- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2FB-24462-819/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18549-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Pareiškėjas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- J. P.
- Advokatai
- Karolis Merkevičius, Rasa Danilkevičiūtė
- Kategorijos
KKOPIJA Civilinė byla Nr. e2FB-24462-819/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18549-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.4.5.2 (S)
2019 m. rugsėjo 26 d.
viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo. Byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dalyvauja Plus Plus Capital AS, J. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė V. L..
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
pareiškėjas V. P. pareiškimu prašo iškelti jam bankroto bylą, paskirti administratoriumi teismo ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos numatytą bankroto administratorių, laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti teismo parinkto bankroto administratoriaus prašomą administruoti lėšų sumą pagal tai pagrindžiančius įrodymus, laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti pareiškėjo išlaidų sąmatą bendrai 270 Eur į mėnesį sumai, reikalingą pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti, nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti, skaičiuojant nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad yra išsiskyręs, nepilnamečių vaikų neturi. Teigia, kad pareiškėjui dirbant UAB „LTFIREWOOD“ jo gaunamos pajamos per mėnesį buvo apie 380 Eur. Pareiškėjas norėdamas padėti sūnui plėsti verslą pasiskolino pinigų iš Bigbank AS filialo. 2015 m. liepos 9 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pareiškėjui buvo suteiktas 5 410,75 Eur vartojimo kreditas. Minėtos sutarties pagrindu pareiškėjas įsipareigojo grąžinti kreditoriui 8 344,72 Eur iki 2021 m. liepos 20 d., mokant mėnesinėmis įmokomis po 115,60 Eur. Nevykdžius paimto kredito dalinių mokėjimų ir suėjus Bigbank AS filialo nustatytam terminui mokėjimams įvykdyti, sutartis 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo nutraukta. 2018 m. rugpjūčio 7 d. Bigbank AS perleido kreditorinio reikalavimo teises į įsipareigojimą PlusPlus Capital AS. Naujasis kreditorius 2019 m. vasario 26 d. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo (bylos Nr. e2-16372-600/2019), prašydamas priteisti 3 691,22 Eur negrąžinto kredito skolos, 403,63 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 332,21 Eur delspinigių bei procesines palūkanas. Prašoma priteisti bendra skolos suma sudaro apie 4 427,06 Eur (pareiškėjas tiek su negrąžinto kredito skolos suma, tiek su prašomomis priteisti palūkanomis sutinka, prašoma tik sumažinti delspinigių dydį). J. P. (buvusi Baškienė) ir UAB „Endorus“ (pareiškėjo sūnus turėjo 50% minėtos įmonės akcijų, tačiau ši bendrovė vėliau bankrutavo) 2008 m. vasario 29 d. pasirašė paskolos sutartį, kurios pagrindu J. P. paskolino UAB „ENDORUS“ 30 000 Lt (8 688,60 Eur), o pareiškėjas tą pačią dieną išrašė J. P. garantinį raštą, kuriame pasirašė, kad įsipareigoja sumokėti visą sumą J. P., jeigu minėta bendrovė savo prievolės nevykdys ir atlyginti J. P. turėtus nuostolius. Kadangi UAB „ENDORUS“ savo prievolės tinkamai neįvykdė, t. y. pareiškėjo sūnus sumokėjo paskolos dalį, o kitas įmonės akcininkas savo dalies nesumokėjo, J. P. nutarė likusią skolos dalį išsiieškoti iš pareiškėjo ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 25 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-176-1006/2016 dėl 17 478,97 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo J. P. naudai. Skolos išieškojimą vykdo antstolė V. L.. Pareiškimo pateikimo teismui dieną pareiškėjo skola J. P. pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-176-1006/2016 siekia 16 651,43 Eur, antstolės vykdymo išlaidos siekia 1 130,40 Eur. Anykščių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-9-786/2017 dėl 490,45 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo J. P. naudai. Skolos išieškojimą vykdo antstolė V. L.. Pareiškimo pateikimo teismui dieną pareiškėjo skola J. P. pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-9-786/2017 siekia 120,94 Eur, antstolės vykdymo išlaidos siekia 13,27 Eur. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2018 m. gruodžio 12 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2FB-3979-913/2018 dėl 850 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo J. P. naudai. Skolos išieškojimą vykdo antstolė V. L.. Pareiškimo pateikimo teismui dieną pareiškėjo skola J. P. pagal vykdomąjį raštą Nr. e2FB-3979-913/2018 siekia 797,10 Eur, antstolės vykdymo išlaidos siekia 9,48 Eur.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. yra pensijoje, jo gaunama senatvės pensija sudaro 349,68 Eur. Pareiškėjas nuo 2019 m. kovo 1 d. nebedirba. Iš gaunamos pensijos pareiškėjui atskaičius pagal vykdomąsias bylas, jam lieka 244,78 Eur pragyvenimui. Pareiškėjas serga depresija, dėl emocinės būklės jam rekomenduojama riboti darbą, reikalaujantį padidintos emocinės įtampos ar didelio fizinio krūvio. Pareiškėjas nori atsiskaityti su kreditoriais, tačiau dėl savo amžiaus ir sveikatos negali įsidarbinti ir gauti dideles pajamas. Pareiškėjas nori orios senatvės, kad galėtų tiek pats išgyventi, tiek ir dengti įsiskolinimus, todėl bankroto bylos iškėlimas tenkintų tiek paties pareiškėjo, tiek ir jo kreditorių interesus.
