- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-28
- Bylos Nr.
- 2S-918-450/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03383-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- V. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei D. B. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės D. B. kaip be pagrindo įgytus 10 000 Lt bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimų užtikrinimui ieškovas V. K. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio dydžio atsakovės lėšas banko įstaigose, o jų nesant, kitą atsakovės turtą. Nurodė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas skolos išieškojimas, nes turtas gali būti nuslėptas arba parduotas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi ieškovo V. K. prašymą tenkino – areštavo atsakovės D. B. nuosavybės teise priklausantį 10000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai atsakovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštavo atsakovės pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leido iš šių lėšų daryti atsiskaitymus tik su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu bei ieškovu. Atsižvelgdamas į ieškovo prašyme išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad ieškinys šioje byloje yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma yra didelė ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju taikomos nepranešus atsakovui, nes iš ieškinio turinio bei ieškovo ieškinyje dėstomų aplinkybių yra pagrindo manyti, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė D. B. prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį, o teismui nusprendus nenaikinti nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, prašė įpareigoti ieškovą per 10 dienų terminą nuo teismo nutarties įteikimo ieškovui dienos pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įmokant į teismo depozitinę sąskaitą piniginį užstatą 40.033,80 Lt sumai atsakovės galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti arba pateikti šiai sumai banko garantiją. Atskirasis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovo reikalavimas priteisti 10 000 Lt sumą yra nepagrįstas, nes, sudarant preliminariąją sutartį su ieškovu, buvo sutarta, jog 10 000 Lt suma sumokama kaip sutartinėms prievolėms, kylančiomis iš preliminariosios sutarties, įvykdymui užtikrinti (preliminarios sutarties 4 p. 2 pastraipa). Ieškovas yra pareiškęs aiškiai nepagrįstą reikalavimą, o teismas akivaizdžiai nepagrįsto reikalavimo pagrindu pritaikė areštą atsakovės turto atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog laikinosios apsaugos priemonės - atsakovės turto areštas - naikintinos.
2. Teismui nusprendus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina užtikrinti ne tik ieškovo interesus, bet ir galimų atsakovės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsirandančių nuostolių atlyginimą. Nurodė, kad pagal 2009 m. sausio 23 d. paskolos sutartį Nr. 09-00007 LTL kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ yra suteikusi atsakovei 99.000 Lt paskolą. Pagal minėtą sutartį galutinis visos paskolos grąžinimo terminas yra numatytas iki 2013 m. sausio 23 d. Atsakovei praleidus terminą pilnai atsiskaityti su šiuo kreditoriumi, atsakovei toliau skaičiuojamos pagal sutartį numatytos palūkanos, kurių dydis sudaro 24,41 Lt už vieną kalendorinę dieną bei 198 Lt delspinigių per dieną. Atsakovė iki šiol nėra pilnai atsiskaičiuosi pagal aukščiau minėtą paskolos sutartį, todėl kiekvieną kalendorinę dieną atsakovei yra priskaičiuojama bendra skola kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ po 222,41 Lt. Šiuo metu atsakovė yra suradusi pirkėją, norintį įsigyti atsakovei nuosavybės teise priklausantį pastatą-gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 99.000 Lt. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su minėtu pirkėju atsakovė ketina sudaryti 2013 m. kovo mėn. pabaigoje/balandžio mėnesio pradžioje (t.y. pasibaigus terminui parduodamo turto bendraturčiams pareikšti norą įsigyti parduodamą daiktą pirmenybės teise). Pardavusi minėtą turtą, atsakovė ketina atsiskaityti su kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas nusikelia tolimam laikui t.y. iki bylos pagal ieškovo ieškinį išnagrinėjimo iš esmės ir sprendimo toje byloje įsiteisėjimo, o jei esamas klientas dėl taikomo turto arešto atsisakytų sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, iki bylos pagal ieškovo ieškinį išnagrinėjimo iš esmės ir sprendimo toje byloje įsiteisėjimo ir naujo kliento atsakovės parduodamam turtui atsiradimo. Kaip pažymi teismų praktika, statistinė vidutinė bylų nagrinėjimo trukmė yra dveji metai. Atsakovė, apskaičiuodama savo galimus nuostolius, vadovaujasi 6 mėnesių bylos nagrinėjimo trukme, kuri yra keletą kartų trumpesnė nei vidutinė bylų nagrinėjimo trukmė. Žinant, jog atsakovė kas dieną moka kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ po 222,41 Lt, tai bylą teisme nagrinėjant 6 mėnesius, apskaičiuotini 40.033,80 Lt dydžio nuostoliai, kuriuos atsakovė patirs dėl taikomo turto arešto.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas V. K. nurodė, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Reikalavimo suma fiziniam asmeniui yra didelė. Iš atsakovės su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė turi skolinių įsipareigojimų, tad jos turtinė padėtis nėra gera. Taigi atsakovės pateikti dokumentai nepaneigia grėsmės galimai palankaus sprendimo atveju tinkamam sprendimo įvykdymui. Ši situacija leidžia manyti, kad, netaikius skolininkui turto arešto, galėtų iškilti reali grėsmė neįvykdyti ieškovui galimai palankaus sprendimo. Atkreipė dėmesį, kad areštas taikytas tik atsakovės nekilnojamam turtui, todėl atsakovės nurodytas motyvas, kad dėl taikyto turto arešto ji patirs nuostolių, nes ji 6 mėn. negalės mokėti įmokų kreditoriui, yra visiškai nepagrįstas. Be to, galimi nuostoliai yra skaičiuojami už atsakovės laiku ir tinkamai neįvykdytus įsipareigojimus kreditoriui, už ką ieškovas nėra atsakingas. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis paliktina nepakeista.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). LR CPK 320 str. 1 d. numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
LR CPK 144 str. 1 d. numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą [LR CPK 178 str.]. Lietuvos apeliacinio praktikoje taip pat nurodoma, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 str. 1 d. įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo [Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2173/2011].
