- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- e2-443-1173/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-01200-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Ieškovas
- Pasvalio rajono Saločių Antano Poškos pagrindinės mokyklos, (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- L. B.
- Advokatai
- Jonas Povilionis, Snieguolė Jurskytė
dalyvaujant ieškovės Pasvalio rajono Saločių Antano Poškos pagrindinės mokyklos atstovei direktorei J. R., jos atstovui advokato padėjėjui Jonui Povilioniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) mokyklos ieškinį atsakovui L. B. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla kreipėsi į teismą, prašydama atmesti atsakovo L. B. reikalavimą, patenkintą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau ir – DGK) 2022 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš dalies patenkintas L. B. prašymas ir jo naudai iš ieškovės priteista 200 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė:
1.1. Atsakovas L. B., dirbdamas (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju administracijai ir ūkiui, pažeidė mokyklos vidaus tvarkos taisykles, darbo nuostatus, nesilaikė mobingo prevencijos, mokykloje buvo fiksuoti net trys mobingo atvejai, nukentėjo buhalterė ir raštvedė, darbe L. B. naudojo psichologinį smurtą, pažeminimą, patyčias.
1.2. Būdamas atsakingas už viešuosius pirkimus, atsakovas pirkimų nebaigia, juos organizuoja netinkamai, o mažos vertės prekes (paslaugas) perka be jokios apklausos. Nėra sudaryta nei viena galiojanti sutartis su telekomunikacijų bendrove „Bitė“. Vasaros atostogų metu mokykloje buvo vykdomi II aukšto koridoriaus remonto darbai. 2022-07-08 direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) punkte 1. nurodyta organizuoti pirkimus įstatymų numatyta tvarka nuo 2022-07-11. L. B. netinkamai organizavo su vykdomu remontu susijusius viešuosius pirkimus, mokyklos maitinimo paslaugų pirkimą.
1.3. Atsakovas, kaip pavaduotojas administracijai ir ūkiui yra atsakingas už saugą darbe, instrukcijų parengimą ir darbuotojų supažindinimą kiekvienais metais. Darbuotojų instruktavimas ir instrukcijų rengimas buvo aptarti metinio 2022 m. pokalbio su darbuotoju metu. Šias metais darbuotojai ne tik kad buvo neinstruktuoti, bet ir instrukcijos neparuoštos, nesuderintos. Pusantro mėnesio L. B. nepadarė to darbo, už kurį yra tiesiogiai atsakingas. Darbuotojams siunčiamos senos instrukcijos susipažinimui. Nuo 2022-09-29 pavaduotojas administracijai ir ūkiui turi nedarbingumą. Direktoriaus įsakymu 2022-10-06 Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas atsakingas asmuo parengti instrukcijas ir instruktuoti darbuotojus darbų saugos klausimais. Instrukcijos parengtos, suderintos, patvirtintos, darbuotojai instruktuoti.
1.4. Karantino laikotarpiu, kai nevažiavo tarpmiestiniai autobusai, reikėjo į mokyklą atsivežti mokinius, neturinčius galimybės jungtis prie kompiuterio pamokoms nuotoliniu būdu. Paklausus pavaduotojo administracijai ir ūkiui, ar galėtų atvežti dalį vaikų į mokyklą už papildomą mokestį, tai jis buvo labai įsižeidęs, pareiškė – ne tam mokosi „aukštojoje”, kad vaikus vežiotų. Paklausimas apie papildomą darbą negali būti lyginamas su vertimu dirbti. L. B. nesutiko dirbti papildomo darbo, taip pat padarė problemą, kurią sprendė DGK, ginčas pabaigtas taikos sutartimi 2021-07-12.
1.5. 2022-09-08 pasitarimo metu paaiškėjo, kad vasaros metu autobusas „Iveco“ buvo vairuojamas direktoriaus pavaduotojo administracijai ir ūkiui. Pagal mokyklos direktoriaus 2021-09-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtintų „Mokyklinių autobusų naudojimo ir nuomos aprašą“ ir direktoriaus įsakymu 2021-09-28 Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokyklinių autobusų naudojimo kontrolės“, mokykliniai autobusai paskirti naudotis ir prižiūrėti vairuotojams. Atsakovas naudojo mokyklinį autobusą ne pagal nustatytą tvarką. 2022-09-28 L. B. pokalbiui buvo pasikvietęs mokyklinio autobuso vairuotoją dėl kelionės lapų pildymo už liepos ir rugpjūčio mėnesius, nes vėlavo atsiskaityti buhalterijai. Vairuotojas pateikė dokumentus tik už važiuotas dienas, o už likusius 310 km. vairuotojas nepasirašė, nežino kur kilometrai pravažiuoti, vasaros atostogų metu tuos kilometrus pravažiavo direktoriaus pavaduotojas administracijai ir ūkiui pasiėmęs autobusą iš serviso, neperspėjęs mokyklos vadovo ir vairuotojo atsakingo už autobusą. Kol L. B. kalbėjo mobiliuoju telefonu, vairuotojas kalbėjosi su mokytoja dėl vaikų vežimo grafiko. Pabaigęs pokalbį telefonu L. B. vairuotojui pasirodė išblyškęs, prakaitavo, šis pasiūlė išeiti į lauką pakvėpuoti grynu oru. Direktoriaus pavaduotojas administracijai nusiprausęs vandeniu tualete, paprašė atidėti dokumentų tvarkymą kitai dienai. Maždaug apie 16.15 prie mokyklos atvyko greitosios pagalbos automobilis.
