- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- e2A-432-912/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00015-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė, Tomas Venckus
- Atsakovas
- E. V., D. V.
- Ieškovas
- I. P., K. P.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovų E. V. ir D. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. P. ir K. P. ieškinį atsakovams E. V. ir D. V. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bei vykdomojo įrašo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai I. P. ir K. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti negaliojančiais: 2014 m. gruodžio 13 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (252 000 Eur) ir šio vekselio pagrindu atliktą Panevėžio miesto 9–ojo notaro biuro notarės 2024 m. gruodžio 20 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 9784).
2. Ieškovai nurodė, kad iki 2023 m. kovo 5 d. nebuvo girdėję apie atsakovus E. V. ar jos sutuoktinį D. V.. Šie asmenys nebuvo nei svečiuose, nei bet kur kitur susitikę su ieškovais. Apie juos V. P., ieškovės vyras bei ieškovo tėvas, niekada nieko neminėjo. Po netikėto nurodyto asmens nusižudymo 2023 m. balandžio 2 d. prie jų namų (duomenys neskelbtini) vartų atvažiavo atsakovai. Jų automobilyje susitiko šie asmenys: atsakovai, ieškovė ir jos duktė su sutuoktiniu G. J. ir L. J.. Atsakovas paaiškino, kad jis yra V. P. draugas. V. P. jam skolingas, jis turi 2022–2023 metais skolininko išrašytą vekselį, bet dėl teisinių dalykų (kad nereikėtų tvirtinti notarine tvarka), vekselyje nurodyti 2014–ieji metai. Ieškovai neturėjo galimybės įvertinti, ar V. P. paskolinti 2014 m. gruodžio 13 d. vekselyje nurodyti 252 000 Eur. Ieškovų manymu, 2014 m. gruodžio 13 d. vekselis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento. Paskolos grynaisiais pinigais perdavimo faktas grindžiamas tik atsakovų paaiškinimais ir V. P. patvirtinimu apie pinigų gavimą. Tokios didelės paskolos yra įforminamos sutartimis ir pinigai skolinami banko pavedimais, bet ne grynaisiais. Nėra viešos informacijos apie ta, kad atsakovas prekiauja statybinėmis medžiagomis. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl bendradarbiavimo su V. P. šiam įsigyjant statybines medžiagas kelia abejonių. Vekselyje nurodyta įvykdymo vieta taip pat kelia abejonių, nes atsakovas tik nuo 2016 m. liepos 18 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimu patenkino ieškinį: 1) pripažino negaliojančiu nuo išrašymo momento V. P. 2014 m. gruodžio 13 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (252 000 Eur) atsakovės E. V. naudai; 2) panaikino notarės R. R. 2024 m. gruodžio 20 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 9784) dėl 252 000 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pabaigos (2024 m. gruodžio 13 d.) iki visiško skolos išieškojimo solidariai iš V. P. įpėdinių K. P. ir I. P. vekselio turėtojos E. V. naudai.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai ginčija palikėjo V. P. sudarytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 252 000 Eur sumai dėl šio vekselio sudarymo laiko bei tvirtina, kad toks vekselis buvo sudarytas ne 2014 m. gruodžio 13 d., kaip nurodyta vekselyje, o vėliau, dėl ko jam buvo reikalinga notarinė forma, o šios formos nesilaikymas daro vekselį negaliojantį. Tokiam reikalavimui pagrįsti ieškovai iš esmės pateikė tik vieną įrodymą – garso įrašo tarp V. P. ir D. V. kopiją, kuri, ieškovų tvirtinimu, buvo padaryta tuo metu, kai D. V. reikalavo sumokėti skolą iš ieškovės I. P. bei įjungė paklausyti įrašyto V. P. ir D. V. pokalbio.