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgė į ieškovo prašyme išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškinys šioje byloje yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma yra didelė, todėl sprendė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, viena būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Pastaruoju atveju grėsmės, jog galimai ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo vykdymas bus apsunkintas, apeliantė nepaneigė. Priešingai, apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai apie įsiskolinimus kreditoriui kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ tik patvirtina aplinkybes dėl nestabilios atsakovės finansinės padėties. Pastebėtina ir tai, kad, patikrinus Turto areštų akto registro duomenis, nustatyta, kad atsakovės [apeliantės] turto atžvilgiu registruoti devyni turto arešto aktai.
Be nurodytos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatyto, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, turi atlikti preliminarų ieškinio reikalavimų įvertinimą [LR CPK 144 str. 1 d.]. Apeliantės nesutikimas su priimta teismo nutartimi buvo grindžiamas pastaruoju aspektu, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl, atsakovės nuomone, tokio ieškinio reikalavimų užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos. Nors šiuo atveju spręsdamas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nenurodė dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo įvertinimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad tokio vertinimo jis neatliko. Atskirajame skunde atsakovės išdėstyti teisiniai argumentai taip pat vienareikšmiškai nepaneigia ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo bei nesudaro pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad ieškovo reikalavimai, kurių užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra nepagrįsti. Vienok pažymėtina, kad preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas ir šių reikalavimų užtikrinimui laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra ginčo išsprendimas iš esmės. Ieškinio reikalavimų pagrįstumas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones. Teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista [LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.].
Teismui nusprendus nenaikinti nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė prašė įpareigoti ieškovą per 10 dienų terminą nuo teismo nutarties įteikimo ieškovui dienos pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įmokant į teismo depozitinę sąskaitą piniginį užstatą 40.033,80 Lt sumai arba pateikti šiai sumai banko garantiją.
Šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą [LR CPK 146 str. 1 d.]. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrintas ir banko garantija. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas siekė, jog būtų garantuojama ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas, užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą, gali būti įpareigojamas esant sąlygoms, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), ir atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1561/2010; 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1432/2010). Taigi teismų praktikoje suformuotos taisyklės, kad galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti realiai prognozuojami. Svarbu pažymėti ir tai, kad, atsakovui pateikus prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti ieškovo iniciatyva pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, tenka pareiga leistinais įrodymais pagrįsti būtinybę tenkinti jo pareikštą prašymą [LR CPK 178 str. – 179 str.].
Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė užtikrinti jos galimus nuostolius 40.033,80 Lt sumai. Tokio dydžio nuostolius atsakovė kildino iš jos įsipareigojimų kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“. Kaip buvo nurodyta prašyme, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ji negali šio turto parduoti ir atsiskaityti su aukščiau nurodytu kreditoriumi. Kadangi pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas nusikelia tolimam laikui, todėl apeliantė, vadovaudamasi 6 mėnesių bylos nagrinėjimo trukme bei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ kas dieną mokama 222,41 Lt suma, apskaičiavo 40.033,80 Lt dydžio nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės prašymo motyvus, patikrinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei viešai prieinamus duomenis Turto areštų aktų registre, konstatuoja, kad ieškovas nėra atsakingas dėl apeliantės nurodomų nuostolių, kuriuos ji skaičiuoja už laiku ir tinkamai neįvykdytus įsipareigojimus kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“. Apeliantės teigimu, dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ji negali parduoti nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, patikrinus Turto areštų aktų registro duomenis, nustatyta, kad, vykdant šioje byloje priimtą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo areštuotas atsakovei priklausantis kitas turtas, o būtent butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su atsakovės nurodyto turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), areštu, tuo tarpu atsakovės nuostoliai kildinami vien iš pastarojo turto arešto, todėl darytina išvada, kad apeliantės prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kadangi už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokėtinas žyminis mokestis [LR CPK 80 str. 2 d. redakcija nuo 2011 m. spalio 1 d.], kuris šiuo atveju nebuvo sumokėtas, todėl, atmetus atskirąjį skundą, 100 Lt žyminis mokestis priteistinas iš apeliantės į valstybės biudžetą [LR CPK 96 str. 2 d.].
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliantės D. B. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.
Priteisti iš atsakovės D. B. (duomenys neskelbtini) 100 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.