- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-20
- Bylos Nr.
- AN2-43-1023/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00772-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atmestas V. K. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-15970-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-15970-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) V. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji 2024 m. liepos 14 d., 08 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), Kaune, vairavo motociklą neturėdama teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Tokiais veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus. Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą V. K. paskirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.
2. V. K. Institucijos nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydama jį panaikinti. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi V. K. skundas buvo atmestas. Kauno apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad V. K. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuotas teisingai, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų. Administracinio poveikio priemonė yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Teismas nurodė, jog jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu V. K. galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra.
Šalies argumentai
3. Kauno apygardos teismui adresuotame apeliaciniame skunde V. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir V. K. neskirti specialios teisės atėmimo vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams arba skirti švelnesnę nuobaudą – mažesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
4.1. nurodo, jog su padarytu nusižengimu sutinka. Pažeidimas buvo padarytas dėl nerimo, kad kuo geriau pasiruoštų artėjančiam vairavimo egzaminui, kuriam nusižengimo dieną jau buvo užsiregistravusi. Apeliantei nusižengimo metu vairuojant motociklą, jau buvo įgytos visos reikiamos žinios, tą patvirtina iki nusižengimo padarymo išlaikytas teorijos egzaminas Regitroje, bei baigti praktinio mokymosi kursai vairavimo mokykloje. Po 6 dienų nuo nusižengimo buvo išlaikytas ir A kategorijos vairavimo egzaminas Regitroje, bei įgyta teisė vairuoti A kategorijos transporto priemones.
4.2. teigia, kad teisė vairuoti transporto priemonę jai yra reikalinga kiekvieną dieną vežioti 3 vaikus į skirtingas ugdymo įstaigas, o prireikus ir į gydymo įstaigas. Gyvena atokioje vietoje Kauno rajone, kurioje neapšviesti keliai, bei intensyvus eismas, kad būtų galima svarstyti vaikų vedimą pėsčiomis. Gyvena kartu su vyru, tačiau jis išvyksta į komandiruotes, dėl ko negali prisiimti visos atsakomybės dėl vaikų vežiojimo. Atsiranda rizika netekti darbo, atstumas iki darbovietės apie 35km. Atsižvelgiant į gyvenamąją vietą, rasti atvykimo į darbą ir grįžimo namo alternatyvą 6 mėnesiams neįmanoma. Dėl to prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, jog apylinkės teismas tirdamas byloje įrodymus buvo aktyvus ir visapusiškai, bei išsamiai ištyrė bylos medžiagą, todėl priėmė teisingą nutartį, kurios keisti nėra pagrindo, nes apeliantė savo apeliaciniu skundu tik siekia išvengti jai kylančios atsakomybės už padarytą pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde apeliantė sutinka su jos patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, neginčija savo kaltės ir jai paskirtos baudos dydžio, tačiau nesutinka su jai pritaikyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, atėmimu ir jos terminu. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, kad V. K. yra pagrįstai ir teisėtai pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir šios poveikio priemonės netaikyti arba kuo labiau sumažinti jos terminą, apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
8. Nagrinėjamoje byloje V. K. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir jai paskirta 300 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui. ANK 424 straipsnio 7 dalyje, be kita ko nustatyta, kad už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apygardos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarymą, to paties straipsnio 7 dalyje numatęs itin griežtas imperatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje.
9. Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kt.). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
10. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos V. K. skundą dėl Institucijos nutarimo, pagrįstai pripažino ją kalta padarius ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei motyvuotai atmetė skundo argumentus, kuriais buvo grindžiamas prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti jai administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą. Teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamo klausimo kontekste pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad jai būtina galimybė vairuoti transporto priemones dėl poreikio nuvykti į darbą, atlikti darbines funkcijas ir nuvežti vaikus, nėra pagrindas netaikyti ANK numatytos administracinio poveikio priemonės ar nustatyti trumpesnį nei numato įstatymas jos terminą, kadangi darydama nusižengimą, ji prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Be to, pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog aplinkybė, jog nusižengimo padarymo metu apeliantė jau buvo išlaikiusi teorijos egzaminą, o po nusižengimo padarymo išlaikė ir praktinį egzaminą, rodo, jog ji suprato, kad motociklui vairuoti reikia įgyti teisę vairuoti šios kategorijos transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo su pirmos instancijos teismo vertinimu nesutikti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nei skundžiamoje nutartyje paminėtos, nei apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su V. K. deklaruojama būtinybe turėti teisę vairuoti transporto priemones nuvykstant į darbą, gaunant pajamas ir išlaikant savo šeimą, taip pat rūpinantis vaikais, nesudaro pagrindo taikyti jai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Be to, nors V. K. teigia, kad