Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ ieškinį atsakovui E. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-964-343/2018 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB) „Laugina“ ieškinį atsakovui E. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.

3. 2023 m. liepos 3 d. ieškovės LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius M. K. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-964-343/2018, kadangi atsakovas E. L. nevykdo teismo patvirtintos, šalių pasirašytos taikos sutarties. Pagal taikos sutarties 2.3 punktą, atsakovas įsipareigojo iki 2020 m. birželio 30 d. sumokėti ieškovei trečiąją dalį skolos – 20 000 Eur. Atsakovas neįvykdė įsipareigojimų, todėl prašė išduoti vykdomąjį raštą.

4. Atsakovas E. L. atsiliepimo į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui LUAB „Laugina“ 2023 m. birželio 7 d. pranešimą kreditoriams dėl šaukiamo kreditorių susirinkimo, iš kurio, kaip teigia apeliantas, matyti, jog LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius M. K. pripažįsta, kad „labai tikėtina, jog iš bendrovės turto pardavimo ir kitų šaltinių gautų lėšų greičiausiai užteks patenkinti kreditorių reikalavimams pilna apimtimi“; kreditoriaus E. L. prašymą Kauno apygardos teismui dėl bankroto bylos Nr. eB2-12-555/2023 nutraukimo ir E. L. 2023 m. liepos 17 d. sutikimą, kuriame LUAB „Laugina“ akcininkas sutinka, jog bankroto bylą nutraukus atsakovo prievolė šioje byloje būtų atidėta iki 2027 m. liepos 17 d. Teikiamais naujais įrodymais apeliantas remiasi atskirajame skunde.

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

14. Iš apelianto prašomų priimti įrodymų matyti, kad teikiami įrodymai yra skirti apelianto atskirajame skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, dėl to šie teikiami įrodymai iš dalies yra susiję su ginčo dalyku – vykdomojo rašto išdavimu. Tačiau LUAB „Laugina“ 2023 m. birželio 7 d. pranešimas kreditoriams dėl šaukiamo kreditorių susirinkimo galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme ir apeliantas nenurodo priežasčių, kodėl tai nebuvo padaryta, todėl apeliacinės instancijos teismas šio įrodymo nepriima ir neprideda prie bylos. Su kitais teikiamais įrodymais yra susipažinusi ieškovė, tai matyti iš ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, jie gauti po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, todėl yra pagrindas taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) išimtį ir šiuos apelianto pateiktus įrodymus (E. L. prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo ir sutikimą) pridėti prie bylos.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo

15. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-964-343/2018 nutraukė (nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 28 d. – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovė 2023 m. liepos 3 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo, nurodydama, kad atsakovas nesilaiko taikos sutartyje nustatytų mokėjimo terminų ir iki 2020 m. birželio 30 d. nesumokėjo trečiosios dalies skolos – 20 000 Eur.

16. Šalių sudarytoje taikos sutartyje (2 punktas) nustatyta, kad atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovei 58 000 Eur kompensaciją ir ją sumokėti tokia tvarka: 19 000 Eur sumokama iki 2019 m. birželio 30 d. (2.1 punktas), 19 000 Eur – iki 2019 m. gruodžio 31 d. (2.2 punktas), 20 000 Eur – iki 2020 m. birželio 30 d. (2.3 punktas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl trečiosios mokėjimo dalies išieškojimo kreipėsi pagrįstai, todėl prašymą tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą dėl 20 000 Eur iš atsakovo išieškojimo. Atsakovas, nors ir pripažįsta, jog iš tiesų jis nesumokėjo ieškovei 20 000 Eur iki sutartyje nurodyto termino, tačiau su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka, laikosi pozicijos, kad atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą yra svarbios faktinės aplinkybės – iš bendrovės turto pardavimo ir kitų šaltinių gautų lėšų užteks patenkinti kreditorių finansiniams reikalavimams visa apimtimi; nemokumo administratorius nusikalstamais veiksmais savo pareigų nevykdo, reikalavimų netenkina ir ketina LUAB „Laugina“ kreditorių pinigus iššvaistyti, dėl to E. L. yra kreipęsis į Kauno apygardos teismą su prašymu nutraukti LUAB „Laugina“ bankroto bylą, kartu sutikdamas, jog, nutraukus bankroto bylą, atsakovo šioje byloje prievolė LUAB „Laugina“ būtų atidėta iki 2027 m. liepos 17 d. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.

17. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

18. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020 17 punktas).

19. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys kilusį teisminį ginčą išsprendė sudarydamos taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-964-343/2018. Taigi taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu.

20. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

21. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas ieškovei iki 2020 m. birželio 30 d. nėra sumokėjęs trečiosios mokėjimo dalies – 20 000 Eur, taigi, pagal sutarties nuostatas, nesulaukusi atsakovo mokėjimo, ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tą pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad pagal civilinės bylos Nr. e2-964-343/2018 duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsakovas teismo patvirtintos taikos sutarties geranoriškai nevykdė ir nustatytais terminais taikos sutartimi sulygtų mokėjimų neatliko nė dėl vienos mokėjimo dalies. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartimi buvo nustatyta, kad atsakovas nevykdo taikos sutarties ir iki 2019 m. birželio 30 d. nesumokėjo ieškovei 19 000 Eur, dėl to šiai sumai buvo išduotas vykdomasis raštas. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi konstatuota, kad atsakovas iki 2019 m. gruodžio 31 d. nesumokėjo ieškovei antrosios skolos dalies – 19 000 Eur, dėl to šiai sumai taip pat buvo išduotas vykdomasis raštas. Byloje yra antstolės Virginijos Paunovienės 2020 m. vasario 6 d. patvarkymas Nr. S-20-186-3623 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo išieškojus iš atsakovo 19 000 Eur. Taip pat yra 2020 m. rugsėjo 18 d. patvarkymas Nr. S-20-186-2339 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo išieškojus iš atsakovo antrąją dalį skolos – 19 000 Eur. Šios aplinkybės liudija, jog atsakovas savanoriškai nevykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovei, o pinigines sumas sumokėjo tik priverstinai jas išieškojus antstolei.

22. Apelianto teigimu, 20 000 Eur mokėjimui atsakovui šiuo metu nėra teisinės prievolės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo argumentus, pripažįsta juos nepagrįstais. Jau minėta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai, nes, patvirtinus ją, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – ji nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas abipusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

23. Byloje nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas nėra sudarę susitarimo dėl taikos sutarties turinio pakeitimo, procesas civilinėje byloje Nr. e2-964-343/2018 nėra atnaujintas, taigi nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jis tariamai neprivalo vykdyti taikos sutarties ir sumokėti 20 000 Eur ieškovei. Šiuo atveju taip pat teisiškai nereikšmingas yra ir atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktas LUAB „Laugina“ akcininko (kreditoriaus, apelianto tėvo) E. L. sutikimas dėl prievolės vykdymo atidėjimo, nes vienintelis LUAB „Laugina“ atstovas yra jos nemokumo administratorius, kuris tokio sutikimo nedavė, priešingai, prašė išduoti vykdomąjį raštą.

24. Nėra teisiškai reikšmingas apelianto argumentas, kad LUAB „Laugina“ kreditorius E. L. yra pateikęs prašymą dėl LUAB „Laugina“ bankroto bylos Nr. eB2-12-555/2023 nutraukimo, nes sumokėti 20 000 Eur ieškovei atsakovas privalo pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patvirtintą šalių sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-964-343/2018, o ne bankroto byloje. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-12-555/2023, E. L. prašymas dėl LUAB „Laugina“ bankroto bylos nutraukimo yra netenkintas, o prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo pateikimo metu buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas nuo trečiosios įmokos pagal taikos sutartį sumokėjimo dienos, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, jog būtų šią savo pareigą atlikęs (priešingai, pripažįsta, kad ši prievolė nėra įvykdyta), tokių įrodymų nepateikta ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, todėl pagrįstai pripažinta, kad atsakovas nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

26. Esant nustatytoms aplinkybėms, aptartam teisiniam reglamentavimui bei jį aiškinančiai teismų praktikai, šiuo atveju egzistavo pagrindas ieškovei išduoti vykdomąjį raštą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi tokį ieškovės prašymą tenkino.

Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

27. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas bei jo res judicata galia kartu nulemia ir jo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis). CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas.

28. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialiųjų teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

29. Aptartas CPK 646 straipsnio 3 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies reglamentavimas bei nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai teikia pagrindą spręsti, kad teismas turi teisę atidėti ar išdėstyti ir taikos sutarties ar atskirų jos sąlygų vykdymą.

30. Nagrinėjamu atveju atsakovas pirmosios instancijos teismui prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2027 m. liepos 17 d. neteikė, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos duomenis ir atsižvelgęs į tai, kad ieškovė su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl trečiosios mokėjimo dalies išieškojimo kreipėsi pagrįstai, prašymą tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą dėl 20 000 Eur iš atsakovo išieškojimo. Pagal CPK 312 straipsnį, apeliaciniame (atskirajame) skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto prašymo atidėti teismo sprendimo įvykdymą nesprendžia.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (ne)skyrimo

31. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

32. Procesinio reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti šio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020 20 punktas).

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 3 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-3-15-421/2023) aiškindamas CPK 95 straipsnio, reglamentuojančio asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, turinį, nurodė, kad šiame straipsnyje įtvirtintos teisės normos paskirtis – užtikrinti teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą, ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kuris pasibaigia baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės. Kasacinis teismas pažymėjo, kad asmens procesinio elgesio patikra sąžiningumo aspektu galima iki bylos dėl ginčo esmės išsprendimo. Be to, kasacinis teismas išskyrė, jog piktnaudžiavimas procesine teise yra susijęs su atitinkamos procesinės teisės, t. y. pasirinkimo laisvės veikti tam tikru būdu įgyvendinimu. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas pasekmes, turi būti nustatyta, jog asmuo turi tam tikrą procesinę teisę, bet veikia pažeisdamas tos teisės įgyvendinimo sąlygas. Jeigu asmeniui nustatyta procesinė pareiga, jis neturi pasirinkimo laisvės, neturi procesinės teisės, taigi neturi ir kuo piktnaudžiauti.

34. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, tam, kad būtų pagrindas konstatuoti asmens piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje įtvirtintas pasekmes, pirma, bylos nagrinėjimas neturi būti pasibaigęs, t. y. dar neturi būti priimtas sprendimas dėl ginčo esmės; antra, turi būti nustatyta, jog asmuo turi tam tikrą procesinę teisę, t. y. pasirinkimo laisvę veikti tam tikru būdu (įgyvendinti turimą procesinę teisę arba ne).

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo skirti baudą atsakovui, prašymą grįsdama tuo, jog tokiomis aplinkybėmis, kai tarp šalių yra sudaryta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu patvirtinta taikos sutartis, atsakovas pripažįsta, jog turi sumokėti ieškovei 20 000 Eur, atsakovo elgesys teikiant vien deklaratyviais teiginiais ir teisiškai nereikšmingais argumentais paremtą atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas, laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje susidariusią faktinę situaciją ir remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl CPK 95 straipsnio normos taikymo, konstatuoja, kad nėra pagrindo atsakovo veiksmus dėl atskirojo skundo padavimo, vertinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. CPK nuostatos suponuoja asmens teisę kreiptis į aukštesnės instancijos teismą tam, kad būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Atsakovas šia įstatymo suteikta teise pasinaudojo, pateikdamas atskirąjį skundą ir jame išdėstydamas nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus. Vien aplinkybė, kad atskirasis skundas yra atmetamas, nesudaro pagrindo vertinti, jog atskirasis skundas paduotas piktnaudžiaujant procesine teise.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

37. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodytus argumentus bei įrodymus ir prašymą išsprendė teisingai, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Atsakovo atskirąjį skundą atmetus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovė prašo priteisti jai iš apelianto 695,75 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, šias išlaidas grindžia 2023 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaita faktūra serija AAA Nr. 0004938 apie suteiktas teisines paslaugas ir 2023 m. rugsėjo 5 d. lėšų pervedimo nurodymu.

39. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

40. Ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos už pateiktą atsiliepimą į atskirąjį skundą neviršija dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą priteistinų išlaidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš apelianto.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbiami)) ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ (juridinio asmens kodas 261411420) 695,75 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 75 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.