- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-20
- Bylos Nr.
- A-575-502/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02085-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- R. L., K. Š., D. Š., V. G., I. T., L. N., R. V., A. B., S. S., D. V., B. L., V. K., E. G., T. A. M., P. Ž.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, Nacionaliniam, Kauno miesto savivaldybė, " Energijos skirstymo operatorius", Nacionalinės visuomenės sveikatos centras, "Kauno vandenys", Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie .Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Revilė“, uždaroji akcinė bendrovė „RA studija“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, R. C., Š. B., M. P., V. J.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. L., K. Š., D. Š., V. G., I. T., L. N., R. V., A. B., S. S., D. V., B. L., V. K., E. G., T. A. M., P. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimo byloje pagal pareiškėjų R. L., K. Š., D. Š., V. G., I. T., L. N., R. V., A. B., S. S., D. V., B. L., V. K., E. G., T. A. M., P. Ž. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Revilė“, uždaroji akcinė bendrovė „RA studija“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, R. C., Š. B., M. P., V. J.) dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai R. L., K. Š., D. Š., V. G., I. T., L. N., R. V., A. B., S. S., D. V., B. L., V. K., E. G., T. A. M., P. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2017 m. gegužės 30 d. Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-21-170530-00561 (toliau – ir Statybos leidimas).
2. Pareiškėjai paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 3 d. buvo paskelbtas viešas susirinkimas dėl daugiaaukščio daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) projektinių pasiūlymų. Pareiškėjai tvirtino, kad viešo susirinkimo stenograma buvo surašyta tendencingai ir neatitiko tikrovės, projektuotojas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau – ir STR „Statinio projektavimas“) nuostatas. Projektiniai pasiūlymai akivaizdžiai neatitiko STR „Statinio projektavimas“ 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai“ 8.3 punkto reikalavimų, pagal kuriuos projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjai išreikšti rengiamus projektinius pasiūlymus sudarė ir projektinių pasiūlymų vaizdinė informacija (statinių su gretima urbanistine aplinka vizualizacija arba maketas). Šiuo atveju, pareiškėjų teigimu, nebuvo pateikta vizualizacija su gretimybėmis. Be to, VšĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba 2015 m. gruodžio 8 d. pateikė pastabas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektiniams pasiūlymams, kuriose nurodė, kad projektiniai pasiūlymai neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatų. Esminis VšĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos pateiktos išvados dalykas yra tai, kad šioje išvadoje konstatuotų pažeidimų projektuotojas negalėjo ištaisyti vėlesniuose etapuose, nemažindamas projektuojamo daugiabučio namo aukštingumo ir butų skaičiaus. Ekspertų taryba patvirtino, jog dėl vietos stokos nebuvo jokių galimybių 12 arų sklype pastatyti 5 aukštų, daugiau nei 20 butų, gyvenamąjį namą, kad žemės sklype dar liktų vietos transporto judėjimui, būtinai infrastruktūrai, tuo pat metu išpildant imperatyvius reikalavimus, jog ne mažiau kaip 30 proc. šio žemės sklypo turi sudaryti želdynai. Pareiškėjų nuomone, želdynų plotas negali būti laikomas vieta, numatyta sunkiasvoriam gaisro gesinimo automobiliui, todėl projektiniai pasiūlymai vienareikšmiškai pažeidė ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694, reikalavimus, jog žemės sklypų, skirtų trijų ir daugiau butų (daugiabučiams) gyvenamosios paskirties pastatams, želdynų plotas privalo būti ne mažesnis kaip 30 proc. nuo viso žemės sklypo ploto.
3. Pareiškėjai teigė, kad jų atstovo 2015 m. gruodžio 3 d. rašte „Dėl projektinių pasiūlymų adresu (duomenys neskelbtini)“, adresuotame projektuotojui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „RA studija“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjui, buvo įvardinti ir kiti esminiai STR pažeidimai, dėl kurių teikiami projektiniai pasiūlymai dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos adresu (duomenys neskelbtini). Projektiniai pasiūlymai akivaizdžiai pažeidė Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, (toliau – ir STR „Gyvenamieji pastatai“) 191 punkto imperatyvius reikalavimus, kad visi privažiavimai prie daugiaaukščių daugiabučių pastatų laiptinių, sklypo statinių turi turėti apsisukimo aikšteles, tinkamas apsisukti valymo, atliekų vežimo automobiliams. Tokia aikštelė projektiniuose pasiūlymuose nebuvo numatyta, o pagal pateiktus projektinius pasiūlymus jokių galimybių apvažiuoti visą projektuojamą pastatą ir taip išvažiuoti iš sklypo nebuvo – iš vienos pastato pusės suprojektuota tik žalia veja ir vaikų žaidimų aikštelė, o automobilių eismas ten nenumatytas. Pareiškėjai nurodė, kad projektiniai pasiūlymai neatitiko Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, 148.7 punkto nuostatų. Projektiniuose pasiūlymuose nebuvo jokio konkretaus sprendinio dėl būtinos gaisrų gesinimo automobilio apsisukimo aikštelės.
4. Pareiškėjai tvirtino, kad projektuotojas rodė, jog garaže bus laikoma 17–18 automobilių, mažiausiai du automobiliai turėtų išvažiuoti per vos vieno automobilio statymo vietos pločio tarpą, einantį per vietą, kurios tikslinė paskirtis – neįgaliems automobilių savininkams išlipti. Pareiškėjų vertinimu, šių automobilių manevravimui, išvažiuojant iš užpildytų projektuojamų garažų, paliktas tarpas akivaizdžiai pažeidė ne tik STR „Gyvenamieji pastatai“ 146.1 ir 146.2 punktų reikalavimus, bet ir Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-933, (toliau – ir STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“) 113 punkte ir šio STR 31 lentelėje nurodytus reikalavimus. Automobilių saugykla suprojektuota taip, kad didesnių gabaritų automobilis (visureigis, vienatūris) į saugyklą praktiškai neįvažiuos. Pareiškėjai teigė, kad jokių galimybių saugiems automobilių manevrams pateiktuose projektuojamo pastato garažų patalpų projektiniuose pasiūlymuose nėra, taip pat sklype aplink projektuojamą pastatą neįmanoma įrengti tokiam kiekiui automobilių stovėjimo vietų. Projekte apskritai nėra numatyta jokia automobilių apsisukimo aikštelė, nors STR „Gyvenamieji pastatai“ 191 punkte yra imperatyvus reikalavimas dėl tokios aikštelės būtinybės.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad projektiniuose pasiūlymuose nebuvo jokių duomenų apie elektros energijos tiekimą daugiabučiam ir daugiaaukščiam pastatui, tai yra kokį suvartojamos elektros energijos kiekį būtina tiekti būsimiems daugiabučio namo gyventojams, kokie energijos tiekimo, transformavimo, paskirstymo, galios įrenginiai yra būtini aprūpinti visus daugiabučio gyvenamojo namo gyventojus elektros energija.
6. Pareiškėjai pažymėjo, jog statybos leidimas negalėjo būti išduotas ir dėl kitų šiurkščių pažeidimų: 1) techninio projekto Vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalyje Aiškinamojo rašto 4.3 punkte „Buitinių nuotekų tinklai Fl“ teigiama, kad buitinės nuotekos iš projektuojamo pastato prijungiamos prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių buitinių nuotekų tinklų, tačiau buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) gatvėje apskritai nėra, o UAB „Kauno vandenys“ pritarė fekalinę ir buitinių nuotekų kanalizaciją jungti tiesiai į (duomenys neskelbtini) esančią lietaus nutekamąją kanalizaciją; 2) projektinėje dokumentacijoje nebuvo nurodyti pastatai, esantys greta (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, todėl nėra išlaikyti minimalūs saugūs priešgaisriniai atstumai tarp ginčo statinio ir ant šio sklypo ribos stovinčių statinių: sklype adresu (duomenys neskelbtini), ant ribos su sklypu (duomenys neskelbtini), stovinčio pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o sklype adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ant (duomenys neskelbtini) sklypo ribos, stovinčio pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu minėti pastatai nurodyti, tačiau nuo gyvenamojo pastato langų iki esamo garažo įvažiavimo vartų adresu (duomenys neskelbtini) nėra išlaikytas 10 metrų atstumas; 3) projektuojami 2 hidrantai, nutolę nuo statinio 200 m atstumu, tačiau nėra duomenų, kur tie hidrantai bus įrengti, nėra pateikta jų prijungimo sąlygų, išduotų leidimų; 4) suprojektuoto daugiabučio gyvenamojo namo sklype akivaizdžiai nėra numatytų ramaus poilsio vietų vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms, elementarių sporto aikštelių paaugliams, taip pažeidžiant STR „Gyvenamieji pastatai“ 10 punkto bei 242 punkto reikalavimus. Suprojektuota vaikų žaidimų aikštelė neatitinka reikalavimų, kadangi ji numatyta vos 1 metro atstumu nuo kaimyniniame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) esančio garažo, o be to, šiame žemės sklype, prie pat sklypo ribos, įrengtos atliekų konteinerių laikymo aikštelės ir keturių vietų automobilių stovėjimo aikštelė, skirta namo gyventojų automobilių laikymui, apšviesta tik nuo 11.30 val. iki 13.30 val., todėl realiai vaikai ten žaisti negalės; 5) Dviračių saugyklai yra numatyta 4,18 kv. m (1320x3170), taip pažeidžiant STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 178 punkto nuostatą; 6) STR „Gyvenamieji pastatai“ 10.7 punktas įpareigoja išskirti atskirą plotą inžinerinių sistemų statiniams, iš jų ir transformatorinei, kuriai tokia vieta nėra numatyta; 7) STR „Gyvenamieji pastatai“ 175.5 punkte nurodoma, kad būsto visumos projekto sprendiniai, tarp jų gyvenamojo namo, priklausinių ir želdinių lokalizavimas, neturi sumažinti trečiųjų asmenų sklypų ir butų insoliacijos dydžių, nustatytų šiame STR, tačiau buvo pateikti tik insoliacijos skaičiavimai pastatams ir jų patalpoms, tačiau skaičiavimų dėl kaimyninių sklypų insoliacijos apskritai nebuvo pateikta; 8) ginčo statinio aukštingumas prieštarauja Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialiojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. T-22, (toliau – ir Specialusis planas) sprendiniams.
