Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02099-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.6.5

2019 m. birželio 21 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medžio apdaila“ ieškinį atsakovei N. S. (R.) dėl vartotojos reikalavimo pripažinimo nepagrįstu, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Medžio apdaila“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės N. S. (R.) (toliau – atsakovė) prašymą „Nutraukti prekės pirkimo-pardavimo (paslaugos teikimo) sutartį ir grąžinti už prekę paslaugą sumokėtus pinigus“ nepagrįstu.

2. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 12 d. ieškovė su atsakove sudarė užsakymo sutartį Nr. O14, pagal kurią atsakovė užsisakė Boen parketlentes Ąžuolas Duna 181 mm T/G naturalplus beta (prekės kodas: XK4D4MFU) ir už jas sumokėjo 2 800,00 Eur.

3. 2017 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje klientai atsakovė ir V. S. kreipėsi į ieškovę teigdami, kad yra nepatenkinti nusipirktu gaminiu dėl užslėptų kokybės trūkumų, ant jau suklijuotų grindų lieka dėmės net nuo vandens ir jų neįmanoma nuvalyti.

4. Ieškovė, siekdama išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją, 2017 m. rugpjūčio 8 d. apsilankė atsakovės statybos objekte, kuriame jau buvo sumontuotos iš ieškovės įsigytos grindys. Ieškovės darbuotojai vietoje pamatė, kad grindys iš tiesų yra apgadintos – po grindų suklojimo jos nebuvo kokybiškai uždengtos, o statybos darbai buvo atliekami toliau, statybininkai per grindis vaikšto statybiniais lauko batais, pilna statybinių dulkių ir šiukšlių, grindys aptaškytos neaiškia chemine medžiaga, kuria galimai buvo purkštos lubos.

5. Matydama tokią grindų būklę ir nepaisydama to, kad atsakovė yra pati kalta dėl tokios grindų būklės, ieškovė savo iniciatyva pasiūlė atsakovei pabandyti atnaujinti grindis ir sugrąžinti jų prekinę išvaizdą. Ieškovė pasiūlė savo meistrus ir apmokėjo jų darbą, tame tarpe ne tik už grindų tvarkymą, bet ir laiptų peralyvavimą. Atsakovei buvo grąžinti pinigai už iš ieškovės įsigytą valiklį ir priežiūros alyvą.

6. Atsakovė ieškovės meistrų atliktus darbus priėmė ir jokių pretenzijų nepareiškė.

7. 2018 m. sausio 22 d. atsakovė pakartotinai kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad yra nepatenkinta ieškovės bandymu pataisyti grindis ir prašydama pilnai pakeisti grindis naujomis arba kompensuoti atsakovės keitimo kaštus pagal jos pateiktas PVM sąskaitas-faktūras.

8. Ieškovė, norėdama galutinai išsiaiškinti, ar pradinė produkto – grindų, kokybė turėjo neaptartų trūkumų, pasiūlė atlikti gaminio kokybės testavimą. UAB „Boen Lietuva“ atliko testą vadovaujantis standarte EN 13442-2002 patvirtinta metodika, siekiant patikrinti grindų paviršiaus atsparumą įvairiems skysčiams, ir nustatė, kad pateiktas pavyzdys – atsakovės įsigytų grindų atraižos, atitinka Boen parketui keliamus kokybės reikalavimus.

9. 2018 m. balandžio 24 d. ieškovė gavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) Vilniaus apskrities skyriaus raštą Nr. 4V-2950, kuriuo ieškovė buvo informuota apie atsakovės prašymą dėl iš ieškovės įsigytų galimai netinkamos kokybės parketlenčių nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti jai už parketlentes sumokėtą pinigų sumą. Rašte VVTAT siūlė kilusį ginčą išspręsti taikiai ir ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 8 d. informuoti išvadą teikiančią instituciją apie priimtus sprendimus, o ginčo neišsprendus taikiai – pateikti motyvuotus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus dėl prašyme išdėstytų aplinkybių.

10. Ieškovė 2018 m. gegužės 7 d. pateikė atsakymą, kuriame pažymėjo, kad grindų gamintojas „Bauwerk Boen UAB“ suteikia 25 metų garantiją parketlenčių konstrukcijai (konstrukcija neatsisluoksniuos, nesuirs ir pan.) eksploatuojant grindis pagal paskirtį gyvenamosiose patalpose, laikantis visų garantinių reikalavimų (tinkamo suklojimo, tinkamos priežiūros, tinkamo eksploatavimui viršutinio sluoksnio priežiūros palaikymo ir pan.). Gamintojo garantinės sąlygos paskelbtos viešai ieškovės internetinėje svetainėje (http://gerosgrindys.lt/instrukciju-ir-prieziuros-info-paieska). Atsakovės įsigytos grindys – Boen parketlentės Ąžuolas Duna 181 mm T/G naturalplus beta (prekės kodas: XK4D4MFU), turi „Live Natural“ alyvuotą paviršių, tačiau gamintojas „Live Natural“ alyvuotiems parketlenčių paviršiams nesuteikia jokių garantijų (dėl atsirandančių dėmių, apsauginio alyvos sluoksnio nusidėvėjimo ir pan.), todėl grindų viršutinio sluoksnio nusidėvėjimas, atsiradusios dėmės nėra garantinis atvejis. Ieškovė patvirtino, jog apgailestauja, kad įsigytos parketlentės neatitiko atsakovės lūkesčių, tačiau reikalavimą nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį laiko nepagrįstu jau vien dėl to, kad gamintojas „Bauwerk Boen UAB“ nustatė, jog atsakovės įsigytos Grindys atitinka Boen parketui keliamus kokybės reikalavimus, vertinant pagal standartą EN 13442–2002.

11. 2018 m. liepos 16 d. atsakovės namuose adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant atsakovės įgaliotam atstovui, ieškovės atstovui ir VVTAT Vilniaus apskrities skyriaus vyriausiajai specialistei, buvo vertinamos grindys pagal 2016 m. gruodžio 12 d. užsakymo sutartį Nr. O14, bendrosios saugos reikalavimus. VVTAT 2018 m. spalio 31 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 1ŠE-73 ir padarė patikrinimo išvadas: „<...> Dėl eksploatacijos metu atsiradusių dėmių ir nutrynimų grindys praradusios estetinę ir prekinę išvaizdą <...> Nustatytiems grindų trūkumams atsirasti įtakos turėjo nepateikta grindų naudojimo ir priežiūros informacija <...> Ieškovė neįrodė, jog atsakovei grindų įsigijimo metu raštu buvo perduota grindų naudojimo ir priežiūros informacija <...> Ieškovės pateiktoje eksploatacinių savybių deklaracijoje gaminių pavadinimai nesutampa su atsakovės pateiktos pakuotės ženklinimo etiketėje nurodytu pavadinimu bei sutartyje nurodytu grindų pavadinimu, todėl daroma išvada, kad atsakovės įsigytų grindų pavadinimas negali būti siejamas su ieškovės pateiktoje eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodytais gaminių pavadinimais <...>“.

