. - nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, netarnavo visuomenės interesams, tinkamai neatliko pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, nesilaikė valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, piktnaudžiavo tarnyba, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 str. 1 p., 4 p. - sąžiningai ir tinkamai neatliko tarnybinių pareigų, priimdamas sprendimus, nesivadovavo įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.2 p. - nesielgė taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p., 10 p., 6 str. 19 p., 28 p., 32 str. 1 d., 2 d. 1 p. - nesilaikė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, veiklos skaidrumo, priimdamas sprendimus nesilaikė savivaldybių funkcijos dėl teritorijų planavimo, savivaldybės bendrojo plano ir detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo, priimdamas sprendimus aplinkos kokybės negerino ir jos neapsaugojo, viršijo savo įgaliojimus, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. DV-603 patvirtintų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos nuostatų 5.1 p., 7.1 p. - viršijo savo įgaliojimus vykdydamas seniūnijai ir seniūnui pavestas funkcijas, t. y. neturint (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei leidimų plyniems sanitariniams miško kirtimams, esant nepakeistai miško žemės paskirčiai į sklypą hipodromo statyboms, neturėdamas priimtų sprendimų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybos ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus dėl hipodromo statybų, sklypo hipodromo statyboms ruošimo, (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje valstybinio II B grupės rekreacinio miško kirtimų plynais sanitariniais kirtimais klausimais, pats, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas savo įgaliojimus, neteisėtai priėmė sprendimus (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje kv. Nr. 6 sk. 20a, 21 a, 26 a valstybinio II B grupės rekreacinio miško žemėje, suorganizavo ir plynai iškirto, duodamas neteisėtus nurodymus sau pavaldžiam (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pavaduotojui P. G. vykdyti miško kirtimo darbus, bei paskirdamas neteisėtai veiklai darbininkus, 1,06 ha miško plotą, padarydamas 32782,20 Lt žalą aplinkai, netinkamai atlikdamas pareigas, laikotarpyje nuo 2011-01-10 iki 2011-01-14, sudarė sąlygas UAB „V. m.“ direktoriui V. S., nesilaikant įstatymų, ruošti sklypą hipodromui, lyginat žemę ir raunant kelmus, visiškai sunaikinti miško paklotę 0,20 ha plote ir 30 proc. sunaikinti miško paklotę 0,37 ha plote, padaryti 15 550 Lt žalą aplinkai, laikotarpyje nuo 2011-01-10 iki 2011-01-14 sudarė sąlygas UAB „V. a.g.“ grupė direktoriui V. D. nesilaikant įstatymų, suorganizuojant ir iškertant 0,15 ha miško plotą, padaryti 4639,80 Lt žalą aplinkai, J. A. B. kaip (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno, kaip valstybės karjeros tarnautojo, veikla neatitiko įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, tuo buvo sukeltas visuomenės nepasitikėjimas valstybe, įstatymais, viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais, nesaugota savivaldybių institucijų reputacija, menkinamas jos prestižas, buvo kenkiama savivaldybių institucijų ir valstybės tarnautojų autoritetui, taip kompromituodamas, pažemindamas ir diskredituodamas valstybės tarnautojo vardą, padarė didelę žalą valstybei.

V. S. buvo kaltinamas bei išteisintas pagal BK 270 str. 2 d., dėl to, kad jis, būdamas UAB „V.m.“ direktoriumi laikotarpyje nuo 2011-01-10 iki 2011-01-14, tyrimo metu tikslesnė data ir laikas nenustatyti, prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno J. A. B. neteisėtų veiksmų, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str. 1 p. 2 p. 3 d.; 21 str. 1 p., 2 p., 3 p., 24 str.; Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 2 d., 6 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-01-27 įsakymu Nr. D1-79 patvirtintų Miško kirtimų taisyklių 75 p., t. y. (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje valstybinio miško žemėje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei neturint teisės valdyti valstybinio miško žemės (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje, kuri neperduota valdyti (duomenys neskelbtini) savivaldybei patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka ir jai esant valstybės pasitikėjimo teise perduotai valdyti Nacionalinei žemės tarnybai, neturint (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei išduoto Nacionalinės žemės tarnybos įgaliojimo valdyti ir naudoti (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje Valstybinio miško žemę; racionaliai nenaudojo II B grupės rekreacinio Valstybinio miško žemės pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, jo netausojo, esant nepakeistai Vyriausybės nustatyta tvarka Valstybinio miško žemės paskirčiai į kitą paskirtį, kad būtų galima teisėtai pradėti ruošti hipodromui sklypą; nesaugojo miško nuo neigiamų veiksnių, nenaudojo miško tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai neūkininkavo miško žemėje (miške), bet skyrė darbams UAB „V. m.“ priklausantį buldozerį, davė nurodymus sau pavaldžiam darbininkui B. L. išrauti kelmus ir išlyginti žemę, iškirstoje plynai, (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje, (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje kv. Nr. 6 sk. Nr. 20 a, 21 a, 26 a valstybinio II B grupės rekreacinio miško biržėje, tokiu būdu raunant kelmus ir lyginant miško žemę, visiškai sunaikino 0,20 ha plote miško paklotę ir iš dalies, t. y. 30 proc. 0,37 ha plote sunaikino miško paklotę ir tuo padarė 15 550 Lt žalą aplinkai;

taip pat laikotarpyje nuo 2011-01-10 iki 2011-01-14, tyrimo metu tikslesnė data ir laikas nenustatyti, UAB „V.a.g.“ direktoriui V. D., prisidėjus prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno J. A. B. ir UAB „V. m.“ direktoriaus V. S. veiksmų, pažeidus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str. 1 d. 2 p. 3 d.; 21 str. 1 p., 2 p., 3 p., 24 str.; Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 2 d. 6 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-01-27 įsakymu Nr. D1-79 patvirtintų miško kirtimų taisyklių 75 p., t. y. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei neturint teisės valdyti valstybinio miško žemės (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje, kuri neperduota valdyti (duomenys neskelbtini) savivaldybei patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka ir jai esant valstybės pasitikėjimo teise perduotai valdyti Nacionalinei žemės tarnybai, neturint (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei išduoto Nacionalinės žemės tarnybos įgaliojimo valdyti, naudoti (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje miško žemę, racionaliai nenaudojus II B grupės rekreacinio miško žemės pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, jo netausojus; nesaugojus miško nuo neigiamų veiksnių, nenaudojus miško tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai neūkininkavus miško žemėje (miške), bet neturint gauto leidimo plyniems sanitariniams kirtimams, suorganizavus, duodant nurodymus sau pavaldžiam UAB „V.a.g.“ meistrui G. K. vykdyti miško plynus sanitarinius kirtimus (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje kv. Nr. 6 sk. Nr. 19 a, 21 a, 26 a, valstybiniame II B grupės rekreaciniame miške, taip pat paskyrus miško kirtimo darbams darbininkus, ir iškirtus plynai 0,15 ha plotą, 28,12 m³ žalios pušinės medienos, padarius 4 639,80 Lt žalą aplinkai, bendrais veiksmais V. S. kartu su J. A. B. ir V. D., padarė didelę 52 972,00 Lt žalą aplinkai.