7. Pareiškėjų tvirtinimu, visiems paminėtiems pažeidimams įtakos turėjo vienintelė aplinkybė – tai, jog nėra jokių galimybių 12 arų sklype pastatyti 5 aukštų daugiau nei 20 butų gyvenamąjį namą taip, kad žemės sklype dar liktų vietos žaliajai vejai, transporto judėjimui, būtinai infrastruktūrai. Dėl šių aplinkybių pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas nuvertės, suintensyvės judėjimas (duomenys neskelbtini) gatve, atsiras papildomų triukšmo šaltinių, sumažės privatumas, todėl pablogės pareiškėjų gyvenimo sąlygos.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
9. Administracija paaiškino, jog daugiabučio gyvenamojo namo su garažu (duomenys neskelbtini) statybos projektas buvo rengiamas vadovaujantis savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 28 d. išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais Nr. 70-17-530. Pareiškėjai 2015 m. gruodžio 16 d. (t. y. po 2015 m. gruodžio 3 d. vykusio viešo susirinkimo) kreipėsi į Administraciją su prašymu nepritarti projektiniams pasiūlymams, nurodydami tam tikrų teisės aktų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad statytojas UAB „Revilė“ ir projektuotojas UAB „RA studija“ Administracijai pateikė gautų visuomenės pasiūlymų aptarimą ir įvertinimą, kuriame atsakė į pareiškėjų atstovo nurodytas pastabas, taip pat į tai, kad pagal teisės aktų nuostatas projektiniai pasiūlymai vertintini tik kaip būsimo statinio sprendinių idėja, statytojo pateiktiems projektiniams pasiūlymams buvo pritarta. Administracijos teigimu, nepagrįstas skundo motyvas, jog projekto sprendiniai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Statybos leidimo išdavimo procedūra buvo reglamentuota Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (toliau – ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai“). Administracijos specialistų kompetencijai priskirtos tikrinti sritys nustatytos minėto STR 9 priedo 1 punkte, t. y. savivaldybės administracija tikrina projekto sprendinių, susijusių su norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų ribų, atitiktis teisės aktų reikalavimams.
10. Administracijos nuomone, nepagrįstas skundo motyvas, jog projekte nurodyti gretimuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) esantys pastatai, pastatyti ant (duomenys neskelbtini) sklypo ribos, tačiau nebuvo atsižvelgta į Administracijos specialisto pastabą išlaikyti 15 m atstumą nuo projektuojamo gyvenamojo pastato langų iki esamo garažo (duomenys neskelbtini) įvažiavimo vartų, kaip nurodyta STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 124 punkte. Šiuo atveju į tai nebuvo atsižvelgta, kadangi Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas pastatas – garažas, kurio paskirtis – pagalbinio ūkio. Analogiška paskirtis – pagalbinio ūkio – nekilnojamojo turto nurodyta ir kitame žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio pastato – garažo. Atsakovo teigimu, būtent Nekilnojamojo turto registre nurodyta pastato paskirtis (o ne formalus pastato pavadinimas) lėmė jo panaudojimo būdą ir jam taikomus reikalavimus, todėl privalomas atstumas iki garažų paskirties pastatų netaikytinas.
11. Administracija nesutiko su pareiškėjų motyvu, jog vaikų žaidimo aikštelė suprojektuota gretimame žemės sklype (duomenys neskelbtini), jame įrengtos atliekų konteinerių laikymo aikštelės ir keturių vietų automobilių stovėjimo aikštelės, skirtos gyventojų automobilių laikymui vietoje, kadangi šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nebuvo pateikta. Taip pat pareiškėjai nepagrįstai rėmėsi Aukštybinių pastatų išdėstymo Specialiajame plane sprendiniais. Šis teritorijų planavimo dokumentas reglamentuoja aukštybinių pastatų Kauno miesto savivaldybės teritorijoje išdėstymo ir statybos reikalavimus, plane nurodyta, jog aukštybinis pastatas – statinys, kurio aukštis nuo žemės paviršiaus altitudės iki pastato stogo konstrukcijos aukščiausio taško yra lygus ar viršija 30 m. Šiuo atveju suprojektuoto pastato aukštis numatytas 15,10 m, todėl specialiojo teritorijų planavimo dokumentas šioje ginčo situacijoje netaikytinas.
12. Atsakovas pažymėjo, kad parengto projektuojamo pastato architektūriniai sprendiniai – tūris ir aukštingumas, dėl kurių, kaip teigė pareiškėjai, pastatas išsiskirs iš gretimos urbanistinės aplinkos, nepažeidė STR „Gyvenamieji pastatai“ 158 punkto reikalavimų. Projekto sprendiniai atitiko formalius tam tikro pobūdžio pastatams keliamus reikalavimus, todėl Administracija neturėjo teisinio pagrindo nepritarti tokiam projektui. Administracija atkreipė dėmesį, jog dalis to paties kvartalo, kuriame projektuojamas ginčo pastatas, pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 n, balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209, priskirta teritorijoms, kuriose vyrauja daugiaaukštė ir daugiabutė gyvenamoji statyba. Dėl šios priežasties nebuvo pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad ginčo pastatas nurodytoje teritorijoje yra išskirtinio tūrio ir aukštingumo.
13. Administracija pažymėjo, jog ginčo pastate suprojektuota viena laiptinė, tačiau joje atliekų surinkimo vieta nenumatyta – buitinių konteinerių įrengimo vieta suprojektuota ne pastate, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kampe greta žemės sklypo ribos. Be to, priešais gyvenamojo namo laiptinę yra suprojektuotas įvažiavimas į žemės sklypą, toje vietoje nenumatytos automobilių statymo vietos, todėl aptarnaujantis transportas turi galimybę pravažiuoti. Taip pat žemės sklype (želdynų teritorijoje) numatyta įrengti 50 kv. m vaikų žaidimų aikštelę, šalia kurios numatytos poilsio vietos vyresnio amžiaus gyventojų poilsiui. Projekte pateiktuose pastato techniniuose rodikliuose nustatyta, kad apželdintas žemės plotas sudaro 370 kv. m / 30 proc.
14. Administracija nurodė, kad pateiktoje informacijoje iš informacinės sistemos „Infostatyba“ matyti, jog nurodytos įstaigos ir institucijos tikrino projektą, nurodė savo pastabas dėl projekto atitikties teisės aktų reikalavimams ir vėliau pritarė projekto sprendiniams.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
16. Departamentas paaiškino, jog 2017 m. gegužės 25 d. Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, nenustačiusi trūkumų, pritarė ginčo statinio projektui. Atsakovas pagal kompetenciją tikrino projekto atitiktį tik esminiam statinio gaisrinės saugos reikalavimui, kadangi Departamento pareigūnai nedalyvauja projektinių pasiūlymų derinimo procedūrose ir jokių sprendimų dėl projektinių pasiūlymų nepriima, todėl dėl projektinių pasiūlymų atitikties teisės aktų reikalavimams nepasisakė. Atsakovas pažymėjo, kad ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas ne projektinių pasiūlymų, o UAB „RA studija“ parengto statinio techninio projekto 2015.AS-06-TP-SA pagrindu. Departamento nuomone, pareiškėjai, ginčydami statybą leidžiantį dokumentą, nepateikė jokių konkrečių projekto neatitikčių teisės aktų reikalavimams. Dėl gaisrinių automobilių apsisukimo aikštelės nurodė, jog statinio projekte (2015.AS-06-TP-SA-AR) nurodyta, kad privažiavimai gaisriniams automobiliams numatyti, užtikrinant galimybę ugniagesių technikai manevruoti bei patekti iš vienos pastato pusės ne toliau kaip 25 m atstumu. Automobilinėms kopėčioms pastatyti prie pastato privažiavimai neprojektuojami, kadangi aukščiausio aukšto grindų altitudė mažesnė kaip 15 m. Pasiekiamumas vertinamas pastatomomis ugniagesių kopėčiomis. Departamento teigimu, nepagrįstas skundo motyvas ir dėl sumažintų priešgaisrinių atstumų, kadangi Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (toliau – ir GSPR) 93.4 punkte yra numatyta galimybė priešgaisrinį atstumą tarp pastatų sumažinti 20 procentų, kai gaisrinių žarnų ilgis nuo artimiausio vandens šaltinio (gaisrinio hidranto, vandens rezervuaro ar pan.) iki tolimiausio gaisro židinio pastate neviršija 100 m. Šiuo atveju statinio projekte buvo nurodyta, jog vadovaujantis GSPR 93.4 punktu dėl atstumo neviršijančio 100 metrų iki tolimiausio židinio suprojektuotame pastate ir suprojektuoto ir naujai įrengiamo gaisrinio hidranto (duomenys neskelbtini) atstumai mažinami 20 procentų.
17. Atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
18. NVSC nurodė, kad vaikų žaidimų aikštelės insoliacija pagal pateiktus skaičiavimus atitiko teisės aktų reikalavimus. STR „Gyvenamieji pastatai“ 185 punkte nereikalaujama, kad insoliacija būtų nepertraukiama ar, kad vienu metu būtų apšviestas visas aikštelės plotas. Pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-878, 5 priedo 1 punktą statinio projekto sprendinių, susijusių su norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimas buvo pavestas savivaldybės kompetencijai. Skundo motyvas dėl kaimyninių sklypų insoliacijos buvo nepagrįstas, kadangi STR „Gyvenamieji pastatai“ nustatė tik gyvenamųjų pastatų patalpų insoliacijos parametrus, sklypų insoliacijos dydžiai nebuvo reglamentuojami.
19. Atsakovas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti
20. Bendrovė nurodė, kad statytojas 2017 m. vasario 23 d. atsakovui pateikė Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paraišką, kurioje nurodė, jog esama leistinoji naudoti galia 3 kW, prašoma padidinti leistinąją naudoti galią 112 kW. 2017 m. vasario 24 d. buvo išduotos Prijungimo sąlygos Nr. TSI7-06867, kuriose nurodyti statytojo veiksmai įgyvendinant objekto prijungimą ir atsakovo techniniai sprendiniai. Buvo numatyta daugiabučio gyvenamojo namo bendrų reikmių kabelių spintą su apskaitos prietaisais (toliau – ir KS/KAS) įrengti objekto išorėje (lauke) ar prie pastato išorinės sienos. KS/KAS prijungti nuo esamos 0,4 kV oro linijos (duomenys neskelbtini) (iš transformatorinės TR-803) laidų atramoje Nr. 4. Prijungimui nutiesti 0,4 kV 120 kv. mm skerspjūvio kabelių liniją. Bendrovė 2017 m. balandžio 12 d. pritarė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, statybos leidimo išdavimui. Bendrovė nesutiko su pareiškėjų motyvu, jog nebuvo duomenų apie elektros energijos tiekimą objektui ir paaiškėjus būtinybei statyti atskirą transformatorinę pastotę, jai vietos sklype (duomenys neskelbtini), esant dabartiniams projektiniams sprendiniams, tiesiog neatsirastų. Šiuo metu baigtos įgyvendinti techninės sąlygos, pagal kurias objektui nustatyta leistinoji galia 118 kW. Objekto elektros įrenginių prijungimui parinktas optimalus prijungimo taškas atsižvelgiant į techninius ir ekonominius rodiklius. KS/KAS prijungiama nuo esamos 0,4 kV oro linijos (duomenys neskelbtini) (iš transformatorinės TR-803) laidų atramoje Nr. 4. Prijungimui nutiesta 0,4 kV 120 kv. mm skerspjūvio kabelių linija. Bendrovės teigimu, nebuvo jokios būtinybės statyti naują transformatorinę pastotę. Atkreipė dėmesį, jog 600 metrų spinduliu nuo objekto yra kelios transformatorinės pastotės, t. y. TR-628, TR-1421, TR-130, TR-131 ir TR-709.