12. Ieškovė 2018 m. lapkričio 7 d. pateikė VVTAT skundą dėl VVTAT 2018 m. spalio 31 d. patikrinimo akto Nr. 1ŠE-73 išvadų, kuriame nurodė, kad nesutinka su pateiktomis išvadomis. Ieškovė patvirtino, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovės namuose suklotos parketlentės – grindys, yra praradusios estetinę ir prekinę išvaizdą, tačiau nesutiko, kad tai nutiko dėl ieškovės kaltės ar nekokybiško produkto, nes atlikus atsakovės įsigytų parketlenčių (grindų) gaminio kokybės testavimus, rezultatai tik patvirtino, kad atsakovės įsigytų grindų atraižos atitinka Boen parketui keliamus kokybės reikalavimus. Be to, VVTAT patikrinimo atsakovės namuose metu, vertinant esamą grindų būklę, buvo galima atlikti paprastą eksperimentą: užlašinti ant grindų vandens, po kiek laiko jį nuvalyti ir įsitikinti, ar lieka dėmės ant parketlenčių ar jų nelieka, tačiau tokie tyrimai atlikti nebuvo ir parketlenčių paviršiuje matomų dėmių kilmės priežastys nustatytos nebuvo. Taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos argumentus, t. y. jog dėmės atsirado ir parketlentėms buvo padaryta žala būtent dėl vandens lašų, įrodymų, kurie leistų abejoti parketlenčių (grindų) gaminio kokybės testavimo rezultatais ir pan. Ieškovė mano, kad dėmės ant grindų atsirado ne dėl vandens lašų, bet dėl kitų priežasčių, galimai susijusių su netinkama grindų priežiūra: akivaizdu, kad vykstant remonto darbams grindys nebuvo uždengtos apsaugine danga (kartonu, popieriumi ar pan.), jomis buvo vaikštoma su statybiniais batais, pateko daugybė dulkių, šiukšlių, neaiškios kilmės cheminių medžiagų ir pan. Ieškovė pažymėjo, kad Eksploatacinių savybių deklaracijoje DOP 4658-1.1-07.2013 skiltyje Nr. 9 „Deklaruotosios eksploatacinės savybės“ yra nurodomi pagrindiniai gaminiai / gaminių rūšys, kuriems pagal atitinkamus požymius (parketlentę sudarančių juostų skaičius, storis, tankis, šiluminis laidis ir kt.) priskiriami atitinkami gaminių modeliai atitinkamais pavadinimais. Šiuo atveju atsakovės įsigytų parketlenčių (grindų) pavadinimas: „Boen parketlentė Ąžuolas Duna 181mm T/G natūralus beta, kodas XK4D4MFU“ pagal anksčiau nurodytus požymius yra priskiriamas prie Eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodyto gaminio „Boen 3-jų juostų parketlentė, lenta“. Ieškovė dar kartą paaiškino, kad parketlenčių pakuotėse būna įdėtos instrukcijos, pateikiami žodiniai paaiškinimai apie atitinkamų grindų ypatybes bei jų priežiūrą, taip pat nurodomi parduodamų grindų gamintojų internetiniai tinklapiai, kuriuose galima rasti išsamią informaciją apie produktą, tame tarpe ir jo priežiūrą. Atsakovė dėl įsigytų grindų kokybės ir priežiūros dažnai bendravo su ieškove telefonu bei elektroniniu paštu, šalys buvo susitikę apžiūrėti remonto metu apgadintų grindų, tad atsakovei buvo pateikta visa reikalinga informacija tinkamam Grindų naudojimui bei jų priežiūrai. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad VVTAT pripažinimas atsakovės prašymo pagrįstu, yra naikintinas, nes nėra nei motyvuotas, nei tinkamai ištirtas. Pažymėjo, kad toks atsakovės teisių gynimo būdas neproporcingas ieškovės atžvilgiu, nes grindų paviršiuje matomų dėmių atsiradimo aplinkybės ir kilmė tyrimo metu nebuvo nustatyta, grindys jau yra nusidėvėjusios bei dėmės / nutrynimai atsiradę ne ant visų grindų ploto, o tik kai kuriose vietose.

13. 2018 m. gruodžio 4 d. VVTAT priėmė nutarimą dėl atsakovės prašymo Nr. 10-1694, kuriuo nutarė patenkinti atsakovės reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu jos reikalavimą nutraukti grindų pirkimo- pardavimo sutartį ir grąžinti už grindis sumokėtus pinigus (3 226,17 Eur) bei įpareigoti ieškovę vykdyti išvadą teikiančios institucijos nutarimą iki 2018 m. gruodžio 30 d. Ieškovės teigimu, VVTAT priimtas nutarimas neproporcingai pažeidžia ieškovės teises. VVTAT, atlikdama tyrimą ir priimdama nutarimą bei raštą, apskritai neatliko jokio su produktu – grindimis (parketlentėmis), susijusio kokybės vertinimo, ekspertizės ar tyrimo dėl galimai netinkamos kokybės gaminio. Priešingai, ieškovė savo iniciatyva užsakė ir atliko atsakovės įsigytų grindų atraižos kokybės testavimą, kurio rezultatai tik patvirtino, kad atsakovės įsigytų grindų atraižos atitinka Boen parketui keliamus kokybės reikalavimus. Pažymėjo, kad VVTAT neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovės pirktos parketlentės turi LIVE Natural alyvuotą paviršių ir gamintojas šiam paviršiui jokios garantijos nesuteikia, nei dėl atsiradusių dėmių, nei dėl apsauginio sluoksnio nusidėvėjimo. Ieškovės teigimu, neaišku, kodėl VVTAT nutarimu nurodė ieškovei grąžinti 3 226,17 Eur atsakovei, nors sutartis tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta 2 800,00 Eur sumai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti grindų (parketlenčių) gaminio kokybės testavimo rezultatais.

14. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad VVTAT 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 10- 1694 „Dėl N. R. prašymo“ nutarė: 1) patenkinti atsakovės reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu vartotojos reikalavimą nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už grindis sumokėtus pinigus (3 226,17 Eur); 2) įpareigoti ieškovę vykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą iki 2018 m. gruodžio 30 d.

15. Ieškovė ginčija VVTAT priimtą nutarimą, nesutinka su jame padarytomis išvadomis bei teismo prašo jį panaikinti. Iš esmės ieškovė pareiškė ieškinį ne dėl ginčo išsprendimo iš esmės, o dėl priimto nutarimo, kuriuo tenkintas atsakovės reikalavimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtų piniginių lėšų gražinimo už ieškovės parduotą nekokybišką prekę. Ieškovė, vertindama nutarime padarytų išvadų, įrodymų vertinimo pagrįstumą, nepateikė jokių naujų argumentų, įrodymų, kurie paneigtų atsakovės pareikšto reikalavimo pagrįstumą, sprendžiant ginčą iš esmės.

16. Atkreipė dėmesį, kad VVTAT priimtas nutarimas, kuriuo tenkintas atsakovės prašymas, yra pagrįstas tuo, jog ieškovė (pardavėja) neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁶ straipsnyje nustatytos pareigos – pateikti teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamas prekes, ko pasekoje dėl eksploatacijos metu atsiradusių dėmių ir nusitrynimų grindys yra praradusios estetinę ir prekinę išvaizdą. VVTAT 2018 m. spalio 31 d. patikrinimo akte Nr. 1ŠE-73 konstatavo, kad nustatytiems grindų trūkumams atsirasti įtakos turėjo nepateikta grindų naudojimo ir priežiūros informacija.

