- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-128-553/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03383-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Loreta Bujokaitė, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės (buv. Lipnickienė) ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-11 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-9300-728/2013 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei D. B. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai be pagrindo įgytus 10 000,00 Lt ir visas ieškovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2012-10-04 tarp ieškovo ir atsakovės buvo pasirašyta pirkimo-pradavimo sutartis dėl pastato - gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 1 p. susitarta pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį sudaryti iki 2012-11-19. Sutarties 4 p. numatyta, jog turto pirkimo - pardavimo sutarties kaina 109 000,00 Lt. 10 000,00 Lt sumą, skirtą V. K. sutartinėms prievolėms, kylančioms iš sutarties užtikrinti, ieškovas įsipareigojo sutarties pasirašymo metu pervesti į atsakovės sąskaitą, esančią Kredito unijoje. 99 000,00 Lt V. K. įsipareigojo sumokėti D. B. pagrindinėje turto pirkimo - pardavimo sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Sutarties 7 p. numatyta, kad jeigu nuo šios sutarties sudarymo momento iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo momento D. B. atsisakys šioje sutartyje numatytų pareigų, tai V. K. turi teisę šią sutartį nutraukti ir atsiimti 10 000,00 Lt sumą, o D. B. tokiu atveju asmeniškai atsako už šios sutarties sąlygų nevykdymą ir privalo grąžinti 10 000,00 Lt už prievolės nevykdymą ir atlyginti patirtus nuostolius. Sutarties 7 p. taip pat numatyta, kad jeigu V. K. atsisakys sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį, tai sumokėtas avansas 10 000,00 Lt lieka D. B. kaip kompensacija, kurios V. K. nereikalaus grąžinti. Ieškovas nurodo, kad savo prievoles pagal sutartį įvykdė tinkamai, 2012-10-04 sumokėjo 10 000,00 Lt dydžio avansą. 2012-11-24 ieškovui buvo įteiktas Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro 2012-11-15 paruoštas ir persiųstas atsakovės D. B. prašymas, kuriuo ieškovas 2012-11-19 16.00 val. buvo kviečiamas atvykti į Vilniaus m. 2-ąjį notarų biurą sudaryti turto pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovės kvietimas ieškovui sudaryti pagrindinę turto pirkimo - pardavimo sutartį buvo įteiktas praėjus sutartyje ir prašyme nurodytam terminui. Todėl pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl to, kad kažkuri iš šalių būtų atsisakiusi ją sudaryti, o dėl to, kad šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą neparodė iniciatyvos sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį. Šalims nesudarius iki 2012-11-19 pagrindinės sutarties, pasibaigė jų prievolė pagal 2012-10-04 sutartį. Kadangi šiuo atveju preliminarioji sutartis nebuvo įgyvendinta ir pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad ieškovo atsakovei perduoti pinigai be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Todėl ieškovas, vadovaudamasis LR CK 6.237 str. reikalauja juos priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad 10 000,00 Lt suma atsakovei buvo sumokėta ne kaip dalinė įmoka už ieškovo ketinamą pagal pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkti daiktą, o kaip avansu sumokėta suma (bauda), kaip preliminariosios sutarties neįvykdymo iš ieškovo pusės užtikrinimas. Atsakovė nurodo, kad besirengdama pagrindinės nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu sudarymui, 2012-10-31 VĮ „Registrų centras“ registravo su ieškovu sudarytą žemės sklypo panaudos sutartį, 2012-11-12 per Vilniaus m. 42-ąjį notarų biurą užsakė pažymą nekilnojamojo daikto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti. Po šių veiksmų atlikimo ieškovas žodžiu informavo atsakovę, jog jis, dėl atsakovei nežinomų priežasčių atsisako su ieškove sudaryti pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį ir pareikalavo atsakovės grąžinti 10 000,00 Lt sumą, sumokėtą pagal tarp šalių sudarytą preliminarią sutartį. Atsakovė ieškovo sumokėtą sumą grąžinti atsisakė ir matydama, kad ieškovas piktavališkai atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, 2012-11-15 per Vilniaus m. 2-ąjį notarų biurą persiuntė ieškovui pranešimą, ragindama ieškovą 2012-11-19 atvykti į minėtą notarų biurą nekilnojamojo daikto, sutarto pagal preliminariąją sutartį, pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Apie per notarą išsiųstą pranešimą ieškovas taip pat buvo informuotas žodžiu. Po šių atsakovės veiksmų, ieškovas 2012-11-16 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto 4 policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo atsakovės atžvilgiu pradėjimo. Atsakovė pažymi, kad ieškovas yra kaltas dėl pagrindinės sutarties tarp ginčo šalių nesudarymo, todėl atsakovė patyrė nuostolius, o ieškovo prašoma priteisti suma laikytina bauda už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
Dublike ieškovas nurodė, kad iš 2012-11-29 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog ieškovas paprašė grąžinti atsakovės avansą, nes atsakovė nebuvo išsipirkusi žemės ir neturi teisės jos perleisti tretiesiems asmenims, be to, paaiškėjo, jog minėtas namas, jau po preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, vis dar siūlomas pirkti tretiesiems asmenims, tačiau, priešingai nei teigia atsakovė, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų atsisakęs sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį, nes jis tokio atsisakymo niekada ir nepateikė. Iš byloje esančios sutarties matyti, kad pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui, o pirkėjas - pirkti iš atsakovės namą už 109.000,00 Lt, todėl akivaizdu, kad ieškovo sumokėti 10 000,00 Lt būtų buvę įskaitoma į namo pirkimo-pardavimo kainą (10.000,00 + 99.000,00 = 109.000,00). Praėjus terminui sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį atsakovei atsiranda pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, prievolės įvykdymo užtikrinimą, sumokėjusiai šaliai (LR CK 6.237 str.).