21. Atsakovas UAB „Kauno vandenys“ atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko.
22. UAB „Kauno vandenys“ nurodė, kad pareiškėjai patikslintame skunde remiasi UAB „Kauno vandenys“ 2015 m. liepos 31 d. išduotomis „Prisijungimo sąlygomis vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui“ Nr. 54-1617, kuriose nurodyta, kad ūkio-buities nuotekų nuvedimui, jį rekonstravus, panaudoti sklype esamą nuotekų tinklą. Techniniame projekte buvo netiksliai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra buitinių nuotekų tinklas, nors faktiškai ten yra įrengtas mišrios sistemos lauko nuotakynas. Buitines nuotekas iš projektuojamo pastato buvo planuojama išleisti į (duomenys neskelbtini) esamą mišrios sistemos lauko nuotakyną. Šios sąlygos buvo papildytos 2017 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 8-1198, adresuotu UAB „Revilė“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui, nurodant, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), eksploatacija bus galima, kai Europos Sąjungos lėšomis vykdant projektą „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra Kaune“ bus įrengtas buitinių nuotekų nuotakynas (duomenys neskelbtini) gatvėje.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Revilė“ atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
24. UAB „Revilė“ nurodė, kad pareiškėjai nurodo tik subjektyvias prielaidas, nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurie negali būti pagrįstu pagrindu panaikinti Statybos leidimą. Teigė, jog projektinių pasiūlymų dėl gyvenamojo namo su garažu adresu (duomenys neskelbtini), tvirtinimo laikotarpiu vyko du vieši susirinkimai – 2015 m. spalio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 3 d. Susirinkimų metu aptarti visuomenės pasiūlymai ir prieštaravimai. 2015 m. gruodžio 14 d. projektiniai pasiūlymai kartu su susirinkimų medžiaga pateikti tvirtinti Administracijai. Pareiškėjų atstovas 2015 m. gruodžio 16 d. informavo Administraciją apie aplinkybes, dėl kurių negali būti tvirtinami projektiniai pasiūlymai. Atsakovas įvertinęs tiek projektinius pasiūlymus, tiek pareiškėjų pateiktas aplinkybes bei prašymą netvirtinti projektinių pasiūlymų, 2016 m. birželio 2 d. išvada Nr. 70-27-85 projektiniams pasiūlymams pritarė.
25. UAB „Revilė“ teigė, kad pareiškėjai nepagrįstai nurodė, jog projektiniai pasiūlymai neatitinka STR „Statinio projektavimas“ 13 priedo 8.3 punkto reikalavimų, kadangi su projektiniais pasiūlymais nebuvo pateikta vaizdinė informacija. Projektuotojas pateikė visą priklausančią kartu pateikti medžiagą, įskaitant ir „vizualinę“ medžiagą, kuri visiškai pakankama projektinių pasiūlymų stadijoje. Pateikti 2 vizualinės medžiagos modeliai, pirmas – projektuojamo namo vaizdas, antras – projektuojamo namo vaizdas generaliniame plane iš viršaus. Statybos projekte pateiktuose pastato techniniuose rodikliuose nurodyti duomenys, kad apželdintas (žaliasis) sklypo plotas yra 370 kv. m / 30 proc. Pareiškėjai jokių konkrečių skaičiavimų, jog apželdintas plotas nesudaro 30 proc. sklypo ploto, nepateikė.
26. UAB „Revilė“ nuomone, nepagrįstai nurodyta, jog žemės sklypas patenka į Kauno miesto bendrajame plane pažymėtą mišrios paskirties teritoriją, kurioje maksimalus pastatų aukštingumas yra nustatytas Specialiajame plane. Specialusis planas reglamentuoja aukštybinių pastatų Kauno miesto savivaldybės teritorijoje išdėstymo ir statybos reikalavimus. Dokumente pateikiamas aukštybinio pastato išaiškinimas – statinys, kurio aukštis nuo žemės paviršiaus altitudės iki pastato stogo konstrukcijos aukščiausio taško yra lygus ar viršija 30 m. Nagrinėjamu atveju planuojamo statyti statinio aukštis yra 15,10 m, taigi šiam pastatui negali būti taikomi Specialiojo plano reikalavimai.
27. UAB „Revilė“ nurodė, kad ginčo pastate suprojektuota viena laiptinė, tačiau joje atliekų surinkimo vieta nenumatyta – buitinių konteinerių įrengimo vieta suprojektuota žemės sklypo kampe, greta sklypo ribos. Priešais namo laiptinę yra suprojektuotas įvažiavimas į žemės sklypą, kur nėra automobilių statymo vietų, todėl transportas netrukdomai galės įvažiuoti. Pareiškėjai nepagrįstai rėmėsi STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 6 priedu, kadangi nurodyti reikalavimai taikomi akligatvių pabaigoje įrengiamoms aikštelėms, atitinkamai ginčo žemės sklypui šie reikalavimai netaikomi. Ginčo pastato altitudė yra 11,50 m, taigi gaisrinio automobilio apsisukimui reikalinga 12 m x 12 m dydžio aikštelė, tokio dydžio aikštelė ir buvo projektuojama techninio projekto rengimo stadijoje.
28. UAB „Revilė“ pažymėjo, jog elektros tiekimo ir poreikio skaičiavimas nebuvo projektinių pasiūlymų dalis. Viešų susirinkimų metu buvo paaiškinta, kad ginčo sklype neprojektuojami elektros skirstymo įrenginiai, kad transformatorinių nebus. 2015 m. liepos 31 d. UAB „Kauno vandenys“ pateikė sąlygas Nr. 54-1617 vandens tiekimui ir šalinimui, kurios nurodo prisijungimo vietą ir sąlygas vandentiekio ir ūkio-buities nuotekų nuvedimui planuojamam statyti namui. Sąlygose numatyta ūkio-buities nuotekų nuvedimui, jį rekonstravus, panaudoti sklype esamą nuotekų tinklą.
29. UAB „Revilė“ nuomone, pareiškėjų nurodomi pastatai, su kuriais tariamai neišlaikytas planuojamo statyti pastato atstumas pagal įstatymo reikalavimus, remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašais yra pagalbinio ūkio pastato paskirties. Atitinkamai STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 124 punkto reikalavimai šiems pastatams netaikomi. Nurodyti reikalavimai taikomi tik garažų paskirties pastatams. UAB „Revilė“ teigimu, pareiškėjų argumentai ir reikalavimai išlaikyti 15 m atstumą tarp planuojamo statyti pastato bei gretimų pastatų yra pertekliniai ir nepagrįsti. Pareiškėjų nurodyti tariami projektinių pasiūlymų pažeidimai niekaip nesusiję su jų teisėmis ir interesais.
Atsiliepimas
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „RA studija“ atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
31. UAB „RA studija“ nurodė, jog šioje ginčo situacijoje, išduodant leidimą statybai, teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo. Pareiškėjai tariamų pažeidimų neįrodė, taip pat neįrodė ir savo teisių pažeidimo.
32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
33. Inspekcija nurodė, jog patikrino leidimo išdavimo teisėtumą ir 2017 m. liepos 24 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. PS1-184-(15.5), kuriame konstatavo, kad leidimas išduotas teisėtai. Inspekcija 2018 m. vasario 21 d. statytojui išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Inspekcijos viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-17 patvirtintame Planavimo sąlygų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir Specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi, išduotų prisijungimo sąlygų ar Specialiųjų reikalavimų teisėtumo ir atsisakymo išduoti prisijungimo sąlygas ar Specialiuosius reikalavimus teisėtumo tikrinimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) detalizuota statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo patikrinimų tvarka. Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu, neturėjo įgaliojimų atlikti veiksmų, kurie nenumatyti teisės aktuose. Inspekcija tvirtino, kad laikydamasi Apraše nustatytos tvarkos, patikrino leidimo teisėtumą, pažeidimų nenustatė.
II.
34. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
Šalies argumentai
35. Teismas nurodė, kad atsakovai ir tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, jog pareiškėjai praleido nustatytą terminą ginčyti Statybos leidimą. Teismo vertinimu, bylos duomenys neginčijamai patvirtino, jog pareiškėjai 2017 m. birželio 30 d. su skundu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų nagrinėjimo komisiją, prašydami panaikinti 2017 m. gegužės 30 d. išduotą Statybos leidimą. Komisija iki 2017 m. liepos 31 d. turėjo išnagrinėti pareiškėjų skundą, tačiau skundas nei iki 2017 m. liepos 31 d., nei maksimaliai pratęsus nagrinėjimo terminus iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. išnagrinėtas nebuvo. Pareiškėjai, nepraleisdami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 2 dalyje nustatyto dviejų mėnesių termino nuo dienos, kai baigiasi nustatyto klausimo išsprendimo laikas, šiuo atveju, kai turėjo būti priimtas sprendimas išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijoje, 2017 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi su skundu į teismą. Teismas sprendė, kad pareiškėjai termino ginčyti Statybos leidimą nepraleido.
Žemesnės instancijos teismas
36. Teismas nustatė, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Revilė“ nuosavybės teise priklauso 0,1236 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypui nustatyta kita pagrindinė naudojimo paskirtis ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų žemės sklypo naudojimo būdas. Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 30 d. statytojui išdavė Statybos leidimą pagal projektą, t. y. leidimą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą.
37. Teismas nurodė, kad pareiškėjų skundo argumentai iš esmės susiję su daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projektiniais pasiūlymais, kuriems buvo pritarta Administracijos 2016 m. birželio 2 d. išvada Nr. 70-27-85. Šiuo atveju, vadovaujantis projektiniais pasiūlymais, kuriems buvo pritarta 2016 m. birželio 2 d., buvo parengtas daugiabučio gyvenamojo namo su garažu (duomenys neskelbtini), statybos techninis projektas ir jo pagrindu išduotas ginčijamas Statybos leidimas. Teismas pareiškėjų argumentus, susijusius su projektiniais pasiūlymais, vertino tik ta apimtimi, jei projektiniuose pasiūlymuose ir techniniame projekte ginčo sprendiniai išliko tokie patys. Dėl kitų pareiškėjų nurodytų projektinių pasiūlymų teismas nepasisakė, kadangi Statybos leidimas išduotas ne projektinių pasiūlymų, o techninio projekto pagrindu.
