- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-17
- Bylos Nr.
- eII-546-818/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00404-2026-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pažeidėjas
- A. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3564-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 26294743575 (toliau - Nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyresnioji tyrėja 2026 m. vasario 9 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-3564-2026, kuriuo A. J. paskirta nuobauda – 450 Eur dydžio nuobauda bei administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą.
A. J. nubaustas už tai, kad 2026 m. sausio 20 d., 21.12 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas ,,Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė draudimo vairuoti transporto priemonę, kurioje neįrengtas antialkoholinis užraktas.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. kovo 13 d. gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma: 1) pakeisti skundžiamą Nutarimą ir panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams, paliekant tik piniginę nuobaudą, arba 2) maksimaliai sutrumpinti šį terminą, atsižvelgiant į neįgalaus vaiko priežiūros būtinybę. Skunde nurodyta, kad A. J. nesutinka su 2026 m. vasario 9 d. nutarimu jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Pareiškėjas visiškai prisipažįsta ir gailisi dėl padaryto nusižengimo, tačiau nurodo, kad nusižengimą padarė dėl būtinojo reikalingumo, t. y. siekdamas saugiai parvežti namo motiną, kurios savijauta po vizito gydymo įstaigoje staiga pablogėjo. Pareiškėjas taip pat akcentuoja itin sunkias šeimines aplinkybes: šeimoje auginami penki nepilnamečiai vaikai, iš kurių vienas iš dvynių turi negalią, reikalaujančią nuolatinio transportavimo į gydymo įstaigas intensyviam gydymui ir reabilitacijai. Skunde teigiama, kad vairuotojo pažymėjimas pareiškėjui yra gyvybiškai būtina priemonė neįgalaus vaiko teisei į sveikatą užtikrinti, o paskirta nuobauda yra neproporcingai griežta, sukelianti nepakeliamą naštą visai šeimai, todėl prašoma panaikinti paskirtą teisės vairuoti atėmimą arba maksimaliai sutrumpinti šį terminą, paliekant tik piniginę baudą.
Teismo posėdžio metu A. J. nurodė, kad visiškai pripažįsta padarytą nusižengimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi, tačiau prašo teismo atsižvelgti į išskirtines įvykio bei asmenines aplinkybes. Pareiškėjas paaiškino, kad prievolės automobilyje sumontuoti antialkoholinį variklio užraktą negalėjo įvykdyti dėl itin sunkios finansinės padėties: šeimoje gimus dvyniams, visos lėšos buvo skiriamos jų priežiūrai bei brangiai kainuojančiai neįgalaus vaiko įrangai, todėl daugiau nei tūkstantį eurų kainuojantis „alko blokas“ jam buvo finansiškai neprieinamas. Aiškindamas 2026 m. vasario 9 d. įvykio aplinkybes, A. J. nurodė, kad prie mamos automobilio vairo sėdo tik dėl būtinojo reikalingumo. Nors į Santariškių klinikas mama nuvažiavo pati, grįžtant vakare oro sąlygos staiga pablogėjo – pradėjo snigti, tapo tamsu ir slidu, todėl ji, pasijutusi nesaugiai, paprašė sūnaus vairuoti. Pareiškėjas pripažino, kad jam buvo gėda prisipažinti mamai apie taikomus apribojimus, todėl jis sutiko vairuoti, prioritetą teikdamas mamos saugumui. Pareiškėjas pabrėžė, kad teisė vairuoti jam yra gyvybiškai būtina, nes šeimoje auga penki nepilnamečiai vaikai, o vienai iš dukterų diagnozuota negalia (pėdų patologija), dėl kurios ją privalu nuolat vežioti į reabilitacijas ir pas gydytojus. Be to, situaciją sunkina ir paties pareiškėjo patirta rankos trauma, dėl kurios jis laikinai neteko dalies pajamų. A. J. patikino, kad iš šios situacijos pasimokė, ateityje elgsis atsakingai ir ieškos kitų alternatyvų, todėl prašo teismo sušvelninti paskirtą nuobaudą – panaikinti arba maksimaliai sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą, kad jis galėtų pasirūpinti savo gausia šeima ir neįgalaus vaiko gydymu.
Institucija buvo tinkamai informuota apie teismo posėdį (pranešimas išsiųstas per EPP), tačiau atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
A. J. Institucijos nutarimu yra nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį ,,Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė draudimo vairuoti transporto priemonę, kurioje neįrengtas antialkoholinis užraktas.
Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. J. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Vien tai, kad Institucijos nutarimą priėmusi pareigūnė pareiškėjo išvardintas aplinkybės vertino ne taip, kaip to pageidauja A. J. ir priėmė jam nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą institucijos nutarimą.
ANK 424 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų.
