Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir T. Ž. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.2. Analizuodamas faktines aplinkybes Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog Atsakovui priklauso ir patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra susidariusi atskira 6771,65 Eur skola. Šioje patalpoje susidariusią skolą Teismas atsisakė priteisti vadovaudamasis klaidinga išvada, jog ši patalpa suformuota sujungus dvi patalpas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir naujoje patalpoje įrengtas vietinis centrinis šildymas, t.y. vadovaudamasis visai kitos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) faktiniais duomenimis paradė išvadą apie patalpą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kitų motyvų, kodėl nepriteisima 6771,65 Eur skola susidariusi patalpoje unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Sprendime nėra nurodyta, o Ieškovės ir Atsakovo pateikti įrodymai dėl šioje patalpoje susidariusios skolos nėra analizuojami.

6.3. Patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytas šildymo būdas – „vietinis centrinis šildymas“. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 10.1-10.2 punktuose esančiais įrašais, patalpa suformuota ir atitinkamai jos šildymo būdas pakeistas 2014-08-18 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir 2014-09-26 Pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį STL-14-2987, pagrindu. Tačiau, išraše taip pat nurodyta, jog įrašas galioja nuo 2014-11-18. Juridinis faktas apie minėtos patalpos suformavimą ir šios naujos patalpos šildymo būdą (vietinis centrinis šildymas) Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2014-11-18 ir šie duomenys tik nuo 2014-11-18 datos gali būti naudojami prieš trečiuosius asmenis. Ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti 5077,89 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2018-01-31 patalpoms unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtą šilumos energiją. Iki 2014-11-18 pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ir remiantis prejudiciniais faktais nustatytais Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-447-466/2016 (proceso Nr. 2-68-30241-2014-6), laikytina, kad patalpų 162,61 kv.m., kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 165,73 kv.m., kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) šildymo būdas buvo - centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“, todėl bent skola susidariusi iki naujai suformuotos patalpos ((duomenys neskelbtini)) šildymo būdo pakeitimo (iki 2014-11-18) turėjo būti priteista (skola už šilumą priskirtą laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2014-11-18 sudaro 200,99 Eur.), Teismas nenustatinėjo konkrečios datos nuo kada įteisintas šildymo būdas vietinis centrinis šildymas, ar šis naujas šildymo būdas taikytinas abejoms patalpoms ar tik kuriai vienai, atskirai nenustatinėjo skolos pagrįstumo patalpoje unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir atskirai patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini)- abstrakčiai pasisakydamas Sprendime dėl visos skolos abejoms patalpoms ir vienos patalpos duomenų pagrindu priėmė sprendimą apie visą skolą abejose patalpose.

6.4. 2016-03-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2017-04-11 apeliacinėje nutartyje c. b. Nr. 2-447-466/2016 dėl skolos priteisimo yra nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, kurie yra reikšmingi ir šioje byloje (tuo labiau, kad ir šioje byloje atsakovas rėmėsi argumentu, jog jam priklausančios patalpos niekada nebuvo prijungtos prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, kurios jau buvo paneigtos ankstesnėse bylose). Toje byloje nustatyta, kad patalpos esančios (duomenys neskelbtini), unikalus nr. (duomenys neskelbtini) su plotu 433,49 kv.m. kadastro duomenų bylos pagrindu laikytinos šildomomis iš centralizuotų sistemų, o patalpų savininkai atsijungdami nuo centralizuotų šildymo sistemų neįvykdė teisės aktais nustatytų reikalavimų, todėl atsijungimas laikomas neteisėtu ir kaip pasekmė, šių patalpų savininkams išlieka pareiga mokėti už jų patalpoms priskirtiną šilumos energiją. Šioje civilinėje byloje atsakovas nepateikė jokių naujų įrodymų patvirtinančių teisėtą atsijungimą nuo centralizuotų šildymo sistemų patalpoje nr. (duomenys neskelbtini), todėl nurodytas prejudicinis faktas laikytinas galiojančiu ir nepaneigtu, todėl taikytinu iš šioje byloje.