38. Ginčo Statybos leidimo išdavimo procedūra buvo reglamentuota STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 17 d. iki 2017 m. sausio 1 d.). Teismas pažymėjo, jog daugiabučio gyvenamojo namo su garažu (duomenys neskelbtini), statybos projektas buvo rengiamas vadovaujantis Administracijos 2016 m. birželio 28 d. išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais Nr. 70-17-530. Tuo metu galiojusio STR „Statinio projektavimas“ 7.4.2 punkte buvo nustatyta, jog tuo atveju, jei yra galiojantis statinio projektavimo sąlygų sąvadas, projektas gali būti rengiamas vadovaujantis šio sąvado patvirtinimo dieną galiojusiais teisės aktais, jei statytojas nepageidauja, kad projektas būtų rengiamas vadovaujantis projekto rengimo metu galiojančiais teisės aktų reikalavimais. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė, kad atsakovai pagrįstai vertino projektą taikydami teisės aktų nuostatas, galiojusias 2016 m. birželio 28 d.
39. Teismas, pasisakydamas dėl projekto dalies nepateikimo, nurodė, jog Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.) 27 straipsnio 5 dalis nustatė sąrašą dokumentų, pateikiamų statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Šios dalies 2 punkte numatyta, jog turi būti pateikiamas atitinkamas statinio projektas ir jo elektroninė versija arba tik statinio projekto elektroninė versija, pasirašyta elektroniniu parašu privalančių jį pasirašyti asmenų (įskaitant ir atvejus, kai ši versija teikiama per prieigą), – Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis; jeigu statinio projektas sudarytas iš atskirų dalių, pateikiama bendroji, architektūrinė, kultūros paveldo tvarkybos (su leidimu atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, kai ši dalis privaloma) dalys ir (ar) jų kompiuterinis įrašas. Teismo vertinimu, įsigaliojus naujai Statybos įstatymo redakcijai, ginčijamo Statybos leidimo išdavimo metu, nebuvo privaloma pateikti visą projektą, pakako pateikti bendrąją ir architektūrinę dalis, o tai ir buvo padaryta. Šiuo atveju nepateikimas viso projekto nėra (nebuvo) įstatymo pažeidimas ir šis pareiškėjų motyvas nepagrįstas.
40. Dėl atstumo nuo gretimo sklypo garažų, teismas pažymėjo, kad STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 124 punkte nurodyta, jog atstumai nuo požeminių, pusiau požeminių ir pirmuosiuose aukštuose įrengtų uždaro tipo garažų sienų nereglamentuojami, tačiau turi būti išlaikyti atstumai nuo įvažiavimo ir išvažiavimo vartų ir ventiliacijos šachtų iki greta esančių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langų – ne mažiau kaip 15 m. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ši nuostata netaikytina, kadangi Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas pastatas-garažas, kurio paskirtis – pagalbinio ūkio. Taigi, nurodytas statinys nėra garažų paskirties pastatas, pagal STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, (toliau – ir STR „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“) 8.17 punktą, toks statinys priskiriamas namų ūkio pastatams, esantiems privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirtiems pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes. Teismas sprendė, kad analogiška paskirtis – pagalbinio ūkio – nekilnojamojo turto nurodyta ir kitame žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio pastato-garažo. Būtent Nekilnojamojo turto registre nurodyta pastato paskirtis (o ne formalus pastato pavadinimas) lemia jo panaudojimo būdą ir jam taikomus reikalavimus. Nurodyta STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ norma taikytina konkrečiai garažų paskirties, o ne pagalbinio ūkio paskirties pastatams, todėl nurodytas 15 m atstumas iki šiuo atveju pagalbinio ūkio paskirties pastatų netaikytinas.
41. Teismas, vertindamas dėl vaikų žaidimo aikštelės įrengimo ir sklypų insoliacijos, nurodė, kad vertinant vaikų žaidimo aikštelės insoliaciją, pagal pateiktus skaičiavimus teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Be to, STR „Gyvenamieji pastatai“ 185 punktas nereikalauja, kad insoliacija būtų nepertraukiama ar, kad vienu metu būtų apšviestas visas aikštelės plotas. Teismas pažymėjo, jog minėto STR normos nereglamentuoja vaikų žaidimų aikštelių atstumo nuo garažų bei gretimų sklypų insoliacijos dydžių.
42. Dėl atitikties teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo dokumentas nebuvo parengtas, todėl statiniai šiame žemės sklype pagrįstai buvo projektuojami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies normomis, kurios numato, jog žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame ne urbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) numatė, kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, kurie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Teismas nurodė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas pakeistas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A-3465 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo“, kuriuo pakeistas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“. Šis administracinis aktas buvo ginčytas teisme, tačiau skundas atmestas, įsakymas yra galiojantis.
43. Teismas pabrėžė, kad Specialusis planas reglamentuoja aukštybinių pastatų Kauno miesto savivaldybės teritorijoje išdėstymo ir statybos reikalavimus. Šiame plane nurodyta, jog aukštybinis pastatas – statinys, kurio aukštis nuo žemės paviršiaus altitudės iki pastato stogo konstrukcijos aukščiausio taško yra lygus ar viršija 30 m. Šiuo atveju suprojektuoto pastato aukštis numatytas 15,10 m, todėl pareiškėjų nurodyto specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai netaikytini.
44. Dėl statinio tūrio ir aukštingumo teismas pažymėjo, jog išduotuose specialiuosiuose architektūros reikalavimuose buvo nurodyta, jog projektuojamo pastato architektūra turėtų būti nuosaiki, kontekstuali, projektuojamas pastatas savo tūriu ir architektūrine išraiška turi užtikrinti mastelio ir architektūrinę dermę su gretimybėmis, negali bloginti gretimų pastatų ir sklypų naudojimo sąlygų. Statytojui taip pat nurodyta pateikti projektuojamo pastato vizualizacijas urbanistinės aplinkos kontekste. Teismas nurodė, kad šie reikalavimai buvo rekomendacinio pobūdžio, kadangi teisės aktuose tokių reikalavimų įgyvendinimą apibrėžiančių nuostatų nėra. Todėl šių reikalavimų vertinimas yra subjektyvaus pobūdžio, būtent tokį vertinimą atliko architektūros specialistai V. M. ir R. P. byloje pateiktose išvadose. Kokia apimtimi atsižvelgti į teisės aktų reikalavimus sprendė statytojas ir projektuotojas. Teismas akcentavo, jog ginčo pastatą numatoma statyti mažaaukščių aplinkoje, tačiau svarbi aplinkybė, patvirtinta byloje esančia planine medžiaga, yra ta, jog dalis to paties kvartalo, kuriame projektuojamas ginčo pastatas, pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, priskirta teritorijoms, kuriose vyrauja daugiaaukštė ir daugiabutė gyvenamoji statyba. Iš teismui pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos bei aerofotografinę nuotraukos, buvo matyti, kad gretimoje teritorijoje (kuri tiesiogiai ribojasi su pareiškėjų žemės sklypais (duomenys neskelbtini)) yra penkių aukštų daugiabutis gyvenamasis pastatas (duomenys neskelbtini), šiek tiek toliau – taip pat penkių aukštų gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Rytinė kvartalo dalis ribojasi su viena judriausių gatvių – (duomenys neskelbtini) bei gamybos, pramonės, sandėliavimo statiniais (duomenys neskelbtini) (teritorija tiesiogiai ribojasi su pareiškėjų žemės sklypais (duomenys neskelbtini)). Teismas įvertino, kad dėl to nebuvo jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad ginčo pastatas nurodytoje teritorijoje yra išskirtinio tūrio ir aukštingumo.
45. Teismas, vertindamas dėl privažiavimo prie statinio, nurodė, kad ginčo pastate suprojektuota viena laiptinė, tačiau joje atliekų surinkimo vieta nenumatyta – buitinių konteinerių įrengimo vieta suprojektuota ne pastate, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kampe greta žemės sklypo ribos. Priešais gyvenamojo namo laiptinę suprojektuotas įvažiavimas į žemės sklypą, toje vietoje nenumatytos automobilių statymo vietos, todėl teismas sprendė, jog aptarnaujantis transportas turės galimybę privažiuoti.
46. Dėl želdynų teismas pažymėjo, kad STR „Gyvenamieji pastatai“ 10 punkte nurodyti reikalavimai pastato sklypo struktūrai, tarp kurių – želdynai su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms. Pagal minėto STR 242 punktą, sklype turi tilpti vaikų žaidimo aikštelė, elementari sporto aikštelė paaugliams ir vieta ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui. Tam gali būti naudojamas želdynų plotas. Sporto aikštelė turi būti aptverta ažūriniu aptvaru. Projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės plotas turi būti ne mažesnis kaip 1xb, kv. m (b – butų skaičius). Minimalus leistinas projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės plotas turi būti ne mažesnis kaip 50 kv. m. Teismas, iš projekto sprendinių, nustatė, kad žemės sklype (želdynų teritorijoje) numatyta įrengti 50 kv. m vaikų žaidimų aikštelę, šalia kurios numatytos poilsio vietos vyresnio amžiaus gyventojų poilsiui. Be to, pateiktuose pastato techniniuose rodikliuose nustatyta, kad apželdintas žemės plotas sudaro 370 kv. m / 30 proc. Taigi, teismo vertinimu, želdynų plotai atitiko teisės aktų reikalavimus.
