Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudimų biuro ieškinį (CBP-7257) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avima“ dėl 4 365,40 Eur nuostolių priteisimo regreso tvarka, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Transmiva“ ir D D ir ieškovės Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudimų biuro ieškinį (CBP-19025) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avima“ dėl 4 370,00 Eur nuostolių priteisimo regreso tvarka, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Transmiva“ ir D D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškiniai tenkinami.

Iš 2018 m. gegužės 11 d., 2018 m. liepos 5 d., 2018 m. rugpjūčio 29 d., pretenzijų matyti, jog ieškovas kreipėsi į atsakovę reikalaudamas sumokėti 4 365,40 Eur ( t. 3, b. l. 90).

Iš Biuro žalos administravimo departamento išvados matyti, kad atsakovės valdomą transporto priemonę vairavo D D ir jis eismo įvykio deklaracijoje pažymėjo, kad eismo įvykis įvyko persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą eismo juostą, t. y. atsakovės valdytas vilkikas MAN, valst Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su lengvuoju automobiliu Peugeot, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio apsisuko ir atsidūrė ties atsakovės vilkiko priekiu, rėždamasis į kitą lengvąjį automobilį Peugeot, valst Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to atsakovės automobiliu buvo padaryta žala dviems automobiliams (t. 1, b. l. 100-101, t. 3, b. l. 91, 92).

Iš 2017 m. sausio 1 d. sutarties tarp UAB „Transmiva“ ir UAB „Avima“ matyti, kad įmonės susitarė išnuomti tarptautinio krovinių vežimo vairuotojus pagal poreikį kiekvienu atveju individuliai (t. 2, b. l. 29). PVM sąskaita faktūra NUO Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog 2017 m. birželio 30 d. už darbuotojo D D nuomą buvo išrašyta 2 684,09 Eur sąskaita.

Dėl senaties termino taikymo

Trečiojo asmens D D atstovas prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinio reikalavimą dėl 4 370,00 Eur priteisimo, nes ieškinys teismui paduotas praleidus sutrumpintą vienerių metų terminą reikalavimui, kylančiam iš draudimo teisinių santykių pareikšti.

Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, gavęs Prancūzijos centrinio biuro reikalavimą dėl 4 325,40 Eur išmokos, šią sumą sumokėjo 2018 m. gegužės 9 d. Ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo draudimo išmokos pervedimo dienos, t. y. 2018 m. gegužės 9 d. Ieškinys teisme pareikštas 2019 m. balandžio 1 d. t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto 3 metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.127 straipsnio 4 dalis). Analogiškai Prancūzijos centrinio biuro reikalavimas dėl 4 370,00 Eur buvo sumokėtas (2019 m. sausio 30 d.), ieškinys dėl šio reikalavimo pareikštas 2019 m. rugsėjo 9 d., t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto 3 metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.127 straipsnio 4 dalis).

Dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka

Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje ES valstybėje nukentėjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras išmoką eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Vidaus nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovas turi teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovas, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovės, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

Duomenų, kad Prancūzijoje vyko teismo procesas šioje byloje nėra. Trečiasis asmuo D D ir atsakovė atsiliepime nurodė, kad vairuotojas ir UAB „Avima“ atstovas po eismo įvykio buvo nuvykę į Prancūzijos policiją, tačiau joks tyrimas policijoje nebuvo atliekamas, vairuotojas nėra baustas administracine tvarka dėl šio įvykio. Iš ieškovo pateikto 2018 m. sausio 16 d. rašto matyti, kad atsakovas buvo informuotas apie 2017 m. birželio 15 d. eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir žalos administravimą. Šiuo atveju teismas sprendžia, jog teismo proceso Prancūzijoje nebuvo, todėl atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje.

Atsakovė UAB „Avima“ neginčija, kad jos valdyta transporto priemonė MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 15 d. dalyvavo eismo įvykyje Prancūzijoje, tačiau teigia, kad transporto priemonę vairavęs trečiasis asmuo D D, dėl eismo įvykio nėra kaltas, o eismo įvykio deklaracijos pagrindu, negalėjo būti atliekamas įvykio administravimas, nes eismo įvykio deklaracija nėra pasirašyta visų dalyvavusių asmenų. Ieškovas į bylą pateikė eismo įvykio aplinkybes bei žalos dydį patvirtinančius įrodymus: 2 eismo įvykio deklaracijas, vienos iš jų ((duomenys neskelbtini)) dalį pripažino užpildęs ir pasirašęs trečiasis asmuo D D. Pažymėtina, jog D D raštu paaiškino, jog jam žinoma deklaracijos pildymo tvarka ir forma, todėl jis užpildė dalį deklaracijos ir ją pasirašė. Ieškovo pateiktose įvykio vietos deklaracijose yra visų asmenų parašai, todėl atsakovės argumentai, dėl nepasirašytos deklaracijos atmestini.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Taigi, ieškovas nagrinėjamoje byloje turi įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Žalos dydžiui ir įvykio aplinkybėms pagrįsti ieškovas pateikė 2 eismo įvykio vietos deklaracijas, nuotraukas bei 2 eksperto išvadas apie transporto priemonėms Peugeot padarytos žalos dydį. Šių įrodymų atsakovė leistinomis priemonėmis nenuginčijo, nors trečiasis asmuo D D raštu aiškino teismui, kad jo vairuojamas vilkikas eismo įvykio metu neatliko persirikiavimo, tačiau teismui nepateikta jokių kitų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad iš nuotraukų sprendžia, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodytas susidūrimo mechanizmas nėra galimas, tačiau šių savo argumentų kitais įrodymais ir / ar specialistų išvadomis neįrodė. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo netikėti ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų: eismo įvykių vietos deklaracijų, nuotraukų, ekspertų išvadų turiniu.

