Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-670-253/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ ieškinį atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybei ir akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė Pajūrio mėsinė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių Klaipėdos rajono savivaldybės ir AB „Klaipėdos vanduo“ 191 707,32 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovei priklausančios gamybinės bazės pastatai jau daug metų yra prijungti prie centralizuotų tinklų, vedančių į Kretingalės nuotekų valymo įrengimus, už kurių eksploatavimą atsakinga atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“. Nors buvo žadėjusios, tačiau abonentų ir vartotojų poreikius atitinkančių nuotekų valymo įrenginių plėtros atsakovės neužtikrino, todėl ieškovei neleidžiama pateikti visų gamybos metu susidarančių nuotekų į Kretingalės valymo įrenginius, o dalį šių nuotekų ieškovė savo lėšomis išgabena į kitą nuotekų valyklą. Laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. ieškovė patyrė 191 707,32 Eur išlaidų, susijusių su nuotekų transportavimu į Kretingos nuotekų valyklą ir UAB „Kretingos vandenys“ atgabentų nuotekų tvarkymu.

2. Atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ji nuo 2012 m. sausio 1 d. vykdo geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo funkcijas Klaipėdos rajone, taip pat ir Kretingalės aglomeracijoje. Iki tol šias funkcijas vykdė AB „Klaipėdos rajono vandenys“, kuri 2008 m. gruodžio 1 d. buvo sudariusi su ieškove UAB „Agrovet“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. Šioje sutartyje buvo numatyta, kad iš UAB „Agrovet“ priimamų į nuotekų sistemą nuotekų kiekis negali viršyti 43 800 kub. m per metus ir 120 kub. m per parą. Nuo 2012 m. sausio 1 d. AB „Klaipėdos vanduo“ tapus viešąja vandens tiekėja Klaipėdos rajone, ji kreipėsi į UAB „Agrovet“ dėl naujos sutarties sudarymo. UAB „Agrovet“ atsisakius sudaryti naują sutartį, ginčas dėl sutarties sudarymo ir jos sąlygų buvo nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-78-460/2017. Teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu patvirtino geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. Nors UAB „Agrovet“ Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-78-460/2017 pasirinko poziciją nesutikti su naujos sutarties sudarymu ir laikėsi pozicijos, kad šalys turi vadovautis 2008 m. gruodžio 1 d. sutartimi, tačiau abiejose sutartyse buvo numatytas tas pats priimamų nuotekų kiekis – ne daugiau 120 kub. m per parą. Todėl paneigtinas ieškovės UAB „Agrovet“ teiginys, kad atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ netinkamai vykdė savo pareigas ir teisės aktų reikalavimus dėl to, kad nepriėmė iš ieškovės didesnio nuotekų kiekio nei 120 kub. m. per parą. Pažymėjo, kad pareikšto ieškinio dalykas suformuotas nesąžiningai, nes ieškinio sumą sudaro nuotekų transportavimo bei išvalymo kaina, sumokėta AB „Kretingos vandenys“, ir visiškai neatsižvelgiama į tai, kad, jeigu šis nuotekų kiekis būtų priimtas ir tvarkomas atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“, tai už jį vis tiek būtų privaloma sumokėti nustatytą kainą.

3. Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybė tinkamai vykdė savo funkcijas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje. Ieškovė sutartimi įsipareigojo likusias nuotekas (viršijantį kiekį) tvarkyti savarankiškai.

4. Trečiasis asmuo UAB Pajūrio mėsinė prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad ji nuo 2010 m. gruodžio 16 d. vykdo veiklą UAB „Agrovet“ priklausančiose patalpose. Jos veiklos metu susidarančios nuotekos patenka į tuos pačius pirminius valymo įrenginius kaip ir UAB „Agrovet“ nuotekos, kurių dalis išleidžiama į Kretingalės valymo įrenginius, kita dalis, kurių nepriima AB „Klaipėdos vanduo“, išvežama į UAB „Kretingos vandenys“. Klaipėdos rajono savivaldybė, vykdydama įstatymo jai nustatytas funkcijas, privalėjo Kretingalės gyvenvietėje įrengti centralizuotą nuotekų surinkimo sistemą. AB „Klaipėdos vanduo“ ieškovei nustatyti nuotekų šalinimo kiekių apribojimai prieštarauja teisės aktų reikalavimams, kuriuose nurodyta, kad AB „Klaipėdos vanduo“, kaip viešasis nuotekų tvarkytojas, turi užtikrinti visų susidarančių nuotekų tvarkymą, t. y. atsakovės pareiga investuoti į valymo įrenginių pajėgumų didinimą, nuotekų debito išlyginamąsias talpas, mobilias nuotekų transporto priemones ar kitą atitinkančią infrastruktūrą. Šias funkcijas turi vykdyti viešasis nuotekų tvarkytojas, o ne abonentas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimu UAB „Agrovet“ ieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ nuo 2012 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, įskaitant ir Kretingalę, teikia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Iki 2011 m. gruodžio 31 d. šias funkcijas vykdė AB „Klaipėdos rajono vandenys“, kuri 2008 m. gruodžio 1 d. su UAB „Agrovet“ buvo sudariusi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. Šios sutarties 1.8 punkte buvo numatyta, kad iš UAB „Agrovet“ priimamų į nuotekų sistemą nuotekų kiekis negali viršyti 43 800 kub. m per metus ir 120 kub. m per parą. Įsiteisėjusiais Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-460/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-143-178/2018 nustatytas toks pat iš UAB „Agrovet“ priimamų į nuotekų sistemą nuotekų kiekis. Nuo 2010 m. gruodžio 16 d. UAB „Agrovet“ priklausančiose patalpose vykdo veiklą UAB Pajūrio mėsinė, jos veiklos metu susidariusios nuotekos patenka į tuos pačius pirminius valymo įrenginius kaip ir UAB „Agrovet“ nuotekos.