Šiai dienai pareiškėjo pradelstų mokėjimų suma kreditoriams siekia 23 149,68 Eur, kurių jis neįstengia sumokėti iš savo gaunamos pensijos. Nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir atsiskaityti su kreditoriais, taip pat neturi. Išieškojimas yra perduotas priverstiniam vykdymui antstolei, todėl papildomai didėja ne tik delspinigiai, palūkanos, bet ir antstolės vykdymo išlaidos. Pareiškėjas pagal savo galimybes dėjo visas pastangas atsiskaityti su kreditoriais, mokėjo mėnesines įmokas kreditoriui Bigbank AS, antstolė kas mėnesį nuo gaunamų išmokų atlieka atskaitymus J. P. naudai, tačiau pareiškėjas neįstengia iš savo gaunamų išmokų atsiskaityti su kreditoriais, kuriems skolos su laiku tik didėja.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašo dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra, o bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Paaiškina, kad pagal 2019 m. liepos 11 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis pareiškėjas mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui neturi, tuo tarpu iš 2019 m. liepos 11 d. antstolių informacinės sistemos išrašo matyti, kad šiuo metu pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomas vykdomasis dokumentas vienoje vykdomojoje byloje dėl piniginių sumų ir turto išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai: dėl 31,13 Eur skolos išieškojimo, vykdomosios bylos Nr. 0130/19/00406 (išieškojimą vykdo antstolė V. L.).
Trečiasis asmuo Plus Plus Capital AS pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki pat 2017 m. liepos 31 d. pareiškėjas gavo itin mažą darbo užmokestį (dažnu atveju vos keliasdešimt eurų), laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. pabaigos – iš esmės gavo tik minimalų darbo užmokestį. Pareiškėjas paskutinius metus iki pensijos dirbo UAB „LTFIREWOOD“, kuri, kaip nurodo pats pareiškėjas, yra jo sūnaus verslas. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad vidutinis UAB „LTFIREWOOD“ mokamas darbo užmokestis yra keletą kartų didesnį už tą, kuris mokėtas pareiškėjui. Pareiškime nėra nurodytos jokios objektyvios aplinkybės, kodėl pareiškėjui, dirbusiam savo sūnaus versle, buvo mokamas toks žemas darbo užmokestis. Pareiškėjas 2007 m. – 2011 m. gaudavo didelį darbo užmokestį UAB „JARA“, kas patvirtina, jog jis yra kvalifikuotas specialistas, galintis uždirbti ženkliai didesnes lėšas. Nurodytos aplinkybės, kreditoriaus nuomone, patvirtina, kad būtent paties pareiškėjo pasyvus elgesys, susijęs su jo esama būsena, t. y. pareiškėjas nedėjo pastangų gauti pajamas, kurias jis pagal savo įgūdžius ir kvalifikaciją yra pajėgus gauti, ar bent jau įsidarbinti ir gauti minimalų darbo užmokestį atitinkančias pajamas (vertinant laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki pat 2017 m. liepos 31 d.) ir taip sudarė sąlygas nors minimaliai atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas serga depresija, todėl jam nerekomenduojama dirbti fiziškai sunkaus ar padidintos emocinės įtampos darbo. Pareiškėjui dėl sveikatos būklės nėra rekomenduojama apskritai nedirbti, tačiau pareiškėjas pats savo iniciatyva išėjo iš darbo sulaukęs pensinio amžiaus ir kito darbo galimybės net nesvarsto. Tai tik patvirtina pareiškėjo pasyvumą bei tai, kad siekiant bankroto bylos nėra siekiama sąžiningos pareiškėjų ir kreditorių interesų pusiausvyros, o tik formalaus skolų nurašymo.