1.6. Mokyklos informacinių technologijų specialistas jau antrus metus kategoriškai atsisako bendrauti su L. B. dėl jo elgesio ir nekompetencijos, todėl visus darbinius klausimus tarp informacinių technologijų darbuotojo ir direktoriaus pavaduotojo administracijai ir ūkiui turi derinti direktorė ar direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
1.7. 2022-09-09, 2022-09-22 ir 2022-09-27 fiksavus mobingo atvejus, 2022-09-13 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-09-23 direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) ir 2022-09-28 direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) sudarytos darbo grupės mobingo atvejams ištirti.
1.8. Mano, kad DGK, priimdama sprendimą, perrašė tik deklaratyvius atsakovo teiginius, tačiau nei vienas nėra paremtas jokiu dokumentu, jokiu nutarimu ar sprendimu, todėl 200 Eur atsakovui iš mokyklos priteisti nepagrįstai.
2. Ieškovės atstovė (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorė J. R. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad pagrindinis tarpusavio ginčas kilo dėl darbo pareigų neatlikimo. Iš atsakovo pusės buvo neatliekami darbai ir visą laiką prisidengiama mobingo sąvoka. Vienas iš pavyzdžių buvo viešųjų pirkimų organizavimas, buvo sudaryta komisija ir yra darbuotojų paaiškinimai, kad tas pirkimas buvo vilkinamas tol, kol galiausiai buvo neįvykdytas. Kadangi mokykla nuo rugsėjo 1 d. funkcionuoti negali, jeigu neturi maitinimo, tai viskas buvo permesta vaduojančiam žmogui, po ko maitinimas sėkmingai buvo nupirktas ir mokykla rugsėjo 1 d. atsidarė. Dėl šių pažeidimų atsakovui buvo nusiųstas laiškas, kad parašytų paaiškinimą, bet vietoje paaiškinimo, gavo užgaulų, grubų atsakymą. Mokykloje visi darbuotojai buvo vienodai supažindinti su tvarka, su pranešimu, tvarkoje yra aiškiai numatyta, kaip reikia daryti, jeigu yra mobingo atvejis: kreipiamasi į direktorę, psichologę arba DGK, pildoma forma. Tada yra sudaroma komisija ir į tai reaguojama. Buvo mobingo atvejai iš atsakovo pusės prieš darbuotojus. Darbuotojai apie mobingą informavo, taip kaip buvo numatyta tvarkoje. Ji reagavo, sudarė komisiją, tyrė. Paaiškinimų iš atsakovo negavo, nes jis turėjo nedarbingumą. Pasvalio rajono savivaldybės įstaigų vadovai neturi savo teisininko. 2022 m. spalio mėnesio atsakovui siųstuose raginimuose pateikti paaiškinimus, buvo parašytas draugiškas perspėjimas, kad jeigu dar kartą taip elgsitės, mes turėsim atsisveikinti su jumis. Tai buvo įrašyta kaip draugiškas perspėjimas. Dabar jau paaiškėjo, kad turėjo sulaukti darbuotojo paaiškinimo ir tik tada rašyti raštą su tokiu perspėjimu. Bet padarė taip, kaip mokėjo. Tvarkos apraše aiškiai yra parašyta, ką turi daryti žmogus, kuris patyrė bet kokio pobūdžio mobingą, psichologinio smurto apraiškas. Nedelsiant informuoja direktorę, psichologę arba DGK, ir registruojama į registrą. Kas informavo raštu, viską suregistravo. Atsakovas su Tvarkos aprašu susipažinęs. Mokykloje yra psichologė ir ji yra pasiekiama, visi žino, darbuotojai gali kreiptis, yra sensorinis kambarys, taip pat gali eiti darbuotojai. Pati jautė spaudimą, blogą L. B. įtaką, bet atitinkama tvarka pagal Tvarkos aprašą nesikreipė, padarė klaidą. Yra įrodymai – elektroniniai laiškai, kurie buvo rašyti atsakovo, jie yra įžeidūs, užgaulūs. Dėl neįvykdyto viešojo pirkimo – kadangi darbuotojas nepateikė paaiškinimo ir susirgo, tai jokio sprendimo ir nepriėmė. Atsakovo liga užsitęsė iki tiek, kol baigėsi darbo santykiai. Darbo santykiai baigėsi darbuotojo L. B. prašymu ir jis buvo patenkintas. Darbuotojas paprašė išmokėti 4 išeitines kompensacijas. Pati, kaip vadovė, su tokiu prašymu sutiko. Jeigu po ligos darbuotojas būtų grįžęs į darbą ir pateikęs visus paaiškinimus, kuriuos privalėjo pateikti per 3 dienas po ligos, galbūt