Triplike atsakovė pažymėjo, kad šalys sudarydamos ginčo preliminariąją sutartį, expressis verbis susitarė, jog 10 000,00 Lt suma yra skirta „sutartinėms prievolėms, kylančioms iš šios sutarties užtikrinti“. Be to, pagal ginčo preliminarios sutarties 7 punktą, sutarties šalys aiškiai susitarė, jog jei atsakovė atsisakys sudaryti pagrindinę sutartį tai ieškovo sumokėta 10 000,00 Lt suma atsakovės turės būti grąžinta ieškovui, o jei ieškovas atsisakys sudaryti pagrindinę sutartį tai 10 000,00 Lt sumokėta suma pasiliks atsakovei kaip kompensacija. Taigi tai, jog šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, numatė ir netesybų institutą yra akivaizdu iš preliminarios sutarties teksto. Kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, tai 10 000,00 Lt ieškovo atsakovei sumokėta suma buvo sumokėta kaip sutarties neįvykdymo iš ieškovo pusės užtikrinimas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-11 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės D. B. ieškovui V. K. 10 000,00 Lt bei 300,00 Lt žyminio mokesčio ir 2 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismas nurodė, kad išanalizavus preliminariosios sutarties punktus akivaizdu, jog avansui nebuvo suteikta netesybų funkcija. Nustatė, kad sumokėtas ieškovo avansas negalėjo būti laikomas kaip netesybų funkciją atliekanti pinigų suma, nes dėl nuostolių atlyginimo sutarta atskirai (papildomai). Taigi pripažino, kad 10 000,00 Lt atsakovei sumokėta kaip avansas, todėl nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas neteko teisinio pagrindo į ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, jis turėjo būti grąžinamas arba priteisiamas ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog 10 000,00 Lt buvo numatyta kaip netesybos, be to neįrodė, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo atsisakymo sudaryti sutartį.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad:
Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad preliminarios sutarties 7 p. šalys buvo susitarusios, jog nepasirašius sutarties avansinis mokėjimas bus įskaitomas į netesybas. Šalių susitarimo turinio neatskleidimas yra vertinamas kaip netinkamas sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimas, lemiantis reikšmingų bylai aplinkybių neatskleidimą, t.y. pačios bylos esmės neatskleidimą;Šalys buvo susitarusios, kad avansinis mokėjimas liks atsakovei, ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, t.y. bus įskaitytas kaip netesybos, ir toks įskaitymas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl papildomai dėl įskaitymo nereikia atlikti jokių veiksmų;Turi būti sprendžiamas klausimas ar buvo pagrindas pripažinti, kad ieškovas atsisakė pasirašyti pagrindinę sutartį. Byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovės talpintus skelbimus dėl namo pardavimo. Aplinkybė, ar buvo skelbimai apie namo pardavimą viešuose portaluose, ar ne, iš viso negalėjo turėti jokios reikšmės sutartinių įsipareigojimų vykdymui, nes pasirašiusi preliminariąją sutartį atsakovė įsipareigojo gyvenamąjį namą parduoti ieškovui, kaip šio įsipareigojimo užtikrinimą VĮ „Registrų centras“ įregistravo su ieškovu sudarytą panaudos sutartį. Atsakovė dėjo visas pastangas sudaryti sutartį. 42-ojo notarų biure buvo užsakyta pažyma sandoriui, kuri nebuvo panaudota. Ieškovo atsisakymą sudaryti sutartį patvirtina ir jo 2012-11-16 kreipimasis į Policijos komisariatą su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą;Kaip atsakinga ir sąžininga šalis ieškovas turėjo nurodyti kokiu adresu jam turėtų būti siunčiama korespondencija, kad būtų užtikrintas kuo operatyvesnis jos gavimas, juo labiau, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo ilgas. Net ir gavęs pavėluotai pranešimą apie sutarties sudarymą jis niekaip nereagavo į jį;Nagrinėjamoje byloje pagrindinės sutarties pasirašymo terminas nebuvo esminis. Kartu su preliminariąją sutartimi 2012-10-04 pasirašytoje Žemės panaudos sutartyje buvo numatyta, kad ši sutartis nutrūksta jeigu šalys nepasirašys gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties iki 2013-01-01.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-11 sprendimą bei priteisti iš apeliantės ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.
