- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-27
- Bylos Nr.
- eII-1304-1165/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01054-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Pareiškėjas
- A. N.
- Kategorijos
- 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius 2024 m. spalio 24 d. nutarimu A. N. buvo pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad jis 2024 m. spalio 4 d. apie 05 val. 30 min., ties adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai pirmuoju tikrinimu nustatytas nustatytas 0,65 prom. neblaivumas, antruoju tikrinimu nustatytas 0,63 prom. neblaivumas, vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas ir sukėlė eismo įvykį, t. y. nuvažiavo nuo kelio, dėl ko tai lėmė kito turto, t. y. medžio bei kelio sankasos sugadinimą (apgadinimą). Už šio administracinio nusižengimo padarymą jam paskirta administracinė nuobauda – 1200 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėn.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundžia Institucijos 2024 m. spalio 24 d. nutarimą ir prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti atėmimą. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Pareiškėjas neginčija padaryto administracinio nusižengimo, nuoširdžiai gailisi. Alkoholį vartojo iš vakaro, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, spalio 4 d. 5.30 val. vairavo automobilį, važiuodamas į darbą, nuvažiavo nuo kelio, apgadino kelio sankasą ir medį. Važiavo nedideliu 20–30 km/ val. greičiu. Prieš nuspręsdamas vairuoti, nesijautė neblaivus, priešingu atveju, nebūtų vairavęs. Galimai alkoholio skaidymas sulėtėjo dėl nuovargio, dirbant su strateginiais projektais AB „(duomenys neskelbtini)“. Nevengia atsakomybės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Išgyvena dėl padaryto nusižengimo, iki šiol turėdamas 20 metų vairavimo stažą, analogiško ar panašaus nusižengimo padaręs nėra. Yra charakterizuojamas teigiamai, alkoholio vartojimas nėra jo gyvenimo būdo dalis. Nuo 2014 m. dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tai strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti gamybos pramonės įmonė. Prisiimdamas atsakomybę už padarytą nusižengimą, nedelsiant atsistatydino iš užimamų pareigų. Ateityje nusižengti neketina. Prarado pajamų šaltinį, gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, kur transporto infrastruktūra nėra gerai išvystyta. Netekęs teisės vairuoti, jis negalės pasirūpinti savo mažamečiu sūnumi, nuvežti jį į ugdymo įstaigas, taip pat pensinio amžiaus tėvais, kuriems reikalinga pagalba buityje ir lankantis pas gydytojus. Tėvas dėl savo amžiaus vairuoja nedaug. Be to, neturėdamas teisės vairuoti, jis negali pretenduoti į perspektyvias darbo vietas
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime į skundą prašoma skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Pareiškėjas skunde neginčija to, kad padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, todėl skundas nagrinėtinas jo ribose.
ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinių nuobaudų, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija.
Tačiau sprendžiant asmeniui skirtinos nuobaudos bei poveikio priemonės klausimą, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo, pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą/ administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-5-303/2017).
Taigi sprendžiant, ar Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, visų pirma turi būti įvertinamos bendrosios administracinio poveikio priemonės skyrimo nuostatos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į analizuojamą situaciją, svarbu nustatyti, ar net ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės skyrimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo bei protingumo principams.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai pirmuoju tikrinimu nustatytas nustatytas 0,65 prom. neblaivumas, antruoju tikrinimu nustatytas 0,63 prom. neblaivumas, vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas ir sukėlė eismo įvykį, t. y. nuvažiavo nuo kelio, dėl ko tai lėmė kito turto, t. y. medžio bei kelio sankasos sugadinimą (apgadinimą).