17. Ieškovė, nepateikdama jokių įrodymų teigė, jog ji pateikė visą informaciją, susijusią su grindų (parketlenčių) naudojimusi bei jų priežiūra. Ieškovės teigimu, aptariama informacija buvo pateikta kas trečioje parketlenčių pakuotėje bei parduodamos prekės gamintojo ir pačios ieškovės internetiniame tinklapyje. Pažymėjo, kad atsakovė nei prekių (parketlenčių) įsigijimo, nei jų atsiėmimo metu, nebuvo informuota apie parketlenčių „Boen parketlentė Ąžuolas Duna 181 mm T/G natūralus beta, kodas XK4DMFU“ naudojimosi, priežiūros bei bendros eksploatacijos ypatumus, jai nebuvo nurodyta, jog informaciją apie įsigytų parketlenčių eksploatavimą galima rasti gamintojo bei ieškovės internetiniuose tinklapiuose. Ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog internetiniuose puslapiuose yra / buvo skelbiama jos nurodoma informacija. Ieškovės įvardijama įsigytų parketlenčių naudojimosi instrukcija parketlenčių pakuotėse – tai parketlenčių gamintojo „Boen“ reklaminės skrajutės, o ne instrukcija. Ieškovei nepateikus jokių naujų įrodymų, kurie patvirtintų, jog vartotojai (atsakovei) prekių įsigijimo metu buvo pateikta ginčo parketlenčių naudojimosi ir priežiūros informacija, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovei grindų įsigijimo metu raštu buvo perduota grindų naudojimo ir priežiūros informacija.

18. Tuo atveju, jeigu atsakovė užsakymo sudarymo metu būtų buvusi informuota apie tai, kad vandens lašas užtiškęs ant parketlentės paliks neišvalomas dėmes, atsakovė tokios kokybės parketlenčių iš ieškovės nebūtų pirkusi.

19. VVTAT priimtu nutarimu konstatuota, jog ginčo metu „Pardavėjų pateiktoje eksploatacinių savybių deklaracijoje gaminių pavadinimai nesutampa su Vartotojos pateiktos pakuotės ženklinimo etiketėje nurodytu pavadinimu bei Sutartyje nurodytu grindų pavadinimu, todėl daroma išvada, kad Vartotojos įsigytų grindų pavadinimas negali būti siejamas su Pardavėjo pateiktoje eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodytais gaminių pavadinimais“. Atsakovė 2016 m. gruodžio 12 d. užsakymo sutarties Nr. O14 pagrindu iš ieškovės įsigijo parketlentes pavadinimu „Boen parketlentė Ąžuolas Duna Duna 181 mm, kodas XK4D4MFU T/G naturalplus beta“, pakuotės ženklinimo etiketėje nurodyta: „CK, Oak, Duna, 15 brushed, beveled – 2 sides, nature, 10022623“. Ieškovė, remdamasi pateikta Eksploatacinių savybių deklaracija ir pardavėjos 25-erių metų patirtimi, nepateikdama jokių pagrįstų argumentų irodinėja, jog atsakovei parduotos ginčo parketlentės priskiriamos – „Boen, 3-jų juostų parketlentė, lenta“ kategorijai. Iš Eksploatacinių savybių deklaracijos matyti, jog parketlenčių kategorijos pavadinimas nesutampa su ginčo parketlenčių pavadinimu, kuris nurodytas sutartyje bei pakuotės etiketėje. Ieškovė nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovei parduotos parketlentės gali būti priskiriamos ieškovės nurodomai kategorijai. Pažymėjo, kad kiekvienas gaminys turi skirtingas technines savybes, tame tarpe ir atsparumą skysčiams, todėl eksploatacinių savybių deklaracijoje turi būti nurodoma ne kategorija, o konkretus gaminys. Minėtų priežasčių pagrindu, ieškovės argumentai dėl ginčo parketančių priskyrimo prie „Boen, 3-jų juostų parketlentė, lenta“ kategorijos atmestini, kaip nepagrįsti.

20. Ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių jog atsakovei parduotos parketlentės turi išduotą gamintojo eksploatacinių savybių deklaraciją, kuria remiantis gali būti nustatomos ginčo parketlenčių savybės, tame tarpe ir atsparumas skysčiams, darytina išvada, jog atsakovei parduotos parketlentės nėra sertifikuotos. Ieškovės argumentai dėl ekspertizės ar tyrimo (ne)atlikimo dėl galimai parketlenčių netinkamos kokybės nustatymo atmestini, nes ekspertinį vertinimą atliekantis asmuo, neturėtų galimybės nustatyti ar atsakovei parduotos parketlentės atitinka eksploatacinių savybių deklaraciją. Papildomai pažymėjo, kad toks produktas (prekė), kuris nėra įtrauktas į gamintojo eksploatacinių savybių deklaracijos sąrašą apskritai negali būti parduodamas rinkoje, todėl ir jo kokybės vertinimas nėra įmanomas.

21. Ieškovės argumentai dėl parketlenčių kokybės tinkamumo, jos vertinimo, ekspertizių ar / ir tyrimų neatlikimo atmestini, kaip visiškai nepagrįsti, nes atsakovės reikalavimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grąžinimo tenkintinas, remiantis vien tuo, jog ieškovė (pardavėja) neįvykdė pareigos suteikti atsakovei (vartotojai) visapusišką informaciją apie parketlenčių eksploatavimą, priežiūrą.

22. Pažymėjo, kad ieškovės pateikta 2018 m. vasario 27 d. pažyma, negali būti laikoma tinkamu įrodymu šioje byloje, nes atsakovei 2016 m. parduotos parketlentės turi atitikti ne nebegaliojančio EN 13442-2002 standarto keliamus reikalavimus, o pardavimo metu galiojantį standartą EN 14342:2013. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog tyrimą atlikęs asmuo – vyr. technologas M. K. turi reikiamą kvalifikaciją. Vertintina ir tai, jog tyrimą atliko paties gamintojo UAB „Boen Lietuva“ darbuotojas - vyr. technologas, kuris yra tiesiogiai pavaldus gamintojui pagal darbinius santykius, todėl egzistuoja akivaizdus subjektyvumo faktorius. Ieškovei, keliančiai ginčą teisme bei turinčiai 25-erių metų patirtį parketlenčių pardavimo srityje, turėtų būti aiškios ir suprantamos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. spalio 31 d. Patikrinimo akte Nr. 1ŠE-73 konstatuotos aplinkybės, jog pardavėjos nuoroda į standartą EN 13442- 2002, nurodant grindų atsparumą įvairiems skysčiams yra netinkama, t. y. „Pardavėjas turi pateikti gamintojo išduotą grindų eksploatacinių savybių deklaraciją, kad atitiktis vertintina pagal standartą EN 14342:2013“, kad tokia informacija vartotojai turėjo būti pateikta įsigijimo metu raštu.

