- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-721-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33240-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Andrius Verikas, Tomas Venckus
- Atsakovas
- L. C., R. R.
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Trečiasis asmuo
- V. V., A. V.
- Kategorijos
- 3.2.3.5Bylos nagrinėjimo atidėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Tomo Venckaus ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams L. C., R. R. – C. ir B. D. C. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, tretieji asmenys V. V., A. V., išvadą duodanti institucija Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ ieškiniu prašė iškeldinti L. C., R. R. – C. ir B. D. C. su jiems priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto; priteisti iš atsakovų L. C. ir R. R. – C. solidariai 947,98 Eur nuomos mokestį, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - butas Nr. 1) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – butas Nr. 2), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškovas minėtus butus valdo patikėjimo teise. Bute Nr. 2 atsakovai deklaravę savo gyvenamąją vietą. Šiuos butus atsakovas L. C. užėmė savavališkai 1991 m. 2002 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nuspręsta vieneriems metams butą Nr. 2 išnuomoti L. C. šeimai, jam ir sūnui. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 7 d. sprendimu, neterminuotomis socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi atsakovams butų nuoma pratęsta. Ieškovas nurodė, kad butai naudojami ne pagal paskirtį, atsakovai butuose faktiškai negyvena, atsakovas L. C. patalpas naudoja kaip dirbtuves. Teigia, kad atsakovas L. C. ne kartą baustas administracine tvarka dėl švaros taisyklių nesilaikymo, viešosios tvarkos trikdymo, socialinio būsto naudojimo ir kitų pažeidimų. Atsakovams naudojantis butais ir nemokant nuomos mokesčio laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 10 d. iki 2016 gruodžio 31 d. liko nesumokėtas 916,11 Eur nuomos mokestis, 31,87 Eur delspinigiai.
Atsiliepimas
2. Atsakovas L. C. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu iš esmės nesutinka, tačiau iš dalies sutinka su nuomos mokesčio mokėjimo prievole, nors laiko nepagrįstu nuomos mokesčio apskaičiavimą, kadangi ieškovas skaičiuoja nuomos mokestį už patalpas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurios neegzistuoja. Teigia, kad ieškovas nepateikia nuomos mokesčio apskaičiavimo. Nurodė, kad atsakovai retai būna butuose, kadangi gyvena socialiai aktyvų gyvenimą. Atsakovo nuomone, nuomos mokestis apskaičiuotas nepagrįstai, atsakovas nesutinka jo sumokėti, kol jis nebus tinkamai perskaičiuotas. Nurodė, kad kaimynai V. V. ir A. V. pažeidžia jo ir jo šeimos interesus statydami tvoras, kurios trukdo atsakovams patekti į butą, o ieškovas nepadeda atsakovams ginti teisės gyventi minėtuose butuose. Atsakovo teigimu, verandos, už kurią skaičiuojamas nuomos mokestis, nėra. Nurodo, kad yra bedarbis, socialinis būstas reikalingas jam ir šeimai. Atsakovo nuomone susidariusi skola yra nedidelė, todėl negali būti pagrindu iškeldinti jį su šeima iš butų, juolab, kad šeimoje auga nepilnametis vaikas. Nurodo, kad sumokės tinkamai ir pagrįstai apskaičiuotą nuomos mokestį.Prašė ieškinį atmesti, įpareigoti ieškovą pateikti realiai naudojamų patalpų planus ir pagrįsti nuomos mokesčio skaičiavimą pagal realiai atsakovų naudojamą plotą, prašo prijungti civilinę bylą Nr. e2-20387-994/2016.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 19 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, iškeldinti atsakovus L. C., R. R. – C. ir B. D. C. su jiems priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto bei priteisti ieškovui iš atsakovų L. C. ir R. R. – C. solidariai 947,98 Eur nuomos mokestį, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Teismas nustatė, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini) (bendras plotas – 15,22 kv. m.) ir (duomenys neskelbtini) (bendras plotas – 32,89 kv. m.), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuris perduotas jį valdyti ieškovui patikėjimo teise. Iš nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, jog atsakovas L. C. 2013 m. sausio 7 d. sudarė dvi nuomos sutartis (Nr. 1.39-N13/1416 bei Nr. 1.39-N13/1417), kuriomis šios patalpos neterminuotai buvo išnuomotos.