V. D. buvo kaltinamas bei išteisintas pagal BK 270 str. 2 d., dėl to, kad jis, būdamas UAB „V.a.g.“ direktoriumi, laikotarpyje nuo 2011-01-10 iki 2011-01-14, tyrimo metu tikslesnė data ir laikas nenustatyti, prisidėjo prie neteisėtų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno J. A. B. ir UAB „V.m.“ direktoriaus V. S. veiksmų, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str. 1 d. 2 p. 3 d.; 21 str. 1 p., 2 p., 3 p., 24 str.; Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 2 d. 6 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-01-27 įsakymu Nr. D1-79 patvirtintų miško kirtimų taisyklių 75 p., t. y. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei neturint teisės valdyti valstybinio miško žemės, kuri neperduota valdyti (duomenys neskelbtini) savivaldybei patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka ir jai esant valstybės pasitikėjimo teise perduotai valdyti Nacionalinei žemės tarnybai, neturint (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei išduoto Nacionalinės žemės tarnybos įgaliojimo valdyti, naudoti (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje miško žemę; racionaliai nenaudojo valstybinio II B grupės rekreacinio miško žemės pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, jo netausojo; nesaugojo miško nuo neigiamų veiksnių, nenaudojo miško tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai neūkininkavo miško žemėje (miške), bet neturėdamas gauto leidimo (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje kv. Nr. 6 sk. Nr. 19 a, 21 a, 26 a valstybinio miško žemėje plyniems sanitariniams kirtimams, suorganizavo, duodamas nurodymus sau pavaldžiam UAB „V.a.g.“ meistrui G. K. vykdyti miško plynus sanitarinius kirtimus, taip pat paskirdamas miško kirtimo darbams darbininkus, ir iškirto plynai 0,15 ha plotą, 28,12 m³ žalios pušinės medienos, padarė 4 639,80 Lt žalą aplinkai, bendrais veiksmais V. D. kartu su J. A. B. ir V. S. padarė didelę 52 972,00 Lt žalą aplinkai.

R. J. buvo kaltinamas bei išteisintas pagal BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d., dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2010-12-09 iki 2010-12-30, eidamas (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, būdamas valstybės tarnautoju, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p., 15 str. 1 d. 5 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.2 p., 2.3 p., 2.5 p., Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 str. 1 p. 4 p., Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių 5.9 p., (duomenys neskelbtini) RAAD direktoriaus 2005-09-05 įsakymu Nr. V-84 patvirtintų (duomenys neskelbtini) RAAD miškų kontrolės skyriaus nuostatų 7.13 p., (duomenys neskelbtini) RAAD direktoriaus 2009-12-30 įsakymu Nr. ARV-133 patvirtintų (duomenys neskelbtini) RAAD Miškų kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto - vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.2 p., t.y. vykdydamas miškų kontrolę (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje, (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje valstybiniame II B grupės rekreaciniame miške kvartale Nr. 6, matydamas neteisėtai iškirstą biržę sklype Nr. 26, nesustabdė neteisėtų veiksmų, kad būtų nutraukta neteisėta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno J. A. B. veikla kertant mišką, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų apsaugota aplinka, nesiėmė jokių priemonių, kad įformintų pažeidimo faktą, kad išaiškintų neteisėtai kirtusius mišką asmenis, kad juos patraukti atsakomybėn ir, kad būtų atlyginta padaryta žala aplinkai, bet, 2010-12-30 surašęs (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės valstybinių miškų būklės, naudojimo ir apsaugos organizavimo patikrinimo pažymą, ir pateikęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamentui, esančiam (duomenys neskelbtini), tyčia nuslėpė nustatytą neteisėtai iškirsto valstybinio II B grupės rekreacinio miško faktą (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje kv. Nr. 6 sk. Nr. 26, taip slėpdamas pažeidimo faktą ir klastodamas patikrinimo metu nustatytus faktinius duomenis, suklastojo dokumentą - pažymą, pateikdamas suklastotą pažymą (duomenys neskelbtini) RAAD, ją panaudojo, patikrinimo metu žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė kreipsis dėl leidimų plyniems sanitariniams kirtimams į (duomenys neskelbtini) RAAD (duomenys neskelbtini) rajono agentūrą, apie esamą padėtį dėl neteisėtai iškirsto miško neinformavo (duomenys neskelbtini) RAAD (duomenys neskelbtini) rajono agentūros, tokiais savo veiksmais R. J. piktnaudžiavo tarnyba, sukeldamas visuomenės nepasitikėjimą valstybe, valstybės tarnautojais, viešuoju administravimu, nesaugodamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos reputacijos, nedidindamas, bet menkindamas jos prestižą, kenkdamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų autoritetui, juos kompromituodamas, pažemindamas ir diskredituodamas pareigūno vardą, padarė didelę žalą valstybei, tinkamai neatliko pareigų, sudarė sąlygas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnui J. A. B., 2010 m. lapkričio pabaigoje-gruodžio pradžioje pradėtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 270 str. 2 d. tęsti iki 2010-12-17, neteisėtai kertant valstybinį II B grupės rekreacinį mišką, darant žalą aplinkai (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje kv. Nr. 6 sk. Nr. 20 a., 21 a., 26 a., sudarė sąlygas laikotarpyje nuo 2011-01-10 iki 2011-01-14 (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje kv. Nr. 6 sk. Nr. 20 a, 21 a, 26 a, UAB „V. m.“ direktoriui V. S. nusikalstamai veikai, numatytai BK 270 str. 2 d., tęsti, raunant kelmus ir lyginant žemę, taip sunaikinti miško paklotę, daryti žalą aplinkai, sudarė sąlygas laikotarpyje nuo 2011-01-10 iki 2011-01-14 UAB „V.a.g.“ direktoriui V. D. nusikalstamai veikai, numatytai BK 270 str. 2 str., tęsti kertant mišką (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje kv. Nr. 6 sk. Nr. 19 a., 21 a., 26 a., daryti žalą aplinkai, sudarė sąlygas J. A. B., V. S., V. D. nusikalstamais veiksmais, bendrai padaryti didelę 52972 Lt žalą aplinkai.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl V. S., V. D. ir R. J. išteisinimo panaikinti ir priimti jų atžvilgiu naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 270 str. 2 d. ir paskirti jam 100 MGL baudą, V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 270 str. 2 d., ir paskirti jam 50 MGL baudą, R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 100 MGL baudą. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Žemesnės instancijos teismas