6.5. Atsakovas, būdamas patalpų savininkas ir viso pastato (duomenys neskelbtini), Vilnius bendrasavininku, pats galėjo teikti į bylą naujus kadastro bylos duomenis, statinio projektinę dokumentaciją, tačiau tokių nepateikė. Ieškovas nedisponuoja statinio projektine dokumentacija ir neprivalo jos turėti. Tuo tarpu, prijungtoje civilinėje byloje Nr.2-447-466/2016 kadastro bylos duomenys buvo ankstesnio teismo analizuoti ir teismas šių duomenų pagrindų nustatė prejudicinį faktą, jog atsakovo patalpos šildomos iš centralizuotų sistemų.

6.6. Bendrija 2017-09-06 pateikė raštą, kuriame nurodyta, „Bendrijos žiniomis, patalpų, kurios teisės aktų nustatyta tvarka būtų atjungtos nuo pastato centrinio šildymo sistemos, nėra.“ Teismas nepagrįstai, konstatuoja, jog pastate yra nešildomų patalpų, ar patalpų kuriose šiluma apskaitoma atskiru šilumos apskaitos prietaisu. Dar daugiau, prijungtoje civilinėje byloje 2-447-466/2016 yra Bendrijos dokumentai (2011-12-16 Bendrijos prašymas su priedais - Bendrijos 2011-12-15 protokolu, ir 2013-10-21 Bendrijos prašymas su priedais – Bendrijos 2013-03-28 protokolo išrašu, kuriuose Bendrija pateikia duomenis apie pastate (duomenys neskelbtini), Vilnius, vartotojus ir jų valdomų patalpų šildymo būdus, plotus, reikalingus pastate suvartotai šilumai paskirstyti.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais nenurodant teisnių argumentų pagrindžiančių teismo sprendimo dalies neteisėtumą. Ankstesnėse bylose nebuvo tirti Vilniaus Šilumos tinklų 1999-11-26 išduotos techninės sąlygos Nr. 99-197-08 ir pasas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje šildymo sistemos aprašas, (duomenys neskelbtini), Vilnius „Šildymo ir karšto vandens sistemos Priežiūros žurnalas iš kurio matyti, kad 2011-04-18 „Atjungtas šildymas“, 2011-09-08 „Atlikta š. p. ir šildymo sistemų hidrauliniai bandymai“, 2011-10-18 „Pajungta šildymas iš ..“. 2011-09-08 pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų plotas buvo 2073,65 kv. m. Išnagrinėtose bylose ieškovas sąmoningai nebuvo pateikęs teisėto prijungimo prie centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų dokumentų. Ankstesni teismų sprendimai priimti netinkamai realizavus teisę į gynybą ir tik vertinant kadastro duomenis. Todėl, apeliantė ir toliau bando klaidinti apeliacinės instancijos teismą ir nurodo, kad ankstesnėse bylose tirti kadastro bylos duomenys turi galutinę reikšmę lyginant su projektine pastato dokumentacija vertinant patalpų šildymo būdą.

Motyvuojamoji dalis

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui (duomenys neskelbtini), (patalpai nesuteiktas pilnas adresas) priklauso paveldėta iš V. S. 433,49 kv.m. ploto negyvenamoji patalpa- kavinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Objektas-1). Nekilnojamojo turto registro duomenimis šį objektą sudaro rūsio patalpos nuo R-1 iki R-7, R-16, R-17 ir pirmo aukšto patalpos nuo 1-2 iki 1-1-7, nuo 1-21 iki 1-25. Šios patalpos pagal 2014-08-18 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, suformuotos sujungimo būdu, paskirtis komercinei veiklai, kas suponuoja išvada, jog patalpos yra šildomos, tačiau nėra jokios informacijos apie šių patalpų šildymo būdą.

10. Atsakovui (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuosavybės teise taip pat priklauso 319,56 kv.m. komercinės paskirties negyvenamoji patalpa - parduotuvė su administracinėmis patalpomis. VĮ Registrų centras duomenimis šios patalpos buvo suformuotos sujungus dvi patalpas: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (157,95 kv.m.) ir (duomenys neskelbtini) (165,73 kv.m.). Šios abi patalpos buvo šildomos iš centralizuotų sistemų, o 2014m. atlikus paprasto remonto darbus, nuo 2014-11-20 įregistruotas vietinis centrinis šildymas.

