Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio,

kuriuo A. P. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. P. K. laikino sulaikymo laikas (nuo 2021 m. sausio 18 d., 15.15 val. iki 2021 m. sausio 19 d., 15.13 val.), pagal BK 65 straipsnį atitinkantis 2 MGL dydžio baudą, ir jam paskirta 73 MGL (3650 Eur) dydžio bauda.

Be to, šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 68, 72 straipsniais, A. P. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas 3 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 19 d., bei A. P. K. priklausančio automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. P. K. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: jis 2021 m. sausio 18 d. apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo A. P. K. (toliau tekste ir – apeliantas) apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl jo (A. P. K.) kaltės, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Teigia, jog skundžiamame teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su jam inkriminuota nusikalstama veika, kelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu, o jų pagrindu daromos teismo išvados, anot A. P. K., yra nelogiškos ir prieštaringos. A. P. K. teigimu, liudytojų E. P., M. K. bei M. K. parodymų vertinimas atliktas paviršutiniškai, išsamiai neišanalizavus jų turinio, o parodymuose esantys prieštaravimai nepašalinti.

2.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nustatytus reikalavimus dėl įrodymų vertinimo bei tinkamo nuosprendžio surašymo ir suvaržė įstatymų garantuotą jo (A. P. K.) teisę į gynybą ir teisingą bylos procesą. Nurodo, jog nesutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais, kad liudytojas E. P. davė iš esmės nuoseklius parodymus, apie tai, jog atpažįsta salėje esantį kaltinamąjį kaip asmenį, kuris vairavo automobilį Honda „Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir konfliktavo su automobilio „Toyota“ vairuotoja, ir buvo akivaizdžiai girtas. Pasak apelianto, teismo proceso metu liudytojas E. P. paaiškino, kad asmenį, vairavusį transporto priemonę, atpažino iš balso, todėl, pasak apelianto, asmens vairavusio transporto priemonę Honda „Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) niekas gyvai nematė. Teigia, jog iš filmuotos medžiagos (diskas 155055) matyti, kad iškviestas liudytojas E. P. praėjo pro jį (A. P. K.) net nestabtelėjęs, tik pareigūno (M. K.) paklaustas, ar šitas asmuo vairavo transporto priemonę, liudytojas E. P. atsakė taip, kas, pasak apelianto, patvirtina, jog liudytojas nematė asmens, vairavusio transporto priemonę „Honda Civic“.

2.3. Taip pat A. P. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu A. P. K. gynėjas prašė apklausti „Toyota“ vairuotoją, kuri vienintelė matė vairuotoją, vairavusį „Honda Civic“, tačiau į tai jam buvo atsakyta, kad surasti „Toyota“ vairuotoją nėra galimybės. Apelianto įsitikinimu, tai rodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas formaliai, nebuvo imtasi veiksmų ieškoti liudytojų, nors byloje yra „Toyota“ vairuotojos nuotrauka, automobilio spalva, modelis ir informacija, iš kokio kiemo ši moteris išvažinėjo, todėl nustatyti šią moterį, apelianto teigimu, nubuvo sudėtinga, tačiau ikiteisminio tyrimo metu tai padaryta nebuvo.

2.4. Apeliaciniame skunde A. P. K. taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentais, kad, apklausiant teisme policijos pareigūną M. K., kuris buvo atvykęs į įvykio vietą, pastarasis paaiškino, jog įvykio vietoje stovėjusio raudonos spalvos automobilio „Honda Civic“ variklis nedirbo, tačiau jis matė šviečiančius stabdžių žibintus, buvo įjungta „drive“ (vairavimo) pavara, automobilio variklis buvo dar šiltas. Asmuo, sėdėjęs vairuotojo vietoje, neigė važiavęs, atsisakė tikrintis girtumą. Nukreipus vairuotojo dėmesį, pareigūnas įlindo į automobilį, perjungė pavarą į stovėjimo poziciją ir ištraukė raktelį.

2.5. Anot apelianto, jam akivaizdu, kad policijos pareigūnas M. K., gerai neprisimindamas detalių, bandė klaidinti teismą. Pasak apelianto, iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad priešingai, nei teigia pareigūnas M. K., automobilis stovi parkingo režime, kadangi kitas pareigūnas (M. K.) bandė išsiaiškinti, kokia pavara automobilyje yra įjungta, pats tai patikrino ir tai yra užfiksuota filmuotoje medžiagoje, o apie neva ištrauktus raktelius iš automobilio užkalbinus jį (A. P. K.) filmuotoje medžiagoje neužfiksuota. Teigia, jog teismas, rašydamas nuosprendį, nepatikrino šių faktų ir vadovavosi melagingais pareigūno paaiškinimais. A. P. K. vertinimu, teismas, vadovaudamasis parodymais, kurie, anot apelianto, kelia rimtų abejonių jų tikrumu, nepagrįstai nesivadovavo liudytojų D. B., kuris remontavo A. P. K. automobilį, ir V. C., kuris suremontuotą automobilį „Honda Civic“ nuvairavo iki A. P. K. namų, parodymais, kurie, apelianto manymu, yra nuoseklūs.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. P. K. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šiuo atveju apeliantas teigia, kad jis neįvykdė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą.

