- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-21
- Bylos Nr.
- e2A-280-432/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- AB „Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- Negyvenamųjų patalpų savininkų
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo, pareikštą atsakovui A. S., trečiasis asmuo – Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrija, išvadą duodanti institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo skolą – 4 939,50 Eur, kompensuojamąsias palūkanas – 194,42 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje parašyta, kad ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją į atsakovui priklausantį objektą, t. y. į negyvenamąją patalpą – kavinę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 433,49 kv. m. (toliau – objektas-1). Šis objektas nuosavybės teise priklausė V. S., kuri 2017-10-11 mirė. Jos palikimą priėmė atsakovas 2018-01-11, todėl už įsiskolinimą, susidariusį po palikėjos mirties, atsako kaip minėto objekto savininkas. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019-10-10 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-1184-258/2019, yra pripažinta, kad minėtos patalpos šildomos iš centralizuotų pastato šildymo sistemų, todėl atsakovas turi pareigą atsiskaityti už šilumos energiją, skirtą šių patalpų šildymui. Už šilumos energiją, patiektą į šį objektą laikotarpiu nuo 2018-02-01 iki 2020-04-30 yra susidariusi 4 371 Eur skola. Kadangi atsakovas tinkamai nevykdė pareigos atsiskaityti už šilumos energiją, tiektą šiam objektui laikotarpiu nuo 2019-11-01 iki 2020-09-30 atsakovui paskaičiuotos palūkanos, kurios sudaro 172,66 Eur.
3. Ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją į pastatą (duomenys neskelbtini), kuriame yra kita atsakovui priklausanti negyvenamoji patalpa – parduotuvė su administracinėmis patalpomis ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 319,56 kv.m.) (toliau – objektas-2). Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytas patalpų šildymo būdas – vietinis šildymas. Be to, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019-10-10 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-1184-258/2019, yra pripažinta, jog ši patalpa yra atjungta nuo centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų. Ieškovė šiam objektui nepriskiria šilumos energijos, skirtos patalpoms šildyti, tačiau atsakovas turi pareigą apmokėti už jam tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos energijos dalį. Už į pastatą patiektą šilumos energiją, skirtą pastato bendrosioms reikmėms tenkinti, atsakovui laikotarpiu nuo 2018-02-01 iki 2020-04-30 yra susidariusi 568,50 Eur skola. Kadangi atsakovas laiku nepamokėjo šios sumos, už laikotarpį nuo 2019-11-01 iki 2020-09-30 jam priskaičiuotos 21,76 Eur dydžio kompensacinės palūkanos.
Atsiliepimas
4. Atsakovas A. S. atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti bei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei paskirti 5 000 Eur baudą.
5. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nė į vieną iš nurodytų objektų šilumos energijos netiekia. Antstolio Sauliaus Mulevičiaus 2015-10-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad šilumos energijos padavimas į V.S. patalpas yra negalimas, kadangi ant stovų yra ventiliai, kurie yra uždaryti; jų atsukti, nenuėmus lapų su antspaudais ir jų nepažeidžiant, neįmanoma; šilumos tiekimas į V. S.priklausančią kavinę nevyksta. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ant stovų esančius ventilius atsuko ir uždėtus lapus su antspaudais ir užklijuota lipnia juosta nuplėšė ir tiekė šilumos energiją. Minėtame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat nurodyta, kad šiame šilumos mazge pagal Narkūno įmonės ,,Termoprojektas“ brėžinius yra įrengtos trys šildymo sistemos atšakos; vienoje iš jų yra įrengtas skaitiklis. Kadangi ieškovei ekonomiškai nenaudinga skaičiuoti šilumos suvartojimą kavinėje pagal apskaitos prietaisą, įrengtą pagal Narkūno įmonės ,,Termoprojektas“ brėžinius, esantį pastate (duomenys neskelbtini), ieškovė, pažeisdama teisės aktus, skaičiuoja šilumos energiją pagal kvadratūrą, todėl konkliudentiniais veiksmais buvo nutraukta šilumos energijos prikimo pardavimo sutartis su ieškove ir buvo atsisakyta jos paslaugų. Be to, į pastatą (duomenys neskelbtini), yra tiekiama netinkamos kokybės šilumos energija, todėl ieškinys atmestinas visiškai. Ieškovė nurodė, kad kavinės plotas yra 433,46 kv. m., tačiau šie duomenys prieštarauja bendrijos ieškovei pateiktai informacijai. Be to, ieškovė nenurodė, kiek pastate yra radiatorių, kokia jų temperatūra, ar ieškovė tiekia kokybišką šilumos energiją, atitinkančią higienos reikalavimus.
