- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- 2-3381-435/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19140-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Rimkevičienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Rimkevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. įstatyminės atstovės L. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo G. K. įstatyminė atstovė L. K. pateikė teismui pareiškimą (b.l. 36-38), kuriuo prašo atnaujinti trijų mėnesių terminą palikimui, kuris atsirado po V. K. mirties, priimti nepilnamečiam sūnui G. K., kaip praleistą dėl svarbių priežasčių bei išduoti teismo leidimą sūnaus G. K. vardu priimti po jo tėvo V. K. mirties atsiradusį palikimą, pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.
Pareiškime nurodė, kad 2013-07-06 J. K., Londone, mirė pareiškėjo G. K. tėvas V. K., kurio nuolatinė gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje. V. K. mirties data nurodyta 2013-07-06. Pirminį mirties registravimą atliko C. L. šiaurės dalies vyr. koroneris, tačiau įrašas Nr. 3248 apie V. K. mirties registravimą Lietuvos Respublikoje, Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje surašytame mirties liudijime padarytas 2013-10-18, tą dieną buvo išduotas ir mirties liudijimas. Mirties liudijimas AA Nr. 723133 yra pagrindinis dokumentas, kurį būtina pateikti kaip įrodymą apie V. K. mirties faktą ir palikimo atsiradimą. V. K. mirties liudijimą pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui, atsirado ne nuo V. K. mirties momento, kuris sutampa su palikimo atsiradimo laiku, o vėliau, kai buvo išduotas mirties liudijimas. Kai Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje buvo surašytas ir išduotas V. K. mirties liudijimas, jau buvo suėjęs CK 5.50 str. 3 d. nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. G. K. yra pirmos eilės įpėdinis po tėvo mirties, kitų pirmos eilės įpėdinių į V. K. palikimą nėra. Po palikėjo V. K. mirties skolinių įsipareigojimų nėra, o jo sąskaitoje banke Swedbank yra likęs piniginis indėlis ar kitokio statuso pozityvas nemažiau kaip 1000 Lt sumai. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b.l. 45), kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad būtų atnaujintas praleistas įstatymo numatytas terminas palikimui priimti bei būtų išduotas teismo leidimas L. K. savo sūnaus G. K. vardu priimti palikimą.
Pareiškimas tenkintinas. Pareiškėjo įstatyminė atstovė teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą ir išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą pratęsti ar nepratęsti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.
Motyvuojamoji dalis
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Trijų mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad V. K. mirė 2013-07-06, mirties vieta J. K.. Mirties liudijimas Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo išduotas 2013-10-18 (b.l. 6, 20). V. K. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Molėtų g. 4-1, Kauno m. (b.l. 7, 21). G. K., gim. 1998-07-26, yra nepilnametis V. K. sūnus (b.l. 8, 22). L. K. ir V. K. 1998-02-14 sudaryta santuoka buvo nutraukta 2002-09-24 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu (b.l. 9-11, 23-25). V. K. neturi savo vardu Lietuvos Respublikoje registruotu nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, tą patvirtina VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ pažymos (b.l. 13-14, 27-28). Kauno miesto 10-ojo notarų biuro pažyma dėl paveldėjimo bylos patvirtina, kad po V. K. mirties į notarų biurą įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 39).
Nepilnametis G. K. yra V. K. sūnus, todėl jis yra pirmos eilės įpėdinis po savo tėvo mirties (CK 5.11 straipsnio 1 d. 1 p.). L. K. yra nepilnamečio sūnaus atstovė pagal įstatymą, kuri gina sūnaus teises ir įstatymo saugomus interesus teisme (CPK 39 straipsnis). Nepilnamečio asmens teisių gynimas teisme nagrinėtinas ne tik individualaus bet ir viešojo intereso aspektu, įvertinant nepilnamečio asmens materialines gyvenimo sąlygas tam, kad atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nukentėtų nepilnamečio vaiko interesai, nes to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-258/2007; 2012-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-14/2012). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atnaujinus terminą palikimui priimti, bus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.
Visų šių aukščiau išvardintų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina pareiškėjo įstatyminės atstovės nurodomas aplinkybes - jog palikimo, atsiradusio po V. K. mirties, laiku nepriėmė dėl to, kad V. K. mirė 2013-07-06, ir pirminį mirties registravimą atliko C. L. šiaurės dalies vyr. koroneris, o V. K. mirties registravimą Lietuvos Respublikoje, Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyrius atliko tik 2013 m. spalio 18 d. (CPK 177 str.). Laikytina, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jis atnaujintinas (CK 5.57 str. 1 d., CPK 185 str.).
CK 3.188 straipsnio 1 dalis numato, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.
Palikėjo V. K. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą yra jo nepilnametis sūnus G. K., gimęs 1998-07-26. Nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė mama L. K. prašo teismo leisti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, todėl reikalingas teismo leidimas (CK 3.188 str. 1 d. 2 p., 5.11 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad palikimo priėmimas G. K. vardu pagerins jo turtinę padėtį, todėl prašymas tenkintinas ir teismo leidimas išduotinas (CPK 582 straipsnio 4 dalis, CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kadangi asmuo, priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu (CK 5.52 straipsnis), teismas, spręsdamas klausimus liečiančius nepilnamečių vaikų teises, turi vadovautis išimtinai vaikų interesais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikos apžvalgoje AC-35-1 „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“ nurodė, jog „tinkama praktika pripažintina teismų iniciatyva, sprendžiant klausimą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vardu išdavimo, nustatyti, kad palikimas priimtinas pagal antstolio sudarytą apyrašą. Sprendimą išduoti teismo leidimą priimti palikimą pagal apyrašą teismas gali priimti nepriklausomai nuo to, ar šis konkretus palikimo priėmimo būdas buvo nurodytas prašyme“.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, išduotinas teismo leidimas L. K. nepilnamečio sūnaus vardu priimti paveldėtą turtą pagal turto apyrašą (CK 5.53 straipsnis), kadangi palikimo pagal apyrašą priėmimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, nes įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjos skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 442 straipsnio 14 punktu, 443 straipsnio 5 dalimi, 290-291, 576-579, 582, straipsniais,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti. Atnaujinti L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymu nustatytą terminą nepilnamečio sūnaus G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2013-07-06, mirties.
Išduoti teismo leidimą L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2013-07-06, mirties, pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.
Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Nutarties dalis dėl teismo įsakymo išdavimo neskundžiama, tačiau ji įsiteisėja kartu su nutarties dalimi, kuria atnaujinamas terminas palikimui priimti.