- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-11
- Bylos Nr.
- 2S-992-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04502-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- I. A.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-51-90/2014 pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui I. A. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2013 m. balandžio 9 d. mirė pareiškėjos motina M. Š.. Po motinos mirties liko palikimas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi pareiškėjos sesuo – suinteresuotas asmuo I. A.. Pareiškėjos teigimu, po motinos mirties ji praleido terminą kreiptis į notarų biurą dėl svarbių priežasčių, kadangi 2013 m. gegužės mėnesio pradžioje išvyko pas dukrą, gyvenančią Švedijoje, ir dėl sveikatos pablogėjimo į namus grįžo tik liepos mėnesį, dėl ko nespėjo laiku paduoti pareiškimo palikimui priimti. Todėl pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti trijų mėnesių terminą palikimui priimti ir pripažinti priežastis, dėl kurių praleido įstatymu nustatytą terminą, svarbiomis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. A. prašė pareiškėjos pareiškimo netenkinti, teigdama, kad terminą palikimui priimti pareiškėja praleido be svarbių priežasčių. Nurodė, kad pareiškėja žinojo apie motinos mirtį, dalyvavo laidotuvėse, į Švediją pas dukrą išvyko 2013 m. liepos mėnesį ir grįžo rugpjūčio mėnesį, į teismą kreipėsi tik po to, kai gavo notarės priminimą apie palikimą. Pažymėjo, kad minėtame bute suinteresuotas asmuo kartu su motina gyveno nuo 1972 m., buto privatizavimui investavo savo lėšas, butą remontavo, mokėjo mokesčius, slaugė motiną iki jos mirties, ją palaidojo, tvarko kapavietę. Gi pareiškėja gyvena asocialų gyvenimą, pardavė savo turėtą butą, o pateiktas išrašas apie pareiškėjos sveikatos būklę ir susirgimus nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą atmetė. Remdamasis bylos duomenimis teismas konstatavo, jog pareiškėja žinojo apie motinos mirtį, dalyvavo laidotuvėse, pateiktuose išrašuose iš medicininių dokumentų nėra duomenų, kad pareiškėja dėl savo susirgimų negalėjo judėti, nuvykti į notarų biurą, taip pat pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji 2013 m. gegužės mėnesio pradžioje išvyko į Švediją. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir nesudaro pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą R. B. kreiptis į vietos notarą dėl palikimo, atsiradusio po motinos M. Š. mirties, priėmimo ir paveldėjimo liudijimo išdavimo, pripažįstant, kad priežastys, dėl kurių praleistas šis terminas, yra svarbios. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais įrodymais:
1. Pareiškėjos nuomone, skundžiama nutartis tinkamai nemotyvuota, teismas nepagrįstai rėmėsi suinteresuoto asmens niekuo nepagrįstais ir tikrovės neatitinkančiais parodymais.
2. Teismas visiškai nevertino pareiškėjos pakviesto liudytojo parodymų, neleido apklausti kito liudytojo. Pagrindinė įstatyme numatyto termino palikimui priimti praleidimo priežastis – pareiškėjos sveikatos būklė. Pareiškėjos nuomone, pateikti dokumentai patvirtina, kad ji po motinos mirties patyrė emocinį išgyvenimą, depresiją, dėl ko iškilo problemų, susijusių su ankstesniu gydymu pas psichiatrą. Dėl susirgimų pareiškėja vartojo gydytojų paskirtus stipriai veikiančius vaistus, antidepresantus.
3. Pareiškėjos teigimu, suinteresuotas asmuo, žinodama apie pareiškėjos sveikatos būklę, suklaidino ją, sakydama, kad ji pareiškėją tai pat įregistravo pas notarą, vėliau suinteresuotas asmuo paslėpė pareiškėjos gimimo liudijimą, kad pastaroji negalėtų įrodyti giminystės ryšio.
4. Skundžiama nutartimi jai užkertamas kelias įgyvendinti savo teises į atsiradusį palikimą, o teismo konstatuotos aplinkybės dėl termino praleidimo sudaro ne teisinę, o išvestinę, t. y. procesinę kliūtį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo I. A. prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama teismo nutarti nemotyvuota. Teismas analizavo ir rėmėsi visais byloje surinktais įrodymais, nesuteikdamas nei vienam iš jų aukštesnės galios. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą nurodė teisingas, tikrovę atitinkančias aplinkybes, kadangi šias aplinkybes paneigiančių įrodymų pareiškėja nepateikė.
2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad liga sutrukdė pareiškėjai įstatymo nustatytu trijų mėnesių laikotarpiu kreiptis į notarą dėl palikimo, kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, jog vartojo vaistus nuo depresijos. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjos apsilankymai pas gydytojus buvo epizodiški, be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad po motinos mirties, trijų mėnesių laikotarpyje, ji būtų kreipusis į gydytojus ar gydėsi.
3. Suinteresuoto asmens nuomone, apeliantė įstatymo nustatytu terminu visiškai nesiekė įgyvendinti savo teisę į palikimą. Per šį terminą neegzistavo jokios aplinkybės, kurios jai trukdė tiesiogiai ar per atstovą laiku ir tinkamai atlikti atitinkamus veiksmus. Teismas atsižvelgė į bylos faktines aplinkybes, į praleidusio terminą asmens individualias savybes ir priimdamas nutartį nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo šios kategorijos bylose formuojamos vienodos teismų praktikos.