KET 14 punkte, be kita ko, nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad už automobilio vairo sėdo dėl būtinojo reikalingumo, siekdamas saugiai parvežti namo motiną, kurios savijauta po vizito gydymo įstaigoje staiga pablogėjo. Teismas šį pareiškėjo argumentą atmeta kaip visiškai nepagrįstą. Visų pirma, teismas vertina pareiškėjo parodymus kaip nenuoseklius ir prieštaringus: rašytiniame skunde jis teigė, kad vairavo dėl staigaus motinos sveikatos pablogėjimo, tačiau teismo posėdžio metu nurodė visiškai kitą priežastį – kad prie vairo sėdo, nes motina išsigando pablogėjusių oro sąlygų ir pati paprašė jo vairuoti. Antra, pagal ANK 16 straipsnio 1 dalį, būtinasis reikalingumas pripažįstamas tik tada, kai pavojaus nebuvo galima pašalinti kitomis priemonėmis. Šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių realų pavojų sveikatai ar gyvybei. Net ir pripažinus, kad pareiškėjo motina negalėjo toliau vairuoti, jis turėjo galimybę išvengti teisės pažeidimo ir pasinaudoti alternatyviomis, teisėtomis priemonėmis, pavyzdžiui, iškviesti taksi ar pavėžėjus (pvz., „Bolt“). Todėl A. J. veiksmai neatitinka būtinojo reikalingumo sąlygų.
Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl itin sunkių šeiminių aplinkybių, susijusių su neįgalaus vaiko priežiūra ir būtinybe jį nuolat transportuoti į gydymo įstaigas, teismas konstatuoja, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti yra gyvybiškai būtina dėl neįgalaus šeimos nario poreikių, privalo pats elgtis itin atsakingai ir nedaryti nusižengimų, lemiančių šios teisės praradimą. Priešingai, būtent suvokdamas savo atsakomybę prieš penkis nepilnamečius vaikus ir neįgalaus vaiko specialiuosius poreikius, pareiškėjas privalėjo elgtis pagal apdairaus ir protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio standartą bei įvertinti nusižengimo pasekmes dar prieš jį darydamas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą, o ne pažeidėjo asmeninį interesą išvengti dėl pažeidimo kylančių nepatogumų.
Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nėra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti neįgalaus vaiko priežiūra ir transportavimu. Prie šios pareigos įgyvendinimo gali prisidėti vaiko motina (pareiškėjo sutuoktinė), taip pat pareiškėjo motina (vaiko močiutė), kuri, kaip patvirtina paties pareiškėjo paaiškinimai, pati vairuoja transporto priemonę. Todėl pareiškėjo patiriami sunkumai užtikrinant neįgalaus vaiko priežiūrą yra adekvati padaryto nusižengimo pasekmė, kuri, nors ir sukels tam tikrų nepatogumų, tačiau nepadarys kasdienių šeimos veiklų užtikrinimo objektyviai neįmanomo (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-382-1036/2025).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta spręstina, kad nagrinėjamu atveju Institucija pagrįstai nubaudė pareiškėją pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, paskyrė proporcingą ir teisingą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonės rūšį.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT- 36- 387/2021). Aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Nors ANK 34 straipsnio 6 dalyje pažodžiui nenurodoma, jog norint taikyti šio straipsnio nuostatas byloje privaloma nustatyti išskirtines aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės negali būti įprastos ir būdingos daugeliui bylų, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų.
Sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, pažymėtina, kad iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog A. J. praeityje ne kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą; kelio ženklų reikalavimų nevykdymą; transporto priemonės, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vairavimą). Ypatingą dėmesį būtina atkreipti į tai, kad pareiškėjas net ir po šioje byloje nagrinėjamo nusižengimo padarymo toliau sistemingai ignoravo Kelių eismo taisyklių reikalavimus – 2026 m. vasario 19 d. jam vėl buvo paskirta administracinė nuobauda už greičio viršijimą.
Šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad asmuo yra linkęs daryti teisės pažeidimus, o ankstesnės jam taikytos nuobaudos nepasiekė ANK 22 straipsnyje įtvirtintų prevencinių bei auklėjamųjų tikslų. Taip pat pabrėžtina, kad nagrinėjamą ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą A. J. padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą (ROIK: 24262949936). Byloje nėra nustatyta nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.
Sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimas atskleidžia susiformavusį pareiškėjo neapdairų elgesį ir atsakomybės jausmo stoką vykdant vairuotojo pareigas. Toks subjektyvus asmens neatsakingumas ir lengvabūdiškumas tiesiogiai kelia realų pavojų saugiam eismui bei kitų visuomenės narių interesams.
Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo taikyti išimtis. Tenkinti pareiškėjo prašymą ir neskirti privalomos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 6 mėnesiams – arba sutrumpinti jos terminą, nėra pagrindo, kadangi toks sprendimas neatitiktų teisingumo, protingumo kriterijų ir neleistų užtikrinti pažeidimų prevencijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. vasario 9 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3564-2026 (ROIK: 26294743575), nepakeistą ir A. J. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.