- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- e2-23726-1026/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14733-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Motiejūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 2199,73 Eur skolos, 169,18 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, 19 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, 235,89 Eur tarpininkavimo mokesčio, 628,36 Eur administravimo mokesčio, 12,04 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovui procesiniai dokumentai laikomi įteiktais 2019 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paliekant pranešimą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovo prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. vasario 23 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 3133,35 Eur dydžio kreditą 36 mėnesiams, nustatydama 19 proc. metinių palūkanų normą (el. b. l. 11, 15-21,23). Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose jos šalys taip pat sutarė, kad atsakovas turės sumokėti ieškovei 8,90 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos) tarpininkavimo mokesčio ir administravimo mokesčio (Sutarties 5.4 punktas). Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1 punkte įtvirtinta, kad Vartojimo kredito sutarties galiojimo metu ieškovė įsipareigoja teikti atsakovui vartojimo kreditus, o atsakovas įsipareigoja grąžinti gautus kreditus ir sumokėti ieškovei kredito mokestį. Atsakovas Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2 punktu įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamo kredito dalį, palūkanas, Sutarties administravimo mokestį, tarpininkavimo mokestį.
Atsakovui tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2019 m. liepos 25 d. raginimu paragino jį per 14 dienų nuo laiško gavimo dienos sumokėti 609,72 Eur skolą pagal Vartojimo kredito sutartį, įspėjusi, kad atsakovui neįvykdžius ieškovės įpareigojimo, Sutartis bus nedelsiant nutraukta (el. b. l. 12). Atsakovui neįvykdžius ieškovės įpareigojimo, ši 2019 m. rugpjūčio 28 d. pranešimu informavo atsakovą, kad jis privalo sumokėti ieškovei 767,82 Eur skolą iki 2019 m. rugsėjo 3 d., kitaip nutrauks Vartojimo kredito sutartį nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. (el. b. l. 13). Atsakovas nesumokėjo minėtos skolos ieškovės nurodytu terminu, todėl laikoma, kad ginčo sutartis yra nutraukta nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. Ieškovė, nutraukusi Sutartį, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo skolą, sutartines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kompensuojamąsias palūkanas, tarpininkavimo mokestį, administravimo mokestį ir metines procesines palūkanas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.874 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Pagal CK 6.872 straipsnio 2 dalį jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta.
Byloje nustatyta, kad atsakovas tinkamai ir laiku nevykdė prievolės atsiskaityti su ieškove pagal Sutartyje numatytą grafiką. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 2199,73 Eur negrąžinto kredito priteisimo tenkinamas (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).
Šalys Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtinto, kad Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti Mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos Mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
Ginčo sutartimi šalys susitarė dėl 19 proc. dydžio metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šalys numatė, kad minėto dydžio palūkanos bus skaičiuojamos ir tuo atveju, jei Sutartis bus nutraukta (Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktas). Sutarties Specialiųjų sąlygų duomenimis, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra 28,46 proc., metinė palūkanų norma – 19 proc. (el. b. l. 11). Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, daro išvadą, kad ieškovė nustatydama 19 proc. metinę palūkanų normą, nepažeidė imperatyvių teisės aktų reikalavimų (Vartojimo kreditų įstatymo 21 straipsnis). Todėl vadovaujantis CK 6.872 straipsnio 2 dalimi, Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktu, bei kasacinio teismo praktika panašiose bylose, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 169,18 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už laikotarpį iki 2019 m. rugsėjo 6 d., bei 19 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies (2199,73 Eur) už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki visiško kredito grąžinimo tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).
Teismas, nustatęs, kad atsakovas pažeidė prievolės įvykdymo terminą, vadovaudamasis CK 6.261 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, tenkina ieškovės reikalavimą dėl 12,04 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. priteisimo.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jei vartojimo kredito sutarties šalys individualiai aptarė kredito gavėjo pareigą mokėti kredito davėjui tarpininkavimo mokestį ir šio mokesčio dydį, nustačius, kad kredito gavėjas pažeidė prievolinius įsipareigojimus, šis mokestis turi būti priteisiamas iš kredito gavėjo kredito davėjo naudai (Nagrinėjamu atveju Sutarties specialiosiose sąlygose ieškovė ir atsakovas individualiai aptarė atsakovo pareigą mokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį ir šio mokesčio dydį, t. y. sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis įtrauktas į mokėjimų grafiką ir bendra suma pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra 368,01 Eur (el. b. l. 11 ,15-21). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, sudarydama sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas, tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas), ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 235,89 Eur tarpininkavimo mokesčio yra pagrįstas ir tenkintinas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-696-560/2019, 20 punktą; Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-119-254/2019, 21 punktą, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1625-430/2019).
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 628,36 Eur administravimo mokesčio. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 punkte įtvirtinta, kad sutarties administravimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Sutarties administravimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.4 punkte numatyta tvarka. Sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą tarpininkavimo mokestį; Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 (trisdešimt) eurų. Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, Sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, Sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14 punktu (Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4 punktas).
Tačiau teismų praktikoje pasisakyta dėl ieškovės Sutarties specialiųjų sąlygų, kai administravimo mokestis nėra įtrauktas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovas turi sumokėti, nėra nurodytas konkretus šio mokesčio dydis, priešingai nei Sutarties sąlygose dėl tarpininkavimo mokesčio. Sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis), t. y. atitinka netesybas. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1526-340/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018; 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1075-340/2019, 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1089-640/2019, 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1625-430/2019 19-24 punktai, Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-119-254/2019, 25 punktas).
Be to, jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Šiuo atveju teismas tenkina ieškovės reikalavimus dėl 12,04 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Duomenų, kad priteistos kompensuojamosios palūkanos nesiekia maksimaliai leistinų pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį netesybų sumos (skaičiuojant už tą patį laikotarpį), nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 628,36 Eur administravimo mokestį atmestinas.
Patenkinus iš dalies ieškovės ieškinio reikalavimus, vadovaujantis CPK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2616,84 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (ieškinys patenkintas 80,64 proc.) iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 257,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ((73 Eur+246,01 Eur)×0,8064) (el. b. l. 10,14,22).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 2199,73 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt devynių eurų 73 ct) skolą, 169,18 Eur (vieno šimto šešiasdešimt devynių eurų 18 ct) mokėjimo palūkanas, 12,04 Eur (dvylikos eurų 4 ct) kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, 235,89 Eur (dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų 89 ct) tarpininkavimo mokestį, 19 (devyniolikos) proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos (2199,73 Eur) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2616,84 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 257,25 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt septynių eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.