Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algerdo Urbšio, Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. A. pripažintas kaltu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 214 straipsnį ir nuteistas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir D. K. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (trys) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, į bausmės trukmę įskaityta pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis. Bausmės pradžia D. K. A. skaičiuotina nuo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina D. K. A. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Nukentėjusios K. P. pareikštas 438,77 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir jai solidariai iš D. K. A., R. G. ir R. T. priteistas 438,77 eurų nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimui.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir R. G. bei R. T., tačiau jie apeliacinių skundų nepateikė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. K. A. nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 9 d., apie 04.15 val., (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) degalinės patalpose, su R. G. ir R. T., veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į pagalbines patalpas bei pagrobė degalinės operatorės K. P. rankinę – 50 litų (14,48 Eur) vertės su joje buvusiais daiktais: pinigine – 40 litų (11,58 Eur) vertės, 15 litų (4,34 Eur) monetomis, kosmetine su kosmetika – 300 litų (86,89 Eur) vertės, raktais nuo automobilio – 100 litų (28,96 Eur) vertės, 2 vnt. raktų nuo durų spynos – 30 litų (8,69 Eur) vertės, vaistais – 60 litų (17,38 Eur) vertės, mobilaus ryšio telefonu „Nokia“ – 50 litų (14,48 Eur) vertės, USB laidu – 10 litų (2,90 Eur) vertės, viso pagrobė svetimo turto už 655 litus (189,70 Eur), padarydamas K. P. 655 litų (189,70 Eur) turtinę žalą. Be to, D. K. A., R. G. ir R. T., veikdami bendrininkų grupėje, tuo pačiu metu ir vietoje, įsibrovė į pagalbines patalpas bei pagrobė degalinės operatorės K. P. rankinėje buvusius dokumentus: K. P. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), K. N. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. E 126439, operatorės K. P. antspaudą. Be to, D. K. A., R. G. ir R. T., veikdami bendrininkų grupėje, tuo pačiu metu ir vietoje, įsibrovė į pagalbines patalpas bei pagrobė degalinės operatorės K. P. rankinėje buvusius R. P. išduotą SEB banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), K. P. išduotą SEB banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), SEB banko elektroninės bankininkystės kortelę išduotą R. P., SEB banko elektroninės bankininkystės kortelę išduotą K. P.. Šiais savo veiksmais D. K. A., R. G., R. T. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnyje.Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad 2013 m. gruodžio 9 d. buvo (duomenys neskelbtini) degalinėje, bet nusikaltimo nepadarė. Nuteistasis net nežinojo, jog R. G. ir R. T. kažką pavogė. Teismo posėdyje prokurorė Raimonda Jačiauskienė prašė nuteistojo D. K. A. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėjas advokatas Arvydas Verpečinskas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nuteistojo D. K. A. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.Iš nuteistojo D. K. A. apeliacinio skundo matyti, jog jis neigia savo kaltę ir nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu. Šiame kontekste pažymima, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2010). Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įvertinęs įrodymus teismas daro išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug faktorių: įrodymų kiekis, rūšis, patikimumas ir pan. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. K. A. 2013 m. gruodžio 9 d. buvo (duomenys neskelbtini) degalinėje, bet nusikaltimo nepadarė, tačiau iš byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų matyti, kad D. K. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnyje. Jo kaltė įrodyta kaltinamojo R. T. parodymais, nukentėjusiosios K. P. parodymais, liudytojų R. P., S. K., G. B. parodymais, akistatos tarp G. B. ir D. K. A. protokolu, akistatos tarp R. T. ir D. K. A. protokolu, 2013 m. gruodžio 16 d. asmens parodymo iš nuotraukos protokolu, vaizdo įrašu iš degalinės ir kitais bylos duomenimis.Analizuojant aukščiau išdėstytus įrodymus pažymima, kad nors visų trijų nusikaltamų veikų padaryme dalyvavusių asmenų parodymai tarpusavyje buvo skirtingi, tačiau vienintelio kaltinamojo R. T. parodymai buvo nuoseklūs ir patvirtino kitas byloje nustatytas aplinkybes. R. T. teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad iš degalinės paėmė rankinę ir atsinešė į automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu jis kaltę taip pat pripažino ir parodė, kad į degalinės vidų nuėjo D. K. A. ir R. G. paklausti dėl priekabos nuomos. Jis liko sėdėti automobilyje. Iš degalinės išėjo D. K. A. ir R. G. kartu. R. G. pasakė, kad atrakino iš vidaus tarnybines patalpų duris ir pasiėmė