47. Teismas dėl gaisrinių automobilių apsisukimo aikštelės ir gaisrinių atstumų, nurodė, kad Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 148.1 punktas numato, jog privažiuoti prie pastatų, gaisro gesinimo šaltinio ir gaisrinio hidranto turi būti naudojamos motorizuoto susisiekimo gatvės ir keliai, įvairių tipų eismo zonos ir aikštės, atitinkančios teisės aktų nustatytus reikalavimus ir pritaikytos kelio dangos. Kelias privažiuoti prie pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė mažesnė arba lygi 15 m, gali būti įrengiamas ne didesniu kaip 25 m atstumu iki pastatų (148.2 p.). Statinio projekte (2015.AS-06-TP-SA-AR) nurodyta, kad privažiavimai gaisriniams automobiliams numatyti užtikrinant galimybę ugniagesių technikai manevruoti bei patekti iš vienos pastato pusės ne daugiau kaip 25 m atstumu. Automobilinėms kopėčioms pastatyti prie pastato privažiavimai neprojektuojami, kadangi aukščiausio aukšto grindų altitudė mažesnė kaip 15 m. Pasiekiamumas vertinamas pastatomomis ugniagesių kopėčiomis. Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 93.4 punkte yra numatyta galimybė priešgaisrinį atstumą tarp pastatų sumažinti 20 procentų, kai gaisrinių žarnų ilgis nuo artimiausio vandens šaltinio (gaisrinio hidranto, vandens rezervuaro ar pan.) iki tolimiausio gaisro židinio pastate neviršija 100 m. Šiuo atveju projekte dėl atstumo neviršijančio 100 metrų iki tolimiausio židinio suprojektuotame pastate ir suprojektuoto ir naujai įrengiamo gaisrinio hidranto (duomenys neskelbtini) atstumai mažinami 20 procentų. Projekte detalizuotas ir gaisrinių hidrantų įrengimas išorės gaisrų gesinimui, kuris projektuojamas vadovaujantis Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklėmis. Projektuojamo pastato tūris 7085 kv. m, pastato aukštis 15,10 m, taigi išorės gaisrų gesinimui reikia 15 l/s vandens debito. Gesinimas turi būti vykdomas iš dviejų gaisrinių hidrantų, nutolusių nuo projektuojamo pastato iki 200 m atstumu. Šiuo atstumu nėra esamų gaisrinių hidrantų, todėl projektuojami nauji „C“ antžeminio tipo gaisriniai hidrantai d100 mm. Hidrantai prijungiami nuo esamos d100 mm žiedinės vandentiekio linijos (duomenys neskelbtini). Prijungimo vietoje numatomi šuliniai su uždaromąja armatūra.
48. Dėl elektros energijos tiekimo, teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtino, jog 2017 m. vasario 23 d. atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ buvo pateikta Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paraiška, kuria prašoma padidinti leistinąją naudoti galią 112 kW. 2017 m. vasario 24 d. buvo išduotos Prijungimo sąlygos Nr. TSI7-06867, kuriose nurodyti statytojo veiksmai įgyvendinant objekto prijungimą ir atsakovo techniniai sprendiniai. Numatyta daugiabučio gyvenamojo namo bendrų reikmių KS/KAS įrengti objekto išorėje (lauke) ar prie pastato išorinės sienos. KS/KAS prijungti nuo esamos 0,4 kV oro linijos (duomenys neskelbtini) (iš transformatorinės TR-803) laidų atramoje Nr. 4. Prijungimui nutiesti 0,4 kV 120 kv. mm skerspjūvio kabelių liniją. Bendrovė 2017 m. balandžio 12 d. pritarė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos leidimo išdavimui. Teismo vertinimu, nepagrįstas pareiškėjų motyvas, jog nebuvo duomenų apie elektros energijos tiekimą objektui ir paaiškėjus būtinybei statyti atskirą transformatorinę pastotę, jai vietos sklype (duomenys neskelbtini), esant dabartiniams projektiniams sprendiniams, tiesiog neatsirastų. Atsakovo atstovė patvirtino, jog šiuo metu baigtos įgyvendinti techninės sąlygos, pagal kurias objektui yra nustatyta leistinoji galia 118 kW. Objekto elektros įrenginių prijungimui parinktas optimalus prijungimo taškas atsižvelgiant į techninius ir ekonominius rodiklius. KS/KAS prijungiama nuo esamos 0,4 kV oro linijos (duomenys neskelbtini) (iš transformatorinės TR-803) laidų atramoje Nr. 4. Prijungimui nutiesta 0,4 kV 120 kv. mm skerspjūvio kabelių linija. Nėra jokios būtinybės statyti naują transformatorinę pastotę. Teismas atkreipė dėmesį, jog 600 metrų spinduliu nuo objekto yra kelios transformatorinės pastotės, t. y. TR-628, TR-1421, TR-130, TR-131 ir TR-709.
49. Teismas dėl nuotekų šalinimo nustatė, kad bylos duomenys patvirtino, jog UAB „Kauno vandenys“ 2015 m. liepos 31 d. išduotomis „Prisijungimo sąlygomis vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui“ Nr. 54-1617 buvo nurodyta, kad ūkio-buities nuotekų nuvedimui, jį rekonstravus, panaudoti sklype esamą nuotekų tinklą. UAB „Kauno vandenys“ patvirtino, jog techniniame projekte buvo netiksliai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra buitinių nuotekų tinklas, nors faktiškai ten yra įrengtas mišrios sistemos lauko nuotakynas. Buitines nuotekas iš projektuojamo pastato buvo planuojama išleisti į (duomenys neskelbtini) esamą mišrios sistemos lauko nuotakyną. Šios sąlygos buvo papildytos 2017 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 8-1198, adresuotu UAB „Revilė“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui, nurodant, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), eksploatacija bus galima tik tuomet, kai Europos Sąjungos lėšomis vykdant projektą „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra Kaune“ bus įrengtas buitinių nuotekų nuotakynas (duomenys neskelbtini).
50. Teismas, vertindamas dėl viešo svarstymo, pažymėjo, kad projektinių pasiūlymų dėl gyvenamojo namo su garažu adresu (duomenys neskelbtini), tvirtinimo laikotarpiu vyko du vieši susirinkimai – 2015 m. spalio 22 d. susirinkimas bei 2015 m. gruodžio 3 d. susirinkimas. Susirinkimų metu aptarti visuomenės pasiūlymai ir prieštaravimai. 2015 m. gruodžio 14 d. projektiniai pasiūlymai kartu su susirinkimų medžiaga pateikti tvirtinti Administracijai. Pareiškėjų atstovas 2015 m. gruodžio 16 d. informavo Administraciją apie aplinkybes, dėl kurių, jų nuomone, negali būti tvirtinami projektiniai pasiūlymai. Administracija vertino tiek projektinius pasiūlymus, tiek pareiškėjų pateiktus pasiūlymus bei nurodytas aplinkybes ir 2016 m. birželio 2 d. išvada Nr. 70-27-85 projektiniams pasiūlymams pritarė. Teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtino, jog kartu su projektiniais pasiūlymais buvo pateikti 2015 m. gruodžio 3 d. viešo susirinkimo duomenys – protokolas, dalyvių sąrašas, visuomenės pasiūlymai ir jų aptarimas su vertinimu, atsakymai į pasiūlymus ir pastabas, susirinkimo dalyvių pasisakymai. STR „Statinio projektavimas“ 67 punktas numatė, kad savivaldybės administracijos direktorius pritaria arba motyvuotai nepritaria projektiniams pasiūlymams, apie tai paskelbia IS „Infostatyba“, savivaldybės interneto svetainėje ir informuoja statytoją. Teismo nuomone, šiuo atveju nebuvo pagrindų nepritarti projektiniams pasiūlymams dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių.
51. Dėl skundo motyvo, susijusio su galimybe suprojektuotus keturių kambarių butus perplanuoti į dviejų kambarių butus, kaip nurodė pareiškėjai, tereikia prailginti pertvaras tarp kambarių 4.04 ir 4.05 (atitinkamai kituose aukštuose 9.04–9.05, 14.04–14.05, 19.04–19.05) ir iš laiptinės padaryti dar vienas duris į holą 4.01 (atitinkamai kituose aukštuose 9.01, 14.01, 19.01), teismas nurodė, kad jis nepagrįstas jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais, šie teiginiai grindžiami vien samprotavimais ir prielaidomis.
52. Teismas nurodė, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, jog dėl ginčo statinio jų nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas nuvertės, suintensyvės judėjimas (duomenys neskelbtini), atsiras papildomų triukšmo šaltinių, sumažės privatumas, pablogės natūralus sklypų apšvietimas, dėl to pablogės pareiškėjų gyvenimo sąlygos, nebuvo pagrįstos jokiais konkrečiais, objektyviais ir neginčijamais įrodymais.
53. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog Inspekcija patikrino leidimo išdavimo teisėtumą ir 2017 m. liepos 24 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. PS1-184-(15.5), kuriame konstatavo, kad leidimas išduotas teisėtai. Inspekcija 2018 m. vasario 21 d. statytojui išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.
III.
55. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 30 d. leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-21-170530-00561.
56. Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl materialiosios teisės normų pažeidimų ir nurodo argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
56.1. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įsigaliojus naujai Statybos įstatymo redakcijai, Statybos leidimo išdavimo metu, nebuvo privaloma pateikti visą projektą, pakako pateikti bendrąją ir architektūrinę dalis, pareiškėjų teigimu, minimo Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 2 punkte yra numatyta išimtis, jog tik Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti pateikiamas ne visas projektas. Pareiškėjai akcentuoja, kad teismas visiškai neargumentavo, kokiu pagrindu jis pritaikė šią išimtį, o viso proceso metu nei atsakovas Administracija, nei tretieji asmenys ne tik neįrodinėjo aplinkybių, kurioms esant reikėtų taikyti tokią išimtį, bet ir nepateikė apskritai jokių argumentų dėl tokios išimties taikymo.
56.2. Administracijai pateikto projekto turinyje aiškiai įvardinta, kad jai yra pateikta ir projekto elektrotechninė dalis, kuri realiai pateikta nebuvo. Todėl darytina išvada, jog atsakovas Administracija nesigilino į jai pateiktą projektą ir išdavė Statybos leidimą pagal šį projektą su juo net pilnai nesusipažinęs. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo pripažinta teisėta tokia praktika – statybos leidimo išdavimas pateikus nepilną projektą, tai yra pateikus ne visas projekto turinyje įvardintas dalis, yra ne tik neteisėtas, bet ir ydingas, nes toks teismo sprendimas gali būti pavyzdžiu kitiems ūkio subjektams, kaip „apeiti“ Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
56.3. Bet kokiam garažui, nepriklausomai, ar tai yra pagrindinis daiktas, ar priklausinys, tarnaujantis pagrindiniam daiktui, turi būti vienodai taikoma STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 124 punkto nuostata, kuri šiuo konkrečiu atveju yra pažeista – skundžiamu Statybos leidimu yra leista statyti pastatą, vienareikšmiai nesilaikant 15 metrų atstumo, kaip imperatyviai nurodyta STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 124 punkte. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Dl-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“) 4.3 punkto reikalavimus.