23. Ieškovė ieškinyje teigė, jog labiausiai tikėtina, kad dėmė ant grindų atsirado ne dėl buityje pasitaikančių vandens lašų, bet dėl kitų priežasčių, tačiau į bylos medžiagą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų išdėstytus teiginius. Gyvenamoje patalpoje, atliekant remonto darbus, grindys buvo montuojamos (klojamos) statybų pabaigoje, jokie kiti darbai su cheminėmis medžiagomis, kurie būtų galėję paveikti atsakovės įsigytas parketlentes po jų montavimo, nebuvo atliekami.

24. Pažymėjo, kad atsakovė pastebėjusi, jog nuo vandens lašų ant ginčo parketlenčių atsiranda neišvalomos dėmės, buvo iš karto kreipėsi į ieškovę. Ieškovė patikino, jog normalu, kad atsiranda dėmės nuo vandens ir pasiūlė jas išvalyti specialiu valikliu „CK OAK DUNA“ ir po valymo papildomai iš alyvuoti parketlentes. Remiantis ieškovės rekomendacijomis, atsakovė bandė išvalyti grindyse atsiradusias dėmes, tačiau po atlikto valymo grindų spalva išbluko valymo vietose ir dėmės tapo dar matomesnės ir akivaizdesnės. Siekiant įrodyti ieškovei, jog atsakovės parketlentės yra nekokybiškos, atsakovė pristatė ieškovui vieną parketlentę. Ieškovė, užpylusi vandens, t. y. atlikusi tyrimą, nustatė, jog atsakovės nurodytos dėmės atsiranda ir yra neišvalomos. Kaip ir nurodoma ieškinyje, ieškovė, pripažindama atsakovei parduotų parketlenčių gamyklinį broką, pasiūlė pabandyti atlikti parketlenčių atnaujinimą, siekiant pašalinti kokybės trūkumus. Pati organizavo šlifavimo (grindys nušlifuotos netolygiai) ir alyvavimo darbų atlikimą, kurių išlaidas geranoriškai iš dalies apmokėjo, tačiau parketlenčių savybės – reakcija į vandenį, nepasikeitė. Ieškovės konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad jau ginčo pradžioje buvo pripažinta, jog atsakovės įsigytos parketlentės, neatitinka kokybės reikalavimų (standartų). Tačiau, nepašalinus problemos netgi su papildomomis priemonėmis, ieškovė siekia išvengti atsakomybės. Atsakovė tiek ieškovei, tiek VVTAT pateikė vaizdo įrašus, kurie patvirtino, jog užpylus ant parketlentės vandens atsiranda neišvalomos dėmės. Akivaizdu, jog ant parketlentės užtiškęs vandens lašas, drėgnas kojos pėdsakas neturi ir negali sukelti nepataisomą žalą, t. y. neišvalomą dėmę.

25. Atsakovė nėra specialistė, tačiau dėl ieškovės pareikštų argumentų, jog tarnyba neatliko ekspertizės, vertintina ir ta aplinkybė, kad siekiant pašalinti nekokybiškai pagamintų parketlenčių trūkumus, po ieškovės iniciatyva atlikto parketlenčių šlifavimo ir alyvavimo – grindų danga yra pačios ieškovės iniciatyva pažeista.

26. Atsakovės teigimu, ieškovės nurodomi ir visiškai nepagrįsti argumentai dėl kitų vartotojų skundų, negali būti vertinami ieškovės ir atsakovės siejančių sutartinių santykių atžvilgiu. Tačiau atkreipė dėmesį, kad internetiniame puslapyje www.rekvizitai.vz.lt, skiltyje „Atsiliepimai apie Medžio apdaila, UAB“, 2018 m. liepos 7 d. atsiliepime nurodoma: „tragiška parduotuvė. Nieko nepirkite iš šių apgavikų“. 2016 m. liepos 7 d. komentare nurodoma, kad „labai nemalonus įmonės darbuotojas D. Grigalionis. Su klientais bendrauja kaip su šiukšlėm. Labai geros nuomos apie save turbūt. <...> Bendrauja pakeltu tonu ir dar numeta ragelį pokalbio nebaigus <...>“. Viešai skelbiami komentarai tik patvirtina, jog priešingai nei nurodo ieškovė, savo veikloje pastaroji sulaukia ne vienos pretenzijos tiek dėl gaminių kokybės, tiek dėl klientų aptarnavimo ir informacijos pateikimo.

27. Dėl to paties gamintojo parketlenčių, kurias įsigijo atsakovė, kiti pardavėjai taip pat sulaukia analogiškų pretenzijų iš vartotojų dėl atsirandančių neišvalomų dėmių nuo vandens. 2017 m. balandžio 5 d. komentare „Atsiliepimai apie UAB „Geros Grindys“ vartotojas, įsigijęs balinto ąžuolo alyvuotas grindis komentare nurodė: „<...> kiekvienas nukritęs lašas greitai įsigeria ir eilinės purvo dėmės tapo neišplaunamos, net su Boen firmos muilu. Pradėjome ieškoti specialistų ir radome įmonę kurią patys „Geros grindys“ rekomenduoja kaip specialistus medinių grindų darbam. paskambinus jiems patvirtino, kad privaloma yra suklojus Boen firmos grindis papildomai nualyvuoti. Dar patikslino, kad tai ne pirmas atvejis kai klientai įsigiję grindis iš „Geros grindys“ susiduria su tokia bėda <...> Pradėjus pasakoti savo bėdas „Geros grindys“ specialistams jokių pasiūlymų kompensuoti ar patiems nualyvuoti nesulaukėme“. Visa tai patvirtina, kad ne vienas vartotojas išreiškia pretenzijas dėl gamintojo „Boen“ parketlenčių kokybės. Ieškovė yra savo srities profesionalė, todėl atsakovei įsigyjant ginčo parketlentes, turėjo būti pateikta teisinga ir visapusiška informacija apie parduodamas prekes, t. y. tiek naudojimosi instrukcija, tiek kitų vartotojų išreiškiamos pretenzijos dėl prekės kokybės.

28. VVTAT nutarimo turinys bei prie ieškinio pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog visos atsakovės išlaidos yra pagrįstos: 2016 m. gruodžio 12 d. užsakymo sutarties Nr. O14 pagrindu, 2017 m. sausio 6 d. mokėjimo nurodymu atsakovė ieškovei atliko 2 800,00 Eur dydžio sumos apmokėjimą. 2017 m. birželio 10 d. atsakovė papildomai iš ieškovės įsigijo ginčo parketlenčių už 358,87 Eur dydžio sumą (kvitas Nr. 6997), o 2017 m. liepos 25 d. įsigijo ieškovės rekomenduotą dėmių valymo priemonę bei alyvą už 67,30 Eur dydžio sumą (kvitas Nr. 7258), todėl bendra atsakovės išleista suma už grindis sudaro 3 226,17 Eur dydžio sumą.

29. Pripažinus, kad ieškovė (pardavėja) neįvykdė pareigos suteikti atsakovei (vartotojai) visapusišką informaciją apie parketlenčių eksploatavimą, VVTAT nutarimu pagrįstai tenkino atsakovės reikalavimą ir nutarė sugrąžinti visus už grindis sumokėtus pinigus, t. y. 3 226,17 Eur dydžio sumą.