jau buvo išlaikiusi teorinį vairavimo egzaminą ir po pažeidimo išlaikė ir praktinį motociklo vairavimo egzaminą, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog pagal KET 22 straipsnį teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Todėl akivaizdu, jog pareiškėja pažeidimo padarymo metu neturėjo teisės vairuoti motociklo, o kaip teisingai nurodo apylinkės teismas, toks pareiškėjos elgesys laikytinas lengvabūdišku ir pavojingu, nes ji savo veiksmų esmę puikiai suprato, tačiau tyčia vairavo transporto priemonę – motociklą, neturėdama tam teisės. V. K. teigia, kad jos padarytas administracinis nusižengimas buvo mažesnio pavojingumo, nes ji, pasak jos, jau mokėjo vairuoti motociklą. Atsakant į šiuos argumentus, pažymėtina, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja, kad dėl transporto priemonės vairavimo, neturint tam specialiosios teisės, atsirastų kokie nors padariniai. Vien vairavimo faktas, kai asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemones yra laikomas pavojingu, kadangi asmeniui nebuvo suteikta teisė tokią transporto priemonę vairuoti. Be to, vien teorinių žinių turėjimas taip pat nemažina V. K. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, juolab, kad analizuojamu atveju ji dar nebuvo išlaikiusi praktinio vairavimo egzamino. Priešingai V. K. skundo argumentams, paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad V. K. padarytas administracinis nusižengimas buvo mažesnio pavojingumo. Aukštesnės instancijos teismas šias V. K. apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes laiko gynybine pozicija ir siekiu išvengti jai kylančios atsakomybės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
11. Vertindamas apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, susijusias su tuo, kad apeliantė V. K. patirs daug nepatogumų vykstant į darbą ir vykdant darbo funkcijas, ji neturės galimybės nuvežti vaikų į mokyklą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skiriama nuobauda, o kartu ir šios nuobaudos tikslus padedanti pasiekti administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019). Natūralu, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės V. K. bus galimai sunkiau ir nepatogiau vykdyti turimus darbinius ir šeiminius įsipareigojimus, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti yra reikalinga, turi būti pats suinteresuotas elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsakingai bei nedaryti administracinių nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. V. K. žinodama, kad teisė vairuoti jai yra reikalinga nuvykti į darbą bei tinkamai pasirūpinti šeima, šia teise naudojosi neatsakingai. Todėl apeliantės patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmenį suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Šiuo atveju tokios išvados nekeičia ir tai, kad V. K. vairuodamas nesukėlė jokio eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ir turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Šioje dalyje pažymėtina, kad nustačius tokias skunde pirmos instancijos teismui akcentuojamas aplinkybes V. K. veikoje, jai būtų taikoma atsakomybė pagal kitus atitinkamus ANK ar net BK straipsnius, todėl vien tai, kad dėl vairavimo neturint tam teisės nekilo kitos rūšies padarinių, savaime nesumažina rūšinio ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pavojingumo.
12. Vertinant V. K. asmenybę sutiktina, kad ji nėra bausta už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, tačiau iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad V. K. yra 3 kartus bausta už nustatyto greičio viršijimus ir 2 kartus bausta už transporto priemonės parkavimą neleistinose vietose, o pagal Nacionalinių registrų informaciją apie pretendentą V. K. administracine tvarka iš viso ankščiau yra bausta 6 kartus. Šių nurodytų 5 administracinių nusižengimų susijusių su KET pažeidimais ir analizuojamo administracinio nusižengimo padarymas per 5 metų laikotarpį, rodo, kad V. K. nėra pakankamai drausminga, pavyzdinga kelių eismo dalyvė, jos padarytas pažeidimas nėra atsitiktinis, ji yra linkusi nesilaikyti saugaus elgesio kelyje taisyklių, skiriamos baudos už administracinius nusižengimus savo tikslų nepasiekė, todėl tai taip pat yra reikšminga priimant sprendimą netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytos ir pirmiau šioje nutartyje paminėtos aplinkybės, kurias ANK 34 straipsnio 6 dalies kontekste akcentuoja apeliantė, iš esmės reikšmingos sprendžiant dėl V. K. skirtinos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo ANK 424 straipsnio 3 ir 7 dalyse nustatytų sankcijų ribose, tačiau nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. paskirta minimali ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta 300 Eur dydžio bauda, taip pat šio straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta minimalaus termino administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui. Tokia nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nustatyta iš esmės teisingai įvertinus apeliantės asmenybę, jos padaryto nusižengimo aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir lengvinančią aplinkybę, kad apeliantė prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi ir padėjo jį išsiaiškinti. Apeliacinės instancijos teismas skunde nurodytais motyvais pagrindo dar labiau švelninti apeliantės teisinę padėtį nenustatė. Juo labiau, jog administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turės įtaką įprastiniam V. K. asmeniniam gyvenimui, tačiau tai yra neišvengiama administracinio poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra kalta pati apeliantė V. K..
14. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjos padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, o apylinkės teismas pagrįstai atsisakė pareiškėjos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos ir pirmos instancijos teismo išvadų pagrįstumu dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto, bei paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo, todėl keisti skundžiamą teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.