Kauno apylinkės teismo sprendimas

Civilinės bylos Nr. 2-1861-435/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20756-2013-6 (S) Procesinių sprendimų kategorija 116.1; 73.2.6..1

2014 m.Lapkričio 28 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant ieškovo UAB „ DK PZU Lietuva“ atstovui advokatui R. B., atsakovo UAB „Valdinta“ atstovui E. P. ir atsakovo UAB „Valdinta“ ir trečiojo asmens BUAB „Evekas“ atstovui advokatui P. V., nedalyvaujant trečiųjų asmenų Rosgosstrakh Ltd ir „Compesa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo“ atstovams viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „ DK PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Valdinta“ , tretieji asmenys BUAB „Evekas“ , Rosgosstrakh Ltd ir „Compesa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas“ atstovams dėl žalos priteisimo regreso tvarka, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Papildomai nurodė, kad šiuo atveju netaikytina Vokietijos (valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis) teisė, kuri numato vilkiko ir puspriekabės valdytojų civilinės atsakomybės draudikų atsakomybę po 50 proc. 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencija dėl eismo įvykiams taikytinos teisės ir CK 1.44 str. nagrinėjamu atveju netaikytini, kadangi ieškinio dalykas yra susijęs su transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties vykdymu, o ne su žalos atlyginimu dėl deliktinių teisinių santykių. CK 1.37 str. 6 d. nurodyta, jog draudimo sutartims taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, teisė. Transporto priemonės duomenys neskelbtini) ir jos puspriekabės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta Lietuvos teritorijoje veikiančių draudikų (ieškovo ir trečiojo asmens), todėl šalių santykiams yra taikytina Lietuvos teisė.

Tretysis asmuo Rosgosstrakh Ltd atsiliepimo į ieškinį nepateikė apie posėdžio vietą ir laiką pranešta (It. b.l.171, 173).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vilkiko MERCEDES BENZ 2541, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas (It. b.l.47) patvirtina tai, kad ši transporto priemonė priklauso UAB „Evekas“. 2012-06-29 Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr.8404558 (It. b. l.9,10) ir draudimo sutarties liudijimas LT/AYA Nr. 8594767(It. b.l.11) patvirtina tai, kad atsakovas 2012-06-29 apdraudė krovininį automobilį duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2012-07-02 iki 2013-01-01, sumokėdamas 557 Lt. draudimo įmoką. Draudimo sutarties 1.6 p. nurodyta, kad transporto priemonė bus naudojama tik Lietuvoje. Rosgosstrakh Ltd. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas RUS/010/03552296 (It. b.l.70-72) ir draudimo įmokos apmokėjimo dokumentas (It. b.l.73-74) patvirtina atsakovo nurodytą aplinkybę, kad duomenys neskelbtini)laikotarpiu nuo 2012-02-23 iki 2013-02-22 buvo draustas Rusijos Federacijoje įregistruotoje bendrovėje. Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis AMA/0327259, Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės orivalomojo draudimo sutarties liudijimas ir mokėjimo nurodymas (It. b.l. 78,79, 49) patvirtina tai, kad laikotarpiu nuo 2012-09-08 iki 2013-09-07 UAB „Evekas“ buvo apdraudęs puspriekabę duomenys neskelbtini), valstybinis numeris duomenys neskelbtini).

Ieškovo pateikti dokumentai (It. b.l.13, 14, 16-26, IIt. b.l.4-76) patvirtina, kad 2012-09-12 įvyko eismo įvykis Vokietijoje, kurio kaltininku pripažintas duomenys neskelbtini)vairuotojas ; paskaičiuota žala 31 192,70Lt. (9034,03 Eur), kurią ieškovas sumokėjo 2013-09-30.

2014-01-28 ieškovo raštas Kauno apylinkės teismui (It. b.l.55c) patvirtina tai, kad jeigu atsakovas būtų nurodęs, kad minėtą automobilį eksploatuos ne tik Lietuvoje, draudimo įmoka pagal draudimo sutartį būtų buvusi 4629Lt.

Pagal TPVCAPDĮ 2 str. 8 d. 1 p. transporto priemonės duomenys neskelbtini)įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kadangi Lietuvos Respublikoje ši transporto priemonė yra įregistruota. Todėl įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis turėjo būti sudaryta pagal TPVCAPDĮ reikalavimus įmonėje, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuri yra draudikų biuro narė (TPVCAPDĮ 2 str. 2 str. 9 d., 18 d., 41 str. 3 ir 8 dalys). Tokia įmonė turi būti įsteigta arba Lietuvoje, arba kitoje ES valstybėje narėje, arba gali būti Lietuvoje įsteigtas užsienio valstybės draudimo įmonės filialas. Taigi, atsižvelgiant į minėtas nuostatas, taip pat į TPVCAPDĮ 6 str. 4 ir 6 dalių nuostatas, atsakovas privalėjo sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį pagal TPVCAPDĮ nuostatas Lietuvos įregistruotoje draudimo įmonėje, esančioje Lietuvos draudikų biuro nare, tačiau ši transporto priemonė pagal bylos duomenis nebuvo tokiu būdu apdrausta, o transporto priemonės savininko sudaryta su Rusijos bendrove Rosgosstrach Ltd transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis neatitinka aukščiau minėtų reikalavimų, nes minėta Rusijos bendrovė neatitinka TPVCAPDĮ 2 str. 18 d. reikalavimų, dėl ko neturi teisės vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad transporto priemonė duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tik AB DK „PZU Lietuva“. Pažymėtina ir tai, kad Rusijos bendrovė Rosgosstrach Ltd neturėjo teisės išduoti „žaliosios kortelės“ atsakovui, nes tai prieštarauja ne tik TPVCAPDĮ aukščiau minėtoms nuostatoms, bet ir žaliosios kortelės taisyklėms.