7. Teismas nustatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir UAB „Agrovet“ 2003 m. birželio 18 d. sudarė Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutartį. Pagal šią sutartį Klaipėdos rajono savivaldybės administracija įsipareigojo skirti savo lėšas ir panaudoti Europos Sąjungos įnašą Kretingalės gyvenvietės valymo įrenginių projektui įgyvendinti. UAB „Agrovet“ įsipareigojo 5 metus tiekti į pastatytus valymo įrenginius 120 kub. m per dieną nuotekų, apvalytų pirminiuose valymo įrenginiuose, jei nevykdys įsipareigojimų – atlyginti savivaldybei padidėjusių nuotekų išvalymo tarifų skirtumus, kurių bendra suma neviršys valymo įrenginių statybai panaudotų savivaldybės lėšų sumos.

8. Teismas nustatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2003 m. birželio 26 d. pritarė, jog statant Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginius pirmame etape būtų suprojektuoti įrenginiai, kurių pajėgumai – 175 kub. m per parą, su galimybe išplėsti juos antrajame etape iki 450 kub. m per parą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija įgyvendino minėtą tarybos sprendimą. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu sudaryta komisija 2005 m. kovo 25 d. pripažino, kad Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių pirmojo etapo statyba tenkina nustatytus reikalavimus ir įrenginiai tinkami naudoti.

9. Teismas nurodė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ pradėjus vykdyti 2011 m. lapkričio 8 d. sudarytoje viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų – teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutartyje numatytus įsipareigojimus, Kretingalės nuotekų valyklos projektinis pajėgumas, atlikus papildomus darbus, padidintas nuo 175 kub. m per parą iki 228 kub. m per parą. Tačiau ieškovė UAB „Agrovet“ 2015 m. rugsėjo 3 d. pranešimu informavo Klaipėdos rajono savivaldybę, jog vienašališkai nutraukia 2003 m. birželio 18 d. Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutartį, t. y. ieškovė pati nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, numatytų 2003 m. birželio 18 d. buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutartyje.

10. Teismas sprendė, kad iš 2017 m. gruodžio 21 d. AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktos pažymos, matyti, jog laikotarpiu nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. pabaigos, turėdama galimybę į atsakovei priklausančius tinklus išleisti 138 840,00 kub. m nuotekų, ieškovė deklaravo, kad išleido tik 88 579,65 kub. m, t. y. 50 260,35 kub. m mažiau, negu galėjo išleisti (nurodė, kad 39 849,75 kub. m išvežė į UAB „Kretingos vandenys“). Šį faktą patvirtina ir 2013 m. gegužės 29 d. Aplinkos ministerijos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros patikrinimo aktas, pagal kurį laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. ieškovė per parą į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus išleido vidutiniškai 117,58 kub. m nuotekų, t. y. pati ieškovė neišnaudoja galimų išleisti leidžiamą nuotekų kiekį.

11. Teismas iš šalių paaiškinimų nustatė, kad techniškai nėra apribota ieškovės galimybė į AB „Klaipėdos vanduo“ priklausančius valymo įrenginius tiekti didesnį nuotekų kiekį, negu nurodyta sutartyse, tačiau patiekus normą viršijantį kiekį, keistųsi mokesčio už šias atliekas dydis. Yra ir alternatyvių nuotekų surinkimo būdų, t. y. surinkimas mobiliosiomis transporto priemonėmis. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. balandžio 19 d. nutarime yra reglamentuojama AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų surinkimo mobiliosiomis transporto priemonėmis kaina – 18,10 Lt už kub. m. Tačiau ieškovė pasirinko kitą savo perviršinių nuotekų šalinimo būdą – nuotekų išvežimą į UAB „Kretingos vandenys“. Ieškovės atstovų argumentus, kad įmonės veiklos apimtys nuo 2008 m. nedidėjo, paneigia 2018 m. kovo 21 d. teismo posėdyje kaip liudytojo apklausto ieškovės technikos direktoriaus I. V. parodymai, kad nuo 2013 m. padaugėjo skerdimų. Be to, nuo 2010 m. ieškovei priklausančiose patalpose veiklą vykdo trečiasis asmuo UAB Pajūrio mėsinė, kurios veiklos metu susidariusios nuotekos patenka į tuos pačius pirminius valymo įrenginius.