Prokurorės teigimu apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. S. ir V. D. savo veiksmais nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 270 str. 2 d., o R. J. veikų, numatytų BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. Teismas kaltu pripažino tik J. A. B., padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 270 str. 2 d., 228 str. 1 d., nors dėl visų šių asmenų veiksmų, tarpusavyje susijusių priežastiniu ryšiu, buvo sukeltos bendros pasekmės siekiant vieningo neteisėto tikslo - neteisėtai iškertant visuomenei vertingą valstybinį II B miškų grupės rekreacinės paskirties mišką įrengti žirgų bėgimo taką.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. S. ir V. D. savo veiksmais nepažeidė gamtos apsaugos įstatymų bei nepadarė didelės žalos, kadangi jų veikos metu vykdomi miško kirtimo darbai buvo atliekami pagal galiojantį leidimą ir nebuvo pažeisti gamtosaugą reglamentuojantys teisės aktai. Tačiau pagal miškų įstatymo bendrą nuostatą miško valdytojas privalo minimaliai pažeisti paklotę, už miško paklotę yra atsakinga ta struktūra, kuri gavo leidimą miško kirtimui. Pats V. S. pripažįsta, kad buvo jo nurodymu vykdomi kelmų rovimo bei miško žemės lyginimo darbai, ir kad taip jis veikęs pagal leidimą miškui kirsti. Leidimas kirsti mišką buvo išduotas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei, tačiau ji jokių įgalinimų veikti pagal minėtą leidimą nesuteikė V. S. Be to, nors leidimas buvo išduotas, bet jo išdavimą sąlygojo neteisėta veika, R. J. veiksmai piktnaudžiaujant tarnyba suklastojus dokumentą - 2010-12-30 pažymą. Apklausti teismo posėdžio metu liudytojai, o taip pat ir pats kaltinamasis R. J. pripažino, jog jau esant atliktam plynam kirtimui negali būti teisėtai vėliau išduodamas leidimas tokį kirtimą atlikti. Pagal neteisėtai išduotą leidimą atlikti veiksmai negali būti pripažįstami teisėtais. Todėl V. S. veiksmų nėra pagrindo pripažinti teisėtais. Be to, buvo iškirsta dalis miško už biržės ribų, tai patvirtino liudytojas G. S. Pagal 2011-01-05 leidimą kirtimai buvo atlikti, bet jie buvo atlikti anksčiau, dėl ko J. A. B. buvo pripažintas padaręs veikas, numatytas BK 228 str. 1 d., 270 str. 2 d. 2001-07-01 Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. 1-671 9 str. 6 d. numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius, negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Teigiant, kad bendrovių direktoriai V. S. ir V. D. veikė pagal leidimą miškui kirsti, kuris buvo išduotas kaip po valdytojui - (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai (nors faktinis valdytojas buvo Nacionalinė žemės tarnyba), vykdant kirtimus miškas turėjo būti saugomas nuo žalingų veiksnių, planuojama jį atkurti, todėl miško paklotės naikinimas, lyginimas linija atitinkančia žirgų bėgimo taką, nerodo siekio mišką atkurti, miško paklotės naikinimas laikytinas žalingu miškui veiksniu.

Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp kaltinamųjų V. S. bei V. D. nebuvo susitarimo arba, kad jie žinojo apie vienas kito veiksmus ir siekė bendro rezultato. Tačiau tiek V. S., tiek V. D. veikė paprašyti verslininko S. K., jų vykdomi darbai buvo atliekami pakankamai nedideliame plote ir tuo pačiu metu. V. S. praktiškai net nebūtų galėjęs atlikti veikos, t. y. rauti kelmų ir stumdyti miško žemės, jei nebūtų V. D. veiksmais išpjauti medžiai - brandus miškas. V. S. ir V. D. jokių leidimų neturėjo, žinojo, kad miškas nepriklauso S. K., kuris prašąs juos atlikti darbus, jų valdomos bendrovės nebuvo sudariusios sutarčių nei su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, nei su kitu juridiniu ar fiziniu asmeniu dėl tokių darbų atlikimo.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. S. veiksmais padaryta žala aplinkai nevertintina kaip didelė žala gamtai. Veikos metu teritorija priklausė valstybinės reikšmės miškams, buvo iškirstas ir sudarkytas miesto visuomenei vertingas rekreacinės paskirties miškas, vietos gyventojų gausiai lankomas ir esantis visiškai šalia gyvenamojo kvartalo. Įvertintina ir tai, kad galimybė atkurti tai kas buvo sunaikinta kaltinamųjų veika miesto teritorijoje truktų dešimtmečius, o atsižvelgiant į tai, kad teritorija yra mieste, kad net ir atsodinus miškas galėtų pasiekti tokią brandą, jog galėtų tapti rekreacinės paskirties, taip pat atspindi nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pasekmės nebuvo sukeltos.

Prokurorės nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. J. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d. objekto ir objektyviosios pusės, kad R. J. surašyta 2010 m. gruodžio 30 d. pažyma, neteisingai įvertinta kaip dokumentas - BK 300 str. dalyko prasme. Dokumente nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Nors R. J. surašytoje pažymoje 6 miško kvartalas neminimas, tačiau tai rodo, ne tai, kad R. J. negalėjo nematyti pažeidimų, bet tai, kad dokumente nurodoma informacijos dalis apie jo apsilankymus atitinkamuose kvartaluose neatitinka tikrovės. Bylos medžiaga patvirtintas jo apsilankymas 6 kvartale bei tai, kad tuo metu jau buvo akivaizdūs pažeidimo požymiai. Tai, kad pažymoje nurodytu laiku 6 kvartale lankėsi neneigia ir pats R. J..

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai išteisino R. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d. padarymo. R. J. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi pasireiškė jo neveikimu pastebėjus galimus pažeidimo požymius. Iš R. J. parodymų bei jo surašytos pažymos turinio analizės matyti, jog jis žinojo, jog leidimas buvo duotas atrankiniam sanitariniam kirtimui (kai galima iškirsti aikštę iki 10 arų), vizualiai jam buvo aišku, kad yra 20 arų plynuma, o sniego danga objektyviai negalėjo trukdyti pastebėti 50-70 metų brandumo medyno plyno kirtimo, tuo tarpu jis savo pažymoje nenurodė aplankęs 6 kvartalą ir konstatavo, jog esminių pažeidimų neužfiksuota. R. J. pagal užimamas pareigas valstybės tarnyboje turėjo pareigą kontroliuoti ar nėra daromi pažeidimai ir matė, jog vietoj atrankinio kirtimo atliktas plynas kirtimas, tačiau tyčia slėpdamas pažeidimo faktą ir klastodamas privalomo jam pagal pareigas atlikti patikrinimo metu nustatytus faktinius duomenis surašant nustatytą valstybinių miškų būklės, naudojimo ir apsaugos organizavimo patikrinimo pažymą. R. J. vykdydamas savo, kaip Miškų kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, turėjo pareigą surašyti atitinkamą dokumentą, tai yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės valstybinių miškų būklės, naudojimo ir apsaugos organizavimo patikrinimo pažymą, todėl tokia pažyma pripažintina dokumentu. Pateikdamas suklastotą 2010-12-30 pažymą R. J. nuslėpė faktą nuo (duomenys neskelbtini) rajono aplinkos apsaugos agentūros apie tikrąją padėtį (duomenys neskelbtini) miesto miškuose ir tuo trečiųjų asmenų interesais sudarė sąlygas tęsti J. A. B. pradėtą nusikalstamą veiką dėl neteisėto savavališko miško kirtimo, sudarė sąlygas, jog būtų išduotas neteisėtai leidimas miškui (kurio bent dalis jau buvo iškirsta) kirsti ateityje, tokiu būdu taip pat sudarant sąlygas V. D. ir V. S. padaryti nusikalstamą veiką prisidedant prie J. A. B. pradėtos vykdyti veikos, siekiant vieno bendro rezultato - žirgų bėgimo tako įrengimo miško paskirties žemėje. Pažyma sukėlė valstybei teisiškai reikšmingus padarinius, joje užfiksuoti duomenys buvo reikšmingi tiek valstybės, tiek savivaldybės institucijų normaliai veiklai, tai yra Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento veiklai dėl valstybinių miškų būklės, naudojimo ir apsaugos organizavimo užtikrinimo, tame tarpe vos po keleto dienų, tai yra 2011-01-05 išduodant leidimą kirtimui, miško savininkui - valstybei ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo valdyti minėtą mišką), o taip pat ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, o tuo pačiu R. J. veika sudarė sąlygas tęsti nusikalstamą veiką padarant didelę žalą gamtai, veikti V. D. ir V. S. prisidengiant neteisėtai išduotu leidimu, bei sudarant sąlygas J. A. B. neteisėtai veikai nuslėpti. Suklastojęs pažymą R. J. tuo pačiu, veikdamas vieninga tyčia, esant įtarimui dėl padaryto pažeidimo, nesiėmė jokių veiksmų pažeidimui išaiškinti, pažeidėjams nustatyti ir pažeidimams nutraukti. Taigi, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių, ko pasėkoje nepagrįstai buvo išteisinti V. S. ir V. D., dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 270 str. 2 d. padarymo, o R. J. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d.