56.4. Teismas neteisingai taikė (tai yra apskritai netaikė) materialinės teisės normą – STR „Gyvenamieji pastatai“ 243 punkto nuostatas. Šioje byloje nei atsakovai, nei tretieji asmenys neginčijo pareiškėjų nurodomos faktinės aplinkybės, kad vaikų žaidimo aikštelė yra suprojektuota iki pat žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ribos, o iš karto už šio sklypo ribos stovi kaimyninio sklypo buitinių atliekų konteineriai, bei garažas. STR „Gyvenamieji pastatai“ 185 punktas nurodyta: „Vaikų žaidimų aikštelių insoliacijos laikas lygiadieniais (03.22 ir 09.22) turi būti ne trumpesnis kaip 3 valandos, miestų centrinėse dalyse – ne trumpesnis kaip 2,5 valandos.“ Iš paties projektuotojo pateiktos Saulės apšvietimo studijos matyti, kad vaikų žaidimo aikštelė tikrai bus apšviesta tik nuo 11.30 iki 13.30, tai yra tik dvi valandas ir tuo laiku, kai vaikai būna ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Nuo 14.30 vai. aikštelė bus paties namo šešėlyje, todėl realiai vaikai ten žaisti negalės. Todėl skundžiamą sprendimą priėmęs teismas visiškai nepagrįstai ir tik deklaratyviai nurodė, jog „vertinant vaikų žaidimo aikštelės insoliaciją, pagal pateiktus skaičiavimus teisės aktų pažeidimų nenustatyta“, bei visiškai nepasisakė dėl pareiškėjų įvardintų konkrečių bei imperatyvių STR „Gyvenamieji pastatai“ 185 punkto nuostatų pažeidimo – kad vaikų žaidimo aikštelės insoliacijos laikas bus trumpesnis, nei privalomas.
56.5. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane yra pažymėta, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) patenka į esamos ir planuojamos sodybinio ir mažaaukščio užstatymo teritoriją, o šios teritorijos „maksimalus aukštingumas nustatytas Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialiajame plane (patv. 2013-01-17 Nr.T-22)“. Taigi, Specialiojo plano sprendiniai galioja ir žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini). Šiame Specialiajame plane teritorija, į kurią įeina žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), patenka į geltonos spalvos zoną, bei nurodoma, kad tai yra „Esamos ir planuojamos sodybinio ir mažaaukščio (pagal BP II pakeitimą) užstatymo teritorijos“. Iš šio Specialiojo plano apačioje parodyto Kauno miesto visų rajonų aukštingumo mastelinio grafiko matyti, kad šioje teritorijoje esamas foninis pastatų aukštis yra iki 10 m (mastelis nurodytas M 1:5000). Taigi, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, nes nepagrįstai atsisakė taikyti specialiojo teritorijų planavimo dokumento – Kauno miesto bendrojo plano ir jį papildančio Specialiojo plano sprendinius.
56.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjų skundo argumento, jog ginčijamas Statybos leidimas buvo išduotas pažeidžiant STR „Gyvenamieji pastatai“ 158 punkte nurodytus gyvenamųjų pastatų architektūros reikalavimus. Analogiškai dėl statinio architektūros nurodo reikalavimus ir Statybos įstatymo 5 straipsnis „Esminiai statinio architektūros reikalavimai“.
56.7. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik deklaratyviu teiginiu, kad šiuo konkrečiu atveju galima ir nesilaikyti STR „Gyvenamieji pastatai“ 191 punkto imperatyvių reikalavimų, net nepagrįsdamas koks teisės aktas numato tokią išimtį – galimybę netaikyti statybos techninio reglamento nuostatų. Todėl laikytina, kad skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant materialinės teisės normą – STR „Gyvenamieji pastatai“ 191 punkto nuostatas.
56.8. Pareiškėjai ir savo skunde, ir viso proceso pirmosios instancijos teisme metu įrodinėjo, kad išduodant skundžiamą Statybos leidimą buvo pažeistas Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 reikalavimas, tačiau teismas vienos iš ginčo pusių teikiamiems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią, bei ignoravo nuostatą, jog žemės sklypų, skirtų trijų ir daugiau butų (daugiabučiams) gyvenamosios paskirties pastatams, želdynų plotas privalo būti ne mažesnis, kaip 30 proc. nuo viso žemės sklypo ploto.
56.9. Nagrinėjant bylą teisme niekas neginčijo pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad ginčijamas Statybos leidimas yra išduotas namo, esančio aklakelyje, statybai. Šiame aklakelyje nėra aikštelės, todėl laikytina, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas neteisingai taikė materialinės teisės normą – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr.1-338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 148 punkto 7 papunkčio nuostatas.
56.10. Statybos leidimas buvo išduotas vadovaujantis tikrovės neatitinkančia informacija, nuslepiant faktinę aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) apskritai nėra fekalinės kanalizacijos ir tik galbūt kada nors ji ten bus įrengta. Tačiau vien atsirašinėjimų apie ateityje galimai būsiančią fekalinę kanalizaciją (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismui užteko, jog Statybos leidimas, pagal kurį visos daugiabučio ir daugiaaukščio namo nuotekos suprojektuotos į jau esančią lietaus kanalizaciją, būtų pripažintas teisėtu. Pareiškėjai mano, kad tokiu būdu yra pažeidžiamas ne tik jų teisės, bet ir viešas interesas, o skundžiamas teismo sprendimas, kuris grindžiamas išskirtinai tik atsakovo UAB „Kauno vandenys“ pažadais apie kada nors būsiantį buitinių nuotekų nuotakyną (duomenys neskelbtini) vienareikšmiai yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Šalies argumentai
57. Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl proceso teisės normų pažeidimų ir nurodo argumentus:
57.1. Nors pareiškėjai nuosekliai įrodinėjo kad pateikta vizualizacija adresu (duomenys neskelbtini) yra klaidinanti, ką patvirtino ir architektas – Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) narys R. P., skundžiamą sprendimą priėmęs teismas ne tik nekonstatavo pareiškėjų nurodyto ir kompetentingo eksperto patvirtinto STR „Gyvenamieji pastatai“ 158 punkto reikalavimų pažeidimo, ne tik atmetė pareiškėjų atstovo prašymą iškviesti į teismo posėdį išvadą davusį ekspertą – architektą R. P., bet ir skundžiamą sprendimą pagrindė „melaginga vizualizacija“, kaip ją įvardino nesuinteresuotas bylos baigtimi ekspertas – architektas R. P., bei padarė faktinių aplinkybių akivaizdžiai neatitinkančią išvadą, jog „nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad ginčo pastatas nurodytoje teritorijoje yra išskirtinio tūrio ir aukštingumo“. Pirmosios instancijos teismas su proceso šalimis elgėsi nevienodai, rodydamas palankumą tik vienai ginčo šaliai – atsakovui Administracijai, veikdamas šio atsakovo interesais taikė ginčo šalims dvigubus standartus, tokiu būdu pareiškėjus pastatydamas į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su kita šios bylos šalimi – atsakovu. Analogiškai teismas su proceso šalimis elgėsi konstatuodamas, jog želdynų plotai atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi procesas pirmosios instancijos teisme pareiškėjų atžvilgiu buvo šališkas ir neatitiko „teisingo bylos nagrinėjimo“ reikalavimų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio prasme.
57.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl visos eilės pareiškėjų skundo esminių argumentų, juos ignoravo. Kadangi teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai neišnagrinėjo pareiškėjų skundo, visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylos aplinkybių, tai yra grubus bei esminis proceso teisės, o būtent ABTĮ 10 straipsnio 2 dalies, 56 straipsnio 6 dalies, 80 straipsnio 1 dalies ir 86 straipsnio 1 dalies, pažeidimas, dėl kurio buvo neteisingai išspręsta ši byla. Tuo pačiu tai yra ir ABTĮ 146 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl iš esmės vien tik deklaratyviais teiginiais grįstas teismo sprendimas, kuriuo teismas išskirtinai formaliai pažiūrėjo į pareiškėjų skunde išdėstytas aplinkybes, negali būti pripažintas teisingu.
Atsiliepimas
58. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
59. Administracija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais nurodo, kad
59.1. Apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, jog ne visas projektas gali būti pateiktas tik Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis – iš tiesų nei Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje, nei Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-878, 11 punkte tokios nuostatos nėra. Administracija pabrėžia, kad kiekviena projektus tikrinanti institucija tikrina pateiktus projekto sprendinius pagal jai priskirtą kompetenciją ir vertina ne tik projekto turinį, bet faktiškai pateiktus sprendinius. Todėl techninio pobūdžio klaida – nepateiktos projekto dalies įrašymas į projekto turinį – neturėjo įtakos ginčijamo Statybos leidimo teisėtumui.
59.2. Teismas neturėjo vadovautis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.3 punkte pateikta garažo sąvoka, kadangi šis teisės aktas netaikytinas, nes negaliojo Specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo metu. Tuo metu galiojusio STR „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.5 punkte buvo įtvirtinta tokia pati garažo sąvoka, be to, papildomai buvo akcentuota, jog „garažas, esantis namų valdoje, yra pagalbinio ūkio paskirties pastatas (žr. 8.17 p.)“. STR „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.7 punkte atskirai klasifikuoti garažų paskirties pastatai – pastatai, skirti transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti: automobilių, autobusų garažai, lokomotyvų vagonų ir troleibusų depai, orlaivių angarai, atviros ar uždaros požeminės, antžeminės automobilių saugyklos, elingai ir pan., tačiau nagrinėjamu atveju tokios paskirties pastatų gretimuose žemės sklypuose nėra. Atsižvelgiant į tai, kad STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ reglamentuoja atstumą būtent iki garažų paskirties, o ne pagalbinio ūkio pastatų, todėl nagrinėjamu atveju privalomas atstumas iki garažų paskirties pastatų netaikytinas.
59.3. Specialusis planas buvo parengtas ir patvirtintas iki šiuo metu galiojančio Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (kuris buvo patvirtintas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209) patvirtinimo, atsižvelgiant į tuo metu galiojusio Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (patvirtinto 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-252) sprendinius. Pagal tuo metu galiojusį bendrąjį planą, ginčo teritorija pateko į sodybinio užstatymo teritoriją, atitinkamai tokie sprendiniai buvo pažymėti Specialiojo plano grafinėje dalyje. Atsakovas pabrėžia, kad šiame brėžinyje yra nurodyta, kad Specialusis planas galioja, jei jis atitinka Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą ir kitus normatyvinius dokumentus. Taigi, šis teritorijų planavimo dokumentas taikytinas tik ta apimtimi, kiek neprieštarauja bendrojo plano sprendiniams. Administracijos vertinimu, pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą ginčo teritorija jau nepriskiriama sodybinio užstatymo teritorijoms, todėl visiškai nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad projektuojamas pastatas turi neviršyti sodybinio užstatymo aukštingumo. Administracijos teigimu, pateikto projekto sprendiniai atitiko teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintus tokios paskirties pastatams keliamus reikalavimus, Administracija neturėjo teisinio pagrindo nepritarti projekto sprendiniams.