12. Teismas nurodė, kad ieškovės argumentai, jog atsakovių reikalavimas statyti individualius valymo įrenginius prieštarauja Nuotekų tvarkymo reglamento 24 straipsnio nuostatoms ir daroma nepataisoma žala ieškovės verslui, į kurio plėtrą yra investuotos didelės pinigų sumos, atmestini, nes nurodyto reglamento nuostatos numato išimtis. Įvertinus Aplinkos apsaugos agentūros 2014 m. rugpjūčio 18 d. ir 2014 m. lapkričio 28 d. raštų turinį, kuriuose yra skirtingai nurodomas aglomeracijos dydis, aplinkybę, kad 2016 m. buvo pakeistas Kretingos gyvenvietės specialusis planas, Klaipėdos rajono savivaldybei įvykdžius įsipareigojimus dėl Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių pirmojo etapo statybos, tačiau ieškovei vienašališkai nutraukus 2003 m. birželio 18 d. buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutartį, 2008 m. gruodžio 1 d. tarp UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir UAB „Agrovet“ sudarytoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartyje UAB „Agrovet“ įsipareigojus tiekti į Kretingalės nuotekų sistemą nuotekų kiekį (43 800 kub. m per metus, 120 kub. m per parą), konstatuotina, kad ieškovė neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų (neveikimo), tuo iš esmės įsipareigodama perviršines (likusias) nuotekas tvarkyti savarankiškai.

13. Teismas nurodė, kad posėdžio metu ieškovės atstovai patvirtino, jog nuo 2010 m. gamybines patalpas išnuomojus UAB Pajūrio mėsinei, į nuomos kainą iš dalies buvo įtraukta ir nuotekų šalinimo išlaidų dalis, tačiau nenurodė, kokio ji dydžio. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, ieškovė neįrodė, jog dėl savarankiško nuotekų išvežimo ji patyrė 191 707,32 Eur išlaidų

14. Teismas pažymėjo, kad nustatant sutartinę atsakomybę kaltė preziumuojama, tačiau byloje nustačius, kad jau 2012 m. nuotekų priėmimo pajėgumas padidintas iki 228 000 kub. m per parą, atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė trečiajam asmeniui UAB Pajūrio mėsinei, kuriai ieškovė perleido teisę statyti gamybinių nuotekų biologinio valymo įrenginius, 2011 m. liepos 20 d. išdavė leidimą statyti naują statinį, o atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ į savo nuotekų tinklus priėmė sutartyje nurodytą nuotekų kiekį, konstatuotina, kad atsakovių kaltė paneigta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Ieškovė UAB „Agrovet“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-143-178/2018 išaiškino, kad iki 2018 m. kovo 22 d. šalių santykiams netaikytinos nei 2008 m. gruodžio 1 d., nei 2016 m. vasario 17 d. šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartys, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime daroma išvada, kad ieškinys grindžiamas sutartiniais teisiniais santykiais.

15.2. Nepaisant to, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2011 m. liepos 20 d. išdavė leidimą UAB Pajūrio mėsinei statyti naują statinį nuotekų valymo įrenginių statybai, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu patvirtinus Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą, pagal kurio sprendinius Kretingalės gyvenvietė ir gretimos teritorijos priskirtos viešojo nuotekų tvarkytojo aptarnavimo zonai, nei ieškovė, nei UAB Pajūrio mėsinė nebegalėjo statyti tokių nuotekų valymo įrenginių, kurie pagal savo pajėgumą buvo suprojektuoti priimti ne tik gamybines, bet ir kitų gyvenvietėje esančių abonentų ir vartotojų nuotekas. Šiuo metu reikalavimas, kad UAB „Agrovet“ imtųsi savarankiškai vykdyti individualų nuotekų tvarkymą, pastatant naują privačią nuotekų valyklą, prieštarautų Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 23 straipsnio reikalavimams, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybė kartu su jos kontroliuojama įmone, siekdama išvengti nepatrauklių investicijų bei naudodamosi monopoline padėtimi dėl ribotos konkurencijos šiame sektoriuje, šiuo atveju verčia abonentą prisiimti viešojo nuotekų tvarkytojo funkcijas.

15.3. Ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų, kad įgyvendintų valymo įrenginių statybą – 2007 m. rugpjūčio 3 d. įsigijo žemės sklypą, pakeitė jo paskirtį, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybė ir jos kontroliuojama bendrovė AB „Klaipėdos rajono vandenys“ savo sprendimais užkirto tam kelią, nes atsisakė išduoti sąlygas UAB „Agrovet“ valymo įrenginių statybai ir pareiškė, kad ji pati tokius įrenginius pastatys, nes gavo finansavimą valymo įrenginių statybai. Savivaldybė ir jos bendrovė pareiškė, jog jų naujai suprojektuoti nuotekų valymo įrenginiai yra pajėgūs aptarnauti Kretingalės gyventojų ir joje veikiančių įmonių poreikius, įskaitant UAB „Agrovet“ ir UAB Pajūrio mėsinę.