Trečiasis asmuo antstolė V. L. pateikė atsiliepimą, prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui V. P. ir bankroto administratoriaus kandidatūros skyrimo spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo J. P. pateikė atsiliepimą, prašė netenkinti pareiškėjo V. P. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo, priteisti iš pareiškėjo V. P. J. P. naudai bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad pareiškėjas kreipiasi į teismą su pakartotiniu prašymu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. 2018 m. rugpjūčio 24 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose yra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2FB-3979-913/2018 pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir minėtos dienos nutartimi Utenos apylinkės teismas nutarė atsisakyti iškelti V. P. fizinio asmens bankroto bylą, kadangi nenustatė, jog pareiškėjas neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais. Minėta nutartis, kreditoriaus vertinimu, nagrinėjamai civilinei bylai turi prejudicinę reikšmę, todėl teismas į minėtoje nutartyje nustatytas aplinkybes ir teismo padarytas išvadas turėtų atsižvelgti ir šioje civilinėje byloje. Pareiškėjas su jo sūnaus V. P. vadovaujama ir kontroliuojama įmone UAB „LTFIREWOOD“ galimai sudarė tariamą sandorį, t. y. 2019 m. vasario 27 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria siekė dviejų tikslų, rengdamasis kreipimuisi į teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo: 1) pakeisti savo deklaruotą gyvenamąją vietą, jog jo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nagrinėtų kitas teismas, t.y. Vilniaus miesto apylinkės teismas, o ne Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai, kuriuose pareiškėjo prašymas jau vieną kartą buvo netenkintas, nors faktiškai pareiškėjas ir toliau gyvena su savo buvusia sutuoktine gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); 2) sudaryti tariamą situaciją, jog ieškovas tariamai patiria papildomų išlaidų, būtinų pragyvenimui, ir kurios mažina jo gaunamas pajamas ir galimybę atsiskaityti su esamais kreditoriais, nors ši nuomos sutartis tikėtinai net nėra vykdoma. Po pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės S. P. fiktyvaus santuokos nutraukimo, nors ir patvirtinto įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė faktiškai liko gyventi tame pačiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis priklauso pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės dukrai, kuri šį turtą išpirko iš kitų pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės kreditorių. Aplinkybę, jog pareiškėjas po santuokos nutraukimo minėtame name faktiškai gyveno ir šiuo metu vis dar gyvena, patvirtina į bylą pateikti išrašai iš pareiškėjo AB SEB banko sąskaitos, iš kurio turinio matyti, jog pareiškėjo didžioji dalis atsiskaitymų už prekes ir paslaugas mokėjimo kortele 2019 metais ir toliau yra vykdomi Anykščių mieste, t.y. pareiškėjas ir toliau faktiškai gyvena Anykščiuose Šilelio g. 38 ir galimai tik dėl akių yra sudaręs gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su savo sūnaus įmone ir deklaravęs joje savo gyvenamąją vietą. Tą patvirtina ir pareiškėjo į bylą pateikta 2019 m. gegužės 7 d. medicininio pažymėjimo kopija, iš kurios turinio matyti, kad pareiškėjo faktinis gyvenamasis adresas ir toliau yra nurodomas kaip (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po galimai fiktyvios nuomos sutarties sudarymo per tris mėnesius nepakeitė savo gydymo įstaigos. Tai dar kartą patvirtina, kad pareiškėjas savo ekonominių ir socialinių ryšių vieta ir toliau laiko Anykščius ir juose Šilelio g. 38 esantį namą.
Šalies argumentai
J. P. taip pat nurodė, kad iš pareiškėjo kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų (VSDFV pažymos) matyti, jog pareiškėjas savo iniciatyva nuo 2019 m. kovo 1 d. nutraukė darbo santykius su UAB „LTFIREWOOD“, t.y. Vilniaus mieste nebeturi darbo, tačiau prieš tai, 2019 m. vasario 27 d. nutarė išsinuomoti iš UAB „LTFIREWOOD“ pagal neterminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nors galėjo ir vis dar gali nemokamai gyventi jo dukrai priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tokie pareiškėjo veiksmai yra sunkiai suderinami su jo pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo turiniu ir jame dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas taip pat turėtų atkreipti dėmesį, ką nustatė Utenos apylinkės teismas minėtoje nutartyje, kad iki tol, kol kreditorius Bigbank AS su pareiškėju nutraukė vartojimo kredito sutartį, įmokas už pareiškėją faktiškai visą laiką mokėjo jo sūnus V. P., kuris šiuo atveju ir yra laikytinas pagrindiniu skolininku tiek prieš kreditorių PlusPlus Capital AS, tiek prieš kreditorių J. P.. Tačiau vietoj to, jog V. P. per savo tėvą V. P. atsiskaitytų su savo kreditoriais, jis ir V. P. siekia bet kokia kaina pareiškėją V. P. pripažinti bankrutavusiu ir nurašyti turimus įsiskolinimus. Tokie veiksmai byloja apie akivaizdų pareiškėjo nesąžiningumą jo kreditorių atžvilgiu ir jau vien dėl to bankroto byla pareiškėjui negali būti keliama.
