- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- 2VP-1609-838/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00056-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Giedrė
- Suinteresuotas asmuo
- A. R.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą dėl 2023 m. spalio 4 d Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-26-676/2020 reikalavimų nevykdymo, suinteresuoti asmenys – A. R. įstatyminė atstovė A. R. (išieškotoja), A. R. (skolininkas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Antstolis Aleksandras Selezniovas kreipėsi į teismą prašydamas spręsti klausimą, dėl 2023 m. spalio 4 d Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-26-676/2020 reikalavimų nevykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2024 m. sausio 2 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą Nr. S1h-34. Akte antstolis nurodė, kad 2023 m. spalio 5 d. patvarkymu Nr. S-23-10-5511 antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje pradėta vykdyti vykdomoji byla Nr. 0010/23/01450, pradėta vykdyti pagal 2023 m. spalio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-26-676/2020, kurio teismas nustatė atsakovo A. R., bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką, kurioje skolininkas yra A. R., išieškotoja A. R. įstatyminė išieškotojo atstovė A. R.. 2023 m. spalio 5 d. patvarkymas „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ Nr. Slh-35810, kartu su 2023 m. spalio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-26-676/2020 patvirtinta kopija, skolininkui A. R. buvo išsiųsti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 14 d. antstolio kontoroje buvo gautas pakartotinis A. R. įstatyminės atstovės A. R. 2023 m. gruodžio 13 d. prašymas skirti baudą A. R., nes jis pagal išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-26-676/2020 nevykdo teismo sprendimo. 2023 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas patvarkymas „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ Nr. Slh-46067, kuriuo antstolis pakartotinai įpareigojo skolininką A. R. vykdyti 2023 spalio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-26-676/2020 reikalavimus bei raštu informuoti antstolį Aleksandrą Selezniovą apie teismo sprendimo vykdymo rezultatus. 2023 m. gruodžio 18 d. patvarkymas „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ Nr. Slh-46067, kartu su antstolio kontoroje gauto išieškotojos 2023 m. gruodžio 13 d. prašymo „Dėl teismo sprendimo nevykdymo“ kopija, skolininkui A. R. išsiųsti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 14 d. antstolio kontoroje gautas A. R., A. R. prašymas „Dėl teismo sprendimo nevykdymo“, kuriuo prašoma skirti baudą A. R., nes jis pagal 2023-1 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-26-676/2020 nevykdo teismo sprendimo, t.y nėra jokio bendravimo su vaiku. Antstolis 2024 m. sausio 2 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą Nr. S1h-34.
3. 2024 m. sausio 29 d. teisme gautas suinteresuoto asmens A. R. atsiliepimas, kuriame nurodoma, jog visuomet sąžiningai moka pinigus vaiko išlaikymui, tačiau sunkiai gali įgyvendinti kitus reikalavimus, nes gyvena ne Klaipėdoje. Pablogėjus tėvų sveikatai, daug laiko skiria jų priežiūrai (tėvai gyvena (duomenys neskelbtini)), pats turi negalią, dažnai lankosi pas gydytojus. Po sudėtingo skyrybų proceso turi didžiulę psichologinę traumą. Su buvusia sutuoktine A. R. nepavyksta nuoširdžiai bendrauti vaiko labui. Iš jos pusės jaučia tik finansinės naudos poreikį. Mano, jog dėl finansinės naudos ir noro dar labiau jį užgauti teikia tokį prašymą. Nurodo, jog santykius dėl vaiko turėtų kurti abi pusės. Iš A. R. po skyrybų nesulaukė pasiūlymo pasikalbėti, aptarti tolesnį bendravimą dėl sūnaus A. R.. Jam skaudu dėl taip pasibaigusių santykių, mano, kad juo buvo pasinaudota. Mano, jog jėga ir prievarta niekada neatneš tikro ryšio. Šiai dienai mato būtent tokią kryptį, primetamą jam per jėgą.