Šalies argumentai

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. A. B. apeliaciniu skundu prašo 2014 m. sausio 15 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti:

Žemesnės instancijos teismas

pašalinti iš nuosprendyje išdėstytų jo veikų aprašymo dalis - dėl veikos, padarytos laikotarpyje nuo 2011-01-10 iki 2011-01-14, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, prisidėjus UAB „V.m.“ direktoriui V. S., dėl miško paklotės sunaikinimo ir 15 550 Lt žalos padarymo; veikos, padarytos laikotarpyje nuo 2011-01-10 iki 2011-01-14, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, prisidėjus UAB „V.a.g.“ direktoriui V. D., dėl plyno rekreacinio miško iškirtimo ir 52972,00 Lt žalos aplinkai padarymo; veikos, padarytos laikotarpyje nuo 2011-01-10 iki 2011-01-14 dėl netinkamai atliekamų pareigų sudarant sąlygas UAB „V. m.“ direktoriui V. S., nesilaikant įstatymų ruošti sklypą hipodromui, lyginant žemę ir raunant kelmus, visiškai sunaikinti miško paklotę ir padaryti 15 550 Lt žalą, bei UAB „V. a. g.“ direktoriui V. D. nesilaikant įstatymų suorganizuoti ir iškelti 0,15 ha miško ploto, padarant 4639,80 Lt žalą;

pakeisti veikos, numatytos BK 228 str. 1 d., laikotarpį į „nuo 2010 m. lapkričio pabaigos – gruodžio pradžios iki 2010 m. gruodžio 17 d., tikslesnė data ir laikas nenustatyti“,

panaikinti nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 270 str. 2 d. ir dėl šios veikos padarymo jį išteisinti.

Šalies argumentai

Skunde apeliantas nurodo, kad nuosprendis neatitinka BPK nuosprendžiui keliamų reikalavimų, todėl teismas turėtų jį iš dalies pakeisti ir pašalinti iš jo kaltinimo perteklines dalis, t.y. nurodytas aplinkybes, kad prie jo veiksmų prisidėjo V. S., o prie jų abiejų veiksmų prisidėjo V. D., bei kad jis padarė 52972,00 Lt žalą, o ne 32782,00 Lt žalą, nes šios aplinkybės prieštarauja teismo padarytoms išvadoms išteisinant V. S. ir D. D.. Padarytos žalos dydžio tikslus nustatymas yra svarbus, kadangi apeliantas nuosprendžiu yra įpareigotas atlyginti padarytą turtinę žalą per 2 metų laikotarpį. Kadangi teismas nustatė, kad jokio bendrininkavimo tarp apelianto, V. S. ir D. D. nebuvo, todėl apeliantui turėjo būti inkriminuoti tik jo paties veiksmai ir jais sukelti padariniai. Tarp apelianto veiksmų ir V. S. bei V. D. veiksmų padarinių (15 550 Lt žalos aplinkai ir 4639,80 Lt žalos aplinkai) nebuvo tiesioginio priežastinio ryšio. Be to, tikslus veikos ir jos padarinių nustatymas turės reikšmės sprendžiant civilinio ieškinio klausimą civilinio proceso tvarka.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismui nenustačius apelianto, V. S. ir D. D. bendrininkavimo fakto, apeliantui inkriminuotos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d. padarymo laikas turėtų būti taip pat koreguojamas, nes apeliantas po 2010 m. gruodžio 17 d. jokių nusikalstamų veikų nepadarė. Be to, teismas turėjo apeliantą išteisinti dėl veikos, numatytos BK 270 str. 2 d., kadangi nebuvo nustatyta, jog jo veiksmais padaryta 32782,20 Lt žala aplinkai yra didelė.

Išteisintasis V. S. savo atsikirtimu į Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 25 d. nuosprendį dalyje dėl jo išteisinimo palikti nepakeistą, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad tai jog vieną iš kaltinamųjų teismas pripažino katu padarius nusikalstamas veikas, nereiškia, kad kiti kaltinamieji taip pat padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Bendrų pasekmių ir vieningo tikslo siekimo konstatavimas galimas tik tada, kai tarp kaltinamųjų yra bendrininkavimas. Šioje byloje kaltinamiesiems bendrininkavimas nebuvo inkriminuojamas, be to nebuvo nustatytas ir faktinis bendrininkavimas. Išteisintasis nei su vienu iš kaltinamųjų atliekamų darbų teritorijoje nebuvo bendravęs, darbus atliko S. K. prašymu, ką patvirtino liudytoju apklaustas S. K.. Jokių įrodymų, rodančių susitarimo tarp V. S., V. D. ir J. A. B. buvimą nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme pateikta nebuvo.

Atsikirtime taip pat nurodoma, kad paties kelmų rovimo bei teritorijos lyginimo darbų faktas savaime neužtraukia atsakomybės pagal BK 270 str. 2 d. Būtina nustatyti kokie gamtos apsaugos įstatymų reikalavimai buvo pažeisti, tačiau pirmos instancijos teismas pripažino, kad išteisintasis V. S. nepažeidė nei Miškų įstatymo, nei Miškų kirtimo taisyklių, kadangi tuo metu buvo galiojantis leidimas miškui kirsti, o leidimas kelmams rauti yra nereikalingas. Prokurorė nepagrįstai teigia, kad visų kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta didelė žala gamtai (52972 Lt), buvo iškirstas ir sudarkytas vertingas rekreacinės paskirties miškas, kas sukėlė didelį rezonansą visuomenėje, todėl buvo sukeltos BK 270 str. 2 d. numatytos pasekmės. Visų pirma nurodyta žalos suma yra visų kaltinamųjų veiksmais padaryta bendra žala, todėl ji negali būti vertinama tik kaip V. S. veiksmų pasekmė, nes bendrininkavimo tarp kaltinamųjų nebuvo. Kaip pasekmė turi būti vertinama tik jo veiksmais padaryta žala, t.y. 15 550 Lt žala aplinkai, kuri nei kaltinamajame akte, nei apeliaciniame skunde nėra laikoma didele žala. Be to, jokie saugomi augalai ar smulkieji gyvūnai, gamtos paminklai ar pan. toje teritorijoje nebuvo užfiksuoti, ši teritorija buvo išbraukta iš valstybinės reikšmės miško, pakeista šio miško žemės sklypo paskirtis į kitą naudojimo paskirtį, kas rodo, kad minėta teritorija nebuvo ypatingai reikšminga gamtosaugine prasme, todėl ir V. S. veiksmais padaryta žala aplinkai nevertintina kaip didelė žala gamtai.

Išteisintojo R. J. gynėjas advokatas V. S. atsikirtimu į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl R. J. išteisinimo palikti nepakeistą o prokurorės skundą atmeti. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visus baudžiamosios bylos duomenis, teisingai juos ištyrė ir įvertino priimdamas R. J. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Atsikirtime nurodoma, kad prokurorės teiginys, jog R. J. neveikė taip, kaip pagal savo pareigas privalėjo veikti, yra nepagrįstas, kadangi R. J. aktyviais veiksmais informavo savo tiesioginį vadovą ir atsakingus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės valdininkus apie neteisėtą miško kirtimą, nors tikrinimo metu ir nepavyko surinkti šią informaciją patvirtinančių įrodymų. Šią aplinkybę patvirtino ir pirmosios instancijos teismas. Be to, iškirsto miško plotas Vyriausybės nutarimu buvo pašalintas iš valstybinės reikšmės miškų plotų, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendime konstatuota, kad iškirstos teritorijos miškų ūkio paskirties žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis pakeista į kitą visuomeninės paskirties teritorijos, naudojimo pobūdį, todėl tai panaikino veikos nusikalstamą pobūdį.