Kreditorės vertinimu, pareiškėjas yra mokus ir gali realiai atsiskaityti su visais savo kreditoriais, tačiau atlieka sąmoningus ir kryptingus veiksmus (įskaitant šios fizinio asmens bankroto bylos inicijavimą ir pajamų slėpimą), jog būtų visais įmanomais būdais išvengta visos ar bent dalies piniginės prievolės kreditoriams įvykdymo. Pareiškėjas, sužinojęs apie priverstinai pradėtą vykdyti skolinį įsipareigojimą kreditoriui – ėmėsi visos eilės veiksmų, jog priteistos skolos kreditoriui išieškojimas taptų nebeįmanomas: 1) susimažino savo gaunamą darbo užmokestį dirbdamas savo sūnaus įmonėje UAB „LTFIREWOOD“ iki tokio dydžio, jog tolesnis efektyvus skolos išieškojimas iš jo nebebūtų realiai įmanomas; 2) sudarė povedybinę sutartį, kurios dalis nuostatų pažeidė kreditoriaus interesus, nes buvo apribota galimybė nukreipti išieškojimą į ½ dalį jo sutuoktinės gaunamų pajamų, kurios buvo laikomos šalių bendrąją jungtine nuosavybe; 3) galiausiai, kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą su prašymu, o vėliau ir su ieškiniu (pareikštas sutuoktinės vardu) dėl santuokos nutraukimo. Nurodytos aplinkybės liudija, jog pareiškėjas paprasčiausiai vengia savo skolinių įsipareigojimų konkrečiam kreditoriui (šiuo atveju J. P.) įvykdymo, atlikdamas nesąžiningus veiksmus ir vaizduodamas tariamą (formalų) nemokumą, kaip fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrindą. Oficialias pareiškėjo gaunamas pajamas šiuo metu sudaro tik 349,68 Eur dydžio gaunama senatvės pensija. Kaip matyti iš byloje esančios informacijos, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. kovo 1 d. gavo ir senatvės pensiją, ir darbo užmokestį iš UAB „LTFIREWOOD“. Jo vidutinės mėnesinės pajamos 2019 m. sausio - kovo mėnesiais sudarė net 513,14 Eur sumą. Vis dėlto, kaip matyti iš paties pareiškėjo pateiktos VSDFV Utenos skyriaus pažymos už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. – pareiškėjas ruošdamasis pakartotiniam kreipimuisi į teismą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, nuo 2019 m. kovo 1 d. savo iniciatyva nutraukė darbo teisinius santykius su savo sūnaus, kuriam teikiant finansinę pagalbą visi pareiškėjo įsiskolinimai ir susidarė, V. P. valdoma ir kontroliuojama įmone UAB „LTFIREWOOD“. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių argumentų, kodėl jam nebuvo sudaryta galimybė dirbti puse etato jo paties sūnaus valdomoje ir kontroliuojamoje įmonėje UAB „LTFIREWOOD“. Kreditoriaus vertinimu, tokie pareiškėjo veiksmai yra sąmoningas siekis nesąžiningai sumažinti savo finansinį pajėgumą prieš pakartotinai kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo ir tokiu būdu sukurti tariamą nemokumą ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ateityje. Pareiškėjas nuo 2013 m. sausio mėn. iki pat 2019 m. kovo 1 d. dirbo UAB „LTFIREWOOD“, kurios vadovas ir akcininkas yra pareiškėjo sūnus V. P.. Tad pareiškėjo prašymai didinti ar mažinti jo gaunamą darbo užmokestį pagal esamus poreikius (pvz. jei reikia vengti priverstinio išieškojimo), taikyti kitas atsikaitymo su pareiškėju formas (pvz. mokėti komandiruočių metu patirtų išlaidų kompensacijas, dienpinigius), galėjo būti tenkinami bet kuriuo metu ir bet kokia forma.
Šalies argumentai
J. P. taip pat nurodė, kad pareiškėjas tapo skolingas kreditoriui vien todėl, jog savo prievolių neįvykdė pagrindinis skolininkas UAB „Endorus“. Pareiškėjas žinodamas (negalėdamas nežinoti), kad nei UAB „Endorus“, nei pats pareiškėjas su kreditoriumi nėra atsiskaitę pagal sudarytą 2008 m. vasario 29 d. paskolos sutartį, nepaisydamas to fakto, 2015 m. liepos 9 d. sudarė dar vieną sutartį, šį kartą dėl vartojimo kredito iš Bigbank AS gavimo, kurios sudaryti neprivalėjo. Kaip pareiškėjas paaiškino, sudarydamas pastarąją vartojimo kredito sutartį - „norėjo padėti sūnui plėsti verslą“. Taigi, pareiškėjas ir vėl (kaip ir garantijos išdavimo atveju) stengiasi padėti sūnaus verslui, tačiau akivaizdu, jog tokios sutarties sudarymas tik dar labiau padidino pareiškėjo jau turimų skolinių įsipareigojimų dydį, kadangi pareiškėjas tuo metu dar nebuvo atsiskaitęs su kitu savo esamu kreditoriumi – J. P.. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas sudarė vartojimo kredito sutartį tam, jog gautas pinigines lėšas (5 410,75 Eur) perskolintų ar dovanotų (pareiškėjas šių aplinkybių nėra atskleidęs) savo sūnui V. P. arba UAB „LTFIREWOOD“, kurios akcininkas ir vadovas yra tas pats V. P.. Tokie pareiškėjo veiksmai yra vertintini kaip nesąžiningi. Įvertinus viešai prieinamą informaciją apie UAB „LTFIREWOOD“ vykdomą veiklą bei finansinę padėtį, konstatuotina, kad pareiškėjo sūnus V. P. turi visas finansines galimybes padėti savo tėvui V. P. atsiskaityti su kreditoriais, kurie iš esmės yra paties V. P. kreditoriai. Iš viešai prieinamos informacijos apie UAB „LTFIREWOOD“ veiklą matyti, kad pareiškėjo sūnaus vadovaujamos ir kontroliuojamos bendrovės apyvarta (be PVM) per 2018 m. siekė nuo 10 iki 20 milijonų eurų. Be kita ko, vidutiniai bruto darbo užmokesčiai nurodytoje bendrovėje 2019 m. birželio mėnesį sudarė net 2 352,21 Eur. Tačiau pareiškėjui visą laiką dirbant nurodytoje bendrovėje buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, o likusios pajamos išmokamos per neapmokestinamas kompensacijas ir įvairiausius priedus, iš kurių antstolė V. L. negalėjo vykdyti skolos išieškojimo. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog pareiškėjas turėjo ir vis dar turi realias galimybes prašyti savo sūnaus finansinės pagalbos atsiskaitant su kreditoriais ir tokią pagalbą gauti, juolab, jog minėtos skolos, kaip ir nurodo pats pareiškėjas, susidarė vien dėl to, jog jis norėjo padėti sūnui plėtoti verslą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašė pareiškimą tenkinti. Jos pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens J. P. atstovas prašė netenkinti pateikto prašymo. Jo pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjo paaiškinimai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjo V. P. skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, viršija FABĮ nustatytas 25 LR Vyriausybės patvirtintas MMA. Pareiškėjas yra skolingas 4 427,06 Eur sumą Plus Plus Capital AS, iš jos 3 691,22 Eur negrąžinto kredito, 403,63 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 332,21 Eur delspinigių, skolos atsiradimo pagrindas – 2015 m. liepos 9 d. vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 71-75), kuri pradinio kreditoriaus Bigbank AS, veikiančio per Bigbank AS filialą, buvo nutraukta 2018 m. liepos 31 d. (t. 1, b. l. 76, 77-82), 31,13 Eur sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai (t. 1, b. l. 88), 17 569,47 Eur sumą J. P., iš jos 797,10 Eur dydžio skolos atsiradimo pagrindas – Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2FB-3979-913/2018 pagal pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo priimtais teismų procesiniais sprendimais J. P. naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjo (t. 1, b. l. 90-92), 120,94 Eur dydžio skolos atsiradimo pagrindas – Anykščių rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-9-786/2017 pagal J. P. ieškinį pareiškėjui ir jo sutuoktinei S. P. dėl dalies sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio, dėl antstolio patvarkymo panaikinimo ir skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo priimtu teismo procesiniu sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos J. P. naudai iš pareiškėjo (t. 1, b. l. 93-94), 16 651,43 Eur dydžio skolos atsiradimo pagrindas – Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-176-1006/2016 pagal J. P. ieškinį pareiškėjui dėl skolos priteisimo priteista skola J. P. naudai 2008 m. vasario 29 d. pareiškėjo išduoto garantinio rašto pagrindu (t. 1, b. l. 89, 95-96), 1 130,40 Eur sumą antstolei V. L., skolos atsiradimo pagrindas – J. P. iniciatyva pradėtose vykdomosiose bylose Nr. 0130/18/01519, 0130/18/00127 ir 0130/16/00260 antstolės patirtos vykdymo išlaidos (t. 1, b. l. 90).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas jokio nekilnojamojo turto, registruotino kilnojamojo turto, santaupų, piniginių lėšų banko sąskaitose šiuo metu neturi (t. 1, b. l. 100, 101-103, 136, t. 2, b. l. 131). Iš pareiškėjo paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. yra sukakęs senatvės pensinio amžiaus, todėl jo pajamas sudaro senatvės pensija, kuri lygi 349,68 į mėnesį (t. 1, b. l. 39). Jokių pajamų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, pareiškėjas nurodo šiuo metu negaunantis, nes dėl ligos (depresijos) jam rekomenduojama riboti darbą, reikalaujantį padidintos emocinės įtampos ar didelio fizinio krūvio. Vertindamas šias byloje nustatytas ir įrodymais pagrįstas aplinkybes, teismas sutinka, kad pareiškėjas šiuo momentu yra nemokus.
Tačiau fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlyginis pagrindas iškelti bankroto bylą. Kita įstatyme numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas. Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas nenustatė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1, 3, 4, 5, 6 punktuose numatytų sąlygų, kurioms esant atsisakoma iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kai paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnio nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą FABĮ aiškinimo ir taikymo praktiką įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Kartu pažymėtina ir tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs nesąžiningas pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Todėl teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo nemokumo atsiradimo priežasčių FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aspektu, pareiškėjo elgesį vertina per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo – nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2019 m. birželio 27 d.