Šalies argumentai
6. Pasak atsakovo, po motinos V. S. mirties jis nėra priėmęs palikimo. Atsakovas yra išreiškęs valią priimti palikimą pagal apyrašą, tačiau šiuo metu procedūra nėra baigta. Nors ieškovė ieškiniu prašo priteisti 568,50 Eur skolą, priskirtą atsakovui priklausančiai parduotuvei, sunaudotą bendroms pastato reikmėms, tačiau neaišku, kas yra tos reikmės ir kokiu būdu atsakovui tenka atitinkama dalis. Atsakovas nėra gavęs sąskaitų, iš kurių kildinami ieškinio reikalavimai. Atsakovas pažymėjo, kad centrinio šildymo jo patalpose niekada nebuvo. Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1184-258/2019 nebuvo tirti visi reikšmingi įrodymai, atsakovas netinkamai realizavo savo teisę į gynybą. Ieškovė akivaizdžiai žino, kad šilumos energijos į atsakovui priklausiančias patalpas netiekia, todėl už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant ieškinį, atsakovas prašė ieškovei skirti 5 000 Eur baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-10-20 sprendimu ieškinį patenkino.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą už šilumos energiją, tiektą į atsakovui priklausančią kavinę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018-02-01 iki 2020-04-30. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, įrodinėdamas, kad centralizuota šilumos energija į šį objektą nėra tiekiama. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į kavinę, (duomenys neskelbtini), buvo tiekiama centralizuota šilumos energija ir iki 2011 metų ginčo dėl to nebuvo. Atsakovo teigimu, 2011 metais susikūrus bendrijai kilo ginčas dėl kiekio šilumos energijos, tiekiamos į minėtas patalpas, skaičiavimo būdo, todėl atsakovas konkliudentiniais veiksmais nutraukė su ieškove sudarytą šilumos energijos pirkimo pardavimo sutartį, užsuko šilumos energijos sklendes.
9. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad aplinkybę, jog į atsakovui priklausančią kavinę ieškinyje nurodytu laikotarpiu (nuo 2018-02-01 iki 2020-04-30) nebuvo tiekiama centralizuota šilumos energija, atsakovas įrodinėja šiais įrodymais: 2015-10-22 ir 2021-11-12 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais bei bendrijos 2020-11-19 pastato šildymo plotų lentele. Sprendimą priėmęs teismas įvertino, kad nurodyti įrodymai nepaneigia atsakovo pareigos atsiskaityti už šilumos energiją, tiektą į kavinę laikotarpiu nuo 2018-02-01 iki 2020-04-30. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad bendrijos 2020-11-19 pastato šildomų plotų lentelėje įrašyta, kad kavinė (t. y. patalpos, kurių unikalus Nr. 1099-7010-5029:0002) šildoma vietine šildymo sistema. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, kad ieškovė, gavusi 2020-11-19 bendrijos pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovo visos patalpos yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos, nuo 2020-11-01 nebeskaičiuoja mokesčių už kavinės šildymą. Ši bendrijos pažyma patvirtina, kad nuo 2020 m. lapkričio mėn. atsakovui priklausančiai kavinei netiekiama centralizuota šilumos energija, tačiau ji nepatvirtina, kad centralizuota šilumos energija nebuvo tiekiama kavinei ieškinyje nurodytu laikotarpiu. Aplinkybę, kad kavinė tam tikru periodu buvo šildoma iš centralizuotų šilumos sistemų, patvirtina ir bendrijos 2013-10-21 pažyma, kurioje atsakovo patalpos nurodytos kaip šildomos iš centralizuotų pastato šildymo sistemų.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vien faktas, jog asmuo atsijungė nuo centralizuotos šilumos energijos, pats savaime nereiškia, kad jam nekyla pareiga mokėti už tiekiamą šilumos energiją. Atsakovui, teigiančiam, kad jis neturi pareigos atsiskaityti su ieškove už šilumos energiją, tiektą į jo kavinę, nes yra atjungęs (užsukęs) jam priklausančios kavinės šilumos įrenginius nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, tenka pareiga įrodyti tokio atsijungimo faktą ir teisėtumą (CPK 178 straipsnis). Skundžiamame sprendime konstatuota, kad atsakovas neįrodė ir net neįrodinėjo, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu buvo teisėtai atsijungęs kavinę nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.