Atsakovo argumentai, kad ieškovas be pagrindo išmokėjo dalį išmokos žalą administravusiai Vokietijos bendrovei, nes nepateikti objektyvūs įrodymai dėl žalos dydžio, atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje žala eismo įvykio metu padaryta ir sureguliuota kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Ieškovas pateikė paskaičiuotą žalą, jos sudedamąsias dalis ir rašytinius įrodymus, pagrindžiančius tokius paskaičiavimus.

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (LAT 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (LAT 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.) privalėjo įrodyti ieškovas (CPK 199 str.). Kadangi skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d., 6.270 str. 1 d.), tai ją paneigti privalėjo atsakovas. Atsakovas nepateikė priešingų, nustatytą žalos dydį paneigiančių duomenų ar pagrindžiančių įrodymų, t.y. nevykdė įstatyme nustatytos pareigos įrodyti savo atsikirtimus (CPK 178 str.). Tai, jog ekspertizėje (žalos sąmatoje) būtų nurodyti ne su įvykiu susijusios išlaidos, atsakovas neįrodė. Todėl teismas daro išvadą, jog ieškovo išmokėta draudimo išmoka yra pagrįsta įrodymais, kurie nenuginčyti, todėl yra teisinga ir pagrįsta.

Atsakovo argumentas dėl per didelių administravimo išlaidų atmestinas taip pat. Nors pareiga kompensuoti administravimo išlaidas atskirai neaptarta nei Taisyklėse, nei TPVCAPDĮ, tačiau šioje byloje atsakovas, pažeidęs sutarties sąlygas eksploatuoti transporto priemones tik Lietuvoje, jas eksploatavo užsienyje, kur padarė žalą ir dėl to ieškovas patyrė papildomų išlaidų, susijusių su žalos administravimu užsienyje, kas laikytina ieškovo žala (2013-05-30 Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-418-227/2013). Atsakovas nepateikė žalos administravimo dydį paneigiančių įrodymų, kas reiškia, jog žalos administravimo išlaidos taip pat nėra nuginčytos.

Automobilio (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta šią transporto priemonę eksploatuojant tik Lietuvos Respublikos teritorijoje (draudimo sutarties 1.6 punktas). Todėl atsakovas (draudėjas), prieš eksploatuodamas transporto priemonę MERCEDES BENZ už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, privalėjo apie tai informuoti ieškovą, o ieškovas, atsižvelgdamas į naujai išaiškėjusias aplinkybes, turėjo teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas ir apdrausti padidėjusią draudimo riziką (Draudimo sutarties sąlygų 36, 38, 39 p.). Tačiau atsakovas apie padidėjusią draudimo riziką ieškovo neinformavo, pažeidė sudarytos draudimo sutarties 1.6 p. bei Draudimo sutarties sąlygų 36, 38 p. Esant šiems pažeidimams, ieškovas įgijo regreso teisę dėl išmokėtos žalos dalies atlyginimo.

TPVCAPDĮ, atsižvelgiant į sutarties fiduciarinį pobūdį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę (TPDCAPDĮ 6 str. 3 d., Standartinių draudimo sutarties sąlygų 14 p.). Taip pat draudėjas sutarties galiojimo metu turi draudiką informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą. Pažymėtina, kad nukentėjusio asmens patirtos žalos visiško atlyginimo principas turi pirmenybę ir tais atvejais, kai draudėjas draudikui sudarant sutartį suteikė ne visą būtiną informaciją sutarčiai sudaryti (TPVCAPDĮ 16 str. 2 d.). Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų (TPVCAPDĮ 22 str. 2 d.). (2013-03-21 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013).

Atsakovas neginčijo, kad pasirašė sutartį, kurios 1.6. p. nurodyta, kad transporto priemonė bus naudojama tik Lietuvoje, kas reiškia, buvo susipažinęs su sutarties sąlygomis. Teismo nuomone, ieškovo parengtos draudimo sutarties nuostatos dėl draudimo sutarties apimties nėra dviprasmiškos, siurpriziškos ar prieštaringos, iš jų aišku, jog pagal šalių suderintą valią transporto priemonė galėjo būti eksploatuojama tik Lietuvoje.

