Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „Valdinta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1861-435/2014 pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Valdinta“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys BUAB „Evekas“, Rosgosstrakh Ltd ir „Compesa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (CPK 370 str. 2 d.), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 str. 2 d.). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 str. 3 d. nustatyta tvarka - apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 str. 2 d.), taip pat bylos dalyviams išsiunčiant pranešimus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Byloje nustatyta, jog 2014-11-28 Kauno apylinkės teisme buvo priimtas teismo sprendimas (t. 2, b. l. 86-92), kuriuo ieškinys patenkintas, ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovo UAB „Valdinta“ priteista 15 596,35 Lt (4 517,02 Eur) žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2013-12-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 468 Lt (135,54 Eur) žyminio mokesčio, 803,20 Lt (235,52 Eur) vertimo išlaidų ir 2 879,80 Lt (834,05 Eur) atstovavimo išlaidų, valstybei iš atsakovo UAB „Valdinta“ priteista 120,94 Lt (35,03 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimas nebuvo skųstas apeliacine tvarka, 2015-06-25 teisme gautas atsakovo prašymas atnaujinti procesą byloje (t. 2, b. l. 114-117), procesą prašoma atnaujinti CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.

Asmuo prašymą dėl proceso atnaujinimo turi pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį teikiantis asmuo sužinojo, ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str.). Pareiškėjas nurodė, jog vadovaujasi 2015-03-26 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudiciniu sprendimu ir 2015-05-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015. Susipažinęs su teismų išaiškinimais, pareiškėjas 2015-06-25 kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo (t. 2, b. l. 114-117), todėl terminas prašymui paduoti nepraleistas.

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02).

Pareiškėjas prašymą grindžia CPK 366 str. 1 d. 9 p., kai padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. UAB „Valdinta“ nurodė, jog teismas neteisingai aiškino TPVCAPDĮ 10 str. 1 d., kuri numato, jog įprastinė ar pasienio draudimo sutartis, sumokėjus vieną (bendrą) draudimo įmoką, visą draudimo sutarties galiojimo terminą, įskaitant bet kurį laikotarpį, kai draudimo sutarties galiojimo metu transporto priemonė yra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, suteikia kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos Europos Sąjungos valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai, arba draudimo apsaugą pagal šį įstatymą, jei ši apsauga yra didesnė. Įprastinė draudimo sutartis, pagal kurią išduota žalioji kortelė, taip pat suteikia draudimo apsaugą žaliojoje kortelėje nurodytose užsienio valstybėse.