5. Iš į bylą pateikto garso įrašo teismas pažymėjo, kad V. P. ir atsakovą siejo paskolos santykiai. Skolos faktą pripažino ieškovė 2023 m. balandžio 5 d. pranešime nurodžiusi, kad yra informuota apie sutuoktinio skolas pagal paprastus neprotestuotinus vekselius, išduotus atsakovei, ir įsipareigoja iki 2023 m. liepos 31 d. grąžinti 179 300 Eur. Skolos faktą patvirtina ir atsakovų paaiškinimai bei ieškovų pateikto atsakovo ir V. P. pokalbio įrašo turinys. Įraše girdima, kaip V. P. nurodo, kad „girdi, parduosiu, iškart va, iškart va tą va sutvarkau, iškart tau čiau <...>“. Antstolio A. B. 2025 m. gegužės 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas nelaikė oficialiu rašytiniu įrodymu, nes jis surašytas ne teismo pavedimu, o kalbančių asmenų tapatybė, pokalbio laikas nustatyti pagal ieškovės paaiškinimus. Nėra galimybės patikrinti garso įrašo įrašymo aplinkybių, nes ieškovų pateiktas įrašas yra įrašas, padarytas klausant ir įrašant atsakovo D. V. jau padaryto garso įrašą. Bylos šalys pripažino tokio pokalbio ir garso įrašo turinį, jo įrašymo laiką (2022 metai), todėl teismas antstolio protokolą vertino kartu su kitais bylos įrodymais. Teismas nusprendė, kad V. P. neinformavo sutuoktinės apie savo įsipareigojimus. Pokalbyje nuskamba frazė, kad skola jau yra surašyta. Vis dėlto iš pokalbio negalima suprasti, kad kalbama būtent apie ginčo vekselį, nors pokalbyje paminėti skaičiai atitinka vekselyje nurodytą sumą. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. P. ir atsakovas 2022 metais susitiko, aptarė skolas, apskaičiavo jų dydį ir surašė dokumentą.
6. Teismas padarė išvadą, kad tuo metu ir buvo surašytas ginčo vekselis. Atsakovo diktuotų žodžių ir ginčo vekselio turinys sutampa. Atsakovo teiginius, kad pokalbio turinys patvirtina ne vekselio surašymo aplinkybes, bet tai, kad skolininkui V. P. padiktuotas jau 2014 metais surašytas vekselis, įvertino kaip gynybinę versiją. Tik persirašant vekselio tekstą, nebūtų būtinybės klausti, kur rašyti, ar teisingai rašo. Atsakovui, kuris diktavo vekselio tekstą, nebūtų priežasties nurodyti, kurioje konkrečioje vietoje yra brūkšnys, žymintis V. P. parašo vietą, ir kurioje eilutėje rašomas V. P. vardas. Atsakovas klausė „šiandien dvylikta ar trylikta?“. Įvertinęs girdimą veikiančio radijo turinį, teismas padarė išvadą, kad tuomet išties galėjo būti gruodžio 12 ar 13 diena. Tuo metu radijo eteryje skambėjo pranešimai, susiję su Kalėdiniais renginiais. Tam, kad praneštų žmonai apie skolą pagal vekselį, nereikia perrašyti vekselio teksto su asmens kodais, gyvenamosiomis vietomis ir pinigų perdavimo vieta. Vekselį galima nufotografuoti arba nukopijuoti.
7. Atsakovai neįrodė, kad ginčo vekselis surašytas 2014 metais. Tuometinės deklaracijos apie atsakovų pajamas nepatvirtina, kad atsakovė disponavo lėšomis, kurių pakako suteikti paskolą V. P.. Atsakovui buvo naudinga 2022 metais pasirašytame vekselyje nurodyti 2014 metus, nes tais metais dar nebuvo reikalaujama notarinės vekselio patvirtinimo formos. Dėl to teismas nusprendė, kad yra pagrindas ginčo vekselį pripažinti negaliojančiu, nes nebuvo laikytasi privalomos notarinės formos. Vekselis surašytas vėliau negu 2014 metais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniame skunde atsakovai E. V. ir D. V. prašo priimti į bylą naujai pateikiamus įrodymus, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai nustatė bylos aplinkybes, todėl padarė neteisingas išvadas. Vertindamas byloje pateiktą garso įrašą, teismas nurodė, kad iš jo neįmanoma nustatyti kalbančių asmenų tapatybės, bet juo vadovavosi ir pripažino negaliojančiu ginčo vekselį. Ieškovė padarė atsakovo pateikto garso įrašo įrašą. Ji pokalbyje nedalyvavo ir nežino visų aplinkybių. Tik atsakovas gali paaiškinti garso įrašo aplinkybes. Atsakovai niekada neneigė, kad garso įrašo įrašas įrašytas 2022 metais. Atsakovas tiesiog perskaitė skolininkui vekselio tekstą iš telefone turėtos nuotraukos.