raktą bei pasakė, kad tarnybinėse patalpose matė moterišką rankinę, kurią visi trys nusprendė pavogti. Į pagalbines patalpas pro tarnybinį įėjimą užėjo R. T. ir D. K. A.. Įėjęs į patalpą pamatė moterišką rankinę ir ją pagrobė. Išėjus iš tarnybinių patalpų duris užrakino D. K. A., tačiau kur jis padėjo raktą, nematė. Taigi ikiteisminio tyrimo metu R. T. išsamiai nurodė visas įvykio aplinkybes. Tuo tarpu pažymėtina, kad teismas, formuodamas savo vidinį įsitikimą įrodymų vertinimo klausimais, gali remtis ir ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo parodymais, jeigu jie buvo tiesiogiai ištirti, patikrinti teisiamajame posėdyje ir juos patvirtina kiti bylos duomenys (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K–113/2011, 2K-55/2009). Analogiškas aplinkybes R. T. nurodė ir akistatos su D. K. A. metu, kuomet patvirtino, kad rankinę pavogti nusprendė visi trys kartu. Paminėtus R. T. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Byloje esančiame vaizdo įraše, kuris buvo peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu, užfiksuota, kad 04:11:35 R. G. įeina į degalinės patalpas, o 04:12:05 besislėpdamas, atsitūpęs išeina iš tarnybinių patalpų, 04:15:54 R. T. atsidaro tarnybinių patalpų duris, o D. K. A. lieka stovėti prie durų. Iš tarnybinių patalpų išeina R. T. turėdamas rankinę, nueina, o D. K. A. uždaro tarnybinių patalpų duris ir pasišalina. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji K. P., kuri apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirbo degalinėje operatore. Į Degalinę atvažiavo automobilis „Volkswagen“, juodos spalvos. Į degalinę atėjo du vyrai. Vienas ją užkalbino, bandė nusipirkti cigarečių, alkoholio. R. G. staiga dingo ir vėl atsirado, o D. K. A. ją kalbino. R. T. atsirakino duris iš lauko pusės, nes turėjo raktą ir paėmė jos rankinę. Rankinėje buvo kosmetinė, piniginė, SEB banko kortelė, pakrovėjas nuo telefono, telefonas, vaistai, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, mašinos techninis pasas ir visi kiti daiktai, išvardinti byloje. Analogiškas aplinkybės nukentėjusioji K. P. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Jos parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai R. P. ir S. K., kurių parodymai buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Taigi iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, jog D. K. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje.Vertinant pačio D. K. A. parodymus atkreipiamas dėmesys, jog jie nenuoseklūs ir prieštarauja aukščiau nustatytoms bylos aplinkybėms. Teisiamojo posėdžio metu D. K. A. parodė, jog į degalinę atvažiavo kartu su R. G. ir R. T.. Iš automobilio į degalinę nuėjo nusipirkti rūkyti. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu D. K. A. parodė, kad į degalinę nuėjo nusipirkti alaus. Taigi D. K. A. parodymai nėra nuoseklūs, todėl nėra pagrindo tikėti jo keliama versija, jog jis nežinojo, kad R. G. ir R. T. kažką pavogė. Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. B., kurios parodymai buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jai paskambino D. K. A. ir pasiūlė susitikti. Susitikus jis išsitraukė iš kišenės ir jai parodė K. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą bei automobilio registracijos liudijimą. Taigi nelogiška laikoma versija, jog D. K. A. nedalyvavo darant nusikaltamas veikas, tačiau pas jį buvo K. P. dokumentai. Kaip pagristai pažymėjo pirmos instancijos teismas, nekyla abejonių, kad D. K. A. matė R. G. ir R. T. atliekamus veiksmus ir suvokė, kad dalyvauja ne tik bendrai daromame nukentėjusiosios K. P. rankinės, bet ir kito jos turto, tame tarpe ir dokumentų bei banko mokėjimo kortelių pagrobime, ir norėjo taip veikti.Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nuteistajam skirtos bausmės pažymi, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. K. A. bausmę, BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Kauno apylinkės teismas įvertino tai, kad D. K. A. teistas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros dispanserinę grupę, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare gydėsi 2 kartus, tačiau iš 2014 m. spalio 27 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Specialisto išvados Nr. 93TPK-101 matyti, kad D. K. A. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga. D. K. A. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe visose veikose laikytinas veikimas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi įvertinus visas šias aplinkybes D. K. A. pagrįstai skirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri taip pat subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir D. K. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės trukmę įskaitant pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį.Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo apeliaciniu skundu ir patikrinusi baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Nuteistojo D. K. A. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.