15.4. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir net nesiaiškino, ar Kretingalės miestelis ginčo laikotarpiu buvo priskirtas aglomeracijai, kuri yra didesnė nei 2000 GE (gyventojų ekvivalento). Byloje ieškovės pateikti duomenys pagrindžia miestelyje susidarančių nuotekų kiekį, taršą ir tai, kad Kretingalės miestelis priskirtinas didesnėms nei 2000 GE turinčioms aglomeracijoms. Konstatavus, kad jau 2009 m. Kretingalės aglomeracija buvo didesnė nei 2000 GE ir paaiškėjus faktui, kad prie Kretingalės ir taip jau perkrautų valymo įrenginių buvo prijungti nauji abonentai, būtų akivaizdu, kad atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ neinvestuodama į infrastruktūros plėtrą ir nevykdydama jai teisės aktuose numatytų pareigų siekė maksimalizuoti savo pajamas.

15.5. Po to, kai 2013 m. pradžioje buvo aptiktas nelegalus AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamų Kretingalės valymo įrenginių aplinkvamzdis be plombos, kuriuo dalis nevalytų nuotekų, apeinant valymo įrenginius buvo išleidžiama į aplinką, buvo sugriežtinta AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tvarkymo paslaugų kokybė, todėl 2013 m. gegužės 24 d. AB „Klaipėdos vanduo“ raštu pareikalavo vykdyti nuotekų išleidimą neviršijant nustatytų paros – 120 kub. m, valandinio – 6 kub. m debito ir pranešė, kad nuo 2013 m. birželio 10 d. nuotekų priėmimas į Kretingalės valymo įrenginius bus apribotas.

15.6. Nuotekų reglamento 25 dalyje nurodyta, kad tik išimtiniais atvejais, kai centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos įrengimas arba išplėtimas tiek, kad būtų sudarytos sąlygos surinkti visų aglomeracijos teritorijoje esančių objektų nuotekas nėra pateisinamas ekonominiu požiūriu ir nuotekų surinkimo sistemos įrengimo poveikis taršos mažinimo ir prevencijos prasme nereikšmingas, aglomeracijų teritorijoje gali būti taikomos atskirosios arba grupinės buitinių nuotekų tvarkymo sistemos, kurios užtikrintų lygiavertį centralizuotajai nuotekų surinkimo sistemai aplinkos apsaugos lygį. Taigi individualus nuotekų tvarkymas viešojoje geriamojo vandens ir viešojoje nuotakynės išvystymo zonoje, nėra galimas. Nuotekų tvarkymo reglamento 25 straipsnyje numatyta išimtis nagrinėjamu atveju netaikytina, o teismo sprendimo dalis dėl nuotekų tvarkymo reglamento išimtinių normų taikymo nėra pagrįsta ir nėra tinkamai motyvuota.

15.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros 2013 m. gegužės 29 d. patikrinimo akte, priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime, nustatyta, kad iki 2013 m. gegužės 1 d. iš ieškovės į miestelio nuotekų tinklus išleista per darbo dieną 117,58 kub. m nuotekų iš leidžiamų išleisti 120 kub. m nuotekų. UAB „Agrovet“ pirminių nuotekų valymo įrenginių techninėje pažymoje nurodyta, kad bendrovės eksploatuojamo rezervuaro darbo tūris yra 61 kub. m, t. y. 17 procentų dienos nuotekų kiekio. Todėl vykstant gamybos procesams UAB „Agrovet“ turi tik ribotą galimybę amortizuoti nuotekų perviršį. Rezervuarui persipildžius, turi būti nedelsiant sprendžiamas nuotekų išvežimo klausimas.

15.8. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustas liudytojas, kuris buvo tiesiogiai atsakingas už UAB „Agrovet“ į Kretingalės nuotekų valymo įrenginius išleistą nuotekų kiekio deklaravimą. Liudytojas patvirtino faktą, kad ne visas geriamasis vanduo, kurį tiekia AB „Klaipėdos vanduo“ patenka į nuotekas, todėl nuotekų yra ženkliai mažiau negu išnaudojama vandens. Liudytojas paaiškino reikšmingą aplinkybę, kad AB „Klaipėdos vanduo“ apmokestintas nuotekų kiekis neatitinka UAB „Agrovet“ deklaruoto kiekio, nes Klaipėdos vanduo nuotekų kiekį nustato ne pagal nuotekų apskaitos prietaiso rodmenis, bet visiškai formaliai prilygindama nuotekų kiekį patiekto geriamojo vandens kiekiui, nepaisant ribotų Kretingalės nuotekų valyklos pajėgumų. Liudytojas patvirtino tai, kad UAB „Agrovet“ ginčo laikotarpiu į Kretingalės miestelio valymo įrenginius neišleido visų susidariusių nuotekų, kadangi dalis nuotekų mobiliomis transporto priemonėmis ginčo laikotarpiu buvo išvežta į Kretingos vandenys eksploatuojamą nuotekų valyklą.