5. Spręsdamas dėl skolos priteisimo, teismas nurodė, jog pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). CK 6.589 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Sutartimi nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį sumokėti buto nuomos ir komunalinius mokesčius. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų, atsakovai naudojasi patalpomis, tačiau įsipareigojimų nevykdė – nemokėjo nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, todėl nuo 2015-10-01 iki 2016-12-31 susidarė 947,98 Eur skola (916,11 Eur skola ir 31,87 Eur delspinigių) už būsto nuomą. Tą patvirtina į bylą pateikta pažyma apie įsiskolinimą už buto nuomą bei mokesčių paskaičiavimo lentelė. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškovu, priešingai, atsakovas L. C. iš dalies pripažino, jog yra skolingas, tik, jo manymu, nebelikus verandos, jis neturi pagrindo už ją mokėti. Iš šalių paaiškinimų, taip pat iš paties atsakovo L. C. parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad verandos konstrukciją nugriovė pats atsakovas L. C., nesant tam ieškovo sutikimo, apskritai nesant tam teisinio pagrindo, dėl to, atsakovas neturėjo pagrindo nutraukti mokėjimų visa apimtimi, juolab, kad verandos plotas santykinai mažas, lyginant jį su visu nuomojamo socialinio būsto (dviejų butų) plotu. Be to, į bylą pateiktas 2016-06-03 ieškovo raštas Nr. 1.35-16/2330 atsakovui, kuriame ieškovas atsakovu paaiškino, kad nuomos mokestis skaičiuojamas vadovaujantis Sutarčių punktais 2 ir 30, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis (CK 4.262 str.) bei tuo metu galiojusiu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-07-29 sprendimu Nr. 1-130 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašo tvirtinimo“. Šio rašto atsakovas neskundė ir neginčijo. CK 6.59 straipsnio nuostatų pagrindu draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Be to, teismas nurodė, kad iš 2014-04-08 antstolio I. Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo yra akivaizdu, kad veranda išardyta, tačiau ši aplinkybė buvo žinoma nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinę bylą Nr. e2-30209-994/2016. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ matyti, jog šioje byloje 2016 m. liepos 27 d. įsiteisėjusia nutartimi nustatytos aplinkybės turi prejudiciją ir šioje byloje. Nutartyje, kuria buvo išspręstas L. C. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimas, nustatyta, jog nėra pateikta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad ieškovas neteisingai skaičiuoja nuomos mokestį už dviejų butų nuomą. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas L. C. atskirąjį skundą 2016 m. spalio 12 d. nutartimi minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Nagrinėjamoje byloje faktinė situacija iki šiol išliko nepakitusi, atsakovas nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie leistų spręsti kitaip, nei nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-30209-994/2016. Teismas konstatavo, kad esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų L. C. ir R. R. – C. 947,98 Eur skolą (916,11 Eur skola ir 31,87 Eur delspinigių) už būsto nuomą yra teisėtas ir pagrįstas (CK 6.583 straipsnis), todėl tenkintinas. Be to, tenkinant ieškovo ieškinį, solidariai iš atsakovių priteistinos 5 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą 947,98 Eur sumą.
6. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo iškeldinti atsakovus, teismas pažymėjo, jog socialinio būsto nuomos paskirtis – mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Taigi, socialinis būstas suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, o socialinio būsto suteikimas reiškia, kad jis bus naudojamas pagal tokios patalpos tikslinę paskirtį – jame gyvens asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) jis suteiktas. Teismas nurodė, kad nepriklausomai nuo to, jog šiuo metu nebeliko konfliktų tarp atsakovo L. C. ir kaimynų, yra kitos objektyvios priežastys svarstyti atsakovų iškeldinimo klausimą. Vadovaujantis CK 6.611 straipsniu, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Sutarčių 41.5 punkte nustatytas ne trumpesnis nei 3 mėn. terminas. Byloje nustatyta, kad atsakovas ilgą laiko tarpą, daugiau nei tris metus, nemoka nuomos mokesčio už būsto nuomą, atsakovas nesusisiekė su ieškovės atstovais, geranoriškai nedėjo pastangų, kad būtų susitarta dėl susidariusios skolos sumokėjimo dalimis. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad atsakovai iškeldintini iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas L. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą ir ieškinį atmesti visiškai.
8. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su sprendimu jo dalyje dėl iškeldinimo iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Apeliantas paaiškina, kad jis iš esmės pripažįsta skolą už socialinio būsto nuomos mokestį ir šioje dalyje teismo sprendimo neskundžia. Tačiau mano, jog nesumokėta nuomos mokesčio suma yra sąlyginiai nedidelė. Apelianto teigimu, negalėjimas sumokėti nuomos mokesčio tiesiogiai susijęs su eile teisinių ginčų, kuriose jis įvairiais pagrindais dalyvauja kaip proceso dalyvis (ginčuose dėl bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkos, remonto (statybos) darbų atlikimo ir pan.). Dėl minėtuose teisiniuose procesuose nuolat patiriamų bylinėjimosi ir su tuo susijusių didelių išlaidų, jo turtinė padėtis kritiškai pablogėjo, jis tapo nepajėgus padengti visas priteistas ir vykdytinas skolas ir tai yra pagrindinė nuomos mokesčio už socialinį būstą nemokėjimo priežastimi. Apeliantas pažymi, kad ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių nutraukimo apeliantui jas iš esmės pažeidus. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas, taip pat fizinių asmenų iš gyvenamųjų patalpų iškeldinimas galimas tik teismo tvarka (CK 6.610 straipsnis). Šiuo atveju nuomos sutartys nebuvo nutrauktos, todėl teismas nepagrįstai nusprendė apeliantą su šeima iškeldinti nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad pagrindinis iniciatorius dėl iškeldinimo yra ne ieškovas, patikėjimo teise valdantis butus, tačiau konkretus kaimynas, kuris daug metų dėl asmeninių nesutarimų nuosekliai skundė apeliantą įmanomais pagrindais visoms įmanomoms institucijoms ir provokavo bei kėlė bet kokius teisinius bei faktinius konfliktus. Apeliantas pažymi, kad jam ir jo šeimai socialinio būsto nuoma yra būtina, jis atitinka PBIĮ 9 straipsnyje įtvirtintas sąlygas socialiniam būstui gauti. Todėl teismas nuspręsdamas jį iškeldinti ne išsprendė teisinį ginčą ir atkūrė teisinę taiką tarp ginčo šalių, tačiau užprogramavo tolesnius teismus ginčus dėl jo teisės į socialinio būsto nuomą ateityje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
9. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
10. Apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Tačiau apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad jis sutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje yra priteistas nuomos mokestis ir skundžia tik sprendimo dalį, kurioje teismas nusprendė nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą iš nuomojamų patalpų kartu su šeimos nariais. Apeliantas savo skunde nepateikia jokių argumentų dėl nuomos mokesčio netinkamo apskaičiavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas verstina, kad ši teismo sprendimo dalis nėra apeliacijos objektu.
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje, t.y. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo iškeldinimo, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovas pažeidė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir toks pažeidimas yra esminis, t.y. sudarantis pakankamą pagrindą ieškovui reikalauti sutarties nutraukimo ir nuomininko iškeldinimo.
12. Apeliantas iš esmės pagrįstai teigia, kad nuomos mokesčio įsiskolinimo suma, objektyviai vertinant, nėra itin didelė, kad dėl to reikėtų nutraukti nuomos sutartį, ypač atsižvelgiant į tai, kad ginčo objektu yra socialinio būsto gyvenamosios patalpos. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas nuomos mokesčio nemoka sistemingai ir už ilgesnius nei 3 mėnesių laikotarpius. Iš atsakovo pateiktos 2019 m. liepos 23 d. taikos sutarties matyti, kad teisme yra nagrinėjama kita byla, kurioje nuspręsta dėl nuomos mokesčio priteisimo iš atsakovo už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., o šioje byloje sprendžiama dėl nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, susidariusių už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas pagrįstai remiasi CK 6.611 straipsnio bei Nuomos sutarčių 41.5 punkto nuostatomis (e. bylos t. 1, b.l. 190-199), teigdamas jog nuomos sutartis turi būti nutraukta dėl ilgalaikio ir sistemingo nuomos mokesčio sumokėjimo termino praleidimo. CK 6.611 str. nustato, kad nutraukus nuomos sutartį dėl to, jog nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemoka nuomos mokesčio, nuomininkas ir jo šeimos nariai iškeldinami nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
13. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas jam suteiktas patalpas naudoja ne pagal paskirtį, t.y. šias patalpas atsakovas naudoja ne socialiniam gyvenamajam būstui, o kaip kūrybines dirbtuves. Šias aplinkybes patvirtina tiek pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai, tiek ir apeliacinės instancijos teismo papildomai surinkti duomenys. Remiantis CK 6.611 str., paminėta aplinkybė taip pat sudaro savarankišką pagrindą nuomos sutarčiai nutraukti ir iškeldinti nuomininką, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.
14. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog atsakovo iškeldinimas pažeistų jo nepilnamečių šeimos narių teises ar interesus. Vaiko teisių apsaugos institucija teismui yra pateikusi nuomonę, jog nuomos sutarties nutraukimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, nes jis turi kitą gyvenamąją vietą. Teismui pateiktame 2019 m. lapkričio 14 d. akte nurodyta, kad pokalbio metu, kuris vyko vaiko ugdymo įstaigoje, nepilnametis B. D. C. paaiškino, kad jis gyvena su mama (duomenys neskelbtini), o su tėvu, kuris gyvena atskirai, - susitinka dažnai, tačiau ne jo gyvenamojoje vietoje.
15. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
16. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
17. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir atskleidė bylos esmę, bei įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
18. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Ieškovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neteikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L. C. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.