būtų ir toliau dirbę, būtų pasikalbėję. Tie paaiškinimai dabar jau neturi reikšmės. Jeigu būtų grįžęs į darbą L. B., būtų atnaujinusi komisijos dėl fiksuotų mobingo atvejų darbą. Komisiją sudarė ji. Negali atskleisti komisijos narių tapatybės. Dabar yra išrinkta nauja komisija. Dėl DGK sprendime minimo rašto, siųsto L. B., panaikinimo reikalavimo nekelia, kadangi pasibaigus darbo santykiams su atsakovu, šis klausimas nebėra aktualus. Dėl 2022 m. rugsėjo 27 d., rugsėjo 28 d., spalio 18 d. įspėjimų, tai nebuvo iš anksto nuspręsta, kad atsakovas bus atleistas. Nežinojo tokio dalyko, kad tik gavusi paaiškinimą, gali rašyti įspėjimą ir per anksti parašė tokį įspėjimą. Dėl kraujo spaudimo pakilimo L. B. taip pat buvo sudariusi komisiją, buvo ištirtas įvykis ir buvo gautas patvirtinimas, kad dėl to spaudimas nebuvo sukeltas. Dėl neįvykusio viešojo pirkimo darbuotojui nuobauda nebuvo paskirta.
Šalies argumentai
3. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Jonas Povilionis teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad abi šalys yra mokyklos vadovai. Atsakovas yra atsakingas už viešuosius pirkimus, kurių nebaigė ir padarė labai grubius pažeidimus, todėl direktorė pagal savo pareigas pareikalavo pateikti paaiškinimą. Atsakovas sako, kad tai mobingas. Ginčas dėl viešųjų pirkimų neiškilo į teismą, nes pavyko iš naujo padaryti pirkimą. DGK teisingai aprašo mobingo sąvoką, tačiau klaidingai taiko faktus. Dokumentai, išvados, protokolai rodo, kad būtent atsakovas mobingą vykdė. Visi mobingo komisijos sprendimai yra galiojantys ir nenuginčyti. Jeigu išvados būtų neteisingos, jas galima skųsti DGK. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad nustatyti mobingo atvejai būtų nepagrįsti, neteisėti, neteisingai ištirti. Jeigu atsakovas vykdė mobingą, o tai yra dokumentais nustatyti faktai, tai tada ne jam reikia priteisti pinigų, bet iš jo reikia priteisti. Yra nustatyti trys atvejai, kada atsakovas vykdė mobingą ir būtent dėl to, dėl viešųjų pirkimų neatlikimo buvo paprašyta, kad atsakovas pateiktų paaiškinimą. Seniau galiojusiame Darbo kodekse 2017 metų, būdavo sakinys, kad privalo pateikti pasiaiškinimą. Tačiau dabar galiojančiame kodekse to nebereikalaujama. Tas sakinys negalėjo sukelti atsakovui jokių pasekmių. Kad jam buvo kažkoks stresas, tai visiškai sutiktina su tuo, nes trys paaiškinimai – dėl viešųjų pirkimų, dėl raštvedės terorizavimo, dėl autobuso, tai žmogus jau suprato, kad kažkas negerai. Vietoje to, kad pateiktų paaiškinimą, atsakovas nebeatėjo į darbą, sirgo, rašė užgaulius atsakymus. Tik direktorės kaltė, kad ji nesikreipė dėl atsakovo taikomo mobingo, nes konkretus mobingas būtų nustatytas iš pavaduotojo direktorei. Nėra nei vieno įrodymo, nei vieno dokumento, kuo būtų galima pagrįsti, kad L. B. patyrė mobingą, kažkokias patyčias, žeminimą. DGK sprendimas, 10 lapų, yra tušti teiginiai. Už mobingą, kurio nebuvo, DGK priteisė atsakovui 200 Eur. Toks sprendimas visiškai nepagrįstas. Neturtinę žalą turėjo prisiteisti tie patyrę mobingą asmenys. DGK nors ir priteisė 200 Eur neturtinę žalą, tačiau neįrodė, kuo pasireiškė neturtinė žala, kas atsakovui nutiko, kokius patyrė išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą ir kita. Prašo panaikinti DGK sprendimą tik dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo. Prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas L. B. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad darbe direktorė nuolat jį žemino, pradėjo su komisija raštus nešti jam į kabinetą pasirašyti. Dėl to pakilo spaudimas. Prašė raštus atsiųsti elektroniniu paštu. Autobuso negalėjo vairuoti dėl sveikatos būklės. Viešas pirkimas buvo padarytas, dokumentai buvo sutvarkyti, tik buvo likę atplėšti vokus. Po to direktorė jį išleido atostogų. Būdamas atostogose, negali viešųjų pirkimų atlikti. Dėl neįvykusio viešojo pirkimo jam jokios nuobaudos netaikė. Mokykloje pradirbo 15 metų, nei vienos nuobaudos neturėjo. Dirbo visus papildomus darbus, viskas buvo sutvarkyta. Direktorė nuolat koridoriuje šaukdavo, kad jis blogai dirba, jis nutylėdavo. Kad mokykloje buvo nustatyta tvarka, pagal kurią reikia teikti prašymus, nežinojo. Kur reikia kreiptis dėl mobingo, nežinojo. Direktorė jo atžvilgiu taikė mobingą, kai norėjo atleisti iš darbo. Dėl fiksuotų mobingo atvejų prieš kitus darbuotojus būtų norėjęs pasisakyti, būtų išsiaiškinę, kur problemos, bet tokių sąlygų jam nesuteikė. Dėl to jautėsi blogai, sušlubavo sveikata, jam nebuvo galimybės nuomonės išreikšti. Direktorė visus darbuotojus supriešino. Nežinojo, kokie darbuotojai buvo išrinkti į mobingo komisiją. Jam siųstuose raštuose pateikti paaiškinimus, matė prierašus, kad tam pasitaikius kitą kartą, bus atleistas iš darbo. Tada galvojo, kad jei jau blogai dirba, išeis iš darbo. Sušlubavus sveikatai, sirgdamas savo noru išėjo iš darbo. Šiuo metu gydosi. Iki įvykių mokykloje pats jokių vaistų dėl kraujo spaudimo nevartojo, jokios hipertenzinės ligos neturėjo.
5. Atsakovo L. B. atstovė advokatė Snieguolė Jurskytė – Ignatavičienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovas palaiko DGK 2022 m. spalio 28 d. sprendimą ir jame išdėstytus argumentus bei motyvus. Prašo palikti sprendimo dalį, kuria patenkintas L. B. prašymas ir jo naudai iš ieškovės priteista 200 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad atsakovas patyrė neturtinę žalą – dvasinius, emocinius išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą dėl ieškovės atstovės veiksmų, t. y. konkrečiai dėl trijų siųstų pranešimų (2022-09-27 Nr. (duomenys neskelbtini); 2022-09-28 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-10-18 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose atsakovas iš anksto informuojamas, jog dėl tokio paties pažeidimo su juo bus nutraukta darbo sutartis. Darbdavys nesulaukęs darbuotojo paaiškinimo į nurodytas aplinkybes, iš anksto yra nusprendęs, kad darbuotojas padarė darbo tvarkos pažeidimą, todėl jis yra įspėjamas, jog už antrą tokį patį pažeidimą (kuris darbdavio jau nustatytas), gali būti nutraukta darbo sutartis su darbuotoju. Taip pat dėl to, kad kai ieškovė gavo informaciją, jog galimai atsakovui taikomas mobingas, tuomet komisijos nesudarė, o kitais atvejais, kitų darbuotojų atžvilgiu sudarė, buvo taikytas dvigubas standartas. Tai patvirtina, kad buvo kuriama situacija prieš vieną darbuotoją. Visas kitas aplinkybes, kas ką blogai atliko/neatliko palieka nuošalį, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo apsibrėžia tik minėtoje dalyje. Ieškovės nurodomų viešojo pirkimo procedūrų galimų pažeidimų nei DGK, nei teisme nebuvo nagrinėta, jos nebuvo nustatinėjamos ir tiriamos ta prasme, kad viešojo pirkimo rezultatas būtų konstatuotas – teisėtas ar neteisėtas. Tai aplinkybė, kuri visiškai nesusijusi su priteista konkrečia neturtine žala. Ieškovas ieškinyje nurodo faktines aplinkybes apie tam tikrą atsakovo darbo rezultatų, veiksmų, procedūrų nepasitenkinimą dažnu atveju nesusijęs su ginčo esme. DGK mokykla nekėlė klausimų apie tai, kokią žalą padarė L. B., kiek jis yra neteisus. Norėdami jį charakterizuoti neigiamai, ieškovė teikia faktus apie tai, kokios pareigos turėjo būti daromos, kas nebuvo atlikta, bet tai tiesiogiai nesusiję su paskutiniais įvykiais, dėl ko atsakovui buvo priteista neturtinė žala. Šioje byloje atsakovas yra tik paprastas darbuotojas, o ieškovas yra juridinis asmuo – mokykla, institucija. DGK peržiūrėjo atsakovo, kaip darbuotojo, pretenziją, skundą, prašymą darbdaviui, kad jis patyrė tam tikrų nepatogumų ir kuo tai pasireiškė. Visi tie