4. Niekuo nepagrįsti ir tikrovės neatitinkantys yra apeliantės argumentai, kad suinteresuotas asmuo liepė pareiškėjai nevykti pas notarą ir nuslėpė jos gimimo liudijimą, kadangi šio liudijimo suinteresuotas asmuo neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pratęsti praleistą terminą palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pažymėtina, kad įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio partęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Be to, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. balandžio 9 d. mirė pareiškėjos motina M. Š.. Alytaus miesto 2-ajame notaro biure, suinteresuoto asmens I. A. pareiškimo pagrindu, 2013 m. balandžio 23 d. yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 35/2013 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios M. Š. palikimą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Tik notarei 2013 m. spalio 7 d. raštu informavus pareiškėją apie paveldėjimo bylą ir pareikalavus pateikti dokumentus, pareiškėja 2013 m. spalio 17 d. pateikė Alytaus rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, tačiau šį pareiškimą, nepašalinus jo trūkumų, 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti, taigi senaties termino eiga nenutrūko (CK 1.130 straipsnio 4 dalis). Po to pareiškėja kreipėsi į teismą 2013 m. gruodžio 5 d., tai yra praėjus beveik penkiems mėnesiams po termino, per kurį ji turėjo pradėti palikimo priėmimo veiksmus, pasibaigimo.
Pagrindine įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino praleidimo priežastimi pareiškėja nurodo savo sveikatos būklę. Su tokiu apelaintės argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Iš VšĮ Alytaus poliklinikos 2014 m. sausio 24 d. pažymos matyti, jog pareiškėja po motinos mirties sveikatos centre nesilankė ir nesigydė. Nors iš byloje esačių 2014 m. sausio 22 d. ir 2014 d. sausio 27 d. medicininių dokumentų išrašų matyti, kad pareiškėjai nuo 2013 m. balandžio iki birželio vidurio šeimos gydytojos buvo skirti antidepresantai (b. l. 25-26), tačiau tai nepatvirtina bylai reikšmingo fakto, kad dėl sveikatos būklės ji nebuvo pajėgi pradėti palikimo priėmimo procedūrų iki įstatyme numatyto 2013 m. liepos 9 d. termino arba įgalioti tai padaryti kitą asmenį. Be to, kaip nurodo pati pareiškėja, 2013 m. gegužės mėnesio pradžioje ji išvyko pas Švedijoje gyvenančią dukrą, todėl yra pagrindas manyti, kad jos sveikatos būklė nebuvo tokia sunki, kad negalėtų įgyvendinti įstatymu garantuojamų teisių į atsiradusį palikimą. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad dėl pablogėjusios sveikatos iš užsienio grįžo ne 2013 m. birželio mėnesį, kaip buvo planavusi, bet liepos mėnesio pabaigoje, be to, į bylą nebuvo iš viso pateikta duomenų, kad pareiškėja buvo išvykusi į užsienį. Todėl yra pagrindas teigti, kad nei vienos iš nurodomų aplinkybių pareiškėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė (CPK 178 straipsnis). Paminėtam kontekste pažymėtina, kad pareiškėja neneigia, jog žinojo apie motinos mirtį, dalyvavo jos laidotuvėse, į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi tik po to, kai gavo iš notarės 2013 m. spalio 7 d. pranešimą, todėl darytina išvada, kad apeliantė teisę į palikimą laiku neįgyvendino dėl savo pačios aplaidumo ir nerūpestingumo (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad trijų mėnesių terminas dokumentams susitvarkyti paprastai laikomas pakankamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Nesutiktina su pareiškėjos argumentu, kad teismo nutartis yra nemotyvuota, priimta remiantis tik suinteresuoto asmens parodymais. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas vertino ne tik suinteresuoto asmens paaiškinimus, bet ir kitus bylos įrodymus, nors ir glausta forma, tačiau tinkamai pagrindė savo išvadas dėl praleisto termino palikimui priimti priežasčių.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad suinteresuotas asmuo (pareiškėjos sesuo), prieštaraudama pareiškėjos reikalavimui, nurodė ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, iš kurių matyti, kad ji kartu su turto palikėja gyveno nuo 1972 m., motina rūpinosi ir ją prižiūrėjo iki palikėjos mirties, prisidėjo savo lėšomis prie paveldimo turto privatizavimo, jį gerino, remontavo. Nurodytų aplinkybių pareiškėja neginčijo.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad teismas nevertino liudytojos Z. K. parodymų. Iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad ši liudytoja bylai reikšmingų aplinkybių iš esmės nepatvirtino, kadangi apie pareiškėjos kelionę į Švediją jai nežinoma, o vien paliudijimu apie pareiškėjos sveikatos būklę (depresiją) teismas negali vadovautis, kadangi į bylą pareiškėja nepateikė kitų objektyvių duomenų (gydytojų išvadų), kad dėl ligos pobūdžio pareiškėja negalėjo įstatymo nustatytu terminu paduoti pareiškimą notarų biurui dėl atsiradusio palikimo.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir skundžiamos nutarties teisėtumui įtakos neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pratęsti pareiškėjai terminą palikimui priimti nei pareiškime, nei atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą nutartį, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.