5. Skundžiamu nuosprendžiu A. P. K. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2021 m. sausio 18 d. apie 15.40 val. Erfurto gatvėje, ties pastatu Nr. 56, Vilniuje, vairavo automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.

6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. P. K. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas apeliantą kaltu pagal nurodytą BK straipsnį, BPK nuostatų nepažeidė.

7. Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kad teismas, pripažindamas jį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, rėmėsi tik prieštaringais liudytojų E. P., M. K. bei M. K. parodymais ir nepagrįstai nesivadovavo apelianto naudai liudijančių D. B. bei V. C. parodymais, pažymėtina, kad įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, 2K-556/2010, 2K-295/2013). Pažymėtina, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016). BPK 20 straipsnio 3 dalis reglamentuoja vieną iš duomenų pripažinimo įrodymais reikalavimų – jų liečiamumą – sąsają su įrodinėjama aplinkybe, t. y. įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato reikalavimo, jog kaltė padarant nusikaltimą turi būti įrodyta tiesioginiais įrodymais. Kaltė dėl nusikaltimo padarymo gali būti grindžiama ir netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, esminis reikalavimas yra tai, kad jie atitiktų įstatymo reikalavimus bei sudarytų nuoseklų įrodomąjį pagrindą, patvirtinantį kaltinime nurodytas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-23-697/2019).

8. Nors A. P. K. savo kaltę neigia, jo kaltė įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu: liudytojų M. K., E. P., M. K. parodymais, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, vaizdo įrašų apžiūros protokolais, neblaivumo nustatymo aktu, garso įrašo apžiūros protokolu ir kita byloje esančia medžiaga.

8.1. Apklaustas liudytojas E. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad 2021-01-18 apie 15.30 val. Architektų gatvėje, Vilniuje, pamatė, jog automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas sukėlė žodinį konfliktą su kito automobilio vairuotoja. Iš balso ir pokalbio turinio suprato, kad paminėto automobilio vairuotojas yra neblaivus, todėl apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, taip pat nufotografavo konflikte dalyvavusių asmenų automobilius. Netrukus policijos pareigūnams sulaikius konflikte dalyvavusį vyriškį, pareigūnų paprašytas atėjo iki sulaikytojo ir dar kartą kategoriškai pastarąjį atpažino iš balso kaip asmenį, vairavusį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš esmės tas pačias aplinkybes nurodė ir 2021-01-18 rašytame paaiškinime. Liudytojo pateiktoje fotonuotraukoje užfiksuotas A. P. K. priklausantis automobilis bei kitame automobilyje prie vairo sėdinti moteris. Pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip atvykęs E. P. kategoriškai nurodo, kad automobilį vairavo būtent A. P. K..

8.2. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis pranešimas apie neblaivaus asmens vairavimo faktą gautas 2021-01-18 15.38 val., o policijos pareigūnai ieškomą automobilį aptiko 2021-01-18 15.46 val.

8.3. Apklaustas liudytojas policijos pareigūnas M. K. nurodė, kad 2021-01-18 apie 15.40 val. gavus pranešimą apie neblaivų vairuotoją, Erfurto g. pastebėjo stovintį ieškomą automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame prie vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus A. P. K.. Priėjęs įvykio liudininkas E. P. patvirtino, kad paminėtą automobilį vairavo A. P. K.. Pastarasis atsisakė tikrintis neblaivumą, motyvuodamas tuo, jog automobilio nevairavo, tik sėdėjo jame.

8.4. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas LPM kursantas M. K. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir liudytojas M. K., papildomai parodė, kad automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, pamatęs policijos pareigūnus, užgesino automobilio variklį, pavarų dėžės svirtis buvo D pozicijoje, užvedimo raktelis įkištas į spynelę. Apklaustas teisme liudytojas nurodė, jog ieškomą automobilį pamatė stovintį, buvo paspaustas stabdžio pedalas, įjungta D pavara, automobilio variklis buvo dar šiltas, automobilio rakteliai - užvedimo spynelėje.

