Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės Irinos Kurilo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis – vykdo individualią veiklą, teistas:

1) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teismo 2018 m. gruodžio 28 d. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje paskirta galutinė bausmė 58 MGL dydžio bauda, konfiskuojant transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant vairuoti transporto priemones 2 metus;

2) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teismo 2019 m. gegužės 2 d. teismo priimtu baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), 187 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 4 dalyje, paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., bei 58 MGL dydžio bauda.

3) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 7 mėnesiams ir 58 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėti 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini) r. ribų) be priežiūros vykdančios institucijos leidimo (bauda sumokėta 2020 m. lapkričio 23 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. G. 2024 m. spalio 7 d., apie 19.48 val., kelio Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai 87 kilometre, (duomenys neskelbtini) k., Švenčionių sen., Švenčionių r. sav., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo keleivinį automobilį „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas–savininkas V. G., būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 2024 m. spalio 7 d. 19.51 val. nustatė jo iškvepiamame ore 1,56 promiles girtumo.

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. G. kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pripažįsta visiškai. Paaiškino, kad 2024 m. spalio 7 d. apie 10 val. atvažiavo su tėvu V. G. į (duomenys neskelbtini). Atvažiavo tėvo V. G. vairuojamu automobiliu „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pas draugą išgerti alkoholio. Gėrė (duomenys neskelbtini) mieste prie parko, automobilyje. Gėrė brendį. Jis išgėrė 0,5 lito brendžio, jautėsi išgėręs. Begeriant, tėvas užmigo, o jis norėjo namo. Buvo apie 19.00 ar 19.30 val. Tėvas miegojo automobilyje priekyje keleivio vietoje. Jis (M. G.) važiavo į (duomenys neskelbtini), į namus, važiavo pro (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant, jį sustabdė policija, patikrino blaivumą. Pripažįsta, kad pripūtė 1,56 promiles girtumo. Žino, kad negalima vairuoti išgėrus, bet norėjo namo, jautėsi gerai, vaizdas nesiliejo važiuojant, nemanė, kad pripūs tiek daug. Niekas nematė, kai jis išvažiavo už vairo. Tėvas miegojo, draugas jau buvo išvažiavęs. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, jį prarado, nes jau ankščiau vairavo neblaivus, yra už tai baustas baudžiamąja ir administracine tvarka. Dėl priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų niekur nesigydė, neserga psichikos ligomis, yra visiškai sveikas. Gailisi, kad taip pasielgė, norėjo namo tiesiog. Turi pajamų, vykdo individualią veiklą, todėl susimokės baudą, jei reikės.

Dėl įrodymų vertinimo ir kaltinamojo kaltės padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką

3. Kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

3.1. iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2024 m. spalio 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariate (toliau – Švenčionių r. PK) pradėtas ikiteisminio tyrimas Nr. 01-1-39305-24 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas Švenčionių r. PK tyrėjo Armino Rudinskio 2024 m. spalio 7 d. tarnybinis pranešimas;.

3.13. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys patvirtina, kad bendrajame pagalbos centre 2024 m. spalio 7 d., 19.50 val. gautas Švenčionių r. PK ekipažas sustabdė „Renaul“, valts. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivų vairuotoją, kuriam nustatytas 1,56 promilių, 1,69 promilių. Papildoma informacija apie patikrinimą: 2024 m. spalio 7 d. 20.20 val. ekipažas V5018. 2024 m. spalio 7 d. 19.48 val. sustabdė automobilį „Reno Trafic“, kurį vairavo neblaivus M. G., kuriam pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,56 promilių girtumas, antro – 1,69 promilių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalį;

3.14. Vidaus reikalų ministerijos centrinės duomenų bazės išraše esanti informacija patvirtina, kad M. G., gimęs (duomenys neskelbtini) m., neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo;

5. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamojo parodymai, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, alkoholio kiekio matuoklio patikros sertifikatas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, įvykio vietos apžiūros protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kitų objektų apžiūros protokole fiksuoti mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės „Body“ vaizdo įrašų duomenys, liudytojų parodymai patvirtina, kad 2024 m. spalio 7 d., apie 19.48 val., kelio Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai 87 kilometre, (duomenys neskelbtini) k., Švenčionių sen., Švenčionių r. sav., M. G. vairavo transporto priemonę – automobilį „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įvykio dieną M. G. vartojo alkoholį ir po to sėdo prie automobilio vairo, alkoholio kiekio matuokliu jam, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,56 promilės neblaivumas), daroma išvada, kad kaltinamajam neturėjo kilti abejonių, kad jis nebegali vairuoti. Tokiais savo veiksmais M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Suprasdamas, kad yra neblaivus, kad neblaiviems asmenims draudžiama vairuoti motorines transporto priemones, vis tiek sėdo už vairo ir vairavo, tai reiškia, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

7. Nors prokurorės pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodoma, kad M. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, teismas pažymi, kad sprendžiant dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties, toks požymis, kaip vairavimas neturint teisės, yra teisiškai nereikšmingas, nes šio požymio BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika neapima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-976/2021, 15 punktas), todėl ši aplinkybė šalintina iš nusikalstamos veikos aprašymo.