Nors šiuo metu pareiškėjo nesaisto darbo teisiniai santykiai, iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 17 d. pastoviai dirbo UAB „Jara“ ir gavo pajamas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, nuo 2013 m. kovo 15 d. iki 2013 m. lapkričio 4 d. dirbo UAB „Jaros būstas“ ir gavo pajamas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, nuo 2013 m. sausio 28 d. iki 2019 m. vasario 28 d. dirbo UAB „LTFIREWOOD“ ir gavo pajamas, susijusias su darbo teisiniais santykiais (t. 1, b. l. 27-37). Darbą UAB „LTFIREWOOD“ pareiškėjas baigė savo noru 2019 m. vasario 28 d. Nors pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktus duomenis pareiškėjui dirbant UAB „LTFIREWOOD“ jo pajamos siekė minimalų darbo užmokestį, išskyrus laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., kuomet jo pajamos dėl įrodymais nepagrįstų priežasčių buvo itin sumažėję (CPK 178 straipsnis), byloje surinkti įrodymai liudija, kad pareiškėjas iš UAB „LTFIREWOOD“ gaudavo ne tik šias pajamas, tačiau jam taip pat buvo mokamos papildomos išmokos. Tokios aplinkybės buvo nustatytos Utenos apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2FB-3979-913/2018, sprendžiant pareiškėjo prašymą iškelti jam bankroto bylą. Pabrėžtina, kad jų šioje byloje pareiškėjas neneigė, papildomų įrodymų joms paaiškinti, pagrįsti ar paneigti neteikė (CPK 178 straipsnis).
2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje šioje byloje Utenos apylinkės teismas nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktų įrodymų apie jo darbo užmokestį bei gautas išmokas už komandiruotes matyti, kad pareiškėjo per pirmuosius tris 2018 m. mėnesius pajamos su išmokomis už komandiruotes (ar tai yra dienpinigiai, ar kitokio pobūdžio išmokos duomenų nepateikta) į rankas sudarė 1 056,29 Eur. To pagrindu Utenos apylinkės teismas nurodė, kad V. P. didesnę gaunamų pajamų dalį sudarė kitos darbdavio mokamos išmokos, kurių pareiškėjas nelaiko pajamomis. Kadangi pareiškėjas neteikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių jo komandiruotėse patiriamas išlaidas, teismas konstatavo, kad jų pareiškėjas ir nepatiria, o nepagrįstai neįtraukdamas jų į pajamas, tuo dirbtinai savo pajamas mažina, apsunkindamas galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus. 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje Utenos apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą – pareiškėjo pajamos 2018 m. sudaro apie 1 056 Eur per mėnesį, jis yra išsiskyręs, išlaikytinių neturi, buto/nuomos jam mokėti nereikia, būtiniesiems poreikiams pakanka 300 Eur, taip pat konstatavo, kad pareiškėjui lieka daugiau kaip 681 Eur per mėnesį pareiškėjo kreditoriniams reikalavimams dengti, dėl ko, teismo manymu, nėra pagrindo pareiškėją pripažinti nemokiu. Šią Utenos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje padarytą išvadą patvirtino ir Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje, palikdamas Utenos apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
Teismo vertinimu, ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant, ar pareiškėjas tapo nemokus dėl sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Byloje nustatyta, kad šiuo metu pareiškėjo skolos kreditoriams yra padidėję iki 23 149,68 Eur dėl atsiradusio pareiškėjo 4 427,06 Eur skolininko įsipareigojimo Plus Plus Capital AS. Įvertinus Utenos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje konstatuotą aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėnesio pareiškėjas kreditoriniams įsipareigojimams dengti per mėnesį galėjo skirti ne mažiau kaip 681 Eur, taip pat aplinkybę, kad UAB „LTFIREWOOD“ pareiškėjas dirbo iki 2019 m. vasario 28 d., konstatuotina, kad vien laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. pareiškėjas, tikėtina, kreditorinius įsipareigojimus galėjo sumažinti 9 534 Eur suma (681 Eur x 14 mėnesių). Tai reiškia, kad veikdamas sąžiningai ir sąmoningai siekdamas sumažinti skolas kreditoriams, pareiškėjas galėjo sumažinti savo įsipareigojimus iki 13 615,68 Eur, tai yra skolų sumos, mažesnės nei 25 MMA (555 Eur x 25 MMA). Kokios objektyvios priežastys lėmė tai, kad šių sumų pareiškėjas nenukreipė kreditorių įsipareigojimams dengti, pareiškėjas teismui nenurodė, jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Pažymėtina ir tai, kad nors byloje ir nėra tikslių duomenų apie tai, jog pareiškėjo faktiškai gaunamos pajamos UAB „LTFIREWOO“ visą laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. siekė 2018 m. rugpjūčio 24 d. Utenos apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2FB-3979-913/2018 nurodytą vidurkį 1056 Eur, teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo pareiškėjo pajamoms priskirti tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenyse, taip pat banko sąskaitos išraše nurodytą pareiškėjui mokamą darbo užmokestį kas mėnesį – 289,63 Eur. Viena vertus, pareiškėjo pateiktuose banko išrašuose taip pat kitais mėnesiais (2018 m. balandį, 2018 m. rugsėjį) yra nurodyti kaip gauti papildomi pareiškėjui atlikti mokėjimai iš UAB „LTFIREWOOD“ (2018 m. balandžio 9 d. 1000 Eur, 2018 m. balandžio 13 d. 1500 Eur, 2018 m. rugsėjo 28 d. 500 Eur, t. 1, b. l. 57-58, 61), kas leidžia tikėtinai teigti, jog tokie mokėjimai jam buvo atliekami ir kitais mėnesiais. Įrodyti, kad šie mokėjimai buvo tiksliniai, pareiga teko pareiškėjui, tačiau šios pareigos pareiškėjas nevykdė (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, byloje surinkti įrodymai liudija ir tai, kad šiuo laikotarpiu, be gaunamo 289,63 Eur darbo užmokesčio, kurio iš esmės pagal pačio pareiškėjo paaiškinimus, nurodytus civilinėje byloje Nr. e2FB-3979-913/2018, taip pat pareiškime šioje byloje, turėjo pakakti jo būtiniesiems poreikiams tenkinti, pareiškėjas gavo ir kitų pajamų – senatvės pensiją, kuri lygi 1 626,61 Eur (t. 1, b. l. 39). Taigi, net ir teigiant, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. turėjo tik apie 6669,61 Eur papildomų pajamų, kurias galėjo nukreipti kreditorių įsipareigojimas dengti (681 Eur x 3 (2018 m. sausio-kovo mėn.) + 3 000 Eur (1 000 Eur + 1 500 Eur + 500 Eur) + 1 626,61 Eur), konstatuotina, kad pareiškėjas galėjo išvengti savo nemokumo FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, iš dalies dengdamas skolą J. P. bei mokėdamas 2015 m. liepos 9 d. vartojimo kredito sutartyje sulygtas įmokas Bigbank AS, veikiančiam per Bigbank AS Lietuvos filialą, tuo užkirsdamas kelią pastarosios sutarties nutraukimui nuo 2018 m. liepos 31 d.