8.5. Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnams prieinant prie A. P. K. automobilio, pastarasis, sėdėdamas prie automobilio vairo, pradeda muistytis, daro dešine ranka judesį link automobilio panelės, o policijos pareigūnams atidarius automobilio vairuotojo pusės dureles, pasuka kairėje vairo pusėje esančią šviesų perjungimo svirtį, išjungdamas automobilio šviesas. Policijos pareigūnams teigia automobilio nevairavęs, tiesiog klausęsis radijo, o kur yra automobilio rakteliai, nežinantis. Vaizdo įraše ( iš apelianto balso ir judesių ) matyti, kad A. P. K. yra akivaizdžiai neblaivus.

9. Apklaustas teisme A. P. K. nurodė, kad 2021 m. sausio 18 d. apie 10-10.30 val. grįžęs iš darbo, tvarkė knygas, išėjęs į lauką jų išmesti pamatė, kad stovi jo automobilis, kurį tą pačią dieną iš karto po darbo nustūmė D. B. į garažą remontuoti, nes automobilio klibėjo vairas, buvo pakabos gedimai, automobilis neužsivedė. D. B. paliko raktus, pasakė, kad kai baigs, pastatytų automobilį į kiemą. Automobilį parvarė V. C.. Teigė, kad vienas automobilio raktas būdavo paslėptas automobilyje, nes jis automobilį kartais duodavo ir kitiems žmonėms, o jis su savimi nešiojasi tik signalizacijos pultelį. Paaiškino, kad į automobilį jis atsisėdo susirinkti automobilio dokumentų, nes jam buvo reikalinga pirkti naują draudimą, draudimas lyg ėjo į pabaigą, norėjo pasiimti asmeninius užrašus ir kelis reikalingus instrumentus. Kur buvo automobilio raktelis, neatsimena, bet galėjo būti automobilio spynoje, pasuktas į radijo poziciją, nes jis gana ilgai ten sėdėjo. D. B., kai jis po areštinės nuėjo pas jį atsiskaityti už automobilio remontą, jam pasakė, kad jo automobilį parvairavo V. C..

10. Apklaustas teisme D. B. nurodė, kad 2021-01-18 apie 8.30 val. į jo autoservisą savo automobilį atvarė A. P. K.. Pastarasis norėjo, kad automobilis būtų paruoštas techninei apžiūrai. Klientas paliko automobilio raktus ir išėjo. Automobilį pradėjo remontuoti už pusvalandžio, suremontavo per 3-4 valandas, keitė du šarnyrus, priekines stabdžių kaladėles ir stabdžių šakneles. Suremontavus atvažiavo kitas klientas – V. C., kurio jis paprašė, kad šis nuvarytų A. P. K. automobilį „Hondą“ į kiemą, davė raktus, paaiškino, kur reikia pastatyti automobilį, klientas tai padarė ir atidavė jam raktus. Kitą dieną po pietų A. P. K. atėjo atsiimti raktų ir sumokėjo už paslaugas, pasirašė sąskaitoje-faktūroje.

11. Apklaustas teisme liudytojas V. C. nurodė, kad 2021-01-18 A. P. K. automobilis buvo garaže pas D. B.. Tą dieną pastarasis turėjo patikrinti jo (V. C.) automobilį, o prieš tai tvarkė A. P. K. automobilį. Tada jam (V. C.) davė A. P. K. automobilio „Honda Civic“ raktelius, kad nuvarytų prie pastarojo namų ir taip atlaisvintų dirbtuves. Varant automobilį sukonfliktavo su moterimi, kuri važiavo netoli nuo garažų, kylant į kalniuką. Įvykis įvyko po pietų. Automobilį „Honda“ paliko A. P. K. kieme, o automobilio raktelius grįžęs atidavė D. B.. Gal po 2 ar 4 savaičių iš D. B. sužinojo, kad A. P. K. apkaltintas vairavimu esant neblaiviam.