30. Pažymėjo, kad atsakovė be tiesioginių išlaidų, patyrė išlaidas, susijusias su grindų montavimu, dar turės išlaidų ir dėl grindų išmontavimo, kurios taip pat atsakovei turi būti atlygintos kaip žala, nes šių darbų būtinybė kyla dėl įsigytos nekokybiškos prekės.

31. 2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M. nurodė, jog yra ieškovės pardavimų skyriaus vadovas. Atsakovė kreipėsi į įmonę dėl parketo netinkamumo naudoti. Liudytojas A. M. yra dalyvavęs antroje apžiūroje, kurios metu su VVTAT atstovais buvo nuvykęs į atsakovės namus. Nuvykęs į klientės namus pamatė parketą, susidedantį iš dviejų dalių: pirmame aukšte grindys atrodė nuostabiai, buvo tinkamos naudojimui, išskyrus tualeto patalpą. Tualeto patalpoje buvo drėgna, naudotos chemijos priemonės. Teigė, jog ir be instrukcijų žmogui turėtų būti aišku, kad dėti medines grindis tokioje patalpoje – rizikinga. Užlipus į antrą aukštą vaizdas buvo kitoks, grindys nebuvo tokios gražios kaip pirmame aukšte, neatrodė naujai, tačiau buvo tinkamos eksploatacijai. Atsakovė kreipėsi į įmonę dėl to, kad grindys po sudėjimo buvo sugadintos statybininkų. Atnaujinus grindis jos neatrodė naujos. Į antrą aukštą jis atvyko, kai grindys jau buvo nušlifuotos ir po darbų buvo praėjęs beveik pusmetis (tiksliai pasakyti negalėjo). Atnaujintas grindų plotas turėtų būti apie 90 kv. m², įskaitant ir sienų plotą. Alyvuotos lentos buvo naudojamos sienų apdailai, tačiau ne tos pačios, kaip tos, dėl kurių vyksta ginčas. Klientai nusipirko kitas, panašias lentas, tik kitu pavadinimu. Grindis pirko du kartus. Antrame aukšte matė skylę lubose, kurios buvo pažeistos dėl vandens. Viršuje – stogas. Skylė atsirado dėl poveikio. Atsakovė neturėjo ieškovės rekomenduojamo ploviklio. Pažymėjo, jog grindų atnaujinimas priklauso nuo eksploatavimo. Kai apsilankė atsakovės namuose, rekomenduojamų naudoti priemonių pas juos nematė. Žmogus, atėjęs į parduotuvę pirkti parketo, pirmiausiai yra informujamas apie jo savybes. Pardavėjai pasako, kad parketas yra tokia grindų danga, kurią teks saugoti, nesvarbu, ar jis lakuotas, ar alyvuotas. Jeigu žmogus renkasi lakuotą parketą, sakoma, kad reikia stengtis nesubraižyti grindų, nes subraižius, dryžį bus sunku panaikinti, jeigu žmogus renkasi alyvuotą parketą, jam išaiškinama, kad alyvuotą parketą galima atnaujinti nors ir kiekvieną dieną, jame nėra plėvelės, yra priemonės, kurioms patekus, danga atšviežinama ir atnaujinima. Kiekvienas pardavėjas supažindina klientą su informacija, kad alyvuotą parketą teks prižiūrėti, kad jo negalima plauti su labai drėgnu skuduru, palikti ant jo gėlių ar vandens. Apie tai yra informuojama raštu, taip pat kiekvienam pirkėjui įteikiama atmintinė. Pirmiausiai aptariama su klientu, tada duodama pirkimo metu atmintinė, kaip prižiūrėti grindis, be to, visą informaciją galima rasti tiek ieškovės, tiek ir gamintojo puslapyje. Šlifuoti grindis nusprendė ieškovės administracija. Teigė esantys sąžiningi grindų pardavėjai ir atsakovei paprasčiausiai bandė padėti. Dalyvavo tada, kai buvo atvykusi ir VVTAT. Akte, kurį surašė VVTAT, grindys neišskirtos į dvi dalis, yra dalis nuotraukų iš tualeto patalpos. Galimybę rašyti prieštaravimus turėjo, tačiau, kad gali rašyti raštiškai pretenziją, nežinojo. VVTAT jau turėjo atsivežusi apžiūros aktą. Pretenzijos nerašė. Tą dalį, kuri buvo nepažeista, peralyvavo iš naujo, kad grindys tarnautų ilgiau. Antrame aukšte grindys buvo pažeistos ir teko padaryti intervenciją, o pirmame aukšte užteko jas išplauti ir uždengti iš naujo alyva. Nurodė, kad pirmiausiai parketlentėms suteikiama konstrukcinė garantija, t. y. kad grindys bus be pažeidimų, kad jos neišsiklijuos, nes trisluoksnė parketlentė yra klijuota iš trijų sluoksnių, ir aptariami rūšiavimo klausimai. Pirkėjas yra informuojamas, kad paviršiui garantija netaikoma, medinės grindys yra pažeidžiamos, kad prekė yra sudedama, atitinka lygumo reikalavimus ir yra konstrukciškai tvarkinga. Suteikiama 25 metų konstrukcinė garantija. Ginčo atveju parduotoms grindims buvo taikoma 25 metų konstrukcinė garantija, tačiau jeigu paviršius yra neprižiūrimas, jam garantija netaikoma. Grindys buvo sugadintos. Jie būdami geranoriški ir nenorėdami vaikščioti į teismą, padarė atsakovei gerą darbą. Kiekvienas asmuo, perkantis medines grindis, yra informuojamas, kad medinės grindys turi būti dedamos pačioje darbų pabaigoje, jos negali būti dedamos prieš plytelių klijavimą, sienų dažymą. Jeigu žmogus tai daro ne iš eilės, o norėdamas paspartinti darbus ir sudeda medines grindis, jos privalo būti tvirtai uždengtos. Konkrečiu atveju tai, kad grindys buvo sugadintos, reiškia, kad statybininkai jų neužklojo, šlifavo sienas, jos visos buvo nuklotos statybinėmis dulkėmis, dėl ko atsirado dėmės. Pats to nematė. Pažymėjo, jog įteikiant instrukciją, parašas nėra imamas. Tai nėra privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Informacija yra PVM sąskaitoje-faktūroje, tinklalapyje. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodomas tikslus prekės pavadinimas, kiekis, kaina ir įteikiama naudojimo instrukcija. Klojimo instrukcija yra ir kiekvienoje pakuotėje, ir duodama atskira knygutė. Kai buvo su VVTAT, jam nebuvo pasiūlyta nuvykti į parduotuvę ir įsitikinti, kad instrukcija į pakuotę yra įdedama.