8.2. Teismui priėmus apskųstą sprendimą, atsakovas kreipėsi i? uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Psichologiniai sprendimai“. Teisės psichologijos specialisto S. A. išvadoje nurodyta, kad informacija buvo diktuojama iš šablono. Skolininkas ginčo vekselyje ranka įrašė įrašą ir patvirtino, jog gavo pinigus. Būtent ieškovai turėjo įrodyti, kad skolininkas negavo pinigų. Jie nepaneigė vekselyje skolininko ranka įrašyto įrašo.
8.3. Nors teismas konstatavo, kad atsakovės pajamos buvo nepakankamos vekselyje nurodytai sumai paskolinti, bet atsakovai aiškiai nurodė, jog skolininkui 252 000 Eur paskolino iš abiejų atsakovų anksčiau bei kitų asmenų pasiskolintų turėtų lėšų.
Atsiliepimas
9. Ieškovai I. P. ir K. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, netenkinti atsakovų prašymo ir nepriimti naujų įrodymų, apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Ieškinys įrodytas, nes atsakovas pripažino, kad vekselis surašytas ne 2014 metais. Atsakovas, 2023 m. balandžio mėn., atvykęs pas ieškovę I. P. ir parodęs ginčo vekselį, dalyvaujant G. J. Ir L. J., pripažino, kad vekselis surašytas neseniai, o jame nurodyta 2014 metų data dėl teisinių dalykų. Pažymėtina, kad atsakovai buvo įpareigoti pateikti garso įrašo originalą, bet jo nepateikė ir prisiėmė neigiamo sprendimo riziką.
9.2. Skolininkas ir atsakovas susitarė surašyti raštelį, užfiksuoti skolą, o vėliau susiskaičiuoti likusias sumas. V. P. automobilio gedimas, apie kurį kalbama garso įraše, ir jo remontas Krekenavoje patvirtina, kad įrašas darytas 2022 m. lapkričio mėn. Automobilio remontą 2022 metais posėdžio metu patvirtino ieškovas K. P..
9.3. Žinant, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. privalomas notarinis vekselio tvirtinimas, siekiant išvengti notarinio vekselio tvirtinimo, vekselyje buvo nurodyta žinomai neteisinga data, nurodant 2014 metus. Akivaizdu ir tai, kad notaras būtų pranešęs apie sandorį V. P. sutuoktinei, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (dėl didelės vertės sandorio), o tai atsakovams buvo nereikalinga, todėl 2022 metais buvo nuspręsta dokumentą suklastoti.
9.4. Nors apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jų turtinę padėtį, bet nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių, jog jie disponavo reikiamomis lėšomis grynaisiais pinigais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių
10. Byloje nustatyta, kad paprastasis neprotestuotinas vekselis išrašytas dėl 252 000 Eur skolos. Vekselio surašymo vieta nurodoma (duomenys neskelbtini), išrašymo data – 2014 m. gruodžio 13 d. Nurodyta, kad pagal šį vekselį iki 2024 m. gruodžio 13 d. skolininkas V. P. privalo sumokėti E. V. 252 000 Eur. Nurodoma, kad pinigus skolininkas gavo, matomas jo parašas. Mokėjimo vieta (duomenys neskelbtini). Skolininko gyvenamoji vieta vekselyje nurodyta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6).