Kaip nurodoma pareiškėjo skunde ir kaip jis paaiškino teismo posėdžio metu, alkoholį jis vartojo iš vakaro, pakankamai neįvertinęs savo galimybės vairuoti, vykstant anksti iš ryto (apie 5 val.) į darbą. Pareiškėjas teigė, jog jeigu būtų jautęsis neblaivus, automobilio vairavęs nebūtų. Vis dėlto, susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga matyti, jog pareiškėjo neblaivumas buvo akivaizdžiai pastebimas ir aplinkinių asmenų. Kaip matyti iš policijos pareigūnų, reagavusių į iškvietimą, tarnybinio pranešimo, pranešėja pranešė apie nuo kelio nuvažiavusį automobilį, kurio vairuotojas jau tuo metu jai pasirodė esantis neblaivus. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, jog pareiškėjo neblaivumas atsispindėjo ir išoriniais požymiais – jo koordinacija nebuvo pakankama, tiesia linija pėda po pėdos jis eiti negalėjo. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas, kaip teigė, automobilį vairavo apie 30 km/ val. greičiu, o iš minėto tarnybinio pranešimo bei pridedamos eismo įvykio schemos matyti, jog jis, net tokiu pakankamai nedideliu greičiu važiuodamas, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į medį. Tai sudaro pagrindą spręsti ne tik apie tai, kad pareiškėjo poelgis buvo itin neatsakingas ir sudarė realią grėsmę eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, bet ir apie tai, kad pareiškėjas, būdamas suaugusi, brandi asmenybė, turėdamas, kaip pats teigia, itin didelį vairavimo stažą, privalėjo suvokti, kad jo koordinacija po išgerto alkoholio kiekio nėra pakankamai gera ir kad jis negali vairuoti transporto priemonės, juolab kad, kaip jau minėta, pareiškėjas prie vairo sėdo apie 5 val. iš ryto, iš vakaro vartojęs stipriuosius alkoholinius gėrimus, taigi neabejotinai turėjo visas galimybes tinkamai įvertinti savo būklę, galimybę vairuoti bei atitinkamai pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nesudarytų grėsmės eismo saugumui ar jam pačiam kilsiančioms teisinėms pasekmėms. Pasielgęs priešingai, pareiškėjas privalo prisiimti tokio savo neteisėto elgesio pasekmes.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas pats nurodo važiavęs automobiliu pavargęs, esant įtemptai situacijai darbe, tačiau ši aplinkybė, teismo nuomone, tik dar labiau sustiprina pagrindą spręsti, jog būdamas atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, esant tokiai savo būsenai, jis privalėjo griežtai laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį.
Pareiškėjo skunde bei teismo posėdžio metu nurodomi argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog įstatyme numatyto minimalaus dydžio administracinio poveikio priemonės jam paskyrimas šiuo atveju yra neadekvatus ir neproporcingas jo padaryto pažeidimo pobūdžiui bei pavojingumui. Vien tai, kad pareiškėjas po šio administracinio nusižengimo padarymo atsistatydino iš užimamų pareigų, pagrindo vertinti priešingai nesudaro. Pažymėtina, jog administracinį nusižengimą pareiškėjas padarė spalio 4 d., alkoholį vartojo iš vakaro (ketvirtadienį), žinodamas ir suvokdamas, kad kita diena yra darbo diena. Be kita ko, po šio nusižengimo padarymo jam buvo sustabdyta teisė vairuoti, taigi objektyviai teigti, kad jo atsistatydinimą iš pareigų lėmė būtent paties pažeidimo padarymo faktas, o ne objektyvios galimybės nuvykti į darbo vietą neturėjimas, negalima. Juolab kad ir skunde nubaustasis tvirtina, jog teisės vairuoti neturėjimas apsunkina jo judėjimo galimybes, gyvenant (duomenys neskelbtini) rajone.
Vis dėlto, nei apsunkintas judėjimas netekus teisės vairuoti, nei kitos skunde dėstomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinės ir sudarančios pagrindą pareiškėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kaip matyti, pareiškėjas gyvena šeimoje, taigi nėra pagrindo teigti, kad mažamečiu vaiku negalės tinkamai pasirūpinti ir jo sutuoktinė, nugabendama vaiką į ugdymo įstaigas. Be kita ko, skunde akcentuojama, kad pareiškėjas privalo pasirūpinti savo senyvo amžiaus tėvais, vis dėlto, tuo pačiu pažymima ir aplinkybė, jog jo tėvas turi teisę vairuoti, tačiau ja naudojasi pakankamai retai iš esmės tik dėl savo amžiaus. Šios šeiminės aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos ir suprantamos jau administracinio nusižengimo padarymo dieną, taigi suvokdamas, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga siekiant pasirūpinti šeimos nariais bei artimaisiais, pareiškėjas privalėjo elgtis atitinkamai ir pasirinkti tokį savo elgesio būdą, kuris nekeltų rizikos netekti teisės vairuoti.