32. 2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. S. nurodė, kad yra to padalinio, iš kurio buvo pirktos grindys, vadovas. Asmeniškai su atsakove susipažino 2017 m. birželio mėnesį, kai ši atėjo su ieškovės produkto pavyzdžiu. Kadangi jie tų grindų neturėjo, pasiūlė analogišką produktą ir pardavė jiems trūkstamą kiekį. Jiems trūko gal 11 kv. m². Ginčas prasidėjo 2017 m. liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje. Liudytojas L. S. tuo metu atostogavo, grįžęs iš karto su meistru nuvažiavo pas klientus. Grindis matė labai blogos būklės. Klojant grindis įprasta grindis uždengti, ypač, jeigu dar papildomai atliekami kiti statybiniai darbai. Pagrindinė problema buvo antrame aukšte. Jos buvo dėmėtos, buvo daug dulkių – tiek, kad einant dulkėse liko pėdsakai. Gipso dulkės – pavojingas dalykas, viską nuėda. Grindys buvo visiškai neuždengtos, palei sieną buvo tik numestas popieriaus lapas, nes tą sieną jie tvarkė. Pirmame aukšte buvo šlapio, statybinio bato pėdsakai. Žmonės nebūtų turėję tiek rūpesčių, jeigu tie, kurie klojo grindis būtų jas normaliai uždengę, užklijavę popieriaus lapus. Dirba įmonėje 15 metų, bet tai buvo pirmas tokio lygio ginčas. Suprato, kad patys turi tvarkyti, nes jeigu paliks tvarkymo darbus tiems žmonėms, kurie jas klojo, grindys būtų nepataisomai suniokotos. Apytiksliai suskaičiavo, kad darbai kainuos apie 200,00 Eur. Suma išaugo, nes teko sieną perdaryt, laiptus patvarkyt. Už atliktus darbus neėmė iš klientės pinigų, savikaina – 1 130,35 Eur be PVM, tvarkė 45 kv. m² – antras aukštas, padengimas alyva – 75 kv. m². Už reikiamus muilą ir alyvą, kuriuos buvo nusipirkusi atsakovė, padarė grąžinimą. Gamintojas turi knygutes, kurios duodamos žmonėms, apie priežiūra parašyta ieškovės internetiniame puslapyje. Pagrinde informacija pateikia žmogui žodžiu. Iš elektroninių laiškų paaiškėjo, kad dėmės atsiranda dėl drėgmės. Savo laiškuose abejojo ar dėmės atsiranda dėl vandens, ar nuo kažkokių kitokių skysčių. Nuotraukas iš atsakovės yra gavęs, kurias pamatęs važiavo tiesiai į objektą. Kad dėmių priežastis vanduo – minėjo klientė. Gali būti, kad elektroniniame laiške paklausė, ar tai tikrai yra vanduo. Prašė, kad atsakovė atneštų likusias nuopjovas, kad galėtų perduoti į gamyklą ir jie atliktų vertinimą. Pats asmuo tų gabalėlių negadino, perdavė į gamyklą, pats nebandė. Klientės buvo prašyta duoti tokią nuopjovą, kuri nebuvo paklota ant grindų, kitaip tariant, kuri nebuvo naudota. Nuopjovų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo surašytas, viskas vyko pasitikėjimo principu. Deklaracijas dėl eksploatacinių savybių VVTAT teikia kolega. Ta prekė, kurią nusipirko atsakovė, jau yra nebegaminama. Priėmė sprendimą taisyti grindis dėl to, kad grindys buvo suniokotos – plėmuotos. Nušlifavus grindis, jos buvo alyvuotos, atsakovės vyras neturėjo jokių pretenzijų spalio mėnesį. Po to kreipėsi į jį sausio mėnesį, kad grindys vėl tepasi. Po šlifavimo grindų nematė.

33. 2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. K. nurodė, kad dabar dirba Boen grupėje, užima produkto kokybės skyriaus vadovo pareigas. Šias pareigas užimantis žmogus užtikrina produkto kokybę. Jeigu yra neaiškumų dėl kokybės, prašo pavyzdžio, kad galėtų atlikti tyrimus. Pagal padarytus tyrimus parketas atitinka įmonės vidinius reikalavimus. Alyvuotų grindų lyginant su lakuotų vaizdas – natūralesnis, atrodo kaip natūralus medis, apsauga lyginant su lakuotu paviršiu – silpnesnė, reikalauja didesnės priežiūros, t. y. periodiškai reikia padengti apsauginiu sluoksniu – vaškiniu aliejumi, priklausomai nuo naudojimo. Ši informacija yra gamintojo puslapyje ir popierinėje instrukcijoje. Priežiūros instrukcija į pakuotę nededama, yra atskirai. Darant testą dėl atsparumo skysčiams, paminėti du standartai, kurie vienas su kitu nesusiję. Darė skysčiams atsparumo testą, o anas standartas, kuris buvo paminėtas, tai fizinės, cheminės savybės produkto, t. y. tankio, farmaldehido kiekio, kuris yra pačioje parketlentės viduje. Turi gal 1 000 rūšių grindų, kurių paviršius – aliejinis. Visų aliejuotų grindų priežiūra iš esmės vienoda. Dėžėje esanti instrukcija – daugiau klojimo instrukcija, nurodanti sąlygas, kurioms esant turėtų būti klojamas parketas. Aliejuotos grindys yra atsparios drėgmei tik tam tikrą, trumpą laiką, lyginant su lakuotomis grindimis. Jeigu nukritus lašui, jis bus iškart nuvalomas, dėmės neatsiras, tačiau jeigu vanduo pastovės daugiau nei 12 valandų, tikėtina, kad gali atsirasti plėmas. Nežino, ar instrukcijoje yra ši informacija. Pas klientę nuvykęs nebuvo. Pasakė pardavėjui, kad kokybė atitinka reikalavimus. Pardavėjas nesitarė dėl grindų šlifavimo. Parketlenčių rūšys pašalinamos iš pardavimo dėl marketingo, paprastai, dėl to, kad atsiranda naujos parketlentės su kitomis savybėmis. Parketlentėmis, kurias pirko atsakovė, nebėra prekiaujama, jos iš prekybos yra išimtos. Tai su produkto kokybe nesusiję, viskas priklausė nuo paklausos. Pagrindinė garantija, kurią suteikia gamintojas, tai parketlentės konstrukcijos, t. y., kad ji neatsiklijuos, nesutrūks ir pan. Mechaniniams pažeidimams garantijos negali duoti. Pas klientę neatvyko atlikti skysčių atsparumo testo, nes šis užtrunka 24 valandas, bei yra sugadinamas parketas. Šiuo atveju darė 12 valandų testą, tačiau tik 6 valandos užfiksuotos. Šito testo užtenka įsitinkinti, ar produktas yra kokybiškas, ar nekokybiškas, ar apsauga yra pakankamai gera. Tyrimo rezultatai fiksuojami ant lapo. Tikrina suminį visų reagentų rezultatą.