11. (Duomenys neskelbtini) skolininkas V. P. mirė (1 t., b. l. 8). Iš antstolės J. B. 2024 m. kovo 5 d. paveldimo turto apyrašo matyti, kad palikėjo V. P. palikimą priėmė įpėdiniai ieškovai. Į paveldimo turto apyrašą neįtrauktas atsakovės E. V. reikalavimas pagal 2014 m. gruodžio 13 d. vekselį (1 t., b. l. 8–11). Paveldėjimo teisės liudijimas ieškovams išduotas 2024 m. birželio 14 d. (1 t., b. l. 18–47). Iš notarės 2024 m. gruodžio 20 d. vykdomojo įrašo matyti, kad juo nutarta išieškoti solidariai iš ieškovų vekselio turėtojos (atsakovės) naudai 252 000 Eur ir 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamomis nuo mokėjimo termino pabaigos (2024 m. gruodžio 13 d.) iki visiško skolos išieškojimo (1 t., b. l. 7).
12. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties matyti, kad ja patenkintas pareiškėjos E. V. (atsakovės nagrinėjamoje byloje) prašymas ir šiai kreditorei atnaujintas reikalavimams suinteresuotiems asmenims V. P. įpėdiniams (ieškovams nagrinėjamoje byloje) pareikšti (civilinė byla Nr. e2YT-21506-600/2024). Teismas nurodė, kad I. P. dar gerokai prieš palikimo atsiradimo momentą buvo informuota bei žinojo apie sutuoktinio įsipareigojimus pareiškėjai (I. P. 2023 m. balandžio 5 d. pranešimas pareiškėjai) (1 t., b. l. 88–94). Iš ieškovės 2023 m. balandžio 5 d. pranešimo atsakovei matyti, kad ji yra informuota apie sutuoktinio V. P. skolas pagal paprastus neprotestuotinus vekselius, išduotus atsakovei, ir įsipareigoja iki 2023 m. liepos 31 d. grąžinti 179 300 Eur (1 t., b. l. 118).
13. Iš atsakovės 2013 ir 2014 metų metinių pajamų deklaracijų matyti, kad ji 2013 metais gavo 35 655,36 Lt pajamų, susijusių su darbo santykiais, o 2014 metais – 71 160, 01 Lt (1 t., b. l. 165, 168). Iš ieškovų pateikto antstolio A. B. 2025 m. gegužės 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstolis vykdė ieškovės pavedimą ir užfiksavo garso įrašo, įrašyto 2023 m. gegužės 2 d., įrašo, kuriame užfiksuotas V. P. ir atsakovo pokalbis (1 t., b. l. 46–49).
Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje yra įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai pats teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
15. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad ieškovų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra motyvuotas, jame nenurodytas nė vienas argumentas, kodėl, jų manymu, žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Antra, savo pozicijas tiek dėl ginčo esmės, tiek dėl jo priimto teismo sprendimo šalys turėjo galimybę išdėstyti (ir yra išdėsčiusios) apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį. Byloje esančių įrodymų pakanka apskųsto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama paruošiamųjų dokumentų būdu, o ieškovai nenurodė, kokias kitas aplinkybes, nei jau buvo išdėstę pirmosios instancijos teismui, o vėliau ir apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, jie galėtų nurodyti teikdami žodinius paaiškinimus. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamos bylos nėra tikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl prašymo priimti naujus įrodymus
16. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantai pateikė tokius naujus įrodymus: UAB „Psichologiniai sprendimai“ 2025 m. birželio 30 d. išvadą; antstolio A. B. 2025 m. liepos 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą; 2006 m. gruodžio 28 d. bei 2007 m. rugpjūčio 24 d. sutartis; skolos raštelius su metinėmis pajamų deklaracijomis. Apeliantai nurodė, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą ir nusprendus, jog apeliantai negalėjo disponuoti vekselyje nurodyto dydžio lėšomis. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas padiktavo vekselio tekstą.
17. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. spalio 10 d. gautas apeliantų prašymas priimti tokius naujus įrodymus: UAB „Kompeta“ 2025 m. spalio 6 d. defektinį aktą; notarės pažymą; medicininius išrašus. Atsakovai nurodė, kad defektinis aktas patvirtina, jog apelianto telefonas, kuriame buvo garso įrašo originalas, buvo sugedęs, todėl jis negalėjo jo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantas 2025 m. liepos 29 d. pateko į eismo įvykį, susižalojo, todėl neturėjo galimybės anksčiau pateikti papildomus įrodymus. Apeliantai 2025 m. spalio 14 d. prašyme priimti papildomus įrodymus nurodė, kad pinigų priėmimo kvitas patvirtina, jog apmokėta už specialisto išvados parengimą.
18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19, 20 punktai).
19. Pagrindinis įrodinėjimo procesas, t. y. įrodymų rinkimas, jų teikimas į bylą ir vertinimas, vyksta pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotos apeliacijos modelį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų savo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, ar nepadarė kitų įrodinėjimo taisyklių klaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022, 24 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos duomenimis, vertina, kad 2006 m. gruodžio 28 d. bei 2007 m. rugpjūčio 24 d. sutartys; skolos rašteliai su metinėmis pajamų deklaracijomis galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Argumentus apie tai, kad būtinybė pateikti nurodytus įrodymus atsirado tik priėmus apskųstą sprendimą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, nes abejones apie apeliantų turėtas lėšas ieškovai iškėlė dar pirmosios instancijos teisme. Šalys, būdamos suinteresuotomis pagrįsti jų įrodinėjamas aplinkybes, visus ginčui teisingai ir operatyviai išnagrinėti reikšmės turinčius įrodymus turėjo ir galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Pasisakydama dėl kitų, pateiktų naujų dokumentų, teisėjų kolegijos akcentuoja, kad naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka stadijoje nepagrįstas objektyviomis priežastimis. Negalima daryti išvados, jog galimybė ir būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik apeliacinės instancijos teisme. Dėl to pateikti nauji įrodymai nepriimami.
Dėl vekselio negaliojimo
21. Ginčas byloje kilo dėl vekselio formos atitikimo įstatymų reikalavimams. Ieškovų teigimu, ginčo vekselis išduotas pažeidžiant jo formos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio 2 dalyje, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsniu, pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento. Teisėjų kolegija pažymi, kad sandorio forma – tai sandorį sudarančių šalių valios išraiška tam tikru būdu. Įstatymo nustatytus reikalavimus sandorio formai lemia sandorio sudėtingumas, reikšmė, sandorio dalyko pobūdis. Priklausomai nuo sudėtingumo ir kitų aptartų kriterijų, sandoriai sudaromi konkliudentiniais veiksmais, žodžiu ar paprasta rašytine forma (CK 1.71–1.73 straipsniai), o įstatymo nustatytais atvejais – notarine forma (CK 1.74 straipsnis). Sandorių, kuriems nenustatyta privalomo notarinio tvirtinimo, formos nesilaikymas nedaro jų negaliojančių, išskyrus atvejus, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis) bei sukuria tam tikrus šalių siekiamus teisinius padarinius ir tik kilus ginčui pasunkina tokio sandorio sudarymo ar jo vykdymo fakto įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), o įstatymo nustatytos notarinės formos nesilaikymas visais atvejais daro sandorį negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).
22. Tiek CK 1.105 straipsnio 5 dalyje, tiek ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalies nuostata įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. gruodžio 13 d paprastąjį neprotestuotiną vekselį (252 000 Eur) pripažino negaliojančiu nustatęs, kad jo surašymo data buvo vėlesnė negu 2014 metai. Apeliantai, nesutikdami su apskųstu sprendimu, nurodė, kad kaip prieštaringą įvertino byloje pateiktą garso įrašą (nustatė, jog iš įrašo neįmanoma nustatyti kalbančiųjų tapatybės), bet vis tiek vadovavosi aptariamu įrašu ir ginčo vekselį pripažino negaliojančiu. Vis tik, apeliantų manymu, tinkamai interpretuoti garso įrašą gali tik apeliantas, kaip užfiksuoto pokalbio dalyvis.
23. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė įrodymų, o tai reiškia nenuginčijo, kad garso įraše yra užfiksuotas jo ir V. P. pokalbis. Nors pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nurodė, kad garso įraše kalbančių tapatybė, pokalbio laikas yra nustatyti pagal ieškovės paaiškinimus ir nėra galimybės patikrinti garso įrašo įrašymo aplinkybių, bet jai tą pokalbį įsirašyti pateikė pats apeliantas. Antra, jis byloje neginčijo, kad įraše girdimas jo pokalbis su V. P.. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas turėjo teisingai aptariamą įrašą įvertino kartu su kitais įrodymais. Juolab kad teismas pripažino, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neturi padidintos įrodomosios galios, o turi būti įvertintas atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą.
24. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Pažymėtina, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog apeliantas nurodė, kad vekselis yra pasirašytas neseniai, bet, siekiant išvengti teisinių pasekmių, jame nurodyti 2014 metai. Apeliaciniame skunde nepaneigiama aplinkybė dėl V. P. automobilio remonto, kuris, anot apklausto liudytojo, įvyko 2022 m. lapkričio mėn. Aptariama aplinkybė užfiksuota apelianto ir V. P. pokalbio garso įraše. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pokalbis galėjo vykti lapkričio mėnesį, kadangi fone girdisi pranešimai, susiję su Kalėdiniais renginiais. Sunkiai įtikinama yra versija, kad V. P. ir apeliantas susitiko 2022 m. lapkričio mėn. vien tik tam, jog perrašytų jau išduoto ir pasirašyto vekselio tekstą. Tam, kad skolos faktas būtų paviešintas V. P. sutuoktinei (ieškovei), nebūtų reikėję diktuoti privalomų vekselio rekvizitų, bet būtų pakakę nufotografuoti arba nukopijuoti vekselį. Nors apeliantai teigia, kad vekselis surašytas 2014 metais, bet nepaaiškina, kodėl jie nesikreipė dėl skolos iš skolininko V. P. išieškojimo iki vekselio galiojimo pabaigos. Taigi, apeliantai ĮPVĮ nustatyta tvarka nepasinaudojo vekseliu. Dėl to jie kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl termino kreditorės reikalavimui pateikti atnaujinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi nurodytą terminą apeliantei atnaujino (civilinė byla Nr. e2YT-21506-600/2024). Nurodytos aplinkybės taip pat teikia pagrindą abejoti vekselio data.
25. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Tai reiškia, kad apeliantų pateiktas dokumentas negali būti pripažįstamas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, ir jam netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt. Nagrinėjamoje byloje reikšminga tai, kad apklausti liudytojai patvirtino supratę, jog apeliantą ir skolininką V. P. siejo paskolos teisiniai santykiai. Tačiau apeliantai neįrodė, kad ginčo vekselis patvirtina būtent jame įrašytą skolos dydį – 252 000 Eur. Iš byloje esančių įrodymų konstatuotina, kad apeliantai nepagrindė galėję skolininkui V. P. 2022 metais paskolinti vekselyje įrašytą sumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nurodyta apskųsto teismo sprendimo dalimi. Pažymėtina, kad 2013 metais apeliantė gavo 35 655,36 Lt (10 327 Eur), o 2014 metais – 71 160, 01 Lt (20 609 Eur) su darbo santykiais susijusių pajamų.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
26. Apibendrindama visa tai, kas pirmiau šioje nutartyje išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ir išaiškino materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuotas sandorio negaliojimas, kai jis sudarytas nesilaikant įstatyme numatytos formos. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.
27. Atsakovų apeliacinis skundas atmestas, todėl jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų. Dėl to teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jiems iš atsakovų priteisimo. Taip pat atsižvelgusi į tai, kad nepriėmė į bylą pateiktų naujų įrodymų, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė pagrindo atskirąja nutartimi kreiptis į prokurorą ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą prašomu klausimu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.