Nurodo, kad:
Preliminariosios sutarties 5 p. numatyta, jog atsakovė D. B. įsipareigoja iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos neprisiimti jokių kitų įsipareigojimų, kurie apsunkintų, trukdytų ar darytų negalimu sutarties įvykdymą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog sudariusi su ieškovu preliminariąją sutartį nepasirūpino, kad būtų pašalinti skelbimai apie parduodamą namą iš skelbimų portalo. Todėl ieškovo reikalavimai pašalinti skelbimus, o jei tai nebus padaryta prašymas grąžinti avansą negali būti laikoma pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsisakymu;Atsakovė tik 2012-11-12 užsakė pažymą, reikalingą pagrindinei sutarčiai įforminti, tik 2012-11-15 kreipėsi į notarą dėl pranešimo ieškovui išsiuntimo, iki to laiko nepateikė ieškovui pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties projekto, nenurodė, pas kokį notarą ir kada turi atvykti pasirašyti sutarties, be to žinodama tikslią ieškovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pranešimą siuntė ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu;Ieškovo pervesta 10 000,00 Lt suma atsakovei yra turto kainos dalis, todėl akivaizdu, kad ši suma buvo pervesta atsakovei kaip būsimų įmokų už pagrindinę sutartį dalis. Nors preliminarioje sutartyje nurodyta, kad „suma skirta V. K. sutartinėms prievolėms, kylančioms iš šios sutarties užtikrinti“, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartota terminologija, o tų santykių turinys, kaip tuos santykius šalys beįvardytų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).
CK. 6.154 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 6, 7 dalys), pagal kurį atsiranda prievoliniai teisiniai šalių tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos. Taigi sutartis reiškia laisvą dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas – sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti. Tai reiškia, kad negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus CK 6.156 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.
Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“, bylos Nr. 3K-3-349/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. UAB „JG reklamos dovanos“, bylos Nr. 3K-3-378/2013; kt.). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Peata“ v. UAB „Virginijus ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-36/2014). Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad preliminariosios sutarties 7 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuo preliminariosios sutarties sudarymo momento iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento atsakovė (pardavėja) atsisakys preliminarioje sutartyje numatytų pareigų, tai ieškovas (pirkėjas) turi teisę šią sutartį nutraukti ir atsiimti 10 000,00 Lt sumą, o atsakovė tokiu atveju asmeniškai atsako už preliminariosios sutarties sąlygų nevykdymą ir privalo grąžinti 10 000,00 Lt už prievolės nevykdymą ir atlyginti patirtus nuostolius. Tuo atveju jei ieškovas atsisakys sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tai šiuo atveju įduotas avansas sumoje 10 000,00 Lt atsakovei pasiliks pas atsakovę, kaip kompensacija, kurios ieškovas nereikalaus grąžinti ir atlyginti patirtus nuostolius.
Preliminariąsias sutartis reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), tačiau jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, joje nustatytų sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti gali susitarti dėl netesybų (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų. Sutarties šaliai neįvykdžius sutartinės prievolės, jos kompensuoja kitos šalies patirtus nuostolius, jų dydžio nereikia įrodinėti (CK 6.71 straipsnis 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad ieškovas V. K. pagal preliminariojoje sutartyje nustatytas sąlygas sutartinėms prievolėms kylančioms iš preliminarios sutarties užtikrinti, sumokėjo atsakovei D. B. (pinigus pervedė į atsakovės sąskaitą 2012-10-04) 10 000,00 Lt avansą. Pasisakydama dėl šios faktinės aplinkybės, teisėjų kolegija nurodo, kad sutartinius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos nereglamentuoja „avanso“ sąvokos. Pagal sutartiniuose teisiniuose santykiuose susiklosčiusią praktiką avansu laikoma pinigų suma, kurią daiktų, darbų ar sutartinių paslaugų pirkėjas sumoka pardavėjui ikisutartinių santykių metu (iki pagrindinės sutarties sudarymo). Jos sumokėjimas rodo tikrus pirkėjo ketinimus sudaryti sutartį ir užtikrina kitai šaliai padarytų nuostolių atlyginimą, jeigu dėl pirkėjo kaltės sutartis nesudaroma (CK 6.163, 6.165 straipsniai). Sudarant pagrindinę sutartį, avansinė įmoka įprastai įskaitoma į sutarties kainą. Kasacinio teismo pripažinta, kad nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz., pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Observis“ v. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-111/2013; 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. J. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-395/2014). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Sutartyje nustačius tokią sankciją, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. E. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-556/2014).