15.9. Kretingalės valymo įrenginių nepajėgumo problemą AB „Klaipėdos vanduo“ užkrauna ant pavienio abonento pečių, nors pareiga investuoti į valymo įrenginių pajėgumų didinimą, nuotekų debito išlyginamąsias talpas, mobilias nuotekų transporto priemones ar kitą teisės aktų reikalavimus atitinkančią infrastruktūrą turi viešasis nuotekų tvarkytojas, o ne abonentas. Būtent AB „Klaipėdos vanduo“, vykdydama Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytas pareigas, turėtų savo lėšomis vykdyti viešajam nuotekų tvarkymui reikalingas investicijas arba kompensuoti abonento UAB „Agrovet“ dėl nuotekų kiekio, viršijančio AB „Klaipėdos vanduo“ nustatytą nuotekų debeto ribą, transportavimo mobiliomis transporto priemonėmis iki alternatyvios nuotekų valyklos patiriamus kaštus, nes būtent viešajam nuotekų tvarkytojui, vykdančiam veiklą viešojo vandens tiekimo ir nuotakynės išvystymo teritorijoje, privalu surinkti visas aglomeracijoje susidarančias nuotekas. Taigi viešojo vandens tiekimo teritorijoje veikiančiam nuotekų tvarkytojui privalu prisiimti pareigą sutvarkyti visas didesnės kaip 2 000 gyventojų ekvivalento statusą turinčios aglomeracijos nuotekas.

15.10. Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti hipotetiniai samprotavimai, kad ieškovė pasirinko kitą savo perviršinių nuotekų šalinimo būdą – nuotekų išvežimą į UAB „Kretingos vandenys“ yra nepagrįsti. Ieškovei nėra ir nebūtų jokios ekonominės logikos transportuoti nuotekas į kitą nuotekų valyklą, jeigu AB „Klaipėdos vanduo“ tinkamai vykdytų Nuotekų tvarkymo reglamento 24 straipsnyje numatytą pareigą – surinkti visas aglomeracijoje susidarančias nuotekas. Juo labiau, kad ieškovės gamybinės bazės pastatai yra prijungti prie centralizuoto nuotakyno sistemos ir ieškovės gamybinė bazė yra viešojo vandens tiekimo ir nuotakynės išvystymo zonoje, kurioje išimtinė teisė ir pareiga teikti nuotekų tvarkymo paslaugas yra suteikta atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“.

15.11. AB „Klaipėdos vanduo“ samprotavimus apie tai, jeigu atitinkamas nuotekų kiekis būtų priimtas ir tvarkomas AB „Klaipėdos vanduo“, tai už jį vis tiek būtų privaloma sumokėti nustatytą kainą, paneigia UAB „Agrovet“ 2018 m. vasario 1 d. suvestinė dėl nuotekų kiekio, iš kurios akivaizdžiai matyti, kad AB „Klaipėdos vanduo“ savo pateiktose sąskaitose faktūrose apmokestino ir tą nuotekų kiekį, kuris faktiškai nepateko į Kretingalės nuotekų įrenginius ir buvo transportuotas į UAB „Kretingos vandenys“. Iš suvestinės matyti, kad AB „Klaipėdos vanduo“ apmokestino ne tik nuotekų kiekį, kurį UAB „Agrovet“ pateikė į AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamą Kretingalės nuotekų valyklą (91 322 kub. m.), bet dar ir į UAB „Kretingos vandenys“ išvežtą nuotekų kiekį (39 849,75 kub. m), ir galiausiai dar ir (109 942,25 kub. m) nuotekų kiekį, kuris faktiškai neegzistuoja, nes tiek nuotekų UAB „Agrovet“ gamybinėje bazėje nebuvo susidarę.

15.12. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu teiginiu, kad iš 2017 m. gruodžio 21 d. AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktos pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. pabaigos ieškovė, turėdama galimybę į atsakovei priklausančius tinklus išleisti 138 840,00 kub. m nuotekų, deklaravo, kad išleido tik 88 579,65 kub. m, t. y. 50 260,35 kub. m mažiau, negu galėjo išleisti. Ieškovės pateikta 2018 m. vasario 1 d. suvestinė paneigia 2017 m. gruodžio 21 d. AB “Klaipėdos vanduo“ pažymoje nurodytas sumas ir įrodo, kad ieškovės nuotekos faktiškai nepriimtos į Kretingalės valymo įrenginius buvo apmokestintos AB „Klaipėdos vanduo“ sąskaitose. Į bylą pateiktos AB „Klaipėdos vanduo“ sąskaitos-faktūros, išrašytos ieškovei už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. paneigia atsakovių atsiliepime nurodytas aplinkybes ir įrodo faktą, kad AB „Klaipėdos vanduo“ apmokestino UAB „Agrovet“ už nuotekų kiekį, kuris yra didesnis nei 120 kub. m per parą. AB „Klaipėdos vanduo“ teikiami apskaitos dokumentai pagrindžia faktą, kad AB „Klaipėdos vanduo“ į pateikiamas sąskaitas įtraukė ir kiekį nuotekų, kurios nepateko į jai priklausančius valymo įrenginius, o buvo išvežtos į Kretingos valymo įrenginius.

