Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2022 m. liepos 26 d. paduotu atsakovo R. J. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 26 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 26 d. nutarties, priimtos civilinėje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymo ir investicijų grupė“ ieškinį atsakovui dėl negrąžintos paskolos priteisimo, tretieji asmenys R. G. K., uždaroji akcinė bendrovė „RGK Invest“ ir uždaroji akcinė bendrovė „OMINA BONA“. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. galutinis sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteista 50 000 Eur negrąžintos paskolos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (50 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas susijusias su novacijos instituto esme, jos atsiradimo pagrindais, trečiojo asmens teise įvykdyti prievolę už skolininką, skolininko teise įvykdyti prievolę kitam asmeniui nei kreditorius, kai pagal prievolės esmę ir susitarimą toks įvykdymas kreditoriui yra priimtinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.44 straipsnio 2 dalis, 6.45 straipsnio 1 dalis, 6.50, 6.141 straipsniai). Šalys susitarė, kad UAB „Omina Bona“, kurios vienintelis akcininkas yra atsakovas, parduodamų ieškovės akcijų kaina pirkėjui UAB „RGK Invest“, kurios vienintelis akcininkas yra tretysis asmuo R. G. K., bus mažinama įskaitant tiek R. G. K. asmenines lėšas, tiek ir bendrovių lėšas į Kauko projektą, ko pasekoje atsakovui suteikta ginčo 50 000 Eur paskola buvo įskaityta į Kauko projektui investuotas lėšas ir tokiu būdu grąžinta per bendrovių 2019 m. gegužės 31 d. sudarytą UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ akcijų pirkimo – pardavimo sandorį sumažinant parduodamų akcijų kainą. Toks susitarimas atitinka sutarčių laisvės principą, teisinį reglamentavimą. Teismai taip pat netinkamai aiškino ir taikė CK 1.102, 2.34, 2.48 straipsnius, absoliučiai atribodami vienintelį akcininką ir jo valdomą bendrovę, paneigdami bendrovės kaip turto, turtinių teisių, patenkančių į akcininko viso turto masę, prasmę, akcininkui akcijų suteikiamas teises. Teismai sprendė ginčą formaliai, ieškinį tenkino tuo pagrindu, kad nebuvo reikalavimo perleidimo sutarties, pagal kurią UAB „RGK Invest“ būtų įgijusi 50 000 Eur reikalavimo teisę į UAB „Omina Bona“, kylantį iš 2016 m. vasario 3 d. paskolos sutarties, o atsakovo skolos perkėlimas jo vadovaujamai bendrovei UAB „Omina Bona“ galimas esant kreditoriaus, t. y. trečiojo asmens R. G. K., sutikimui. Tačiau šiuo atveju atsakovas ir trečiasis asmuo savo valdomas bendroves naudojo visų tarpusavio įsipareigojimų įvykdymui (įskaitymui) ir sudengimui, o minėta situacija susiklostė būtent fiziniams asmenims atsidalijant jų valdomas bendroves ir bendrai valdomus verslus. Todėl būtent bendrovės UAB „Omina Bona“ ir UAB „RGK Invest“ galėjo būti ir buvo naudojamos kaip turtiniai kompleksai visų bendrų prievolių įvykdymui ir gavimui. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 1.93 straipsnio nuostatas, nepagrįstai laikydami sandorio rašytinės formos nesilaikymą pakankamu pagrindu ignoruoti vykusius susitarimus, kurių egzistavimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Teismai taip pat pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008, 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010, 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014), suteikdami galią trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimams, ignoruodami dalį įrodymų ir liudytojų parodymų, dėl jų net nepasisakydami motyvuojamoje teismų sprendimų dalyje.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Kadangi žyminio mokesčio grąžinimo klausimas išspręstas ankstesne (2022 m. birželio 28 d.) atrankos kolegijos nutartimi, šis klausimas pakartotinai nespręstinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.