Byloje nustatyta, kad šalys pagal preliminariąją sutartį susitarė sudaryti pagrindę sutartį iki 2012-11-19. Šalims nesudarius sutarties iki nustatyto termino, atsakovė ieškovo sumokėtų 10 000,00 Lt negrąžino. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovo sumokėtos sumos negrąžino, ja pasinaudodama kaip prievolės įvykdymo užtikrinimu, pagrindinės sutarties nesudarius dėl ieškovo kaltės (pasak atsakovės, ieškovas atsisakė sudaryti sutartį; pateikė pareiškimą policijos komisariatui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo). Pirmosios instancijos teismas nepripažino tokių argumentų pagrįstais ir konstatavo, kad nėra pagrindo ieškovo sumokėtos sumos įskaityti į netesybas, todėl priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 10 000,00 Lt.
Spręsdamas ginčą pagal ieškovo pareikštą reikalavimą grąžinti atsakovui sumokėtą avansą kaip pastarojo be teisėto pagrindo įgytas lėšas, teismas nagrinėjo tiek ieškinio pagrindą sudarančius argumentus, tiek atsakovės atsikirtimus į juos. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu. Išnagrinėjus įstatymo nuostatas ir teismų praktiką dėl preliminariosios sutarties užtikrinimu avansu ir netesybomis, nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiami du pagrindiniai klausimai, pirma, ar šalys preliminarioje sutartyje susitarė dėl netesybų, ir antra, ar yra kurios nors šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti sutartį. Remiantis anksčiau išdėstyta teismų praktika aiškinant preliminariosios sutarties sąlygas nagrinėjamoje byloje yra pagrindas spręsti, kad šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, susitarė dėl netesybų ir nustatė jų dydį, kurį sutartį pažeidusi šalis privalo sumokėti kitai šaliai. Sutarties sąlygos dėl netesybų aptartoms netesybas reglamentuojančioms normoms neprieštarauja. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių elgesį ikisutartiniuose santykiuose, nusprendė, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių iniciatyvos nerodymo ją sudaryti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Bylos duomenimis atsakovė per Vilniaus miesto 2 notarų biurą persiuntė ieškovui pranešimą, ragindama ieškovą 2012-11-19 16:00 val. atvykti į notarų biurą pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties. Šis pranešimas buvo išsiųstas ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) 2012-11-16. 2012-11-19 siuntą buvo bandyta perduoti ieškovui, tačiau, nepavykus to padaryti, buvo paliktas pranešimas pašto dėžutėje ir tik 2012-11-24 siunta buvo įteikta ieškovui. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė pranešimą išsiuntė neprotingu terminu. Tai, kad atsakovė žinojo ar nežinojo ieškovo faktinės gyvenamosios vietos byloje nėra įrodyta, todėl ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Ieškovo argumentas, jog atsakovė po preliminariosios sutarties pasirašymo neišėmė parduodamo namo skelbimo iš internetinių portalų ir atsakovės argumentas, kad atsakovas jai pasakė, kad sutartį nutraukia, nėra įrodytos jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl šalių veiksmai negali būti laikomi atsisakymu ar vengimu sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei ieškovas, nei atsakovė neįrodė vienas kito kaltės dėl nesudarytos sutarties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad sutartis nesudaryta dėl abiejų šalių iniciatyvos nebuvimo. Nesant šalių veiksmuose kaltės, šalys turi būti grąžintos į tokią padėtį, kurioje buvo prieš sudarant preliminariąją sutartį, todėl ieškovui turi būti grąžinta 10 000,00 Lt dydžio suma.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Ieškovas V. K. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės 434,43 EUR (1 500,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 MMA), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovui V. K. iš apeliantės priteisiama 434,43 EUR (1 500,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini) ieškovo V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini) naudai 434,43 EUR (1 500,00 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.