Žemesnės instancijos teismas

Atsikirtime gynėjas taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai išteisino R. J. dėl veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. padarymo. Teismas pagrįstai pripažino, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojinga ir nusikalstama. BK 300 str. numatyto nusikaltimo dalyku be kitų dokumentams būdingų požymių gali būti tik tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi normaliai valstybės ir savivaldos institucijų veiklai. Dokumentai neturintys tokio pobūdžio duomenų negali būti šios nusikalstamos veikos dalykas. Pažymėtina, kad R. J. jau buvo paskirta tarnybinė nuobauda – giežtas papeikimas dėl veikų, dėl kurių jis buvo persekiojamas šiame baudžiamajame procese. Lietuvos Aukščiausiojo teismo žmogaus teisių apžvalgoje (Publikuota 2004 m. „Teismų praktika Nr. 12) yra aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyta apie draudimą antrą kartą bausti asmenį dėl tos pačios veikos, nepriklausomai nuo to, ar ji būtų kvalifikuojama kaip nusikaltimas, ar kaip kitokio pobūdžio pažeidimas. Kadangi R. J. jau yra nubaustas tarnybine nuobauda, kurią jam skyrė ne privatus subjektas, bet valstybė per savo instituciją, todėl baudimas antrą kartą yra negalimas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo J. A. B. apeliacinį skundą atmesti, išteisintieji V. S., V. D. ir R. J. bei jų gynėjai prašė atmesti prokurorės apeliacinį skundą, nuteistasis J. A. B. ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti.

Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

Prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Lazdijų apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl V. S., V. D. ir R. J. išteisinimo ir pripažinti V. S. ir V. D. kaltais dėl BK 270 str. 2 d. padarymo, o R. J. dėl BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. padarymo.

BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Įvertinusi bylos aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus kiekvieną atskirai bei jų viseto kontekste, dėl ko padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad byloje nenustatyta, jog V. S. ir V. D. padarė jiems inkriminuojamas veikas, numatytas BK 270 str. 2 d., o R. J. – BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. ir pagrįstai juos išteisino, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl veikos, numatytos BK 270 str. 2 d.

V. S. ir V. D. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 270 str. 2 d., padarymo apylinkės teismo nuosprendžiu išteisinti, motyvuojant tuo, kad jų veiksmuose nenustatyta dviejų objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, t.y. aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimo ir didelės žalos gamtai.

BK 270 str. numato baudžiamąją atsakomybę už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimą. Šio nusikaltimo objektyvųjį požymį apibūdina gamtos apsaugos įstatymų pažeidimas, todėl sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 270 str. sudėties buvimo, būtina nustatyti, kokie reikalavimai gamtos apsaugos įstatymų yra pažeisti bei ar dėl šių pažeidimų buvo padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai (2014 m. sausio 14 d. Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-96/2014). Bylos duomenimis nustatyta, kad V. S. ir V. D. buvo kaltinami pažeidę Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 1 d., 3 d., 10 str. 5 d. 1 p. 2 p., 11 str. 5 d. 11 d., 21 str. 1 d., 1 p., 22 str. 1 d.2 p.3 p., 25 str. 5 d. 1 p. 2 p., 26 str. 1 d., 4 d. 8 p., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str. 1 d. 2 p., 3 d.; 21 str. 1 p., 2 p., 3 p., 24 str., Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. 2 p. 3 p., Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 2 d., 6 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-01-27 įsakymu Nr. D1-79 patvirtintų miško kirtimų taisyklių 75 p. Apygardos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad iš visų nurodytų įstatymų, tik Miškų įstatymas ir Miškų kirtimo taisyklės reglamentuoja gamtosauginius reikalavimus (Miškų įstatymo 9 str. 6 d. numato miško valdytojų savininkų pareigas saugoti miškus nuo žalingų veiksmų, atkurti mišką, o to paties straipsnio 6 dalis draudžia kirtimus be leidimo, Miško kirtimo taisyklių 75 punktas nustato ką galima būtų laikyti plynais sanitariniais kirtimais). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. S. skyrė darbams UAB „V. m.“ priklausantį buldozerį, davė nurodymus sau pavaldžiam darbininkui B. L. išrauti kelmus ir išlyginti žemę, iškirstoje plynai, (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje, (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje kv. Nr. 6 sk. Nr. 20 a, 21 a, 26 a valstybinio II B grupės rekreacinio miško biržėje, o V. D. (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje kv. Nr. 6 sk. Nr. 19 a, 21 a, 26 a valstybinio miško žemėje, suorganizavo, duodamas nurodymus sau pavaldžiam UAB „V.a.g.“ meistrui G. K. vykdyti miško plynus sanitarinius kirtimus, taip pat paskirdamas miško kirtimo darbams darbininkus, ir iškirto plynai 0,15 ha plotą, 28,12 m³ žalios pušinės medienos. Pažymėtina, kad šie darbai buvo atliekami 2011 m. sausio 10-14 dienomis, t.y. tuo metu kai buvo galiojantis 2011-01-05 (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) rajono agentūra išduotas leidimas plynam sanitariniam miško kirtimui kv. Nr. 6. (T.1, b.l. 8-9). Šis leidimas galiojo iki 2011-02-02 (T.1, b.l. 8-9). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nei V. S., nei V. D. savo veiksmais nepažeidė gamtosaugą reglamentuojančių aktų, kadangi veiksmus atliko esant galiojančiam leidimui. Pažymėtina, kad tai, jog byloje nėra duomenų, kad leidimo kirsti mišką išdavimo neteisėtumas, sąlygojęs jo panaikinimą, būtų susijęs su V. S. ar V. D. veiksmais. Už neteisėtai išduotą leidimą atsakingi jį išdavę asmenys.

Dėl prokurorės teiginio, kad V. S., atlikdamas kelmų rovimo darbus ir V. D. organizuodamas plyną miško kirtimą, turėjo turėti prie savęs leidimą, teismas pažymi, kad tuo metu, kai vyko kelmų rovimo darbai, jau buvo iškirsta didžioji dalis miško. Tai patvirtino V. S. ir V. D., duodami parodymus teismo posėdžio metu (T.9, b.l. 121). Jie nurodė, kad į kirtavietę buvo atvykęs ir savivaldybės narys V. L., kuris jokių pastabų dėl atliekamų veiksmų neturėjo, jiems pasiteiravus ar yra leidimas, jie buvo patikinti, kad toks leidimas yra, todėl pagrįstai susidarė įspūdis, kad leidimas yra ir visi darbai vyksta pagal leidimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas atsižvelgė į Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, kur pažymima, kad vertinant ar buvo padaryta veika, numatyta BK 270 str. 2 d. turi būti įvardijama konkrečiai kokie gamtosauginiai teisės aktai yra pažeisti, ir pagrįstai išteisino V. S. ir V. D. dėl BK 270 str. 2 d., nenustačius, kad buvo aplinkosaugą reglamentuojančių aktų pažeidimas.