15.13. Kitiems Kretingalės pramoninėje zonoje veikiantiems abonentams AB „Klaipėdos vanduo“ netaiko jokių nuotekų išleidimo į centrinę nuotekų sistemą debeto apribojimų. Debito apribojimų nustatymas vienintelei abonentei, kurių įvedimas susijęs su išimtinai AB „Klaipėdos vanduo“ išgalvotomis diskriminacinėmis sąlygomis, kurių nėra viešojoje standartinėje sutartyje, nei toje pačioje pramoninėje zonoje veikiančių subjektų viešųjų paslaugų su AB „Klaipėdos vanduo“ sutartyse pažeidžia abonentės UAB „Agrovet“ teisėtus lūkesčius, turi tiesioginės įtakos kaštams ir tiesiogiai kenkia bendrovės konkurencingumui, lyginant su kitose savivaldybėse veikiančiais subjektais.

15.14. Viešųjų paslaugų teikėjas, esantis viešuoju arba regioniniu nuotekų tvarkytoju, nuotekų tvarkymo paslaugas privalo suteikti visiems, kas tik kreipiasi ir tiek, kiek reikia. Klaipėdos rajono savivaldybė, įgyvendindama teisės aktus, turi teisę ir pareigą priimti konkrečius sprendimus, kad būtų išvystyta nuotekų tvarkymo infrastruktūra, reikalinga viešosioms paslaugoms užtikrinti, kad viešojoje nuotakynės išvystymo teritorijoje esantiems abonentams būtų vienodai prieinamas bendrojo intereso viešųjų paslaugų teikimo prieinamumas lygiateisiškais ir nediskriminaciniais pagrindais ir atitiktų teisės aktuose nustatytus sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos ir paslaugų kokybės reikalavimus. AB „Klaipėdos vanduo“, būdama profesionali, atidi ir rūpestinga, tvarkydama dideles gamybines apkrovas turinčių įmonių nuotekas, kartu su savivaldybe, kuriai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje, turi inicijuoti nuotekų valymo pajėgumų stiprinimą, kad į aplinką nepatektų neleistinos taršos koncentracijos nuotekos, nebūtų sutrikdytas nuotekų priėmimo bei valymo procesas ir padaryta žala aplinkai.

16. Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Ieškovė UAB „Agrovet“ nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. 2003 m. birželio 18 d. Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutarties. Kad UAB „Agrovet“ siekia išvengti sutartinių įsipareigojimų įgyvendinimo patvirtina ir tai, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. pranešimu ieškovė informavo Klaipėdos rajono savivaldybę, jog vienašališkai nutraukia 2003 m. birželio 18 d. Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutartį. Klaipėdos rajono savivaldybė nesutiko su ieškovės vienašališku sutarties nutraukimu ir informavo, kad vienašališkas sutarties ir ja prisiimtų garantinių įsipareigojimų nutraukimas, vadovaujantis sutarties nuostatomis, nėra galimas.

16.2. Nėra abejonių, kad UAB „Agrovet“ 2003 m. birželio 18 d. Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutartį sudarė laisva valia ir savo įsipareigojimus patvirtino ne tik sutartyje, bet ir UAB „Agrovet“ 2003 m. birželio 6 d. garantiniu įsipareigojimu dėl vandens nuotekų valymo įrenginių išplėtimo. Sutartis neprieštarauja įstatymams, o UAB „Agrovet“, kaip sutarties šalis, nevykdo pareigos elgtis sąžiningai bei nesilaiko nuostatos, kad sutartis šalims turi įstatymo galią.

16.3. Klaipėdos rajono savivaldybė dėjo visas pastangas, kad išspręstų nuotekų tvarkymo problemas Kretingalės miestelyje, t. y. įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, netgi dėjo visas pastangas, kad savo jėgomis išspręstų UAB „Agrovet“ nuotekų priėmimo klausimą, tačiau negavusi ES struktūrinių fondų paramos negalėjo įvykdyti biologinių valymo įrenginių išplėtimo projekto. Ieškovė vengia tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nebendradarbiauja su Klaipėdos rajono savivaldybe, o tik siekia jos sąskaita išspręsti sutarties nevykdymo klausimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos rajono savivaldybė savo lėšomis spręsdama nuotekų valymo įrenginių išplėtimą ar kitas alternatyvas Kretingalės miestelyje, iš esmės spręstų UAB „Agrovet“ problemas, nes gyventojų ir kitų subjektų, esančių Kretingalės miestelyje, nuotekas išleidžiamas į valymo įrenginius AB „Klaipėdos vanduo“ pajėgi priimti ir jas tinkamai sutvarkyti, tai būtų per didelė našta savivaldybei ir būtų pažeistas viešasis interesas.