59.4. Pareiškėjai nepagrįstai remiasi STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 6 paveikslėliu, kuriame nurodytos galimos apsisukimo aikštelių konfigūracijos, nes, kaip nustatyta šio reglamento 32 punkte, nurodyti reikalavimai taikomi akligatvių pabaigoje (o ne žemės sklype) įrengiamoms aikštelėms.
59.5. Pareiškėjai tvirtino, jog nagrinėdamas bylą teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą: atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą į teismo posėdį kviesti architektą R. P. ir V. M., kurių projekto vertinimai yra pateikti nagrinėjamoje byloje, tačiau apeliaciniame skunde nėra pateikta duomenų, kada konkrečiai ir kokia forma toks prašymas buvo išreikštas, todėl atsakovui kyla pagrįstų abejonių, ar pareiškėjai šį prašymą buvo pareiškę administracinio proceso nustatyta tvarka (nurodė pageidaujamų kviesti liudytojų vardus, pavardes, gyvenamąsias ar darbo vietas ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šie liudytojai gali patvirtinti).
59.6. Priešingai, nei teigia pareiškėjai, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir pasisakė dėl visų pareiškėjų argumentų, savo vertinimą pagrįsdamas teisės aktų nuostatomis. Vien ta aplinkybė, kad teismas netenkino pareiškėjų prašymo, nereiškia lygiateisiškumo principo pažeidimo, juo labiau, iš apeliacinio skundo teiginių nėra aišku, kokiu būdu pasireiškė teismo „palankumo rodymas“ Administracijai. Be to, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl pareiškėjų nurodytų teisės normų taikymo ginčo atveju: STR „Gyvenamieji pastatai“ 185 punkto ir vaikų žaidimų aikštelės insoliacijos; STR „Gyvenamieji pastatai“ 158 punkto ir Statybos įstatymo 5 straipsnio; STR „Gyvenamieji pastatai“ 191 punkto. Administracija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad byloje nebuvo pateikti insoliacijos skaičiavimai žemės sklypuose, tuo tarpu STR „Gyvenamieji pastatai“ 175.5 punkte nurodoma, kad projekto sprendiniai neturi sumažinti trečiųjų asmenų sklypų ir butų insoliacijos dydžių, nustatytų šiame reglamente. Akcentuoja, kad šiame reglamente yra nustatyti tik gyvenamųjų pastatų patalpų insoliacijos dydžiai, žemės sklypų insoliacijos dydžiai nėra reglamentuoti, todėl atlikti gretimų žemės sklypų insoliacijos skaičiavimus nėra tikslinga.
59.7. Visų pirma nagrinėjamoje byloje pareiškėjai turėjo įrodyti realų savo teisių pažeidimą. Tačiau tiek patikslintame skunde, tiek apeliaciniame skunde iš esmės nurodomi tam tikri projekto trūkumai, tačiau nėra pagrįsta, kaip jie susiję su pareiškėjų teisėmis ar teisėtais interesais, dėl šios priežasties tokie tariami trūkumai negali būti vertinami kaip ginčijamo Statybos leidimo panaikinimo pagrindas.
Atsiliepimas
60. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
61. Departamentas nesutikdamas su išdėstyta pareiškėjų pozicija dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 148.7 punkto taikymo nurodo, kad gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, gaisro gesinimo šaltinių, gaisrinių hidrantų reglamentuoja Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 148 punktas. Šį punktą sudaro 11 papunkčių, kuriuose išvardinti visi gaisrinių automobilių privažiavimo prie pastatų įrengimo reikalavimai. Departamentas pažymi, kad Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos suderintame statinio projekte (2015.AS-06-TP-SA-AR, 20 lapas) privažiavimai gaisriniams automobiliams buvo numatyti. Gaisrinių automobilių privažiavimo galimybę prie pastato numato Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 148.2 punktas: kelias privažiuoti prie pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė mažesnė arba lygi 15 m, gali būti įrengiamas ne didesniu kaip 25 m atstumu iki pastatų. Be to, pagal 148.1 punktą privažiuoti prie pastatų gaisro gesinimo šaltinio ir gaisrinio hidranto turi būti naudojamos motorizuoto susisiekimo gatvės ir keliai, įvairių tipų eismo zonos ir aikštės, atitinkančios teisės aktų nustatytus reikalavimus ir pritaikytos kelio dangos. Departamentas pažymi, kad privažiavimai gaisriniams automobiliams nebūtinai turi būti tame pačiame sklype, kuriame projektuojamas statinys. Atsižvelgdamas į šias nuostatas, Departamentas nurodo, kad privažiavimas gaisriniams automobiliams prie pastato yra užtikrinamas nuo (duomenys neskelbtini), ne didesniu kaip 25 m atstumu iki pastato, ir pareiškėjų nurodytas aklakelis nėra vertinamas kaip gaisrinių automobilių privažiavimas, todėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 148.7 punktas šiuo atveju netaikytinas.
Atsiliepimas
62. Atsakovas NVSC atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
63. NVSC nurodo, kad STR „Gyvenamieji pastatai“ 243 punkte atstumo reikalavimas tarp vaikų žaidimų aikštelių ir garažų nenumatytas, kas yra teisingai pažymėta skundžiamame teismo sprendime. Vertinant vaikų žaidimo aikštelės insoliaciją, pagal pateiktus skaičiavimus teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Projekte yra pateikti insoliacijos schemos skaičiavimai, kurių taške „2“ tiesioginiai saulės spinduliai yra nuo 7:00 iki 8:00 ir nuo 11:00 iki 12:30, taigi insoliacijos laikas yra 2 valandos 30 minučių; o taške „1“ tiesioginiai saulės spinduliai yra nuo 7:00 iki 9:30 ir nuo 12:00 iki 12:30, insoliacijos laikas yra 3 valandos 00 minučių. Projekte pateikta „Saulės apšvietimo studija kovo 22 d.“ taip pat patvirtina, kad toje žemės sklypo dalyje, kurioje yra projektuojama vaikų žaidimo aikštelė, insoliacijos trukmė nepažeidžia imperatyvių teisės aktų reikalavimų. NVSC atkreipia dėmesį, kad STR „Gyvenamieji pastatai“ 185 punkte nereikalaujama, jog insoliacija būtų nepertraukiama, tam tikru laiku, ar kad vienu metu būtų apšviestas visas aikštelės plotas.
64. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą mano, kad jis netenkintinas.
65. Inspekcija nurodo, kad būdama viešojo administravimo subjektu, neturi įgaliojimų atlikti veiksmų, kurie nenumatyti teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnyje yra detaliai reglamentuota statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimo tvarka, būtent šios tvarkos Inspekcija laikydamasi patikrino Statybos leidimo teisėtumą, pažeidimų nebuvo nustatyta. Remiantis šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 27 straipsnio 26 dalimi, už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti ar tikrinę statinio projektą ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Inspekcija pažymi, kad nebaigtas statyti pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Inspekcijos 2018 m. vasario 21 d. išduotos pažymos pagrindu, kurio pareiškėjai neginčijo šioje byloje. Inspekcijos nuomone, esant galiojančiam ir nenuginčytam nebaigto statyti statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisiniam pagrindui, pareiškėjų apeliacinio skundo patenkinimas ir skundžiamo teismo sprendimo panaikinimas, nesukels pareiškėjams siekiamų teisinių pasekmių, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
66. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Revilė“ atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat pateikė prašymą dėl proceso šalių išlaidų atlyginimo, kuriame prašo iš šalies, kurios nenaudai bus priimtas teismo sprendimas, priteisti – 1 197,90 Eur proceso išlaidų trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Revilė“ naudai, patirtų apeliacinėje instancijoje.
Šalies argumentai
67. UAB „Revilė“ nesutikdama su apeliaciniu skundu, nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
67.1. Kadangi ginčo atveju statinio projektas buvo sudarytas iš atskirų dalių, pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai nustatyta, kad statytojas neprivalėjo pateikti viso projekto, pakako pateikti bendrąją ir architektūrinę dalis, kas ir buvo padaryta. Pareiškėjai savo apeliaciniame skunde visiškai neteisingai aiškina Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatą, kadangi ji nenustato jokių išimčių, o tik paaiškina kokios dalys turi būti pateikiamos kai statinio projektas sudarytas iš atskirų dalių.
67.2. Pareiškėjai nepagrįstai siekia įrodyti, kad tarp planuojamo statyti pastato ir gretimų pastatų nėra išlaikyti minimalūs saugūs priešgaisriniai atstumai. Pareiškėjų nurodomi pastatai, su kuriais tariamai neišlaikytas planuojamo statyti pastato atstumas pagal įstatymo reikalavimus, remiantis Nekilnojamo turto registro išrašais yra pagalbinio ūkinio pastato paskirties. Atitinkamai, STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 124 punkto reikalavimai šiems pastatams netaikomi, nes nurodyti reikalavimai taikomi tik garažų paskirties pastatams. Taigi, pareiškėjų argumentai ir reikalavimai išlaikyti 15 m. atstumą tarp planuojamo statyti pastato bei gretimų pastatų yra pertekliniai ir nepagrįsti.
67.3. Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), planuojamas statyti gyvenamasis namas atitinka tūrio ir aukštingumo reikalavimus, taikomus ginčo teritorijoje. Priešingai nei teigia pareiškėjai, ir kaip teisingai pažymėta teismo sprendime, ginčo žemės sklypas yra aplinkoje, kuri pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209, priskirta teritorijoms, kuriose vyrauja daugiaaukštė ir daugiabutė gyvenamoji statyta. Įvertinus žemės sklypo teritorijai taikomą statybą, laikytini nepagrįstais bei subjektyviais pareiškėjų argumentai dėl planuojamos statybos aukštingumo ir tūrio neatitikimo bendrai aplinkos darnai su gretimais namais. Be to, įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu administracinėje byloje. Nr. I-1968-406/2016, konstatuota, kad pagal bendrojo plano sprendinius žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis UAB „Revilė“, patenka į teritoriją, kurioje nustatyta funkcinė zona apibūdinama kaip mišrios gyvenamosios ir komercinės teritorijos, atliekančios linijinių centrų funkcijas. Šioje zonoje be kitų naudojimo būdų galimas ir būdas – „gyvenamosios teritorijos“, maksimalus užstatymo intensyvumas UI. Teismas konstatavo kad pagal bendrojo plano sprendinius naudojimo būdas „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ ginčo teritorijoje yra leistinas ir galimas. Taigi pareiškėjai piktnaudžiauja savo teisėmis ginčydami aplinkybes, kurios jau nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir jiems yra žinomos.