Teismas
onstatuoja :
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 47 punktas nustato, kad, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Gavęs informaciją, kad sprendimo nevykdymas gali sukelti pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai arba turtui, antstolis apie susidariusią situaciją nedelsdamas informuoja kompetentingas institucijas.
6. Remiantis Instrukcijos 50 punktu, vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas. Instrukcijos 51 punkte nurodyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
7. Remdamasis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, taip pat atsižvelgdamas į Instrukcijos 23 priede nustatytą Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto formą („Vadovaudamasis (-asi) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 1 dalimi, patikrinęs sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustačiau: <...>“), sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas).
8. Nagrinėjamu atveju antstolis yra surašęs Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodyti duomenys ir pažeidimai, kuriais pasireiškia sprendimo nevykdymas.
9. Nagrinėjamu atveju iš teismų sistemos LITEKO nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-26-676/2020 nutraukta santuoka tarp A. R. ir A. R., jų nepilnamečio vaiko A. R. gyvenamoji vieta nustatyta su A. R., nustatyta nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu bei išspręsti kiti klausimai. 2020 m. balandžio 2 d. Klaipėdos apygardos nutartimi 2019 m. gruodžio 23 d. dalinis sprendimas pakeistas iš dalies.
10. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0010/23/01450 esančio 2023 m. spalio 4 d. vykdomojo rašto Nr. e2-26-676 nustatyta, jog vykdomasis raštas išduotas dėl tokios A. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos: 2. Nepilnamečiui A. R. sulaukus 8 metų ir 4 mėnesių, t.y. nuo 2021 m. sausio 17 d.: 2.1. atsakovas bendrauja su sūnumi savo buvimo Lietuvoje metu, kiekvieno savaitgalio vieną dieną nuo 12.00 val. iki 18.00 val., pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos, iš anksto su ieškove aiškiai sutartos vietos bei grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą, iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą; 2.2. atsakovas su sūnumi bendrauja savo buvimo Lietuvoje metu, kiekvienais metais Šv.Kalėdų ir Šv.Velykų vieną dieną nuo 12.00 val. iki 18.00 val., pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos, iš anksto su ieškove aiškiai sutartos vietos bei grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą, iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą; 2.3. atsakovas su sūnumi bendrauja per atsakovo gimtadienį. Atsakovas paima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos, ar vaiko ugdymo/lavinimo įstaigos, ar kitos, iš anksto su ieškove aiškiai sutartos vietos, 15.00 val. ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą, iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą iki 19.00 val.; 2.4. šalių sūnus ieškovės gimtadienį praleidžia su ieškove; 2.5. atsakovas bendrauja su sūnumi savo buvimo Lietuvoje metu vaiko vasaros atostogų metu, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios ar kitos, iš anksto su ieškove aiškiai sutartos vietos, ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją ar kitą, iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą savo sąskaita. Iki vaikui sueis 9 metai atsakovas bendrauja su vaiku 15 dienų vaiko vasaros atostogų metu; vaikui sulaukus 9 metų atsakovas bendrauja su vaiku 30 dienų vaiko vasaros atostogų metu. Apie šį konkretų bendravimo laikotarpį, t.y. jo pradžią ir pabaigą, šalys tariasi ir suderina kaip galima anksčiau, tačiau ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų iki šio termino pradžios. Atsakovas