dokumentai, raštai ir sudarė tas aplinkybes, dėl ko buvo bandoma atsakovą atleisti, jis įspėjamas, buvo sudaroma tokia situacija, kad kas beatsitiktų, ką tu bepasiaiškinsi ar nepasiaiškinsi, mes tave atleisime. Tokia įtampa augo ir sukėlė, perėjo į stresinę būklę, dėl ko atsiliepė atsakovo sveikatai. Dėl to atsakovas skundėsi DGK. Darbdavys, reaguodamas į vienų darbuotojų skundus, prašymus dėl darbo tvarkos pažeidimų, dėl mobingo, sureagavo, sudarė komisiją, o dėl kito darbuotojo (atsakovo) sureagavimas buvo netinkamas. L. B. nesilaikė mokykloje nustatytos instrukcijos aprašo, pagal kurį jis turėjo pateikti specialios formos prašymą, kuriame būtų išdėstęs patirto mobingo apraiškas. Bet mokyklos direktorė, kuriai taip pat taikomas šis Aprašas, lygiai taip pat jaučiasi nuskriausta, patyrusi neteisingą spaudimą, niekur nesikreipė, niekur nerašė ir neatliko jokių veiksmų, todėl kad jai tai buvo nauja, ji nebuvo tinkamai susipažinusi, kaip reikėtų reaguoti. Todėl reikalauti iš pavaduotojo, kad jis atitinkamai reaguotų, rašytų tą atitinkamą formą, kuri nustatyta administracijos direktoriaus rekomendacijose, yra perteklinis. DGK pasakė, kad svarbu ne turinio ir formos reikalavimas, bet yra svarbu turinys, kurį žmogus transliuoja, o ne tai, kur jis parašė. Į tai DGK sureagavo. Pareigų atlikimas / neatlikimas šioje byloje nenagrinėtinas todėl, kad nebuvo priešpriešinio reikalavimo iš ieškovės pusės. Ieškovė neteikė prašymo, kad ji yra nukentėjusi. Teismas turėtų atsižvelgti, kad darbdaviui taikomi aukštesni standartai rūpestingumo, pareigų atlikimo. Darbdavys privalo išlaikyti atleidimo iš darbo procedūrą. Ieškovė reikalavo pateikti paaiškinimus, tas spaudimas, „pavadėlio trumpinimas“ buvo akivaizdus, ir normalu, kad atsakovui sukėlė neigiamas emocijas, neigiamas pasekmes. Norėdamas ieškiniu nuginčyti DGK sprendimą, ieškovas turėjo nurodyti labiau ne nuoskaudas ankstesnių laikotarpių, bet pagrįsti, kodėl komisijos išvados padarytos neteisingai, nepagrįstai. Ieškovė sako, kad tai yra deklaratyvu, nepagrįsta. Priešingai, DGK sprendime yra išvardinti visi įrodymai, visi raštai yra aptarti, jų turinys buvo įvertintas. Bylos įrodymai, faktai, rodo darbdavio pareigų pažeidimą, tai yra, kad buvo taikomas toks „dvigubas standartas“, taikomas išskirtinis dėmesys, kuris skirtingas vieniems ir kitiems darbuotojams. Remiantis bylos dokumentais, mano, kad priteistos neturtinės žalos dydis 200 Eur yra adekvatus ir proporcingas. Prašė priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Ieškinys atmestinas.
7. Jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos ir atsakovo L. B. buvo susiklostę darbo santykiai 2017 m. rugsėjo 28 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pagal kurią atsakovas dirbo direktoriaus pavaduotojo administracijai ir ūkiui pareigose. 2023 m. vasario 7 d. darbo sutartis nutraukta DK 54 straipsnio pagrindu – šalių susitarimu, išmokant atsakovui L. B. kompensacijas už nepanaudotas atostogas ir 4 VDU.
9. Iš ieškinio turinio, ieškovės atstovų teisme duotų paaiškinimų matyti, kad ieškiniu prašoma atmesti atsakovo L. B. reikalavimą, patenkintą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2022 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš dalies patenkintas L. B. prašymas ir jo naudai iš ieškovės priteista 200 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė nurodo, kad nėra jokio pagrindo atsakovui L. B. priteisti neturtinės žalos, atsakovas netinkamai atliko savo pareigas: netinkamai vykdė viešuosius pirkimus, ne pagal mokykloje nustatytą tvarką naudojo autobusą, netinkamai vykdė darbuotojų instruktavimą ir jų rengimą, pažeidė mokyklos vidaus tvarkos taisykles, darbo nuostatus, nesilaikė mobingo prevencijos, mokykloje buvo fiksuoti trys mobingo atvejai iš atsakovo pusės.