16.4. Pagal 2008 m. gruodžio 1 d. tarp UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir UAB „Agrovet“ pasirašytą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, UAB „Agrovet“ įsipareigojo tiekti į Kretingalės miestelio nuotekų sistemą nuotekų 43 800 kub. m. per metus, ne daugiau 120 kub. m. per parą. Taigi ieškovė, pasirašydama sutartį, iš esmės pati įsipareigojo likusias nuotekas tvarkyti savarankiškai. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Agrovet“ iki šiol nėra sudariusi naujos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties, laikytina, kad aukščiau nurodyti įsipareigojimai ieškovei galioja ir šiuo metu.

17. Atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Ieškovė yra atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ abonentė. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-460/2017 nustatyta, kad ieškovės UAB „Agrovet“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ santykiai pagristi 2016 m. vasario 17 d. šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartimi. Ankstesniems šalių santykiams GVTNTĮ 2 straipsnio 5 dalies pagrindu vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybes nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju šalių santykiai yra pagrįsti sutartimi.

17.2. Vadovaudamasi GVTNTĮ nuostatomis, ieškovė privalėjo spręsti klausimus, nurodytus apeliacinio skundo motyvuose taip, kaip numatyta šiame įstatyme, t. y. derinant su atsakove sutarties dėl paslaugų teikimo sąlygas. Suderinant šias sąlygas (šalių susitarimo būdu arba teisminiu keliu) ieškovė turėtų pagrindą ir galimybę remtis atitinkamomis sutarties sąlygomis. Tačiau ji sutarties sąlygų nederino, todėl nėra pagrindo ir teisinės galimybės šioje nagrinėjamoje byloje atsižvelgti į minėtus motyvus. Šie motyvai nėra susiję su šalių sutartiniais santykiais, todėl nesudaro šioje byloje nagrinėjamo dalyko.

17.3. Atsakovė įrodė, kad ieškovė neišnaudojo jai suteikto nuotekų išleidimo limito. Teismas pagrįstai pripažino šias aplinkybes. Šios aplinkybės rodo, kad paslaugų tiekėjas nebuvo pažeidęs savo sutartinių pareigų. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo). Atsakovės veiksmai pagrįsti sutartimi ir negalėjo turėti įtakos ieškovės apsisprendimui vežti savo nuotekas į kitas vietas. Konstatavus, kad paslaugų tiekėjas nepažeidė paslaugų teikimo sutarties sąlygų ir užtikrino abonentui galimybę išleisti visą nuotekų apimtį į savo tinklus, abonento paaiškinimai, kodėl jis priėmė sprendimą išvežti savo nuotekas kitur, neturi reikšmės.

17.4. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi nustatyta, kad UAB „Agrovet“ išleistų nuotekų kiekis ginčo laikotarpiu prilyginamas gauto vandens kiekiui. Abonentui buvo pateiktos atitinkamos sąskaitos. Gaudama minėtas sąskaitas abonentė UAB „Agrovet“ dar kartą turėdavo patvirtinimą, kad gali išleisti atitinkamą nuotekų kiekį. Vietoj to, kad pasinaudoti savo sutartinėmis teisėmis, ieškovė nusprendė dalį savo ir ne savo nuotekų vežti kitur. Tai yra veiksmai, kurie atlikti ieškovės rizika, už kurią ji atsakinga pati.

18. Trečiasis asmuo UAB Pajūrio mėsinė prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. AB „Klaipėdos vanduo“, kaip viešosios paslaugos teikėja, nevykdo įstatymu nustatytos pareigos priimti visas Kretingalės miestelio aglomeracijoje susidarančias nuotekas. Nepaisant to, kad viešąją nuotekų tvarkytoja Klaipėdos rajone nuo 2012 m. sausio 1 d. tapusi AB ,,Klaipėdos vanduo“ nebuvo pajėgi priimti visas aglomeracijoje susidarančias nuotekas, ėmėsi aktyviai prijunginėti naujus abonentus prie jau perkrautų Kretingalės nuotekų valymo įrenginių. Klaipėdos rajono savivaldybės kontroliuojama bendrovė tikino, kad pati pastatys nuotekų valyklą, atitinkančią tiek pramonės bendrovių, tiek gyventojų poreikius, todėl uždraudė ieškovei statyti nuosavus nuotekų valymo įrenginius pabrėžiant, jog nuotekų tvarkymas yra savivaldybės, o ne pavienių abonentų funkcija.