34. 2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. P. nurodė, kad atsakovei galėjo būti pateikta informacija, kaip naudoti grindis. Gamintojo puslapyje išsamiai aprašytas priežiūros procesas. Raštu išleistos brošiūros. Deda į pakuotes, surinkimo instrukcijas šią informaciją, kad grindis valyti sausu būdu, nepilti vandens, kaip jas teisingai surinkti, kaip jos teisingai paklojamos ant grindų. Valyti drėgna šluoste, nes aliejus tik dalinai apsaugo nuo vandens. Parduodant grindis, klientui pirmiausiai patariama, kokias grindis pasirinkti. Koduotė nusako tam tikrą gaminį. Jeigu pirko alyvuotas grindis, žino, kad reikia skaityti straipsnelį instrukcijoje apie alyvuotas grindis. Klojimo instrukcijos prieš pakuojant galutinį produktą yra įdedamos į pakuotes. Darbuotojas, kuris gamina parketlentes, įdeda instrukcijas. Instrukcijos yra gamintojo, ne pardavėjo, kurios įdedamos į kas trečią pakuotę. Jeigu parduodamos nekokybiškos grindys, pardavėjas privalo informuoti gamintoją, tada kreipiamasi į technologus, ir žiūrima, kur yra bėda. Šlifavimui turi būti pagrindas, pavyzdžiui, praeina keli metai, yra mechaniniai pažeidimai, kurių negalima sutvarkyti specialiomis priemonėmis. Šlifavimas, alyvavimas būtų reikalingas po kelių metų naudojimo nebent yra kitų priežasčių, pavyzdžiui, žmogui netinka spalva, tačiau kažkokių kokybės problemų neturėtų kilti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

35. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 12 d. ieškovė su atsakove sudarė užsakymo sutartį Nr. O14, pagal kurią atsakovė užsisakė Boen parketlentes Ąžuolas Duna 181 mm T/G naturalplus beta (prekės kodas: XK4D4MFU) ir už jas sumokėjo 2 800,00 Eur. Atsakovė, manydama, kad įsigijo nenokybišką gaminį, kreipėsi į VVTAT ir prašė nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, grąžinti už parketlentes sumokėtą pinigų sumą. VVTAT 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 10-1694 patenkino atsakovės reikalavimą.

36. Detalizuojant pažymėtina, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. atsakovė kreipėsi į ieškovę teigdama, kad yra nepatenkinta nusipirktu gaminiu dėl užslėptų kokybės trūkumų, ant jau suklijuotų grindų lieka dėmės net nuo vandens ir jų neįmanoma nuvalyti. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 8 d. apsilankė atsakovės statybos objekte, kuriame jau buvo sumontuotos iš ieškovės įsigytos grindys. Ieškovės darbuotojai vietoje pamatė, kad grindys iš tiesų yra apgadintos. Ieškovė savo iniciatyva pasiūlė atsakovei pabandyti atnaujinti grindis ir sugrąžinti jų prekinę išvaizdą. Ieškovė pasiūlė savo meistrus ir apmokėjo jų darbą, tame tarpe ne tik už grindų tvarkymą, bet ir laiptų peralyvavimą. Atsakovei buvo grąžinti pinigai už iš ieškovės įsigytą valiklį ir priežiūros alyvą. Atsakovė ieškovės meistrų atliktus darbus priėmė ir jokių pretenzijų nepareiškė. 2018 m. sausio 22 d. atsakovė pakartotinai kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad yra nepatenkinta ieškovės bandymu pataisyti grindis ir prašydama pilnai pakeisti grindis naujomis arba kompensuoti atsakovės keitimo kaštus pagal jos pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Ieškovė iniciavo gaminio kokybės testavimą. UAB „Boen Lietuva“ atliko testą vadovaujantis standarte EN 13442-2002 patvirtinta metodika, siekiant patikrinti grindų paviršiaus atsparumą įvairiems skysčiams, ir nustatė, kad pateiktas pavyzdys – atsakovės įsigytų grindų atraižos, atitinka Boen parketui keliamus kokybės reikalavimus. 2018 m. balandžio 24 d. ieškovė gavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) Vilniaus apskrities skyriaus raštą Nr. 4V-2950, kuriuo ieškovė buvo informuota apie atsakovės prašymą dėl iš ieškovės įsigytų galimai netinkamos kokybės parketlenčių nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti jai už parketlentes sumokėtą pinigų sumą. Ieškovė 2018 m. gegužės 7 d. pateikė atsakymą, kuriame pažymėjo, kad gamintojo garantinės sąlygos paskelbtos viešai ieškovės internetinėje svetainėje (http://gerosgrindys.lt/instrukciju-ir-prieziuros-info-paieska). Atsakovės įsigytos grindys – Boen parketlentės Ąžuolas Duna 181 mm T/G naturalplus beta (prekės kodas: XK4D4MFU), turi „Live Natural“ alyvuotą paviršių, tačiau gamintojas „Live Natural“ alyvuotiems parketlenčių paviršiams nesuteikia jokių garantijų (dėl atsirandančių dėmių, apsauginio alyvos sluoksnio nusidėvėjimo ir pan.), todėl grindų viršutinio sluoksnio nusidėvėjimas, atsiradusios dėmės nėra garantinis atvejis. 2018 m. liepos 16 d. atsakovės namuose adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant atsakovės įgaliotam atstovui, ieškovės atstovui ir VVTAT Vilniaus apskrities skyriaus vyriausiajai specialistei, buvo vertinamos grindys pagal 2016 m. gruodžio 12 d. užsakymo sutartį Nr. O14, bendrosios saugos reikalavimus. VVTAT 2018 m. spalio 31 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 1ŠE-73 ir padarė patikrinimo išvadas: „<...> Dėl eksploatacijos metu atsiradusių dėmių ir nutrynimų grindys praradusios estetinę ir prekinę išvaizdą <...> Nustatytiems grindų trūkumams atsirasti įtakos turėjo nepateikta grindų naudojimo ir priežiūros informacija <...> Ieškovė neįrodė, jog atsakovei grindų įsigijimo metu raštu buvo perduota grindų naudojimo ir priežiūros informacija <...> Ieškovės pateiktoje eksploatacinių savybių deklaracijoje gaminių pavadinimai nesutampa su atsakovės pateiktos pakuotės ženklinimo etiketėje nurodytu pavadinimu bei sutartyje nurodytu grindų pavadinimu, todėl daroma išvada, kad atsakovės įsigytų grindų pavadinimas negali būti siejamas su ieškovės pateiktoje eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodytais gaminių pavadinimais <...>“. Ieškovė 2018 m. lapkričio 7 d. pateikė VVTAT skundą dėl VVTAT 2018 m. spalio 31 d. patikrinimo akto Nr. 1ŠE-73 išvadų, kuriame nurodė, kad nesutinka su pateiktomis išvadomis. Ieškovė patvirtino, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovės namuose suklotos parketlentės – grindys, yra praradusios estetinę ir prekinę išvaizdą, tačiau nesutiko, kad tai nutiko dėl ieškovės kaltės ar nekokybiško produkto, nes atlikus atsakovės įsigytų parketlenčių (grindų) gaminio kokybės testavimus, rezultatai tik patvirtino, kad atsakovės įsigytų grindų atraižos atitinka Boen parketui keliamus kokybės reikalavimus. Ieškovė dar kartą paaiškino, kad parketlenčių pakuotėse būna įdėtos instrukcijos, pateikiami žodiniai paaiškinimai apie atitinkamų grindų ypatybes bei jų priežiūrą, taip pat nurodomi parduodamų grindų gamintojų internetiniai tinklapiai, kuriuose galima rasti išsamią informaciją apie produktą, tame tarpe ir jo priežiūrą. Atsakovė dėl įsigytų grindų kokybės ir priežiūros dažnai bendravo su ieškove telefonu bei elektroniniu paštu, šalys buvo susitikę apžiūrėti remonto metu apgadintų grindų, tad atsakovei buvo pateikta visa reikalinga informacija tinkamam Grindų naudojimui bei jų priežiūrai. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad VVTAT pripažinimas atsakovės prašymo pagrįstu, yra naikintinas, nes nėra nei motyvuotas, nei tinkamai ištirtas.