11. Skundžiamame sprendime taip pat nustatyta, kad nėra ginčo, jog atsakovui priklausanti patalpa – parduotuvė su administracinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini), yra atjungta nuo centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų. Atsakovui tenka pareiga apmokėti už pastato (duomenys neskelbtini), bendrosioms reikmėms patiektą šilumos energiją, kurios dalis priskirta atsakovui priklausančiam objektui – parduotuvei (duomenys neskelbtini). Ieškovė už atsakovui tenkančią šilumos energiją bendrosioms pastato reikmėms laikotarpiu nuo 2018-02-01 iki 2020-04-30 paskaičiavo 568,50 Eur sumą. Išvadą duodanti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pateiktoje papildomoje išvadoje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018-02-01 iki 2020-04-30 buvo tinkamai apskaičiuojami mokesčiai atsakovui priklausančiai parduotuvei su administracinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-20 sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui arba sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
13. Apeliantas nurodo, kad niekada netvirtino, jog yra atsijungęs nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Inžinierinės įrangos nepertvarkė, statybos darbų nevykdė, senų radiatorių nedemontavo, šildymo sistemos nedemontavo, atsakingas už šilumos ūkį asmuo ar prižiūrėtojas šildymo būdo pakeitimo nenustatė (taisyklių 108.1. puktas). Pastato šildymo sistemos priežiūros (eksploatavimo) dokumentų pakeitimo neatliko (108.3.1. punktas). Apeliantas atsiliepimo 10 – 12 punktuose nurodė, taip pat ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad ieškovas tiekia nekokybišką šilumos energiją, tačiau teismas nevertino ieškovo tiekiamos šilumos energijos kokybės ir dėl jos nepasisakė. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl tinkamos šilumos kokybės. Ieškovė neįvykdė teismo nutarties ir įrodymų apie centralizuoto šildymo sistemos buvimą nepateikė. Paaiškina, kad teismo sprendimo 16 punkte nurodytą aplinkybę, jog kavinė šildoma iš centralizuotų šilumos sistemų, paneigta apeliacinis skundas.
14. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuo 1997 m. iki 2013-10-21 (apelianto motinos patalpos baigtos statyti 1997 m., baigtumo procentas 100 %,) už šilumos energiją skaičiuota pagal vidinį apskaitos skaitiklį. Su ieškove konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta sutartis dėl šilumos tiekimo į dalį patalpų pagal vidinį apskaitos prietaisą ir apskaitoje naudojant ne „kvadratus“, bet „MWh“. Taisyklių 47.4. punkte nurodyta: „kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas ir kai jie turi įrengtus atskirus įvadus ir patalpų šilumos įrenginius, sujungtus su šilumos tiekėjo įrenginiais, savininkų pasirinkimu jie gali būti šilumos vartotojai, su kuriais šilumos tiekėjas sudaro šilumos pirkimo – pardavimo sutartis, tiekimo – vartojimo riba nustatoma ir atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai įrengiami:...“. Nuo 2013-10-21 iki 2020-11-01 centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų šilumos energija buvo į apelianto motinos „visas“ patalpas „tiekiama“ pagal bendrijos 2013-10-21 pažymą. Nuo 2020-11-01 ieškovė „nebeskaičiuoja mokesčių už kavinės šildymą“. Teigia, kad ieškovė, žinodama, jog apelianto ir jo motinos visose patalpose atsiradęs šildymas iš centralizuotų tinklų pagal bendrijos pažymas, kad šilumos energijos iš centralizuotų sistemų į apelianto ir jo motinos patalpas negali tiekti per energiją naudojančius įrenginius ir nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus (CK 6.383 straipsnio 2 dalis), nes šildymas patalpose atsiradęs pagal bendrijos 2013-10-21 pažymą ir išnykęs pagal 2020-11-19 pažymą, pagal CK 6.207 straipsnio 2 dalį, atsisakė vydyti savo pareigą į visas apelianto patalpas tiekti šilumos energiją laikotarpiu nuo 2018-02-01 iki 2020-04-30. Be to, ieškovė gavusi 2020-11-19 bendrijos pažymą, „nuo 2020-11-01 nebeskaičiuoja mokesčių už kavinės šildymą“ apeliantui ir atlikdama tokį veiksmą, ieškovė būdama savo srities profesionalė, atsisakė laikytis teisės aktų reikalavimų, teismų praktikos ir nereikalavo iš apelianto „teisėto atsijungimo“, nes niekada apelianto patalpos nebuvo prijungtos per energiją naudojančius įrenginius ir nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus (CK 6.383 straipsnio 2 dalis) bei pripažino aplianto nurodytą faktą, kad šildymas jo patalpose atsiradęs iš bendrijos pažymos.
15. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismo sprendimas nuo 2022-10-20 16 val. 04 min. iki 2022-10-20 22 val. 06 min., t. y. 6 valandas teisėjos Lauros Matusevičiūtės buvo keičiamas, kas yra teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
16. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad klausimas dėl atsakovo pareigos mokėti už ieškovės patiektą šilumos energiją jau buvo nagrinėtas ir teismai dėl šio klausimo jau yra pasisakę. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti už patiektą šilumos energiją, kvestionuoja ir prejudicinius faktus, kurie buvo nustatyti Vilniaus apygardos teismo 2017-04-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-909-560/2017, Vilniaus apygardos teismo 2019-10-10 sprendimu c.b. Nr. e2A-1184-258/2019. Civilinė byla Nr. e2A-1184-258/2019 buvo prijungta prie šios bylos. Teismų procesiniais sprendimais nustatytos tokios ir šioje byloje reikšmingos aplinkybės (prejudiciniai faktai), kurie paneigia atsakovo teiginius, jog jis neprivalo mokėti ieškovei: i) į pastatą tiekiamas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų; ii) negyvenamoji patalpa – kavinė (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 433,49 kv.m. (Objektas-1) šildoma iš centralizuotų pastato šildymo sistemų, todėl atsakovas turi pareigą atsiskaityti už šilumos energiją, skirtą šių patalpų šildymui; iii) negyvenamoji patalpa – parduotuvė su administracinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 319,56 kv.m. (Objektas-2) 2014-11-18 yra atjungta nuo centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų.