Dėl skolos už šilumos energiją

11. Ieškovas atsakovo prievolę mokėti už šilumos energiją sieja su pastatui (duomenys neskelbtini), Vilniuje unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2E3p) tiekiamu centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų, nurodo, kad už pastate esančios parduotuvės patalpų šildymą yra susiformavusi 5077,89 EUR skolą ir 6771,65 EUR skola už kavinės patalpas per laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2018-01-31. Nagrinėjamoje dalyje nustatyta, kad pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra įvadinis šilumos skaitiklis, skirtas centralizuotai teikiamos šilumos energijos kiekiui tiekiamam pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2E3p) fiksuoti. Nurodytame pastate atsakovui priklauso komercinės paskirties patalpos, kuriose Objekte -1 (pirmo aukšto buvusio buto patalpos) ir Objekte-2 sujungiant patalpas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (157,95 kv.m.) ir (duomenys neskelbtini) (165,73 kv.m.) buvo tiekiamas šildymas iš centralizuotų sistemų. Atsakovas, nesutikdamas apmokėti ieškovo reikalaujamą skolą, įrodinėjo, jog ieškovas jokių paslaugų atsakovui nesuteikė ir ieškovas neįrodė, jog ginčo laikotarpiu patalpos buvo šildomos, šilumą tiekiant centralizuota šildymo sistema.

12. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad ne ieškovui, bet atsakovui kyla pareiga įrodyti jog teisės aktų nustatyta tvarka yra baigtos atsakovui priklausančiose patalpose šildymo sistemos atjungimo nuo bendros pastato šildymo sistemos procedūros. Projektavimo sąlygų dėl šildymo sistemos įrengimo išdavimas nepatvirtina teisėto atsijungimo nuo centralizuotų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos. Siekiant atlikti visus būtinus šildymo sistemos pertvarkymo (atsijungimo) veiksmus iš vartotojo reikalaujama laikytis Statybos įstatymą įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų reikalavimų (STR 1.05.01:2017, STR1.07.01:2010). Statinio bendrųjų, atskirųjų vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas ir šalinimas priskiriamas statinio paprastajam remontui. Ketinant atlikti paprastąjį statinio remontą, pagal nustatytus reikalavimus turi būti rengiamas ketinamo atlikti paprastojo remonto aprašas ar projektas. Pagal šiuo metu galiojančias teisės normas parengtas aprašas ir jo sprendiniai turi būti suderinti su Valstybine energetikos inspekcija. Namo atskirų patalpų šildymo įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos darbai užbaigiami surašius deklaraciją (aktą) apie statybos užbaigimą. Deklaracijos kopija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos surašymo turi būti pateikta atsakingam už šilumos ūkį asmeniui ar prižiūrėtojui ir šilumos tiekėjui. Ši deklaracija (aktas) ir patikslinta kadastro duomenų byla yra nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimo pagrindas. Teisėto atsijungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo momentu laikytinas šio fakto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.

13. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė ieškovui pareigą įrodinėti aplinkybę, kad atsakovo patalpose buvo suprojektuotas šildymas, ar kad atsakovas savavališkai atsijungė nuo centrinio šildymo sistemos.

14. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenustatė skolos pagrįstumo Objekto -1 (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip minėta aukščiau dalis šių patalpų, esančių pirmame aukšte buvusio buto patalpos buvo šildomos iš centralizuotų tinklų. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą šiose patalpose nenurodytas joks komercinės paskirties patalpų šildymo būdas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas šioje byloje įrodė, kad turi pareigą atsakovui skaičiuoti mokesčius. 2016 metų civilinėje byloje, pateikti (duomenys neskelbtini) namo bendrijos dokumentai, iš kurių matyti, kad pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendrijos 2011-12-15 susirinkimo metu buvo sprendžiamas, be kita ko, klausimas dėl sutarties su šilumos tinklais sutarties pasirašymo klausimas, kuriuo buvo nutarta pasirašyti sutartis dėl šilumos tiekimo su UAB „Vilniaus energija“ (ieškovas yra šios įmonės turto ir reikalavimo teisių perėmėjas) kiekvienai įmonei atskirai savo vardu. 2013-03-28 bendrijos susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) patalpų šildymo būdo parinkimo, derinami plotai, reikalingi pastate suvartotai šilumai paskirstyti. Į susirinkimo protokolą įtraukti patalpų savininkai, įskaitant ir atsakovo motiną su jos turėtomis kavinės patalpomis (433,49 kv. m. ploto) , taip pat atsakovas su jo turimomis parduotuvės patalpomis (lentelėje nurodyti iki dviejų patalpų sujungimo buvę plotai 157,95 kv. m. ir 165,73 kv. m.). Susirinkime visi patalpų savininkai vienbalsiai nutarė patvirtinti mokesčių skaičiavimo nustatymo metodiką ir pastato patalpų plotų lentelę. Taigi visiškai sutiktina su ieškovo apeliaciniu skundu, kad šiuose bendrijos dokumentuose atsakovo patalpos buvo nurodytos kaip šildomos iš centralizuotų pastato šildymo sistemų bei šiuose dokumentuose nurodytas bendrijos Šilumos ūkio įstatymo 32 str., 12 str. 2 d. nustatyta tvarka pasirinktas šilumos paskirstymo būdas pastatui (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui priklausančios patalpos buvo prijungtos prie centralizuotų šildymo sistemų, nes kitu atveju patalpos nebūtų buvę įtrauktos į bendrijos patalpų sąrašą, kurioms taikytinas šildymo metodas.

15. Byloje nustatyta, kad Objekto-2 (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytas šildymo būdas – „vietinis centrinis šildymas”. Šis įrašas pagal teisės aktų reikalavimus Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2014-11-18. Šioje patalpoje skola už šilumą priskirtą laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2014-11-18 sudaro 200,99 Eur. Atsakovas šios skolos nėra padengęs, todėl turi prievolę mokėti ieškovui.

16. Energijos tiekėjas turi teisę gauti apmokėjimą už visą energijos kiekį, kurį pateikė vartotojui. Pateiktos ir suvartotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis ar kitu sutartyje numatytu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.385 straipsnis). Pagal CK 6.388 straipsnį, abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisus. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam vartotojui.

17. Pastate, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suvartotos šilumos energijos kiekis namo šilumos vartotojams yra paskirstomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 taisykles (nuo 2017-08-01 ir šiuo metu pagal Komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles). Pastate suvartotas šilumos kiekis apskaitomas šilumos apskaitos prietaisu – įvadiniu šilumos skaitikliu. Visi mokesčiai už suvartotą šilumos energiją skaičiuojami remiantis šio įvadinio skaitiklio parodymais. Kadangi atsakovas už jam patiektą šilumos energiją pilnai neatsiskaitė, todėl darytina išvada, kad jis netinkamai vykdė teisės aktų nustatytą pareigą mokėti už suvartotą energiją.

18. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2018-01-31 susidariusią 6771,65 eurų skolą už kavinės patalpas, taip pat 5077,89 EUR skolą už parduotuvės patalpas. Atsakovas iš esmės neigė savo įsiskolinimą, dėl to, kad jam ieškovo paslaugos nebuvo teikiamos, tačiau ieškovo pateiktų paskaičiavimų neginčijo. Teismas, atsižvelgdamas į nutarties 15 punkte nustatytas aplinkybes, daro išvada, jog ieškinys yra įrodytas 6771,65 Eur dalyje dėl Objekto-1 ir 200,99 Eur dalyje dėl Objekto-2. Kadangi atsakovas nevykdė prievolės atsiskaityti su ieškovu už suteiktą šilumos energiją, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškinyje nurodytą įsiskolinimą tenkintinas 6972,64 EUR dalyje (CK 6.1, 6.38, 6.245 straipsniai).

19. CK 6.261 straipsnis numato, jog skolininkas praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato 5 procentų dydžio metines palūkanas tarp fizinių asmenų, jeigu sutartis nenustato kitokio dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2018-02-26 288,46 EUR palūkanų.

20. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 7261,10 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

22. Bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme ieškovas patyrė 281,16 EUR bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 276,00 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų, viso 557,16 EUR. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovo ieškinys patenkintas 61 proc. dalyje, todėl ieškovo patirtos išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti dalyje.

Priteisti ieškovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 6972,64 EUR skolą, 288,46 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (7261,10 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 339,87 EUR bylinėjimosi išlaidas.