bendrauja su vaiku su vaiko nakvyne pas atsakovą. Atsakovas, bendraudamas su vaiku, užtikrina vaiko dienos – nakties režimo laikymąsi, t.y. vaiko dienos poilsį, savalaikį ir pilnavertišką maitinimąsi, pilnavertį nakties miegą nuo 21.00 val. specialiai vaikui įrengtoje tik jam skirtoje vaiko miegojimui pritaikytoje vietoje ir lovoje, tinkamas bei saugias vaiko gyvenimo sąlygas; 2.6. atsakovas gali lankyti sūnų jo lavinimo/ugdymo įstaigoje šiose įstaigose nustatyta tvarka ir laiku, dalyvauti tėvų susirinkimuose, reikšti ugdymo įstaigai prašymus, pastabas, pageidavimus dėl vaiko auklėjimo ir ugdymo; 2.7. atsakovas, išvykęs į komandiruotę už Lietuvos Respublikos ribų, su vaiku nebendrauja. Atsakovas apie planuojamą išvykimą į komandiruotę iš Lietuvos bei sugrįžimą iš komandiruotės į Lietuvą informuoja ieškovę kaip galima anksčiau SMS žinute ar kitomis priemonėmis, tačiau ne vėliau kaip prieš vieną savaitę iki planuojamo išvykimo bei sugrįžimo. 2.8. ieškovė kaip galima anksčiau informuoja atsakovą apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą/planuojamus pasikeitimus; ieškovė taip pat informuoja atsakovą apie vaiko sveikatos būklę bei kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių numatytas vaiko susitikimas bei bendravimas su atsakovu neįvyks/negalės įvykti; 2.9. ieškovė sudaro sąlygas sūnui bendrauti su atsakovu telefonu bei Skype kompiuterine programa kiekvieną penktadienį nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; 2.10. atsakovas nedelsiant informuoja ieškovę, jeigu nustatytu laiku negali susitikti su sūnumi. 2.11. atsakovas gali bendrauti su sūnumi ir kitu iš anksto su ieškove suderintu konkrečiu laiku ir būdu.
11. Teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0010/23/01450 medžiagos duomenys patvirtina, kad antstolis Aleksandras Selezniovas 2023 m. spalio 5 d. patvarkymu Nr. S-23-10-5511 priėmė 2023 m. spalio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-26-676/2020. 2023 m. spalio 5 d. patvarkymu „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ Nr. Slh-35810, antstolis įpareigojo skolininką A. R. vykdyti 2023 m. spalio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-26-676/2020 reikalavimus bei raštu informuoti antstolį Aleksandrą Selezniovą apie teismo sprendimo vykdymo rezultatus. Minėtas patvarkymas kartu su 2023 m. spalio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-26- 676/2020 patvirtinta kopija, skolininkui A. R. buvo išsiųsti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Apie antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje pradėtą vykdomąją bylą Nr. 0010/23/01450 ir nustatytus 2023 m. spalio 5 d. patvarkymu Nr. Slh-35810 įpareigojimus informuotas Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone. Po pakartotinio įstatyminės atstovės A. R. 2023 m. gruodžio 13 d. prašymo antstolis priėmė 2023 m. gruodžio 18 d. patvarkymą Nr. S1h-46067 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“, kuris buvo išsiųstas A. R., antstolio kontoroje gautas A. R. paaiškinimas, kuris 2023 m. gruodžio 20 d. persiųstas A. R. 2023 m. gruodžio 28 d. antstolio kontoroje gautas pakartotinis A. R. prašymas „dėl teismo sprendimo nevykdymo“, kuriame nurodyta, jog bendravimo su vaiku tvarkos reikalavo pats A. R., kuris sutiko su jam paskirta bendravimo tvarka, bet ligi šiol nemėgino tartis dėl sūnaus pasiėmimo. Nuo pareigos visiškai nusišalino - visiškai nebendraudamas su vaiku, jis jo nei auklėja, ne rūpinasi, ugdo, kas iš esmės pažeidžia vaiko interesus, nes vaikas jau ilgą laiką auga be tėvo. Abu tėvai yra atsakingi už vaiko auklėjimą ir vystymą, tai yra tėvų pareiga. Todėl, prašo skirti baudą A. R., pagal 2023 m. spalio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-26-676/2020, nes nėra jokio bendravimo su vaiku.