Pažymėtina, kad prašyme atnaujinti procesą pareiškėjo nurodyti argumentai leidžia matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2014-11-28 sprendimo teisine argumentacija. Pateiktame prašyme pareiškėjas išdėstė savo samprotavimus ir išaiškinimus, kaip, jo nuomone, turėjo būti taikomos teisės normos konkrečiu atveju. Tačiau teisės normas Lietuvoje aiškina ir taiko ne byloje dalyvaujantys asmenys, o teismai. Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2014-11-28 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1861-435/2014, vadovavosi tuo metu aktualiais aukštesnės instancijos teismų teisės normų aiškinimais. Teisės teorijoje pripažįstama, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Teismas sprendžia, jog ši taisyklė turėtų būti taikoma ir šioje situacijoje, pasikeitusi teisės aiškinimo taisyklė neturėtų būti taikoma tiems teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimtos teisės aiškinimo taisyklės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013 yra išaiškinęs, kad faktinė aplinkybė, jog ieškovas išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, patvirtina, kad šalių sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikė draudimo apsaugą ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užtikrino per eismo įvykį Vokietijoje nukentėjusio asmens teisę į patirtos žalos atlyginimą. Taigi, vienas pagrindinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo instituto tikslų šiuo atveju buvo įgyvendintas. Ieškovas taikė draudimo apsaugą eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims (šiuo atveju – turto savininkui) ir išmokėjo draudimo išmoką, o iš atsakovo reikalauja grąžinti dalį draudimo išmokos remdamasis aplinkybe, kad atsakovas nevykdė draudimo sutartyje nustatytos pareigos informuoti ieškovą apie draudimo rizikos padidėjimą – transporto priemonės eksploatavimą už Lietuvos Respublikos ribų. Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 47 patvirtintose Standartinėse transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygose nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką šių sąlygų 38 punkte nustatyta tvarka (36 punktas); laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui (37 punktas); jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką (38 punktas); padidėjus draudimo rizikai, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką (39 punktas). Pagal Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintas Taisykles, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos (62.2 punktas). Teismas pažymi, kad šalių sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.6 punkte yra nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgus draudikas įvertino draudimo riziką ir apskaičiavo draudimo įmoką, taip pat informacija dėl draudėjo veiksmų draudimo rizikos padidėjimo atveju ir galimų teisinių padarinių. Ieškovas, šiuo atveju vertindamas draudimo riziką ir apskaičiuodamas draudimo įmoką, galėjo atsižvelgti ir pagrįstai atsižvelgė į atsakovo nurodytą aplinkybę dėl transporto priemonės eksploatavimo tik Lietuvoje, nes ši aplinkybė yra reikšminga draudimo rizikos įvertinimui ir draudimo įmokos nustatymui. Atsakovas, žinodamas aplinkybes, į kurias sudarant draudimo sutartį atsižvelgus draudikas įvertino draudimo riziką ir apskaičiavo draudimo įmoką, prieš apdraustąja transporto priemone vykdamas į kitas valstybes, privalėjo apie tai informuoti ieškovą, o ieškovas, atsižvelgdamas į padidėjusią draudimo riziką, galėjo reikalauti perskaičiuoti draudimo įmoką. Šalių sudarytos draudimo sutarties 1.6 punktas nereglamentuoja teritorijos, kurioje suteikiama draudimo apsauga, neriboja įprastinės draudimo sutarties (ir draudimo apsaugos) galiojimo teritorijos (priešingu atveju ieškovas nukentėjusiam asmeniui nebūtų išmokėjęs draudimo išmokos), neįpareigoja mokėti papildomos draudimo įmokos už civilinės atsakomybės draudimą kitose valstybėse, jo paskirtis yra kita. Šiame sutarties punkte išdėstytos sąlygos neprieštarauja imperatyviesiems TPVCAPDĮ ir kitų teisės aktų reikalavimams, pareiškėjo nurodomam TPVCAPDĮ 10 str. 1 d. Draudimo sutartis atitinka TPVCAPDĮ 10 str. 1 d. įtvirtintą imperatyvą, kad įprastinė ar pasienio draudimo sutartis suteikia draudimo apsaugą kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje (žaliojoje kortelėje nurodytose užsienio valstybėse) sumokėjus vieną (bendrą) draudimo įmoką. Draudimo įmokos perskaičiavimas (padidėjimas), kai transporto priemonė eksploatuojama ir kitose valstybėse, vertintinas ne kaip TPVCAPDĮ 10 str. 1 d. nurodytos nuostatos dėl vienos (bendros) draudimo įmokos pažeidimas, o kaip draudimo įmokos perskaičiavimas paaiškėjus naujoms aplinkybėms, turinčioms reikšmės draudimo rizikos vertinimui.

Teismas sprendžia, jog pareiškėjo UAB „Valdinta“ prašyme išdėstyti argumentai, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2014-11-28 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1861-435/2014, neteisingai aiškino TPVCAPDĮ 10 str. 1 d. ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, laikytini nepagrįstais. Be to, civilinę bylą pralaimėjusios šalies nesutikimas su teisiniais teismų argumentais yra tik subjektyvi sau palankia bylos baigtimi tiesiogiai suinteresuoto asmens nuomonė, kuri gali sudaryti apeliacinio arba kasacinio skundo faktinį pagrindą, tačiau negali būti proceso atnaujinimo baigtoje civilinėje byloje pagrindu. Vien ta aplinkybė, kad byloje dalyvavęs asmuo nesutinka su teismų argumentacija priimtuose sprendime ar nutartyje, negali būti pagrindu atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Esant nurodytoms aplinkybėms, procesą LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu atsisakytina atnaujinti (CPK 370 str. 3 d.).

Pareiškėjo UAB „Valdinta“ pareikšto prašymo pasėkoje prasidėjusio proceso metu ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ turėjo 154,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Netenkinus pareiškėjo UAB „Valdinta“ prašymo atnaujinti procesą, iš pareiškėjo priteistinos ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 str., 370 str. 3 d., teismas

nutaria:

pareiškėjo UAB „Valdinta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Iš pareiškėjo UAB „Valdinta“, į. k. 135613626, priteisti ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“, į. k. 110057869, 154,88 Eur (vieno šimto penkiasdešimt keturių eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.