Pagal BK 270 str. 2 d. aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas pripažįstamas kvalifikuotu nusikaltimu, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai. Sprendžiant, ar padaryta žala gyvūnijai, augmenijai yra didelė ar ne, taip pat apie kitų padarinių sunkumą aplinkai, reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mąstą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota, ir pan. (2010 m. kovo 30 d. Lietuvos Aukščiausias teismo nutartis b.b. Nr. 2K-159/2010). V. S. buvo kaltinamas, sunaikinęs miško paklotę ir tokiais savo veiksmais padaręs 15520 Lt žalą gamtai. Vertinant ar šiuo atveju miško paklotės sunaikinimas vertinamas kaip didelė žala, visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kiek ta paklotė buvo vertinga ar buvo joje kažkokių ypatingų vertingų augalų, gyvūnų, kurie turėjo būti saugomi. Bylos duomenimis nustatyta, kad jokie saugoti reti augalai ar gyvūnai sunaikinant paklotę sunaikinti nebuvo. Apie tai, kad nebuvo saugomų vertybių patvirtina ir liudytojo A. L. parodymai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2013-11-13 Nr. 1045 su priedais, kuris patvirtina, kad 2013 m. pabaigoje ši teritorija yra pašalinta iš valstybinės reikšmės miškų ir numatytos sąlygos dėl paskirties pakeitimo, ateityje numatyti tam tikri statiniai (T. 9, b. l. 109-117). Be to, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nustatyti kokio konkrečiai dydžio žala miško paklotei buvo padaryta V. S. veiksmais ir ar ji buvo didelė, o kurie pažeidimai buvo sąlygoti praūžusio škvalo ar sunkiasvorės technikos kertant miškus, iš pateiktų duomenų nėra galimybės. Įvertinus tai, kad byloje nustatyta, jog V. D. davus nurodymus iškirsti plynai mišką buvo padaryta 4 639, 80 Lt žalą aplinkai, kuri teismo pagrįstai nebuvo pripažinta didele, kolegija daro išvada, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nenustatė V. S. ir V. D. veiksmuose ir kito objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – didelės žalos gamtai.

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė, kad bendrais V. S., V. D. ir J. A. B. veiksmais buvo padaryta didelė žala gamtai - 52 972 Lt dydžio, kadangi jie žinojo apie vienas kito atliekamus veiksmus ir siekė bendro tikslo, todėl žalos dydis turėjo būti vertinamas atsižvelgiant į visų kaltinamųjų bendrais veiksmais sukeltus padarinius. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno atskirai kaltinamojo veiksmais padaryta žala negali būti sudedama ir vertinama kaip bendra žala, kadangi bendrininkavimo faktas byloje nebuvo nustatytas. Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad visi bendrininkai – V. S., J. A. B. ir V. D. veikė iš anksto susitarę, pasiskirstę vaidmenimis ir tyčia, siekdami bendro rezultato. Liudytojų V. S., S. K. ir V. D. parodymai ir byloje esantys raštai patvirtina, kad V. S. ir V. D. veiksmus atliko paprašyti S. K., tuo tarpu J. A. B. miško kirtimo darbus vykdė paprašytas savivaldybės tarnautojų (T.4, b.l. 73-80, 82, T. 9 b.l. 120-121). Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, byloje esantys duomenys, neįrodo, kad buvo bendras 3 asmenų pokalbis, kad jie žinojo ir apie vienas kito veiksmus ir kieno prašymu juos atliko. Prokurorės apeliacinio skundo teiginys, kad darbai buvo vykdomi nedideliame plote ir tuo pačiu metu, todėl V. S. ir V. D. žinojo apie vienas kito veiksmus, neįrodo faktinio bendrininkavimo, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jie, kaip įmonių vadovai, tik davė nurodymus sau pavaldiems darbuotojams atlikti tam tikrus veiksmus ir betarpiškai nebuvo kertamo miško teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, bendrininkavimą, todėl ir V. S., V. D. ir J. A. B. atskirais veiksmais padaryta žala negali būti vertinama kaip bendra žala.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d.

R. J. apylinkės teismo nuosprendžiu išteisintas dėl veikų, numatytų BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. padarymo, t.y., kad eidamas (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnyba, o taip pat suklastojo dokumentą bei juo disponavo ir tokiu būdu nesustabdė miško neteisėto kirtimo, motyvuojant tuo, kad R. J. veikoje nebuvo nustatyta inkriminuotų veikų sudėtys.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 str. 1 d., būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, jog suklastoja dokumentą, kuris gali sukelti teisinius padarinius, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010 ir kt.). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog R. J. veikė tiesiogine tyčia, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo suinteresuotumą klastoti pažymą, įrašant joje tikrovės neatitinkančią informaciją. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad jokių objektyvių duomenų apie neteisėtą miško kirtimą R. J. neturėjo, todėl nesurinkus reikiamų duomenų, negalėjo konstatuoti esant neteisėtą kirtimą kv. Nr. 6. Kaip matyti iš bylos duomenų savo abejones dėl kv. Nr. 6 atliekamų veiksmų jis išsakė savo tiesioginiam vadovui ir savivaldybės tarnautojams, ką patvirtino liudytojų G. S. ir A. V. parodymai. Liudytojas A. L., kuris dalyvavo atliekant patikrinimą 2010 m. gruodžio mėnesį kartu su R. J., parodė, kad medžiai nebuvo žymėti, tuo metu buvo išduotas leidimas atrankiniam miško kirtimui, išvartų buvo daug, jos buvo grupelėmis ir pavienės, su šaknimis ir be šaknų, toje vietoje kur buvo grupelėmis po 40 medžių, buvo galima kirsti plynai.

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad R. J. nuslėpė kv. Nr. 6 nustatytą neteisėta miško kirtimo faktą ir šios informacijos neįrašė į 2010-12-30 pažymą, t.y. suklastojo dokumentą BK 300 str. 1 d. prasme. Nagrinėjamu atveju, kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad R. J. 2013-12-30 surašyta pažyma nelaikytina dokumentu BK 300 str. 1 d. prasme. Pažymėtina, kad teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atsiranda atitinkamos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-515/2006, 2009 m. kovo 3 d. nutartis, byloje Nr. 2K-114/2009). Kaip patvirtino ir R. J. jo išrašyta pažyma yra tik informacinio pobūdžio raštas apie jo atliktą patikrinimą miškuose. Kad jis nenuslėpė savo abejonių dėl kv. Nr. 6 atliekamų miško kirtimų, patvirtino liudytojai G. S. bei A. V., kuriuos R. J. žodžiu informavo apie savo pastebėjimus.

Kolegijos nuomone R. J. taip pat pagrįstai buvo išteisintas dėl BK 228 str. 1 d. padarymo, t.y. kad atlikdamas patikrinimą pagal savo tiesiogines pareigas, kilus įtarimui dėl neteisėtai iškirsto miško, nesiėmė jokių veiksmų pažeidimui išsiaiškinti, pažeidėjams nustatyti, pateikė suklastotą 2010-12-30 pažymą ir nuslėpė faktą apie tikrąją padėtį (duomenys neskelbtini) miesto miškuose, ko pasėkoje 2011-01-05 buvo išduotas neteisėtas leidimas plynam miško kirtimui ir padaryta didelė žala valstybei. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje aiškinamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad nepritartina tokiai teismų praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas, neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar yra pakankamai duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis, nes tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose: 2013 m. birželio 13 d. nutartis Nr. 2K-316/2013, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 2K-205/2012, 2012 m. lapkričio 27 d. Nr. 2K-573/2012, 2011 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 2K-302/2011). Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad R. J. dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių (įvykio vietoje dėl škvalo buvo gausu išvartų, daug pasvirusių, išrautų medžių, todėl be specialios technikos buvo pavojinga šį plotą apžiūrinėti vaikštant, buvo daug sniego, todėl vizualiai nustatyti ar buvo neteisėto kirtimo požymių buvo sudėtinga, jokie miško kirtimo darbai tuo metu nevyko, buvo išduotas leidimas sanitariniam atrankiniam kirtimui, be to net ir nustačius neteisėto kirtimo atvejį, būtų negalima nustatyti masto, nes nebūtų galiam atskirti škvalo sukeltų padarinių) negalėjo konstatuoti esant pažeidimą ir imtis atitinkamų veiksmų, kaip jį įpareigoja jo, kaip valstybės pareigūno funkcijas reglamentuojantys aktai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pagrįstai nebuvo nustatyta R. J. veikoje objektyviosios nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d. pusės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundžiamas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nuosprendis dalyje dėl V. S., V. D. išteisinimo dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 270 str. 2., padarymo ir R. J. išteisinimo dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. padarymo, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti šioje dalyje prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