12. Iš teismui pateiktos D. B. pajamų registracijos žurnalo kopijos matyti, kad gautos pajamos užfiksuotos tokia tvarka : 2021-01-18 „Honda civikas“ pakabos remontas - 50 eurų, 2021-01-12 „Kraisler“ pakabos remontas – 20 eurų, 2021-01-18 „Toyota Rav 4“ pakabos tikrinimas - 5 eurai. Iš sąskaitos faktūros, serija DAR, Nr. 02, datuotos 2021-01-18, matyti, kad A. P. K. sumokėjo D. B. už atliktus darbus ( šarnyrų keitimą, stabdžių kaladėlių keitimą, stabdymo šlangelės keitimą ) 50 eurų. Dėl šių dokumentų apklaustas papildomai liudytojas D. B. nurodė, kad pajamų žurnalą pildo nenuosekliai, kada sugalvoja, tada ir užpildo. Pinigus pagal sąskaitą faktūrą A. P. K. sumokėjo gal po 2 dienų nuo sąskaitos išrašymo.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad 2021 m. sausio 18 d. apie 15.40 val. Erfurto gatvėje, ties pastatu Nr. 56, Vilniuje, A. P. K. vairavo automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengdamas neblaivumo patikrinimo. Dėl alkoholio vartojimo ir atsisakymo tikrintis neblaivumą šioje byloje ginčo nėra. A. P. K. neigė aptariamu laiku vairavęs transporto priemonę. Kaip matyti iš E. P. nuoseklių parodymų, pastarasis pastebėjo neadekvačiai besielgiantį automobilio vairuotoją A. P. K., todėl apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, pastarieji apelianto transporto priemonę aptiko praėjus mažiau nei 7 minutėms nuo pranešimo. Atvykęs į sulaikymo vietą paminėtas liudytojas kategoriškai iš balso atpažino A. P. K. kaip konflikte dalyvavusį vairuotoją. Iš nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų policijos pareigūnų parodymų, kuriais abejoti nėra pagrindo, bei vaizdo įrašo nustatyta, kad A. P. K. sėdėjo prie automobilio vairo, automobilio rakteliai buvo užvedimo spynelėje, variklis buvo šiltas, degė automobilio lempos, automobilio pavarų svirtis buvo „D“ pozicijoje, taip pat buvo nuspaustas stabdžio pedalas. Nors A. P. K. teigia nežinantis, kur buvo jo automobilio rakteliai, tačiau pats sau prieštaraudamas nurodo, kad sėdėdamas automobilyje klausėsi radijo ilgą laiką. Akivaizdu, kad be automobilio raktelių radijo klausytis neįmanoma. Tik bylos nagrinėjimo teisme metu iškelta versija ir surasti liudytojai, kad aptariamu laiku A. P. K. automobilį vairavo V. C., vertintina kritiškai kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija liudytojų D. B. ir V. C. parodymus laiko nepatikimais, kadangi jie kelia abejonių bei prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. D. B. nurodo, kad suremontuoti savo automobilį A. P. K. atvarė 2021-01-18 apie 08.30 val. A. P. K. teigė vienas nustūmęs savo automobilį D. B. tik grįžęs iš darbo, apie 10-10.30 val. Pažymėtina, kad šių asmenų parodymuose nesutampa ne tik automobilio atvarymo laikas, bet ir nurodyti automobilio gedimai. Teismui pateiktos sąskaitos faktūros ir pajamų registracijos žurnalo kopijos nepatvirtina A. P. K. versijos, kad jo transporto priemonę vairavo V. C., nes nustatyta, kad dokumentuose daryti įrašai ne tuo metu, kai realiai vyko automobilio remontas. V. C., pasakodamas apie neva jo sukeltą konfliktą su kitos transporto priemonės vairuotoja, nurodė, kad pasakė kelis žodžius moteriai. Iš E. P. parodymų matyti, kad automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas itin šiurkščiai plūdo moterį, dėl ko pastaroji buvo išsigandusi ir pasimetusi. Pastebėtina ir tai, kad A. P. K. nurodė, kad savo automobilyje iki atvykstant policijos pareigūnams sėdėjo ilgą laiką, o policijos pareigūnai atvyko nuo įvykio per 7 minutes, todėl V. C. teiginiai, kad jis aptariamu laiku vairavo A. P. K. automobilį, kurį palikęs apelianto namų kieme, pėsčiomis nuėjo atgal į automobilių dirbtuves, neatitinka tikrovės ir yra visiškai nerealu, nes prieštarauja nustatytai įvykių sekai. Taigi teisėjų kolegija daro priešingą išvadą, nei A. P. K. apeliaciniame skunde, kad būtent liudytojų E. P., M. K. bei M. K. parodymai yra iš esmės nuoseklūs, neprieštaraujantys tiek tarpusavyje, tiek kitiems bylos duomenims, todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai juos išanalizavęs skundžiamame nuosprendyje, pagrįstai jais rėmėsi grįsdamas A. P. K. kaltę. Tai, kad automobilių vairuotojų konflikte dalyvavusi moteris nebuvo surasta, teismo išvadų nekeičia.

14. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

15. 2022 m. sausio19 d. Vilniaus apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau tekste ir – ir VGTPT) prašymas (pažyma Nr. (12.32Mr) PT-504) priteisti iš nuteistojo A. P. K. atstovavimo išlaidas – 116,60 Eur, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytoje išimtyje, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, Nr. 2K-60-495/2021, 2A-1-788/2021 ir kt.). Kadangi nagrinėjamu atveju buvo paduotas paties nuteistojo surašytas apeliacinis skundas, į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka atvyko apelianto samdytas gynėjas, taigi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos susidarė tik dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo skirti A. P. K. valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nepriklausomai nuo pastarojo noro. Esant šioms aplinkybėms, VGTPT prašymas netenkinamas, ir už gynėjo darbą šioje byloje apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 106 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. P. K. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.