Dėl bausmės skyrimo

8. Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltinamajam skirti 120 MGL (6 000 Eur) baudą, ją vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti ir skirti galutinę bausmę – 80 MGL (4 000 Eur) baudą, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 8 d., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto – automobilio „Renault Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), – vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 354 Eur. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. G. pareiškė, kad sutinka su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme, prašė išdėstyti baudos ir konfiskuotino turto vertės mokėjimą 48 mėnesių terminui.

Motyvuojamoji dalis

9. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad M. G. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltininko asmenybę: vedęs, dirbantis, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tris kartus teistas, įkaitant vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas.

10. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11. Nors pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodoma, kad nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, visgi, sprendžiant ar yra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas pažymi, kad byloje nustačius, jog naują tyčinį nusikaltimą M. G. padarė būdamas teistas, neišnykus teistumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019, 8–10 punktai), pripažintina, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte – veiką padarė recidyvistas – kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 straipsnio 1 dalis).

12. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslai galima pasiekti kaltinamajam skiriant prokurorės nurodytą bausmę (baudą), jos dydį parenkant artimą bausmės vidurkiui, padarius nesunkų nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

13. Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

14. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 3 dalį teismo paskirtą baudą nuteistasis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas, gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-301-1020/2020, 11 punktas). Nors Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje nėra numatytas maksimalus terminas per kurį turi būti sumokėta bauda, teismų praktikoje išaiškinta, kad toks terminas išplaukia iš kitų įstatymo nuostatų ir negali viršyti BK 96 straipsnyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų. Toks terminas paprastai turi būti netgi trumpesnis, kad suėjus šiam terminui būtų spėta pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą ir nebūtų išvengta teismo paskirtos bausmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-301-1020/2020, 12 punktas). Įvertinęs paskirtos baudos dydį, kaltinamojo prašymą išdėstyti baudos mokėjimą, jo turtinę padėtį (vedęs, turi du išlaikytinius – (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. gimusius vaikus, vykdo individualią veiklą) nustato 30 (trisdešimties) mėnesių terminą sumokėti paskirtą baudą.

15. Kaltinamajam 2024 m. spalio 8 d. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą panaikintinos (BPK 139 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

16. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismų praktikoje pripažįstama, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl asmenims, padariusiems BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, prevencijai užtikrinti paprastai skiriamas specialiose teisės atėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 12 punktas). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės taikymo ir jos termino nustatymo atsižvelgia tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,56 promilių girtumas, kad tokie M. G. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, sukėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Visa tai rodo, kad M. G. pasielgė itin neatsakingai, todėl jam taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, uždraustina kaltinamajam 5 (penkiems) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymas – paskyrimo dienos, t. y. 2024 m. spalio 8 d.

17. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 11 punktas). Teismų praktikoje tik pabrėžiama, kad asmeniui taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti tarpusavyje suderinamos.

18. BK 72 straipsnio 1 dalyje turto konfiskavimas apibrėžiamas kaip priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad M. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis transporto priemone „Renault Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis „Renault Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-387/2022, 10 punktas; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 10 punktas ir jame nurodyta teismų praktika), todėl daroma išvada, kad automobilis atitinka konfiskuotino turto apibrėžimą, numatytą BK 72 straipsnio 2 dalyje.

19. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną automobilis priklausė ne kaltinamajam, o jo tėvui, kad V. G. nežinojo, kad jam priklausantis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti – įvykio metu buvo neblaivus ir miegojo neblaivus automobilyje, kaip paaiškino pats V. G., nebūtų išgėrusiam sūnui leidęs vairuoti, nes sūnus neturi vairuotojo pažymėjimo, be to, kartu su juo ir dar vienu asmeniu vartojo alkoholį, todėl esant išdėstytam, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

20. Byloje nesant kitų duomenų, automobilio vertė nustatytina vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ pažyma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020, 12 punktas; 2020 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-788/2020, 14 punktas), pagal kurią automobilio „Renault Trafic“ vidutinė kaina Lietuvos Respublikoje yra 2 354 Eur, todėl iš kaltinamojo išieškotina 2 354 Eur suma.

21. Kaltinamojo prašymas išdėstyti konfiskuotino turto vertės mokėjimą negali būti tenkinamas, nes nei baudžiamojo, nei baudžiamojo proceso normos nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-270-885/2021).

22. Vien tai, jog baudžiamojo poveikio priemonės sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jų paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182-303/2022, 12 punktas ir jame nurodoma kasacinio teismo praktika). Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti baudžiamojo poveikio priemonių, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kaltinamajam 2024 m. spalio 8 d. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

pripažinti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu M. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) dydžio baudą M. G. privalo sumokėti per 30 (trisdešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu M. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkerius) metus naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2024 m. spalio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis išieškoti iš M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) konfiskuotino turto – automobilio „Renault Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 354 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus).

Išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, akcinė bendrovė, įmokos kodas 6610. Mokėjimo pavedimo grafoje „Mokėjimo paskirtis“ būtina nurodyti nuosprendžio, kuriuo paskirtas sumokėti konfiskuotino turto vertę, numerį.

Kardomąsias priemones (rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą) palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškintina, kad tuo atveju jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti kaltinamajam, konfiskuotino turto savininkui.