Byloje taip pat nustatyta, kad didžiąją pareiškėjo skolų dalį sudaro pareiškėjo skola J. P., kuri jos naudai iš pareiškėjo buvo priteista Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-176-1006/2016. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis preliminarus sprendimas šioje byloje įsiteisėjo 2016 m. vasario 23 d., jo pagrindu 2016 m. vasario 25 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris 2016 m. kovo 16 d. buvo pateiktas vykdyti antstolei V. L., jo pagrindu antstolė pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0130/16/00260 (t. 1, b. l. 127-128). Iš J. P. paaiškinimų, pateiktų atsiliepime, nustatyta, kad šioje vykdomojoje byloje antstolei V. L. 2016 m. birželio 3 d. patvarkymu areštavus pareiškėjo tuometinės sutuoktinės S. P. darbo užmokesčio, gaunamo UAB „Anšilas“, dalį, viršijančią vieną MMA, bet ne daugiau kaip 17 478,97 Eur, pareiškėjas su tuometine sutuoktine S. P. 2016 m. birželio 15 d. sudarė povedybinę sutartį, kurios 2.2 punktu sulygo, kad bet koks turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, turtinės teisės, prievolės, pinigai, bet kokios pajamos, įskaitant, bet neapsiribojant, pajamos iš darbo teisinių santykių, akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, įskaitant už juos gaunamus dividendus, indėliai kredito įstaigose, įskaitant gaunamas palūkanas ir kita), kuris bus įgytas po šios sutarties sudarymo vieno iš sutuoktinių vardu ir/arba registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, yra atitinkamai sutuoktinio, kurio vardu turtas įgytas ir/ar registruotas, asmeninė nuosavybė. J. P., sužinojusi apie šią povedybinę sutartį, Anykščių rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, be kita ko, dėl povedybinės sutarties pripažinimo dalyje niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad bet kokios pajamos, įskaitant, bet neapsiribojant pajamomis iš darbo teisinių santykių, kuris bus įgytas po šios sutarties sudarymo vieno iš sutuoktinių vardu, yra atitinkamai sutuoktinio, kurio vardu turtas įsigytas, asmeninė nuosavybė. Šio ieškinio pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-9-786/2017, kurioje 2017 m. vasario 27 d. priimtu sprendimu J. P. ieškinys šioje dalyje buvo patenkintas, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu, konstatavus pareiškėjo ir jo sutuoktinės S. P. nesąžiningumą sudarant minėtą povedybinę sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnio 1 dalis). Taip pat šiame sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas ir S. P. 2016 m. birželio 15 d. sudarydami povedybinę sutartį siekė nevykdyti prievolės J. P.. Taigi, byloje yra įrodyta, kad laikotarpiu, patenkančių į tris metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, pareiškėjas buvo saistomas jo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje sudaryto sandorio, pažeidžiančio kreditorės J. P. interesus.