10. Atsakovas bei jo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovas palaiko Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2022 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame išdėstytus argumentus ir motyvus, kuriais remiantis atsakovui buvo priteista 200 Eur neturtinė žala. Prašo palikti sprendimo dalį, kuria patenkintas L. B. prašymas ir jo naudai iš ieškovės priteista 200 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad atsakovas patyrė neturtinę žalą – dvasinius, emocinius išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą dėl darbdavio veiksmų, t. y. konkrečiai dėl trijų siųstų pranešimų (2022-09-27 Nr. (duomenys neskelbtini); 2022-09-28 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-10-18 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose atsakovas iš anksto informuojamas, jog dėl tokio paties pažeidimo su juo bus nutraukta darbo sutartis. Darbdavys nesulaukęs darbuotojo paaiškinimo į nurodytas aplinkybes, iš anksto yra nusprendęs, kad darbuotojas padarė darbo tvarkos pažeidimą, todėl jis yra įspėjamas, jog už antrą tokį patį pažeidimą gali būti nutraukta darbo sutartis. Taip pat dėl to, kad kai ieškovė gavo informaciją, jog galimai atsakovo atžvilgiu taikomas mobingas, tuomet komisijos nesudarė, o kitais atvejais, kitų darbuotojų atžvilgiu, sudarė, buvo taikytas dvigubas standartas. Tai patvirtina, kad buvo kuriama situacija prieš vieną darbuotoją.
11. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
12. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
13. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atmesti atsakovo L. B. reikalavimą, patenkintą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2022 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš dalies patenkintas L. B. prašymas ir jo naudai iš ieškovės priteista 200 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Jokių kitų savarankiškų reikalavimų ieškovė šioje byloje nėra pareiškusi. Savarankiškų reikalavimų ieškovė nebuvo pareiškusi ir bylą nagrinėjant DGK. Kaip minėta, DGK buvo nagrinėjamas ginčas pagal atsakovo L. B. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir šioje byloje atsakovas palaiko reikalavimą dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš ieškovės. Tuo tarpu ieškovė ieškinyje bei jos atstovai teismo posėdžio metu, be kita ko, dėstė aplinkybes apie tai, kad atsakovas netinkamai atliko savo pareigas: netinkamai vykdė viešuosius pirkimus, ne pagal mokykloje nustatytą tvarką naudojo autobusą, netinkamai vykdė darbuotojų instruktavimą ir jų rengimą, pažeidė mokyklos vidaus tvarkos taisykles, darbo nuostatus, nesilaikė mobingo prevencijos, mokykloje buvo fiksuoti trys mobingo atvejai ir pan. Tačiau kaip minėta, jokių savarankiškų reikalavimų dėl šių aplinkybių ieškovė byloje nėra pareiškusi, jų nustatymu ieškovė nesiekė jokių materialiųjų teisinių padarinių. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės atstovė teismo posėdžio metu pati nurodė, kad pirmiau minėtos aplinkybės dabar jau neturi jokios reikšmės, šalių darbo santykiai yra nutrūkę.
15. Taigi, teismas šioje byloje nagrinėja tik tas aplinkybes, kurios yra susijusios su ieškovės pareikštu reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo L. B.
16. Atsakovas L. B. į DGK kreipėsi prašydamas panaikinti jam elektroniniu paštu siųstą 2022 m. spalio 6 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie darbo sutarties nutraukimą bei priteisti iš ieškovės jo naudai 10 000 Eur neturtinę žalą. Atsakovas bei jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad DGK teiktą skundą palaiko iš dalies: prašė nespręsti klausimo dėl 2022 m. spalio 6 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) apie darbo sutarties nutraukimą panaikinimo, nes jis byloje nebėra aktualus; iš dalies palaikė prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo, t. y. nurodė, kad sutinka su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2022 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), jo motyvais ir argumentais, kuriuo atsakovui priteista 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovas palaiko dalį DGK nagrinėtų aplinkybių ir prašo iš ieškovės priteisti 200 Eur neturtinę žalą, kurią grindžia DGK 2022 m. spalio 28 d. sprendime nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais: atsakovas patyrė neturtinę žalą – dvasinius, emocinius išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą dėl ieškovės atstovės veiksmų, t. y. konkrečiai dėl trijų atsakovui siųstų pranešimų – 2022-09-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-09-28 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-10-18 Nr. (duomenys neskelbtini), kur teksto pabaigoje ieškovė atsakovą iš anksto įspėjo, jog už antrą tokį patį pažeidimą jo darbo sutartis gali būti nutraukta (nesulaukus darbuotojo paaiškinimo, darbdavys iš anksto yra nusprendęs, kad jis padarė darbo tvarkos pažeidimą, todėl jis yra įspėjamas, jog už antrą tokį patį pažeidimą gali būti nutraukta darbo sutartis); dėl to, kad darbe visiems darbuotojams nebuvo taikoma vienoda praktika – kitų darbuotojų pranešimai dėl mobingo buvo tiriami, o kai ieškovė gavo informaciją, jog galimai atsakovui taikomas mobingas, tuomet jos netyrė, nesudarė komisijos, tai patvirtina, kad buvo kuriama situacija prieš vieną darbuotoją.
17. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
18. Kasacinio teismo dėl šių įstatymo nuostatų išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).
19. DK 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Darbdavys imasi visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą (DK 30 straipsnio 3 dalis).
20. Vadovaujantis DK 58 straipsnio 4 dalimi, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.
21. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, šalių, jų atstovų paaiškinimų, matyti, kad tarp ieškovės atstovės ir atsakovo santykiai kurį laiką buvo įtempti, kilo įvairių nesutarimų, tačiau kaip minėta, pagal šioje byloje pareikštą reikalavimą nagrinėjamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo L. B.. Atsakovas argumentuoja, jog jis patyrė neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, sveikatos pablogėjimą dėl darbdavio veiksmų – dėl jam siųstų trijų pranešimų, kuriuose jis iš karto įspėjamas dėl galimo atleidimo iš darbo, kad nebuvo tiriamos aplinkybės dėl jo atžvilgiu taikomo mobingo, kai tuo tarpu kitų darbuotojų pranešimai buvo tiriami (šio sprendimo 4, 5, 10, 16 punktai). Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad darbdavio elgesys darbuotojo (atsakovo) atžvilgiu nebuvo tinkamas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad darbdavys teikė atsakovui tris reikalavimus pateikti paaiškinimus dėl galimai atsakovo padarytų darbo tvarkos pažeidimų, pareigų netinkamo vykdymo (2022-09-27 Nr. (duomenys neskelbtini); 2022-09-28 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-10-18 Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovą iš anksto įspėjo, jog už antrą tokį patį pažeidimą jo darbo sutartis gali būti nutraukta. Minėta, kad darbdavys, nustatęs galimą darbo pareigų pažeidimą, privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Gavus darbuotojo paaiškinimą (arba jo negavus), darbdavys įvertina surinktus duomenis ir sprendžia, ar buvo darbo pareigų pažeidimas ar ne. Nustatęs, kad darbuotojas padarė darbo pareigų pažeidimą, atskiru pranešimu jį įspėja, kad už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą gali būti nutraukiama darbo sutartis dėl darbuotojo kaltės arba nutraukia darbo sutartį be įspėjimo. Šiuo atveju bylos duomenys rodo, kad darbdavys, net nesulaukęs darbuotojo paaiškinimo, iš anksto yra nusprendęs, kad darbuotojas padarė darbo tvarkos pažeidimą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė dėl minėtų reikalavimų pateikti paaiškinimus nurodė, kad tai buvo tik „draugiškas įspėjimas“, paaiškino, kad nieko nebuvo iš anksto nuspręsta. Tačiau įvertinus atsakovui siųstų pranešimų skaičių, jų turinį, siuntimo aplinkybes ir kitus bylos duomenis, jų visuma leidžia vertinti priešingai. Iš bylos matyti ir tai, kad 2022 m. spalio 6 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbdavys yra nustatęs, jog darbuotojas (atsakovas) padarė eilę (šiurkščių) darbo tvarkos pažeidimų ir dėl to nuspręsta nutraukti darbo sutartį su atsakovu darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Tačiau ir po šio darbdavys siuntė atsakovui reikalavimus pateikti paaiškinimus. Aptartų duomenų visuma leidžia spręsti, jog nutraukti darbo sutartį su atsakovu jau buvo nuspręsta net negavus jo atsakymų į pateiktus reikalavimus pateikti paaiškinimus, jo atsakymai neturėjo įtakos sprendimui buvo ar nebuvo padarytas darbo tvarkos pažeidimas, dėl darbo sutarties nutraukimo priimti. Visa tai rodo išankstinį darbdavio nusistatymą prieš darbuotoją (atsakovą). Tai patvirtina ir kitos bylos duomenimis nustatytos aplinkybės. Kaip matyti iš bylos, mokyklos direktorė 2022 m. rugsėjo 13 d., 2022 m. rugsėjo 23 d., 2022 m. rugsėjo 28 d. įsakymais sudarė darbo grupes darbuotojų pranešimams apie galimai iš atsakovo pusės patirtą mobingą ištirti, tyrė ir priėmė sprendimus. Tačiau medžiagoje nėra pateikta duomenų, kad darbdavys reagavo ir ėmėsi kokių nors veiksmų dėl L. B. raštu išreikštų nusiskundimų dėl jo atžvilgiu taikomo mobingo (nebuvo reaguota į 2022 m. liepos 8 d. el. laiške direktorei išreikštus atsakovo nusiskundimus dėl taikomo mobingo; į 2022 m. rugsėjo 28 d. atsakovo paaiškinime „Dėl nuolatinių ir nepagrįstų direktorės reikalavimų ir grasinimų“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes dėl jo atžvilgiu vykdomo mobingo, psichologinio smurto, persekiojimo). Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad į minėtus atsakovo nusiskundimus nereagavo, nes jis nepateikė prašymų pagal mokykloje nustatytą tvarką, su kuria buvo supažindintas. Tačiau vien tai, kad atsakovo prašymas nebuvo pateiktas tinkama forma, savaime nereiškia, kad darbdavys neturi reaguoti ir nesiimti visiškai jokių veiksmų aplinkybėms išsiaiškinti, jas išnagrinėti. Kaip minėta, darbdavys turi imtis visų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti (DK 30 straipsnis). Šiuo atveju bylos medžiaga rodo, kad darbdavys nesiėmė jokių priemonių minėtoms aplinkybėms išsiaiškinti. Pažymėtina, kad pagal mokykloje patvirtintą tvarką – (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą „Mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos aprašą“, 21 punktą mokyklos vadovybė, pastebėjusi ar gavusi informaciją apie bet kokias mobingo ar psichologinio smurto apraiškas: nedelsiant išsiaiškina situaciją, nustato, koks tai atvejis ,,asmeniui primena elgesio taisykles (21.1 punktas); nedelsiant, tą pačią dieną, organizuoja pokalbius su smurtą patyrusiu asmeniu, smurtavusiu asmeniu, jei yra – su smurto liudininku (21.2 punktas). Taigi, šiuo atveju atsakovo atžvilgiu tvarkos nebuvo laikytasi. Be to, kaip matyti iš bylos, ieškovės atstovės ir atsakovo paaiškinimų teisme, kitų darbuotojų pranešimai dėl atsakovo galimai vykdomo mobingo buvo išnagrinėti ir sprendimai priimti neišklausius atsakovo paaiškinimų, kaip nurodė atsakovas teismo posėdžio metu, jis būtų norėjęs pasisakyti, tačiau šiuo atveju buvo neišklausytas, dėl to jautėsi blogai, jam nebuvo galimybės išreikšti nuomonės. Vertintina dar ir tai, kad kaip teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės atstovė, komisija mobingo atvejams tirti buvo sudaryta iš mokyklos darbuotojų, t. y. direktorei pavaldžių asmenų, galimai nukentėjusiems asmenims buvo sudaryta galimybė pasisakyti, o atsakovui ne, taigi, šiuo atveju sprendimas priimtas ir buvo išklausyta tik viena ginčo pusė.
22. Visos pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad šiuo atveju darbdavys elgėsi netinkamai, nesivadovavo geranoriškumo, bendradarbiavimo principais, rodė išankstinį nusistatymą prieš darbuotoją, visiškai nereagavo į atsakovo raštuose dėstomas aplinkybes apie jo atžvilgiu vykdomą psichologinį smurtą, nesivadovavo (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu „Mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos aprašu“, nesiekė išsaugoti darbo santykių su atsakovu, atvirkščiai, siekė juos nutraukti. Dėl visų paminėtų aplinkybių yra pagrindas sutikti su atsakovo dėstytais argumentais, kad dėl tokių darbdavio veiksmų jis patyrė neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t. y. patyrė neturtinę žalą.
23. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, atsižvelgtina ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Kasacinio teismo praktikoje, įvertinus kiekvienos bylos faktinę individualią situaciją, neturtinės žalos atlyginimo darbo bylose paprastai priteisiama nuo 150 Eur iki 1500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2012; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020).
24. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytas individualias aplinkybes, išdėstytas pirmiau sprendime, į tai, kad šalių santykiai jau kurį laiką buvo įtempti, vyko abipusiai nesutarimai, į atsakovo poziciją, pripažįsta, kad 200 Eur dydžio neturtinės žalos kompensacija šiuo konkrečiu atveju būtų teisinga ir proporcinga atsakovo neturtinio pobūdžio išgyvenimų satisfakcija (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Pagal bendrą taisyklę pralaimėjusi šalis apmoka bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog atsakovas L. B. yra sumokėjęs šioje byloje 600 Eur sumą advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, atsakovui iš ieškovės priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 600 Eur sumą. Tuo tarpu ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų – 580 Eur priteisimo, atmestinas.
26. Taip pat byloje susidarė 26,56 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur (du šimtus eurų) patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Išieškoti iš ieškovės(duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų.
Išieškoti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, kodas (duomenys neskelbtini), 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus, 56 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Priteistos išlaidos turi būti pervestos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5662).
Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2022 m. spalio 28 d. sprendimas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenka galios.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.