Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui M. P. dėl darbuotojo padarytos žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė (duomenys neskelbtini) ieškiniu prašė atnaujinti kreipimosi į teismą terminą, priteisti iš atsakovo M. P. 666,57 Eur dydžio žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-04-18 ieškovė su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 451/13, pagal kurią atsakovas priimtas (duomenys neskelbtini). Kartu su darbo sutartimi M. P. su ieškove taip pat pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 451/13. 2016-01-26 atsakovas, vairuodamas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vilkdamas priekabą, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta minėta priekaba ir (duomenys neskelbtini). Priekaba, kuri buvo apgadinta, priklauso (duomenys neskelbtini). Su šia bendrove ieškovas yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį, kurios 11.2 punkte numatyta, kad ieškovės asmeninė rizika, susijusi su žala, yra 1300 Eur. Puspriekabės remontas kainavo 751,33 Eur, tačiau į remonto sąmatą nepagrįstai įtrauktas kopėčių „(duomenys neskelbtini)“ remontas, todėl ieškovei pateikta patikslinta sąskaita 666,57 Eur sumai. Atsiskaitęs su Danijos bendrove (duomenys neskelbtini) ieškovė dėl eismo įvykio patyrė 666,57 Eur žalos. 2016-03-04 ieškovės direktoriaus įsakymu dėl žalos atlyginimo buvo nuspręsta išskaičiuoti iš atsakovo jo padarytą žalą. Atsakovas su tuo nesutiko ir pateikė prašymą atleisti iš darbo savo noru. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2016-03-09, atsakovas ieškovei padarytos žalos neatlygino. Darbo ginčų komisija atmetė ieškovės reikalavimą atlyginti žalą motyvuodama tuo, kad nebuvo įrodytas tikslus žalos dydis, kitos materialinės atsakomybės sąlygos buvo įrodytos.Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-10-27 sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo M. P. 666,57 Eur žalos atlyginimo ir 907,68 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės (duomenys neskelbtini)“ naudai.Nurodė, kad iš 2016-05-31(duomenys neskelbtini) pateiktos sąskaitos, mokėjimo nurodymų bei (duomenys neskelbtini) pranešimo matyti, kad ieškovė sumokėjo už priekabos remontą. Teismas vertino, kad bandydamas įvažiuoti į uždarytą kelią vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles. Nurodė, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir nedėjo maksimalių pastangų tam, kad išsaugotų įmonės jam patikėtą turtą ir taip pažeidė įsipareigojimus, prisiimtus visiškos materialinės atsakomybės sutartimi ir sukėlė eismo įvykį. Kadangi šio eismo įvykio metu priekabai padaryta žala, laikė, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos - priekabos apgadinimo eismo įvykio metu, už kurį ieškovė turėjo atlyginti priekabos savininkui, vadovaujantis bendradarbiavimo sutartimi. Teismas konstatavo, kad žala padaryta dėl atsakovo kaltės, atsakovui veikiant neatsargiai, eismo įvykio metu atsakovas buvo ieškovės darbuotojas, sukėlė eismo įvykį atlikdamas savo (duomenys neskelbtini) pareigas. Nurodė, kad argumentas, jog darbdavys neapdraudė transporto priemonės, negali būti traktuojamas kaip netinkamas darbdavio pareigų atlikimas arba netinkamas prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti sąlygas, kad žala neatsirastų, vykdymas. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti B & K Service A/S 2016-01-28 sąskaitoje pateikiamų darbų kainos realumu, teismas laikė, kad ieškovė tinkamai pagrindė patirtos žalos dydį. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-10-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1666-799/2016, kuriuo iš atsakovo M. P. ieškovei buvo priteista 666,57 Eur žalos atlyginimo ir 907,68 Eur bylinėjimo išlaidų atlyginimo ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; atmetus prašymą ieškinį atmesti - sumažinti priteistos žalos dydį ir perskaičiuoti bylinėjimo išlaidas.Nurodo, kad teismas nurodydamas atsakovo veiksmų neteisėtumą apsiribojo tik prielaidomis apie jo pasirinktą netinkamą kryptį. Byloje jokių duomenų iš oficialių institucijų, kad atsakovas būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles, nėra, todėl veiksmų neteisėtumas neįrodytas. Tiek ieškovės ieškinys, tiek skundžiamas sprendimas iš esmės grindžiamas tik prielaidomis, bendro pobūdžio teiginiais, kurie nėra tinkamai individualizuojami, trūksta inkriminuojamos veikos (autoįvykio) aiškaus ir konkretaus pagrįstumo. Teigia, kad atsakovo veiksmuose nėra privalomųjų elementų kilti materialinei atsakomybei, neįrodyta, kad žala ieškovui padaryta neteisėta veika, kad yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo bei atsakovo kaltė. Teigia, kad civilinės bylos medžiagoje surinkti duomenys nepatvirtina realaus žalos dydžio ir jos tinkamo atlyginimo, nors pirmosios instancijos teismas savo sprendime ir nurodė priešingai. Vienintelė sąskaita negali būti vertinama kaip įrodymas apie patirtą žalą, jos realumą, pagrįstumą. Pažymi, kad teismas neįvertino, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatymas numato galimybę atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, į atsakovo turtinę padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį, jei žala nėra padaroma tyčia. Taip pat pažymi, kad ieškovė neprašo panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimo priimto šioje byloje, kuriuo ieškovės prašymas dėl žalos atlyginimo buvo atmestas, todėl nesant reikalavimo panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą (jo neapskundus) jis lieka galioti, todėl šis procesinių normų pažeidimas yra esminis skundžiamo sprendimo panaikinimui.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; ieškovei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 350 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė atsakovo veiksmus neteisėtais, nes atsakovas pažeidė Kelių eismo taisykles bei pažeidė ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teigia, kad atsakovas pažeidė ir visiškos materialinės atsakomybės sutarties Nr. 451/13 1 p. reikalavimą: tausoti saugojimui arba kitiems reikalams jam perduotas įmonės, įstaigos, organizacijos materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai. Taip pat nurodo, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti, jog jo veiksmai 2016-01-26 eismo įvykio metu būtų buvę teisėti arba, kad yra sąlygos atleisti jį nuo materialinės atsakomybės. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų suabejoti žalos dydžiu ir paskaičiavimų patikimumu. Teismas nėra apeliacinė instancija Darbo ginčų komisijos sprendimams, todėl Darbo ginčų komisijos sprendimo neprivalėjo skųsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo teismas priteisė iš atsakovo žalos atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas iki 2016-03-09 darbo sutarties pagrindu buvo ieškovės darbuotojas, atliko vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas. Kartu su darbo sutartimi atsakovas M. P. su ieškove taip pat pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 451/13. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas, vairuodamas tarnybinį vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vilkdamas priekabą, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau priekaba), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta minėta priekaba ir (duomenys neskelbtini) konstrukcijos. Priekaba, kuri buvo apgadinta, priklauso (duomenys neskelbtini) pagal bendradarbiavimo sutartį atlygino puspriekabės savininkui (duomenys neskelbtini) viso 666,57 Eur už puspriekabės remontą.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų. Apeliantas argumentuoja, kad atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, atsakovo veiksmuose nėra privalomųjų elementų kilti materialinei atsakomybei. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad materialinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti šias sąlygas: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Osviris“ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004; teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Pakruojo ūkininkų kredito unija v. A. E. R., bylos Nr. 3K-3-47/2011; kt.).Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas pažeidė Kelių eismo taisykles, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir nedėjo maksimalių pastangų tam, kad išvengtų autoįvykio ir išsaugotų įmonės jam patikėtą turtą, ir taip pažeidė įsipareigojimus prisiimtus visiškos materialinės atsakomybės sutartimi ir sukėlė eismo įvykį, šio eismo įvykio metu priekabai padaryta žala, taigi yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos - priekabos apgadinimo eismo įvykio metu, už kurį ieškovė turėjo atlyginti žalą priekabos savininkui, vadovaujantis bendradarbiavimo sutartimi. Taip pat nustatyta, kad žala padaryta dėl atsakovo kaltės, nes įvykis kilo dėl jo neatsargių veiksmų, eismo įvykio metu atsakovas buvo ieškovės darbuotojas, sukėlė eismo įvykį atlikdamas savo vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas, taip pat priekabos apgadinimus patvirtina žalos nustatymo faktas bei atsakovo rašytas paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atlikdamas savo darbo pareigas jis vairavo tarnybinį vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vilkdamas priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam apsisukant kelyje buvo apgadinta priekaba, taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinosios sąlygos darbuotojo materialinei atsakomybei kilti.Apeliantas argumentuoja, kad civilinės bylos medžiagoje surinkti duomenys taip ir nepatvirtina realaus žalos dydžio ir jos tinkamo atlyginimo. Šis argumentas atmestinas. Materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę (tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos) ir neturtinę žalą (DK 250, 257 straipsniai). DK 253 straipsnyje pateikiamas pavyzdinis darbuotojo materialinės atsakomybės atvejų sąrašas. Pagal jį darbuotojas privalo atlyginti materialią žalą, atsiradusią, be kita ko, dėl: turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo) (1 punktas); išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų (4 punktas). Darbuotojų materialinė atsakomybė būna dviejų rūšių: ribotoji ir visiška. Ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta DK 254 straipsnyje ir, jai esant, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje, kurio 3 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visą žalą, jei ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Darbdavys, atlyginęs darbuotojo padarytą žalą, turi į darbuotoją regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę; atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo (DK 257 straipsnio 4 dalis).Byloje nustatyta, kad po eismo įvykio nustatyti šie priekabos sugadinimai: pažeistas bamperis, sulūžęs durų fiksatorius, lempa. Iš B & K Service A/S 2016-01-28 sąskaitos matyti, kad atlikti taisymo darbai. 2016-02-15 (duomenys neskelbtini) atsiuntė ieškovei sąskaitą 666,57 Eur sumai. Iš 2016-04-04 (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad ieškovė pagal šią sąskaitą atsiskaitė. Nors atsakovas nesutinka su žalos dydžiu, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui kitą žalos dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė, taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė priteistinos žalos dydį (CPK 178, 185 straipsniai). Taip pat byloje nėra duomenų, kad būtų pagrindas mažinti priteistinos žalos dydį (DK 257 straipsnio 5 dalis). Apeliantas argumentuoja, kad ieškovė neprašo panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimo priimto šioje byloje, kuriuo ieškovės prašymas dėl žalos atlyginimo buvo atmestas, todėl nesant reikalavimo panaikinti tokį Darbo ginčų komisijos sprendimą (jo neapskundus) jis lieka galioti, taigi šis procesinių normų pažeidimas yra esminis skundžiamo sprendimo panaikinimui. Šis argumentas taip pat atmestinas.DK 296 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Taigi nurodytos įstatymo nuostatos nenumato pareigos pateikti skundą dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo ar prašyti jį panaikinti, nes teismas nėra apeliacinė instancija Darbo ginčų komisijos sprendimams. Dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 350 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis, CPK 98 straipsnio 1-3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. P. 350 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.