Vertinant kokią įtaką šis sandoris, kuris buvo pripažintas niekiniu ir negaliojančiu Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9-786/2017, turėjo pareiškėjo mokumui, pažymėtina, kad šiuo sprendimu ne tik niekine ir negaliojančia nuo jo sudarymo momento buvo pripažinta pareiškėjo ir S. P. sudaryta povedybinė sutartis J. P. ieškiniu prašytoje apimtyje, bet ir panaikintas antstolės V. L. 2016 m. birželio 27 d. patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0130/16/00260, kuriuo buvo nutrauktas išieškojimas iš S. P. darbo užmokesčio, nustatyta atsakovui V. P. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine S. P. nuosavybės teise priklausanti jo sutuoktinės esamų ir būsimų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitų išmokų dalis - 1/2, pritaikyta restitucija bei S. P. įpareigota grąžinti V. P. po 2016 m. birželio 15 d. povedybinės sutarties jai pervestą/išmokėtą atsakovės pajamų, viršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą, ir leista nukreipti išieškojimą į restitucijos pagrindu grąžintą V. P. turtą. Byloje pareiškėjas nepateikė konkrečių šį teismo sprendimo vykdymą patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Tačiau pačio Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9-786/2017 motyvai, taip pat esminis skolos J. P. pagal Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. preliminarų sprendimų civilinėje byloje Nr. e2-176-1006/2016 nesumažėjimas ir po Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9-786/2017 priėmimo, jo įsiteisėjimo, leidžia teismui teigti, kad šio sandorio sudarymas pats savaime žymiai neįtakojo pareiškėjo mokumo, nes po jo sudarymo civilinėje byloje Nr. e2-9-786/2016 Anykščių rajono apylinkės teismui 2016 m. liepos 12 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones - antstolės V. L. 2016 m. birželio 27 d. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0130/16/00260 vykdymo sustabdymą, sumažėjo S. P. gaunamas darbo užmokestis nuo 697,06 Eur iki 380 Eur. Byloje nėra objektyvių duomenų apie tokių pajamų, buvusių bendrąja pareiškėjo ir S. P. nuosavybe, iki jų santuokos nutraukimo sumažėjimo priežastis (CPK 178 straipsnis).
Kita vertus, nors pareiškėjo ir S. P. povedybinė sutartis savaime ir neturėjo žymios įtakos pareiškėjo mokumui, teismo vertinimu, povedybinės sutarties sudarymas pažeidžiant kreditorės J. P. interesus, siekiant išvengti atsiskaitymo, kas konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu, šią aplinkybę vertinant su visuma kitų aplinkybių – objektyviais duomenimis nepagrįstą tiek pareiškėjui mokamo darbo užmokesčio iš UAB „LTFIREWOOD“ ženklų sumažėjimą nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2017 m. liepos 31 d., kai J. P. 2016 m. sausio 19 d. kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą dėl skolos priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-176-1006/2016 (procesiniai dokumentai pareiškėjui toje byloje įteikti 2016 m. sausio 29 d., 2016 m. vasario 2 d.), tiek S. P. mokamo darbo užmokesčio sumažėjimą nuo 2016 m. rugsėjo mėn., po to, kai Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9-786/2016 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - antstolės V. L. 2016 m. birželio 27 d. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0130/16/00260, kuriuo nutrauktas išieškojimas iš S. P. darbo užmokesčio, vykdymo sustabdymas, bylos dėl pareiškėjo ir S. P. santuokos nutraukimo bendru sutarimu inicijavimas civilinėje byloje Nr. e2-9-786/2017 2016 m. rugpjūčio 1 d., po to, kai J. P. pateikė ieškinį, be kita ko, dėl povedybinės sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia 2016 m. liepos 8 d., bylos dėl pareiškėjo ir S. P. santuokos nutraukimo dėl pareiškėjo kaltės inicijavimas civilinėje byloje Nr. 2-846-266/2017 2017 m. gegužės 22 d., po to, kai 2017 m. balandžio 6 d. Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartimi buvo patenkintas pareiškėjų prašymas palikti jų prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu nenagrinėtą, liudija sąmoningą pareiškėjo siekį ne mažinti kreditorės J. P. turimą, įsiteisėjusiu teismo apgintą reikalavimą į pareiškėją, o jo mokėjimo vengti, imantis įvairiausių, tame tarpe neleistinų, priemonių, kartu didinant kreditorinius reikalavimus įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteisiamų bylinėjimosi išlaidų sąskaita. Pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra ne tik įrodymų, liudijančių pareiškėjo siekį per tris metus nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padengti skolą kreditorei J. P., kuri iki 2018 m. liepos 31 d., kuomet Bigbank AS, veikiantis per Bigbank AS Lietuvos filialą, nutraukė su pareiškėju 2015 m. liepos 9 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį, iš esmės buvo vienintelė jo kreditorė, bet ir įrodymų kokios gi priežastys realiai trukdė pareiškėjui bent jau iš dalies šį kreditorinį reikalavimą mažinti. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir pačiame pareiškime.
Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad pareiškėjo nemokumą sukėlė pačio pareiškėjo nesąžiningas elgesys, dėl ko bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Todėl pareiškėjui iškelti bankroto bylą atsisakytina (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Pareiškėjo ir trečiojo asmens J. P., nesutikusios su pateiktu pareiškimu, suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ir jų interesai priešingi, todėl teismas turi pagrindą tenkinti trečiojo asmens J. P. prašymą dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Trečiasis asmuo J. P. pateikė įrodymus apie jos patirtas 568,70 Eur išlaidas advokato pagalbai šioje byloje apmokėti (t. 4, b. l. 1-2, 3-5), todėl šios jos patirtos išlaidos priteistinos iš pareiškėjo J. P. naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš pareiškėjo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 568,70 Eur (penki šimtai šešiasdešimt aštuoni Eur 70 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Nutarčiai įsiteisėjus, apie atsisakymą iškelti bankroto bylą paskelbti viešai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.