Šalies argumentai
17. Ieškovė paaiškina, kad šildymo sistema yra pastato patalpų savininkų bendroji nuosavybė ir bendrija arba namo prižiūrėtojas ar savininkai šilumos tiekėjui teikia informaciją. Duomenys apie tai, kad atsakovo visos patalpos yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos, ieškovei buvo pateikti tik 2020-11-19 bendrijos raštu, kas patvirtina, kad iki bendrijos 2020-11-19 rašto, šildymo sistema ir šildomos patalpos (išskyrus Objektą-2) buvo tokios, kokios nurodytos 2013-03-28 bendrijos susirinkimo protokole. Būtent bendrijai tenka pareiga informuoti šilumos tiekėją apie pastate esančių patalpų šildymo būdą bei pasikeitimus ir duomenų apie tai, kad Objektas-1 nėra šildomas iš centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų iki pat 2020-11-19 ieškovei nebuvo pateikta. Taigi duomenų, kad skolos susidarymo laikotarpiu atsakovas buvo teisėtai atsijungęs nuo centralizuoto šildymo tiekimo sistemos, atsakovas nepateikė, todėl jis turi pareigą mokėti už tiektą šilumos energiją į Objektą-1. Prejudicinis faktas, kad Objektas-1 yra šildomas centriniu šildymu iš ieškovės centralizuotų sistemų laikytinas galiojančiu ir nepaneigtu, todėl taikytinu ir šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
18. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad nors Objekto-2 šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai nėra prijungti prie centralizuotų šilumos energijos tiekimo tinklų, tačiau atsakovas turi pareigą apmokėti už jam tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį. Ieškovė laikotarpiu nuo 2018-02-01 iki 2020-04-30 teisingai vykdė šilumos paskirstymą, pagrįstai pateikinėjo sąskaitas už patiektą šilumos energiją ir tinkamai apskaičiavo mokesčius Objekto-2 savininkui. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės paskaičiuotus mokesčius. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pateiktos išvados yra neteisingos, o deklaratyvūs teiginiai dėl išvadų neteisingumo nesudaro pagrindo jų vertinti kaip neteisingų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo, pagrįstumo.
21. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
22. Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, be kita ko, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (Brumarescu prieš Rumuniją [GC], peticijos Nr. 28342/95, 61 punktą; 2006 m. sausio 12 d. Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 47797/99, 68698/01, 61 punktą).
23. Praktines įvardytos taisyklės taikymo nuostatas yra suformulavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017, 17–18 punktai; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 18 punktas).
24. Nustatyta, jog klausimas dėl atsakovo pareigos mokėti už ieškovės patiektą šilumos energiją jau buvo nagrinėtas ir teismai dėl šio klausimo jau yra pasisakę. Atsakovas teigdamas, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti už patiektą šilumos energiją, kvestionuoja ir prejudicinius faktus, kurie buvo nustatyti Vilniaus apygardos teismo 2017-04-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-909-560/2017, Vilniaus apygardos teismo 2019-10-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1184-258/2019. Teismų procesiniais sprendimais nustatytos tokios aplinkybės (prejudiciniai faktai), kurie paneigia atsakovo teiginius, jog jis neprivalo mokėti ieškovei: i) į pastatą tiekiamas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų; ii) negyvenamoji patalpa – kavinė (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 433,49 kv.m. (Objektas-1) šildoma iš centralizuotų pastato šildymo sistemų, todėl atsakovas turi pareigą atsiskaityti už šilumos energiją, skirtą šių patalpų šildymui; iii) negyvenamoji patalpa – parduotuvė su administracinėmis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 319,56 kv.m. (Objektas-2) 2014-11-18 yra atjungta nuo centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų.
25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Objektas-1 yra šildomas centriniu šildymu iš ieškovės centralizuotų sistemų, o Objekto-2 nuo 2014-11-18 šildymo būdas yra vietinis centrinis šildymas, t. y. nuo šios datos Objektas-2 yra atjungtas nuo centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų. Pažymėtina, kad šildymo sistema yra pastato patalpų savininkų bendroji nuosavybė ir bendrija arba namo prižiūrėtojas ar savininkai šilumos tiekėjui teikia informaciją. Duomenys apie tai, kad atsakovo visos patalpos yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos, ieškovei buvo pateikti 2020-11-19 bendrijos raštu. Tai patvirtina, kad iki bendrijos 2020-11-19 rašto atsiuntimo ieškovei šildymo sistema ir šildomos patalpos (išskyrus Objektą-2) buvo tokios, kokios nurodytos 2013-03-28 bendrijos susirinkimo protokole. Bendrijai tenka pareiga informuoti šilumos tiekėją apie pastate esančių patalpų šildymo būdą bei pasikeitimus ir duomenų apie tai, kad Objektas-1 nėra šildomas iš centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų iki 2020-11-19 ieškovei nebuvo pateikta. Taigi duomenų, kad skolos susidarymo laikotarpiu atsakovas buvo teisėtai atsijungęs nuo centralizuoto šildymo tiekimo sistemos, atsakovas nepateikė, todėl jis turi pareigą mokėti už šilumos energiją, tiektą į Objektą-1. Prejudicinis faktas, kad Objektas-1 yra šildomas centriniu šildymu iš ieškovės centralizuotų sistemų laikytinas galiojančiu ir nepaneigtu, todėl taikytinu ir šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Išvadą duodanti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba taip pat nenustatė, jog ieškovė nepagrįstai skaičiuotų mokesčius Objekto-1 savininkui.