Kaip išimtinės nevertintinos ir pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, jog netekus teisės vairuoti, jo galimybės susirasti perspektyvią darbo vietą bus apsunkintos. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra turintis pakankamai didelę darbo patirtį, aukštąjį išsilavinimą, nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių jo galimybės įsidarbinti darbo vietoje, kurioje teisė vairuoti nereikalinga, būtų apsunkintos. Vien tai, kad pareiškėjas gyvena užmiestyje ((duomenys neskelbtini) rajone), negali lemti sąlygų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi tokios aplinkybės nėra išimtinės, priešingai, jos yra būdingos daugeliui asmenų, turinčių asmeninį interesą išsaugoti teisę vairuoti. Juolab kad šiuo atveju pareiškėjui buvo paskirta alternatyvi administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taigi galimybę naudotis specialiąja teise, įvykdžius įstatyme numatytas sąlygas, pareiškėjas atgaus anksčiau.
Teismo vertinimu, šiuo atveju remiantis pareiškėjo išdėstytais argumentais, teisinio pagrindo keisti skundžiamą nutarimą ir taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kurios jį charakterizuoja kaip nuosekliai ir nepertraukiamai vykdantį darbinę veiklą, besirūpinantį savo šeima ir aplinkiniais, neabejotinai vertintinos teigiamai. Vis dėlto, jos negali būti suabsoliutinamos sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės, kuri skirtina už padarytą administracinį nusižengimą, proporcingumo, juolab kad Administracinių nusižengimų registro išrašas taip pat patvirtina, jog ir anksčiau pareiškėjas nebuvo itin drausmingas ir KET reikalavimų išimtinai besilaikantis vairuotojas. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad skunde nurodomos aplinkybės savaime nėra laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės neskirti ar skirti ją trumpesniam nei įstatyme numatytas terminui. Aiškinant priešingai, būtų sukurtas iš esmės teisei priešingas precedentas, jog tuo atveju, kai asmens darbo veikla susijusi su transporto priemonių vairavimu ar kai poveikio priemonės taikymas jam sukeltų kitokių asmeninių nepatogumų, specialiosios teisės atėmimas jam nebūtų taikomas ar taikomas reikšmingai trumpesnį terminą, tokiu būdu išvengiant įstatyme numatytų savo priešingo teisei elgesio pasekmių, tačiau tokia išlyga nei įstatyme, nei teismų praktikoje nenumatyta, juolab kad administracinio poveikio priemonė pareiškėjui buvo paskirta minimaliam įstatyme numatytam terminui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Institucija atsižvelgė ir įvertino tiek administracinei nuobaudai, tiek administracinio poveikio priemonei individualizuoti reikšmingų aplinkybių visumą, tai yra skundžiamame nutarime buvo atsižvelgta į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ir pagrįstai nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjui buvo paskirta ne tik minimali administracinė nuobauda, bet ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė. Dar labiau ją švelninti, remiantis pareiškėjo skunde bei teismo posėdžio metu nurodytais argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi aptartų aplinkybių visuma neatitinka sąlygų, būtinų tam, kad analizuojamą situaciją būtų galima vertinti kaip išimtinę ir sudarančią pagrindą spręsti, jog net ir minimalaus dydžio administracinio poveikio priemonės paskyrimas pareiškėjui neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų. Teismo vertinimu, Institucija išsamiai ir visapusiškai įvertino jo atsakomybę ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos bei poveikio priemonės yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Institucijos nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, išsamiai ir visapusiškai įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. N. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.