67.4. Ginčo statinio projekte nepažeisti reikalavimai dėl apsisukimo aikštelių, tinkamų valymo, atliekų išvežimo automobiliams ir gaisrinės saugos automobiliams. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad projektiniai pasiūlymai pažeidžia reikalavimus dėl apsisukimo aikštelių, tinkamų valymo, atliekų išvežimo automobiliams, kadangi tokia aikštelė nenumatyta.
67.5. Bendras žemės sklype planuojamos statybos želdynų plotas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjai vadovaujasi VŠĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos pastabomis projektiniams pasiūlymams, kurios neparemtos jokiais skaičiavimais. Tai yra tik preliminarūs vertinimai, nepateikiant jokių konkrečių skaičių. Pažymėtina, kad nei trečiasis suinteresuotas asmuo, nei projektuotojas į nurodytą tarybą nesikreipė ir jokių pastabų projektiniams pasiūlymams neprašė, todėl nebuvo jokio pagrįsto pagrindo vadovautis nurodytomis pastabomis.
67.6. Planuojamą statyti pastatą numatyta prijungti prie vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklo, todėl pareiškėjų interesai niekaip nėra pažeidžiami. Pabrėžtina, kad projektinių pasiūlymų tvirtinimo etape, būtent inžinerinius tinklus eksploatuojanti organizacija, t. y UAB „Kauno vandenys“, išdavė sąlygas ir patvirtino inžinerinių tinklų vietą ir buvimą aplink sklypą, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo teiginiams dėl tariamai faktinės situacijos neatitinkančių duomenų.
67.7. Nors pareiškėjai nurodo, kad statomas gyvenamasis namas sumažins trečiųjų asmenų sklypų ir butų insoliaciją, tačiau teismas neturėjo pagrindo nustatyti įstatymų reikalavimų pažeidimą, kurių pagrindu būtų padaryta ši išvada. Remiantis VĮ Registrų centro duomenų banko išrašais, adresais (duomenys neskelbtini), registruoti vienbučiai gyvenamieji namai. Teisės aktai nereglamentuoja tiesioginės saulės apšvietos vienbučiuose gyvenamuosiuose namuose. Adresu (duomenys neskelbtini) yra daugiabutis gyvenamasis namas nutolęs nuo planuojamo statyti namo per 26 m. Projektuojamas namas neturi jokios įtakos šiam namui.
67.8. Atsakovas Administracija įvertino ne tik trečiojo suinteresuoto asmens projektinius pasiūlymus, bet taip pat ir pareiškėjų 2015 m. gruodžio 16 d. raštu gautas aplinkybes dėl nepritarimo projektiniams pasiūlymams, taigi teismas teisingai sprendė, kad nebuvo pagrindų nepritarti projektiniams pasiūlymams dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių.
67.9. Projektuotojas UAB „RA studija“ teikdamas projektinius pasiūlymus tvirtinimui, pateikė visą priklausančią kartu pateikti medžiagą, įskaitant ir „vizualinę“ medžiagą. Taigi su projektiniais pasiūlymais pateikta vaizdinė medžiaga visiškai pakankama projektinių pasiūlymų stadijoje. Šiuo atveju, pareiškėjai savo teiginius dėl projektinių pasiūlymų neatitikimo STR „Statinio projektavimas“ 13 priedo 8.3 punkto reikalavimams grindžia tik subjektyviu vertinimu ir nepateikia jokių pagrįstų neatitikimų įstatymo normoms.
67.10. Pareiškėjai nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme rėmėsi subjektyviomis prielaidomis, nepagrįstomis konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, ir faktinėmis aplinkybėmis bei tariamais statytojo pažeidimais pateikiant projektinius pasiūlymus, kurie negali būti pagrįstu pagrindu panaikinti Statybos leidimą.
67.11. Nebaigtas statyti pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Inspekcijos 2018 m. vasario 21 d. išduotos pažymos pagrindu, kurio pareiškėjai neginčijo šioje byloje.
Atsiliepimas
68. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „RA studija“ atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Šalies argumentai
69. UAB „RA studija“ pažymi, kad apeliaciniame skunde beveik pažodžiui perkelti visi pareiškėjų argumentai iš jų skundo, kuriuos visus pirmos instancijos teismas pakankamai išsamiai išnagrinėjo ir juos atmetė. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo naują argumentą, kuris nebuvo nurodytas pareiškime, tai, jog prieš išduodant Statybos leidimą nebuvo pateikta viena iš projekto dalių ir atitinkamai ši projekto dalis nebuvo įvertinta išduodant leidimą statybai. Tačiau ir šis argumentas yra nepagrįstas. Šiuo atveju parengtas projektas susidėjo iš atskirų dalių, įskaitant ir pareiškėjų akcentuojamą „Elektrotechninė, žaibosaugos dalį“, todėl norint gauti statybą leidžiantį dokumentą pakako pateikti bendrąją ir architektūrinę dalis. Šiuo atveju atitinkamos dalys buvo pateiktos ir pagal jas buvo išduotas pareiškėjų ginčijamas statybas leidžiantis dokumentas. Papildomai UAB „RA studija“ akcentuoja, jog nei vienas iš atsakovų netikrina projekto dalyje – „Elektrotechninė, žaibosaugos dalis“ nurodytų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimas. Taip pat, pareiškėjai neįvardina jokių pažeidimų ar neatitikimų teisės aktams, todėl ta aplinkybė, jog prieš išduodant Statybos leidimą nebuvo tikrinti atitinkami sprendiniai, niekaip nepažeidžia pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
70. Bylos dalykas – Administracijos 2017 m. gegužės 30 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-21-170530-00561 pagrįstumas ir teisėtumas.
71. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
72. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).
73. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą.
74. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).
75. Analogiškos pozicijos formuodamas vieningą teismų praktiką nagrinėjamose civilinėse bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Aiškinant Civilinio proceso teisės normas teigiama, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, o šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, suinteresuotumą laikant savarankišku teisiniu interesu ir poreikiu jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, konstatuota, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Be kita ko nurodyta, kad asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Akcentuota, kad privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose.
76. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi atskleisti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia pareiškėjas. Kokia apimtimi pareiškėjo teisės ir interesai yra įtakojami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju. Taigi teismas, iš esmės siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat privalo atskleisti asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
77. Remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalimi, kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba teismą.
78. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, nurodyta, kad privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas.
79. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, turėdami pareigą nurodyti ir įrodyti savo reikalavimų pagrindu nurodytų viešosios teisės pažeidimų įtaką jų teisėms ir teisėtiems interesams, to nepadarė. Teismui pateiktame skunde pareiškėjai abstrakčiai nurodė, kad visi pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojai, kai kurių jų sklypai tiesiogiai ribojasi su UAB „Revilė“ nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu, (duomenys neskelbtini), o dėl skundžiamo administracinio akto, atvėrusio galimybę pareiškėjų kaimynystėje statyti daugiabutį ir daugiaaukštį namą, suprastėja pareiškėjų gyvenimo kokybė, sumažėja jų turto vertė ir tai akivaizdžiai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog dėl ginčo statinio jų nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas nuvertės, suintensyvės judėjimas (duomenys neskelbtini), atsiras papildomų triukšmo šaltinių, sumažės privatumas, pablogės natūralus sklypų apšvietimas, dėl to pablogės pareiškėjų gyvenimo sąlygos, o taip pat, kad skunde teigiami teisės aktų pažeidimai turi įtakos jų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, kurie būtų apginti reikalaujamu būdu. Kitaip tariant byloje nenustatytas pareiškėjų materialinis teisinis suinteresuotumas pareikštu reikalavimu, dėl ko skundas negali būti tenkinamas. Gi viešąjį interesą ginti pareiškėjai įgalinimų neturi.
80. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
81. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Revilė“ pateikė prašymą dėl proceso šalių išlaidų atlyginimo, kuriame prašo iš šalies, kurios nenaudai bus priimtas teismo sprendimas, priteisti 1 197,90 Eur proceso išlaidų UAB „Revilė“ naudai, patirtų apeliacinėje instancijoje.
82. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Taigi tuo atveju, kai teisminiame ginče galutinis rezultatas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui, pareiškėjui kyla pareiga atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-673-662/2016). Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo nutartį 2017 m. vasario 22 d. administracinėje byloje Nr. AS-156-502/2017).
83. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).
84. Trečiojo suinteresuoto asmens procesinis dokumentas – atsiliepimas į apeliacinį skundą patenka į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punkto, numatančio išlaidų priteisimą už atsiliepimą į apeliacinį skundą, taikymo sritį. Šiame punkte numatyta maksimali priteistina suma už tokio pobūdžio dokumento parengimą yra 1,3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.
85. UAB „Revilė“ atsiliepimas į pareiškėjų apeliacinį skundą buvo parengtas ir teismui pateiktas 2018 m. lapkričio 6 d., taigi nagrinėjamu atveju aktualus 2018 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 926,7 Eur. Atsižvelgus į tai, maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma yra 1 204,71 (926,7 x 1,3) Eur.
86. Į bylą pateikti dokumentai, Advokatų profesinės bendrijos Viliušis ir partneriai 2020 m. birželio 19 d. PVM sąskaita faktūra APB Nr. 006290, 2018 m. lapkričio 30 d. Suteiktų paslaugų ataskaita ir 2017 m. gegužės 19 d. Atstovavimo sutartis, patvirtina, kad advokatas P. A. suteikė UAB „Revilė“ teisines paslaugas, kurias sudarė atsiliepimo į pareiškėjų apeliacinį skundą parengimas, iš viso už 990 Eur be PVM. Iš 2020 m. birželio 23 d. kasos pajamų orderio Serija KPO Nr. 431 matyti, kad UAB „Revilė“ sumokėjo 1 197,90 Eur sumą Advokatų profesinei bendrijai Viliušis ir partneriai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB „Revilė“ bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir realiai patirtos, neviršijančios maksimalaus priteisino dydžio, taip pat nepažeidžiančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šiuo atveju UAB „Revilė“ už atsiliepimo į pareiškėjų apeliacinį skundą parengimą iš pareiškėjų priteistina po 79,86 Eur, iš viso 1 197,90 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų R. L., K. Š., D. Š., V. G., I. T., L. N., R. V., A. B., S. S., D. V., B. L., V. K., E. G., T. A. M., P. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Revilė“ iš pareiškėjų R. L., K. Š., D. Š., V. G., I. T., L. N., R. V., A. B., S. S., D. V., B. L., V. K., E. G., T. A. M., P. Ž. lygiomis dalimis 1 197,90 Eur (vieną tūkstantį šimtą devyniasdešimt septynis eurus ir 90 centų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno pareiškėjo po 79,86 Eur (septyniasdešimt devynis eurus ir 86 centus).
Nutartis neskundžiama.