J. A. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

J. A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 270 str. 2 d., nes nepagrįstai konstatavo, jog apelianto veiksmais buvo padaryta didelė žala gamtai. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo, tinkamai ištyrusio visus byloje esančius įrodymus, padaryta išvada, kad J. A. B. savo veiksmais pažeidė teisės aktais nustatytas aplinkos apsaugos naudojimo taisykles ir padarė didelę (32782,00 Lt) žalą gyvūnijai ir augmenijai. Vadovaujantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal BK 270 str.2 d. aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas pripažįstamas kvalifikuotu nusikaltimu, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai. Sprendžiant, ar padaryta žala gyvūnijai, augmenijai yra didelė ar ne, taip pat apie kitų padarinių sunkumą aplinkai, reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mąstą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota, ir pan. Byloje nustatyta, kad J. A. B. neturėdamas leidimo (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje valstybinio II B grupės rekreacinio miško žemėje plyniems sanitariniams kirtimams, suorganizavo plynus kirtimus (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje 6 kvartalo sklypuose ir pasiusdamas darbininkus iš Darbo biržos iškirto plynai 1,06 ha plotą plynam sanitariniam kirtimui. To neginčijo ir pats J. A. B. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad miškas yra iškirstas plynai (t. 1, b. l. 53-61). Neteisėtai iškirstas brandus miškas, kuriam atkurti reikės ne vieno dešimtmečio. Neteisėtu miško kirtimu buvo sutrikdyti natūralūs biologiniai procesai, todėl buvo padaryta didelė žala augmenijai. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kolegijos vertinimu, J. A. B. dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 270 str. 2 d., pripažintas kaltu pagrįstai.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę. Tokia praktika dėl kiekvieno alternatyvaus nusikalstamos veikos sudėties požymio atskiro įrodinėjimo nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, šios praktikos nuosekliai laikomasi ir toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268/2009, Nr. 2K-488/2009, 2k-493/2009, Nr. 2K-311/2012 ). BPK 305 str.1 d. 1 p. numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės: jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais remiantis teismas atmetė kitus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo įrodytas J. A. B., V. S. ir V. D. bendrininkavimas, iš nuteistojo J. A. B. veikų aprašymo pašalinamos šios dalys:

laikotarpyje nuo 2011-01-10 iki 2011-01-14, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, UAB „V.m.“ direktoriui V. S., prisidėjus prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno J. A. B. veiksmų, skyrus darbams UAB „V. m.“ priklausantį buldozerį, davus nurodymus sau pavaldžiam darbininkui B. L. išrauti kelmus ir išlyginti žemę, iškirstoje plynai (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje kv. Nr. 6 sk. Nr. 20 a, 21 a, 26 a valstybinio II B grupės rekreacinio miško biržėje, tokiu būdu raunant kelmus ir lyginant miško žemę, visiškai sunaikinus 0,20 ha plote miško paklotę ir iš dalies, t. y. 30 proc. 0,37 ha plote sunaikinus miško paklotę ir tuo padarius 15 550 Lt žalą aplinkai; laikotarpyje nuo 2011-01-10 iki 2011-01-14, data ir laikas nenustatyti, UAB „V.a.g.“ direktoriui V. D., prisidėjus prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno J. A. B. ir UAB „V. m.“ direktoriaus V. S. veiksmų, duodant nurodymus sau pavaldžiam UAB „V.a.g.“ meistrui G. K. vykdyti miško plynus sanitarinius kirtimus (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje kv. Nr. 6 sk. Nr. 19 a, 21 a, 26 a, valstybiniame II B grupės rekreaciniame miške, taip pat paskyrus miško kirtimo darbams darbininkus, ir iškirtus plynai (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje valstybinio II B grupės rekreacinio miško 0,15 ha plotą, 28,12 m³ žalios pušinės medienos, padarius 4 639,80 Lt žalą aplinkai, J. A. B. padarė didelę 52 972,00 Lt žalą aplinkai.netinkamai atlikdamas pareigas, laikotarpyje nuo 2011-01-10 iki 2011-01-14, sudarė sąlygas UAB „V.m.“ direktoriui V. S., nesilaikant įstatymų, ruošti sklypą hipodromui, lyginat žemę ir raunant kelmus, visiškai sunaikinti miško paklotę 0,20 ha plote ir 30 proc. sunaikinti miško paklotę 0,37 ha plote, padaryti 15 550 Lt žalą aplinkai, laikotarpyje nuo 2011-01-10 iki 2011-01-14 sudarė sąlygas UAB „V.a.g.“ grupė direktoriui V. D. nesilaikant įstatymų, suorganizuojant ir iškertant 0,15 ha miško plotą, padaryti 4639,80 Lt žalą aplinkai.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje J. A. B. inkriminuotos BK 228 str. 1 d. veikos nurodytas laikotarpis keistinas į laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio pabaigos - gruodžio pradžios iki 2010 m. gruodžio 17 d., tikslesnė data ir laikas nenustatyti.

Padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas dėl šių dalių pašalinimo nesikeičia, nes yra įrodyta, kad J. A. B. neturėdamas leidimo plynam sanitariniam miško kirtimui organizavo miško kirtimą ir tokiais veiksmais padarė didelę žalą gamtai bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tačiau jo veikos aprašomos siauriau: J. A. B. padarė aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimą ir piktnaudžiavimą, o būtent jis, laikotarpyje nuo 2010 m. lapkričio pabaigos-gruodžio pradžios iki 2010 m. gruodžio 17 d., tikslesnė data ir laikas nenustatyti, pažeidė LR žemės įstatymo 7 str. 1 d. 2 p., 3 d.; 21 str. 1 p., 2 p., 3 p., 24 str.; LR miškų įstatymo 9 str. 2 d., 6 d., LR aplinkos ministro 2010-01-27 įsakymu Nr. D1-79 patvirtintų miško kirtimų taisyklių 75 p., t.y. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei neturint teisės valdyti valstybinio miško žemės (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje, kuri neperduota valdyti (duomenys neskelbtini) savivaldybei patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka ir jai esant valstybės pasitikėjimo teise perduotai valdyti Nacionalinei žemės tarnybai, neturėdamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei išduoto Nacionalinės žemės tarnybos įgaliojimo valdyti, naudoti (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje valstybinio miško žemę; racionaliai nenaudojo valstybinio II B grupės rekreacinio miško žemės (miško) pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, jo netausojo, esant nepakeistai Vyriausybės nustatyta tvarka Valstybinio miško žemės paskirčiai į kitą paskirtį, kad būtų galima teisėtai pradėti ruošti hipodromui sklypą; nesaugojo miško nuo neigiamų veiksnių, nenaudojo miško tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai neūkininkavo miško žemėje (miške), bet neturėdamas leidimo (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje valstybinio II B grupės rekreacinio miško žemėje plyniems sanitariniams kirtimams, suorganizavo, duodamas nurodymus sau pavaldžiam (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pavaduotojui P. G. vykdyti miško plynus sanitarinius kirtimus (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje, (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje kv. Nr. 6 sk. Nr. 20 a, 21 a, 26 a, valstybiniame II B grupės rekreaciniame miške, taip pat paskirdamas miško kirtimo darbams darbininkus, siųstus iš (duomenys neskelbtini) darbo biržos į (duomenys neskelbtini) komunalinį ūkį, ir iškirto plynai 1,06 ha plotą, 198,68 m³ žalios pušinės medienos, padarė 32 782,20 Lt. žalą aplinkai; Taip pat laikotarpyje nuo 2010 m. lapkričio pabaigos - gruodžio pradžios iki 2010 m. gruodžio 17 d., tikslesnė data ir laikas nenustatyti, J. A. B., eidamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas, būdamas valstybės karjeros tarnautojas, pažeidė LR valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p. - nesilaikė LR Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, netarnavo visuomenės interesams, tinkamai neatliko pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, nesilaikė valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, piktnaudžiavo tarnyba, LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 str. 1 p., 4 p. - sąžiningai ir tinkamai neatliko tarnybinių pareigų, priimdamas sprendimus, nesivadovavo įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų LR valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.2 p. - nesielgė taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais, LR vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p., 10 p., 6 str. 19 p., 28 p., 32 str. 1 d., 2 d. 1 p. - nesilaikė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, veiklos skaidrumo, priimdamas sprendimus nesilaikė savivaldybių funkcijos dėl teritorijų planavimo, savivaldybės bendrojo plano ir detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo, priimdamas sprendimus aplinkos kokybės negerino ir jos neapsaugojo, viršijo savo įgaliojimus, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. DV-603 patvirtintų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos nuostatų 5.1 p., 7.1 p. - viršijo savo įgaliojimus vykdydamas seniūnijai ir seniūnui pavestas funkcijas, t. y. neturint (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei leidimų plyniems sanitariniams miško kirtimams, esant nepakeistai miško žemės paskirčiai į sklypą hipodromo statyboms, neturėdamas priimtų sprendimų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybos ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus dėl hipodromo statybų, sklypo hipodromo statyboms ruošimo, (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje valstybinio II B grupės rekreacinio miško kirtimų plynais sanitariniais kirtimais klausimais, pats, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas savo įgaliojimus, neteisėtai priėmė sprendimus (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje kv. Nr. 6 sk. 20a, 21 a, 26 a valstybinio II B grupės rekreacinio miško žemėje, suorganizavo ir plynai iškirto, duodamas neteisėtus nurodymus sau pavaldžiam (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pavaduotojui P. G. vykdyti miško kirtimo darbus, bei paskirdamas neteisėtai veiklai darbininkus, 1,06 ha miško plotą, padarydamas 32782,20 Lt žalą aplinkai. J. A. B. kaip (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno, kaip valstybės karjeros tarnautojo, veikla neatitiko įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, tuo buvo sukeltas visuomenės nepasitikėjimas valstybe, įstatymais, viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais, nesaugota savivaldybių institucijų reputacija, menkinamas jos prestižas, buvo kenkiama savivaldybių institucijų ir valstybės tarnautojų autoritetui, taip kompromituodamas, pažemindamas ir diskredituodamas valstybės tarnautojo vardą, padarė didelę žalą valstybei.

Šiuo atveju kitokia nusikalstamos veikos apimtis nustatoma pakeičiant nuosprendį dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms (BPK 328 str. 3 p.).

Nors J. A. B. nusikalstamų veikų aprašymas keičiamas, tačiau toks pakeitimas neturi įtakos nuteistojo veikų kvalifikavimui, o taip pat už šias nusikalstamas veikas paskirtų bausmių dydžiui. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai paskyrė J. A. B. bausmę ir pagrįstai pripažino civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą bei klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi negalima apskaičiuoti tikslaus žalos dydžio (BPK 113 str., 115 str. 2 d.).

Byloje gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, kuriose nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. J., išlaidas sudaro 226,80 litų dydžio advokato užmokestis (t. 10, b. l. 58), antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. D., išlaidas sudaro 340,00 litų dydžio advokato užmokestis (t. 10, b. l. 60). BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Kaltinamieji nagrinėjamoje byloje išteisinti, todėl išieškoti iš jų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BPK 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

J. A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad J. A. B.:

laikotarpyje nuo 2011-01-10 iki 2011-01-14, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, UAB „V.m.“ direktoriui V. S., prisidėjus prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno J. A. B. veiksmų, skyrus darbams UAB „V.m.“ priklausantį buldozerį, davus nurodymus sau pavaldžiam darbininkui B. L. išrauti kelmus ir išlyginti žemę, iškirstoje plynai (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje kv. Nr. 6 sk. Nr. 20 a, 21 a, 26 a valstybinio II B grupės rekreacinio miško biržėje, tokiu būdu raunant kelmus ir lyginant miško žemę, visiškai sunaikinus 0,20 ha plote miško paklotę ir iš dalies, t. y. 30 proc. 0,37 ha plote sunaikinus miško paklotę ir tuo padarius 15 550 Lt žalą aplinkai; laikotarpyje nuo 2011-01-10 iki 2011-01-14, data ir laikas nenustatyti, UAB „V.a.g.“ direktoriui V. D., prisidėjus prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno J. A. B. ir UAB „V.m.“ direktoriaus V. S. veiksmų, duodant nurodymus sau pavaldžiam UAB „V.a.g.“ meistrui G. K. vykdyti miško plynus sanitarinius kirtimus (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje kv. Nr. 6 sk. Nr. 19 a, 21 a, 26 a, valstybiniame II B grupės rekreaciniame miške, taip pat paskyrus miško kirtimo darbams darbininkus, ir iškirtus plynai (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje valstybinio II B grupės rekreacinio miško 0,15 ha plotą, 28,12 m³ žalios pušinės medienos, padarius 4 639,80 Lt žalą aplinkai, J. A. B. padarė didelę 52 972,00 Lt žalą aplinkai;netinkamai atlikdamas pareigas, laikotarpyje nuo 2011-01-10 iki 2011-01-14, sudarė sąlygas UAB „V.m.“ direktoriui V. S., nesilaikant įstatymų, ruošti sklypą hipodromui, lyginat žemę ir raunant kelmus, visiškai sunaikinti miško paklotę 0,20 ha plote ir 30 proc. sunaikinti miško paklotę 0,37 ha plote, padaryti 15 550 Lt žalą aplinkai, laikotarpyje nuo 2011-01-10 iki 2011-01-14 sudarė sąlygas UAB „V.a.g.“ grupė direktoriui V. D. nesilaikant įstatymų, suorganizuojant ir iškertant 0,15 ha miško plotą, padaryti 4639,80 Lt žalą aplinkai.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje J. A. B. inkriminuotos BK 228 str. 1 d. veikos laikotarpį nurodyti „nuo 2010 m. lapkričio pabaigos - gruodžio pradžios iki 2010 m. gruodžio 17 d., tikslesnė data ir laikas nenustatyti“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas RemeikaTeisėjai Dmitrijus KorsakovasAlbinas Antanaitis