12. Nagrinėjamu atveju iš išdėstytos byloje esančios medžiagos akivaizdu, kad skolininkas A. R. nesilaikė teismo sprendime nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. teismo sprendime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje nebendravo su nepilnamečiu vaiku A. R.. Nors skolininkas nurodo, kad moka pinigus vaiko išlaikymui, tačiau vaiko išlaikymo pinigai yra skirti tenkinti vaiko poreikius perkamais daiktais, paslaugomis ir panašiai. Bendravimas su vaiku, ryšio užmezgimas ir jo auklėjimas niekaip nesusijęs su vaiko išlaikymo pinigais. Pažymėtina, jog nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium, vaiko teisės nesikeičia, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Atitinkamai tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas. Žinoma, pasikeitus aplinkybėms tėvai gali gera valia sutarti ir dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos arba tvarka gali būti keičiama teismine tvarka (prieš tai ginčą privalomai reiktų bandyti išspręsti ikiteisminės mediacijos būdu).
13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Nagrinėjamu atveju, išieškotoja nurodė, jog skolininkas visiškai nebendrauja su savo sūnumi, jo nei auklėja, nei rūpinasi. Skolininkas neneigia nurodytų aplinkybių, tačiau nurodė, jog nesulaukė po skyrybų A. R. pasiūlymo pasikalbėti ir aptarti tolimesnį bendravimą dėl sūnaus. Pažymėtina, jog 2019 m. gruodžio 23 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-26-676/2020 teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina bei nustatyta detali skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka. Teismo sprendimas privalomas visiems dalyvavusiems byloje asmenims.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra akcentavęs tėvų kooperavimosi pareigą, nurodęs, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tokios iniciatyvos ir priemonių turėtų imtis abu tėvai. Tai reiškia, kad abu tėvai turi siekti bendrauti su vaiku ir nei tėvas, nei motina negali drausti ar sudaryti kliūčių bendrauti vaikui su kitu iš tėvų. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, jog A. R. kliudo tėvui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pažymėtina, jog skolininkas akcentuodamas vien tik nuoskaudas likusias po skyrybų, nerodo iniciatyvos bendrauti su savo sūnum, iš ko darytina išvada, kad tai, kad skolininkas neprisideda prie teismo nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos užtikrinimo. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog situacija, kai vienas iš vaiko tėvų nebendrauja su savo vaiku ir nedalyvauja jį auklėjant, yra netinkama ir netoleruotina, nes neatitinka vaiko teisių ir interesų.
15. Pažymėtina, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kaip jau minėta, byloje nėra jokių duomenų, jog motina kliudo tėvui bendrauti su sūnumi, priešingai ji nurodo, jog A. R. net nemėgino tartis dėl sūnaus pasiėmimo.
17. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu esant galiojančiam įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kurioje nustatyta aiški ir konkreti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka, kuri, pagal bylos duomenis, nepažeidžia ir neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, ji turėtų būti vykdoma sprendime nustatyta tvarka.
18. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad skolininkas A. R. nevykdė teismo sprendime nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. visiškai nebendraudamas su savo vaiku, nevykdė 2019 m. gruodžio 23 d. daliniame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-26-676/2020 nustatytos bendravimo su sūnum A. R. tvarkos. Skolininko argumentai, kad jis moka išlaikymą vaikui, gyvena kitame mieste ir jaučia nuoskaudą po skyrybų nesudaro pagrindo nevykdyti teismo sprendimo.
19. Įvertinus išdėstytą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju vienkartinė 100 Eur dydžio bauda, bus pakankama skatinanti priemonė vykdyti teismo sprendimą jame nustatyta tvarka. Skolininkui išaiškintina, kad teismo sprendimo nevykdymas yra pagrindas pakartotinai kreiptis antstoliui dėl baudos skyrimo skolininkui CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo tarpu, siekdamas pakeisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, skolininkas turi teisę kreiptis į teismą teisės aktų nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 771 straipsniais,
nutaria:
Tenkinti antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą.
Paskirti skolininkui A. R. 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą išieškotojos A. R. įstatyminės atstovės A. R. naudai.
Išaiškinti skolininkui A. R., kad baudos paskyrimas neatleidžia skolininko nuo pareigos vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-26-676/2020 reikalavimų.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui vykdomąją bylą Nr. 0010/23/01450.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.