37. Ginčas byloje yra kilęs dėl vartotojui parduoto daikto kokybės. Byloje, nėra ginčo dėl paties pirkimo – pardavimo fakto, sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi, pardavimo kainos ir kad pardavėjas ne tik pardavė bet ir atliko tam tikrus parduotos prekės (jau sumontuotų grindų) atnaujinimo darbus.

38. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvoką pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

39. Pagal imperatyvias CK 6.317 straipsnio 1.2 dalių nuostatas pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą). Pagal CK 6.333 straipsnio 1-6 dalių reikalavimus pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Kai sutartis sudaryta pagal pavyzdį, modelį ar aprašymą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurie atitinka pavyzdį, modelį ar aprašymą, išskyrus sutartyje aptartas išimtis. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.39. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatyta netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisė rinktis nurodant, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

40. Remiantis 6.228¹ straipsnio 1 dalyje pateikta vartojimo sutarties samprata vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Pagal 6.228¹ 3 straipsnio 1 dalies nustatančios prekių ir paslaugų kokybės ir saugos reikalavimus nuostatas vartotojams parduodamos prekės ir teikiamos paslaugos turi būti saugios ir tinkamos kokybės. Prekių ir paslaugų kokybės ir saugos reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

41. Šiuo atveju atsakovas būdamas vartotoju, pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta savo teisių įgyvendinimo būdą ir pareikalavo nutraukti sutartį ir gražinti sumokėta kainą. Todėl byloje spręstinas klausimas ar parketlenčių kokybės neatitikimas jų paskirčiai laikytinas esminiu sutarties pažeidimu.

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Tai reiškia, kad daikto kokybiškumą galima apibūdinti, kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas, kaip galimumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

43. Atkreiptinas dėmesys, jog VVTAT priimtas nutarimas, kuriuo tenkintas atsakovės prašymas, yra pagrįstas tuo, jog ieškovė (pardavėja) neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁶ straipsnyje nustatytos pareigos – pateikti teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamas prekes, ko pasekoje dėl eksploatacijos metu atsiradusių dėmių ir nusitrynimų grindys yra praradusios estetinę ir prekinę išvaizdą. VVTAT 2018 m. spalio 31 d. patikrinimo akte Nr. 1ŠE-73 konstatavo, kad nustatytiems grindų trūkumams atsirasti įtakos turėjo nepateikta grindų naudojimo ir priežiūros informacija. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie tai, jog jai parduodamos išskirtinės priežiūros reikalaujančios alyvuotos parketlentės

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

45. Ieškovė, nepateikdama jokių įrodymų teigė, jog ji pateikė visą informaciją, susijusią su grindų (parketlenčių) naudojimusi bei jų priežiūra. Ieškovės teigimu, aptariama informacija buvo pateikta kas trečioje parketlenčių pakuotėje bei parduodamos prekės gamintojo ir pačios ieškovės internetiniame tinklapyje. Tuo tarpu atsakovės pozicija visada buvo nuosekli, ji nurodė, kad nei prekių (parketlenčių) įsigijimo, nei jų atsiėmimo metu, nebuvo informuota apie parketlenčių „Boen parketlentė Ąžuolas Duna 181 mm T/G natūralus beta, kodas XK4DMFU“ naudojimosi, priežiūros bei bendros eksploatacijos ypatumus, jai nebuvo nurodyta, jog informaciją apie įsigytų parketlenčių eksploatavimą galima rasti gamintojo bei ieškovės internetiniuose tinklapiuose. Teismo vertinimu, ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog internetiniuose puslapiuose yra / buvo skelbiama jos nurodoma informacija. Ieškovės įvardijama įsigytų parketlenčių naudojimosi instrukcija parketlenčių pakuotėse laikytina labiau surinkimo, o ne naudojimo instrukcija, nėra aišku, ką reiškia ant to lankstinuko esantys simboliai. Ieškovei nepateikus jokių naujų įrodymų, kurie patvirtintų, jog vartotojai (atsakovei) prekių įsigijimo metu buvo pateikta ginčo parketlenčių naudojimosi ir priežiūros informacija, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovei grindų įsigijimo metu raštu buvo perduota grindų naudojimo ir priežiūros informacija. Atsakovė ne kartą akcentavo, kad tuo atveju, jeigu užsakymo sudarymo metu būtų buvusi informuota apie tai, kad vandens lašas užtiškęs ant parketlentės paliks neišvalomas dėmes, atsakovė tokios kokybės parketlenčių iš ieškovės nebūtų pirkusi, todėl, įvertinus aukščiau paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jog daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas, kaip galimumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017), ieškovės ieškinio tenkinti nėra pagrindo.

46. Pažymėtina, kad ieškovė, nesutikdama su VVTAT išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie parketlenčių priežiūrą ir naudojimą. Ieškovė ir teismui nėra pateikusi jokių naujų ar papildomų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos VVTAT patikrinimo akto atlikimo metu ir galėtų turėti įtakos VVTAT nutarimo pagrįstumui todėl ieškovės ieškinys laikytinas nepagrįstu.

47. Pasisakant dėl UAB „Boen Lietuva“ atlikto testo, kuris buvo atliktas vadovaujantis standarte EN 13442-2002 patvirtinta metodika, ir kuriame nustatyta, jog pateiktas pavyzdys, atitinka Boen parketui keliamus kokybės reikalavimus, kelia abejonių dėl pačiame tyrime nurodyto laiko, be to, tyrimą atliko iš esmės parketlenčių gamintojo atstovas. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą teisme nė viena iš šalių neprašė atlikti ekspertizės, patvirtinančios ar paneigiančios ieškovės teiginius, jog gaminys atitiko jam keliamus reikalavimus.

48. Ieškovės į bylą pateiktos foto nuotraukos, neva leidžiančios daryti išvadą apie netinkamą parketlenčių naudojimą, o būtent – remonto darbų atlikimą esant neuždengtoms grindims, nepaneigia pirmiau padarytos išvados, jog ieškinys neįrodytas, kadangi, visų pirma, byloje nustatyta, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota, o antra, iš pačių nuotraukų turinio negalima vienareikšmiškai teigti, kad jos naudojamos netinkamai – atliekamų remonto darbų jose nesimato, staliukas stovi ant kartono lakštų, kartoninė dėžė taip pat supakuota, kita dėžė padėta taip pat ant kartono lakštų.

49. Teismo posėdyje parodymus davę liudytojai nė vienas negalėjo patvirtinti, jog atsakovei buvo suteikta informacija apie parketlenčių naudojimą, todėl remtis jais nėra pagrindo.

50. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.