TPVCAPDĮ 11 str. 4 d. nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Pagal Draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. 47 patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 26 p. draudimo įmoką apskaičiuoja draudikas; draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų. Taigi, šalių aptarti transporto priemonės eksploatavimo teritorijos apribojimai bei kiti įsipareigojimai ar papildomai pateikta informacija turi įtakos įmokos dydžiui, ir šiuo atveju, įmoka buvo apskaičiuota įvertinus ginčijamoje sutartyje nurodytas sutarties sąlygas.

Kadangi atsakovas eksploatavo transporto priemonę už Lietuvos ribų, nepranešė draudikui apie aplinkybes, kurios akivaizdžiai turi įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui, jos eksploatavimo metu Vokietijoje įvyko įvykis, kurio metu buvo padaryta žala, draudikas išmokėjo draudimo išmoką, kas reiškia, kad šalių sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikė draudimo apsaugą ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užtikrino per eismo įvykį Vokietijoje nukentėjusio asmens teisę į patirtos žalos atlyginimą, konstatuotina, kad ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas išmokėtų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos (Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punktas).

Kaip nurodė Panevėžio apygardos teismas savo 2013-05-30 nutartyje Nr. 2A-418-227/2013, draudimo rizika transporto priemonę eksploatuojant tik Lietuvos teritorijoje ir ją eksploatuojant kitose valstybėse, negali būti vertinama kaip tapati. Keliaujant po užsienio šalis neabejotinai atsiranda: 1) didesnė tikimybė įvykti eismo įvykiui: skirtingose šalyse galioja skirtingos kelių eismo taisyklės; vairuojant transporto priemones nepažįstamose vietovėse, dairantis į šalis ir siekiant išsiaiškinti, kur važiuoti toliau, sumažėja vairuotojų atidumas, koncentravimasis į kelio aplinką ir 2) nustatytas didesnis žalos dydis kitose valstybėse sukeltų eismo įvykių nei Lietuvoje, o už žalą, padarytą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudikas moka išmoką pagal tos valstybės teisės aktuose nustatytas draudimo sumas - TPVCAPDĮ 13 str. 2 d.

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Draudiko reikalaujamas grąžinti išmokėtos sumos ar jos dalies dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

Šioje byloje nustatant ieškovui grąžintinos sumos dydį svarbu yra ir tai, kad ginčo šalys yra juridiniai asmenys, vienam jų (ieškovui) draudimas yra įprasta komercinė veikla, o kitam (atsakovui) – bendrovės pagrindinė veiklos kryptis – automobilių ir įvairių krovinių pervežimai tarptautiniais ir vietiniais maršrutais, Europoje, Rusijoje, NVS šalyse., bendrovė ekspedijavimo veikla užsiima nuo 2000 metų. Todėl šalims, kaip profesionaliems verslininkams, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, kas reiškia, jog jiems yra (turi būti) žinomi šios rūšies draudimo tikslas ir ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos (neprieštaraujančios imperatyviosioms įstatymo nuostatoms).

Pažymėtina, kad svarbus ir gintinas, priteisiant kompensavimo išlaidų dalį, draudiko interesas priklausomai nuo sutartos su draudėju draudiminės apsaugos ribų gauti draudimo įmokas, taip garantuojant draudikų stabilią finansinę būklę, užtikrinančią efektyvią draudimo apsaugos teikimą. Tai atitinka ir draudėjo interesus, nes draudėjas užsiima krovinių pervežimu, kas neretai susiję su nuostoliais dėl eismo įvykių, kaip šios bylos atveju, transporto priemonių gedimo, krovinių arba kitokio turto žuvimo ar sugadinimo.

Esant tokioms aplinkybėms ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Vadovaujantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovo priteistinos 6 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš atsakovo ieškovui priteistina 468,00 Lt (135, 54 Eur) sumokėto žyminio mokesčio (It.. b.l.8), 803,20 Lt. vertimo išlaidų (235,52 Eur) (LR CPK 88 str. 1d. 9p.) (It. b.l.27, 28, IIt. b.l.81,82), 2879,80 Lt. ( 834,05 Eur) išlaidos advokato pagalbai (It. b.l.109-110)(LR CPK 98 str.), bei valstybei – 120,94 Lt. (35,03 Eur) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1d. 3p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“, į.k. 110057869, Konstitucijos pr.7, Vilnius iš atsakovo UAB „Valdinta“, į.k. 135613626, Taikos pr. 157, Kaune 15 596,35 Lt (penkiolika tūkstančių penkis šimtus devyniasdešimt šešis Lt. 35 ct.) (4517,02 Eur) žalos atlyginimo, 6 (šešis) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013-12-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 468,00 Lt ( keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis Lt.) (135, 54 Eur) sumokėto žyminio mokesčio, 803,20 Lt. (aštuonis šimtus tris Lt. 20 ct) (235,52 Eur) vertimo išlaidų ir 2879,80 Lt. ( du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis Lt. 80ct) ( 834,05 Eur) turėtų atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Valdinta“, į.k. 135613626, Taikos pr. 157, Kaune valstybės naudai - 120,94 Lt. ( vieną šimtą dvidešimt Lt. 94 ct) (35,03 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, AB “Swedbank”, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno Apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.