Iš esmės atsakovas abiejų ieškinių reikalavimus ginčija neigdamas trečiojo asmens D D kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo. Ieškovas nurodo, kad šioje byloje vairuotojo kaltės klausimas negali būti svarstomas, nes atsakovė buvo informuota apie eismo įvykio metu padarytos žalos administravimą, tačiau buvo pasyvi ir savo teisėmis nesinaudojo.

Eismo įvykio faktą patvirtina eismo įvykio deklaracija, ekspertizės aktai. Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu, taip pat ir dėl eismo įvykio kaltininko nustatymo (Biurų tarybos vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas, įrodinėdamas atsakovės vairuotojo kaltę dėl šio eismo įvykio, pateikė Prancūzijos kelių eismo taisyklių nuostatas, Badinterio įstatymą, kuriuo remiantis buvo administruojama žalos ir išmokos išmokėjimas Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro. Prancūzijos kelių eismo taisyklių R412-6 straipsnio I dalies nuostatos reglamentuoja, kad kiekviena važiuojanti transporto priemonė ir transporto priemonių junginys privalo turėti vairuotoją, pastarasis privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus ir gerbti kitus eismo dalyvius viešuosiuose keliuose. Šių taisyklių R412-24 straipsnio 2 pastraipoje reglamentuota, kad keičiant eismo juostas privaloma kuo mažiau trukdyti kitų transporto priemonių eismui. Prancūzijos civilinio kodekso 1240 straipsnio nuostatos numato, kad bet kuris asmens padarytas veiksmas, dėl kurio kitas asmuo patyrė žalą, įpareigoja asmenį, dėl kurio kaltės žala padaryta, atitaisyti žalą.

Prancūzijos kelių eismo taisyklių R231-1 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jei eismo įvykio metu padaryta tik žala turtui, nurodyti savo tapatybės duomenis ir adresą visiems eismo įvykyje dalyvavusiems eismo dalyviams. Šiuo atveju, buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, nurodant eismo įvykio dalyvius, įvykio kilimo schemą ir nurodant abiejų transporto priemonių vairuotojus ir valdytojus. Ieškovas pateikė įrodymus apie užsienio teisę ir pagrindė, remdamasis Prancūzijos teisės aktų nuostatomis, kokias teisės normas pažeidė eismo įvykį sukėlęs trečiasis asmuo D D. Trečiasis asmuo eismo įvykio metu pažeidė Prancūzijos kelių eismo taisyklių R412-6 straipsnį ir R412-24 straipsnį. Kaip jau minėta bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų, kurie paneigtų eismo įvykį sukėlusio vairuotojo D D kaltę. Ieškovo pateikti įrodymai pagrindžia tą aplinkybę, jog dėl eismo įvykio yra kaltas trečiasis asmuo D D.

Šiuo atveju trečiojo asmens kaltė grindžiama eismo įvykio deklaracija, kas iš esmės yra leidžiama ir atitinka Prancūzijos teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą nukentėjusiajam. Nors atsakovė nesutinka, kad trečiasis asmuo kaltas dėl eismo įvykio, tačiau, vertinant ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais rėmėsi Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras administruodamas ir išmokėdamas žalos atlyginimą, galima daryti išvadą, šiuo atveju, trečiojo asmens kaltė dėl sukelto eismo įvykio, yra įrodyta.

TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Pažymėtina, kad eismo įvykio valstybės draudikų biuras, eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais.

Ieškovas pagrindė, kad išmoka Prancūzijoje eismo įvykio metu žalą patyrusiam asmeniui buvo išmokėta pagal Prancūzijos teisės aktus, reglamentuojančius atsakomybę už eismo įvykius, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems asmenims, privalomąjį draudimą. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, vertinant šalių argumentus išdėstytus procesiniuose dokumentuose bei pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog ieškovas pagrįstai sumokėjo Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui 4 365,40 Eur ir 4 370,00 Eur sumas ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės, remdamasis TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi.

Esant šioms aplinkybėms ieškinių reikalavimai priteisti iš atsakovės 4 365,40 Eur ir 4 370,00 Eur sumas tenkinami visiškai

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią privalo sumokėti už praleistą terminą. Ieškovo reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo – tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidos.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas yra sumokėjęs už abu ieškinius 229,00 Eur (131 + 98) žyminio mokesčio ir 1 817,40 Eur (1 661,87 + 155,53) už vertimus, patyrė 30,39 Eur kelionės išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl ieškinį tenkinus visiškai, šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Taip pat iš atsakovės, valstybės naudai, priteistinos 14,73 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinius tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avima“, juridinio asmens kodas 303322746, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai 8 735,40 Eur (aštuonių tūkstančių septynių šimtų trisdešimt penkių eurų 40 ct) nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 370,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 365,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas – 229,00 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus 0 ct) žyminio mokesčio, 1 817,40 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniolika eurų 40 centų) išlaidų už vertimus ieškovui, bei 30,39 Eur (trisdešimt eurų 39 ct) kelionės išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avima“, juridinio asmens kodas 303322746, 14,73 Eur (keturiolika eurų 73 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.