26. Atsakovas nepateikė naujų įrodymų, patvirtinančių teisėtą atsijungimą nuo centralizuotų šildymo sistemų Objekte-1 skolos susidarymo laikotarpiu. Atsakovo pateiktas 2015 m. antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei kiti nurodomi dokumentai buvo pateikti ir įvertinti, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-1184-258/2019. 2021-11-12 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės, buvusios 2021-11-11, o šios bylos ginčas kilęs dėl centralizuoto šilumos energijos tiekimo į kavinę (Objektą-1) 2018 – 2020 m. laikotarpiu, todėl šis protokolas negali paneigti teismų konstatuotų faktų. Atsakovas neįrodė, kad Objektas-1 yra atjungtas nuo centralizuotos šilumos tiekimo siustemos (kaip tai turi būti padaryta pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio nuostatas). Atsakovo minima negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijos pirmininkės nuomonė negali pakeisti teisėto patalpų atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos pagal Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais civilinėje byloje Nr. e2A-1184-258/2019 (14, 15 nutarties pastraipos), kad į Objektą-1 šilumos energija tiekiama centralizuotai, o Objektas-2 atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos nuo 2014-11-18.
27. Spręstina, kad įsiteisėjusiu 2019-10-10 Vilniaus apygardos teismo sprendimu byloje e2A-1184-258/2019 yra pripažinta jog Objektas -2 yra atjungtas nuo centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų. Ieškovas šiam objektui nepriskyrė šilumos energijos, skirtos patalpoms šildyti, tačiau Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Tarybos nustatytais metodais, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį. Už į pastatą patiektą šilumos energiją, skirtą pastato bendrosioms reikmėms tenkinti, kurios dalis vadovaujantis šilumos paskirstymo metodu Nr.5 priskirta Objektui-2 laikotarpiu nuo 2018-02-01 iki 2020-04-30 yra susidariusi 568,50 Eur skola. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės paskaičiuotus mokesčius. Todėl teisinga ir pagrįsta yra ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl mokesčių už šilumos energiją, susijusių su Objekto-2 nuosavybe.
28. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui spręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo matyti, kad pirmos instancijos teismas įvertino visas byloje šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus. Galutinė teismo išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta, nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių. Apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktų įrodymų vertinimu, nepagrindė teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus, o tiesiog pateikė savo nuomonę dėl įrodymų turinio ir jų reikšmės, nurodė bendrojo pobūdžio teiginius ir siekė įrodyti jam reikšmingas aplinkybes.
29. Dėl ankstesnėse nutarties pastraipose išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus ištyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės.
30. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑287/2010). Atsakovo apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Apelianto nurodomos aplinkybės apie proceso normų pažeidimus nesudaro pagrindo keisti arba naikinti sprendimą. Pažymėtina, kad per bylos nagrinėjimo iš esmės laikotarpį atsakovas nepateikė naujų įrodymų, įrodymus atsakovas galėjo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis), o pavėluotai pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti. Taip pat nustatyta, kad nėra požymių, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas po jo pasirašymo būtų pakeistas.
32. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-20 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.