18.2. Klaipėdos rajono savivaldybės ir jos kontroliuojamos nuotekų tvarkymo bendrovės pažadai išplėsti esamą Kretingalės mietelio nuotekų tvarkymo infrastruktūrą liko neįgyvendinti. Nuolat perkrautų valymo tinklų ir įvykusių persipylimų problemos nepavykus išspręsti AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojant nelegalų valymo įrenginių aplinkvamzdį, kuriuo dalis nevalytų nuotekų, apeinant Kretingalės valymo įrenginius buvo išleidžiama į aplinką, buvo imtasi veiksmų, ribojančių ieškovei pateikti didesnį nei 120 kub. m per parą nuotekų kiekį. Ieškovei viešosios paslaugos teikėjas nepasiūlė jokios alternatyvos dėl nuotekų išvežimo, tik nustatė konkrečius apribojimus, todėl ieškovė buvo priversta savo lėšomis gabenti perviršines nuotekas į artimiausią nuotekų valyklą.

18.3. Teisės aktai numato, kad nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemos veikimo užtikrinimas yra priskiriamas valdžios institucijų funkcijoms, todėl bet kokie veiksmai, kuriais siekiama dalį valdžios institucijoms priskirtinų funkcijų perkelti privatiems asmenims, yra neteisėti. Teisės aktai nenustato teisės riboti vieno ar kito abonento nuotekų priėmimą, taip pat nėra numatyti specialūs kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų galima pasirinkti, kurio konkretaus abonento nuotekas priimti, o kurio abonento riboti. Akivaizdu, kad ieškovė pagrįstai teikia ieškinį, prašydama atlyginti patirtas nuotekų transportavimo ir išvalymo išlaidas, kadangi galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės atsakovėms vienasmeniškai nuspręsti, kad Nuotekų tvarkymo reglamentas galioja tik su išimtims ar tam tikrai abonentų grupei.

18.4. Vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu, nuo 2009 m. gruodžio 31 d. nuotekų tvarkytojui, vykdančiam veiklą viešojo vandens tiekimo teritorijoje, tapo privalu surinkti visas susidarančias nuotekas. Nuotekų reglamento IV skirsnio 24 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje didesnėje kaip 2 000 GE aglomeracijoje nevėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d. turi veikti centralizuoti nuotekų surinkimo sistema, kurios pagalba būtų sudarytos galimybės surinkti visas aglomeracijoje susidarančias nuotekas. Ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad Kretingalės gyvenvietė viršija 2 000 GE, todėl Kretingalės miestelis patenka į šios teisės normos taikymo sritį.

18.5. Pirmos instancijos teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi nurodė, kad ieškinio reikalavimams, apimantiems ginčo laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2016 m. balandžio mėn., buvo taikomos 2008 m. gruodžio 1 d. sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys“, sąlygos. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nurodė priešingai, kad 2008 m. gruodžio 1 d. sutarties sąlygos netaikytinos ieškovės ir AB ,,Klaipėdos vanduo“ santykiams, o tarp šalių susiklosčiusius santykius įstatymo pagrindu iki 2018 m. kovo 22 d. reglamentuoja sutartis pagal geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas, nuo 2018 m. kovo 22 d. ir vėlesniu laikotarpiu – 2016 m. vasario 17 d. šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos.

18.6. Teismo sprendime visiškai klaidingai aiškinamas apeliantės ir trečiojo asmens sudarytos 2010 m. gruodžio 16 d. negyvenamųjų patalpų bei aikštelės nuomos sutarties nuostatų turinys. Apeliantės atstovai paaiškino, jog nuomos mokestis nustatomas nefiksuota suma, o priklauso nuo pagamintos produkcijos kiekio. Nuomos sutartyje nustatytas mokestis apskaičiuotas 1 kg (vienam produkcijos vienetui). Esant tokiam atsiskaitymo už nuomą mechanizmui, nuomos mokestis kiekvieną mėnesį kinta, todėl atskirai išskirti nuotekų šalinimo išlaidų dalį, kuri įtraukta į nuomos mokestį, yra neįmanoma. Trečiasis asmuo neturi pareigos atlyginti nuostolių apeliantei, kuri tiesiog nuomoja jai priklausančias patalpas, nes nuotekų į Kretingalės valymo įrenginius apeliantė negalėjo pateikti ne dėl trečiojo asmens kaltės, o dėl to, kad Klaipėdos rajono savivaldybė ir jos kontroliuojama bendrovė nepagrįstai ėmė riboti į centrinę nuotekų sistemą patenkantį nuotekų kiekį.

18.7. AB ,,Klaipėdos vanduo“ iš sąskaitų pateikiamų apeliantei už nuotekų tvarkymą, kurias prilygino geriamojo vandens kiekiui, neišskaičiavo nuotekų, kurios faktiškai buvo išvežtos į Kretingos valymo įrenginius. Pirmosios instancijos teismui atmetus apeliantės ieškinio reikalavimus, apeliantė du kartus turės susimokėti už nuotekų, kurios buvo išvalytos Kretingos valymo įrenginiuose, tvarkymą (tiek AB ,,Kretingos vandenys“, tiek AB ,,Klaipėdos vanduo“). Be to, taisyklės, pagal kurias nuotekų kiekis prilyginimas geriamojo vandens kiekiui, paskirtis yra užtikrinti, kad abonentai visiškai padengtų nuotekų tvarkytojui patiektų nuotekų valymo kaštus, kai nėra nuotekų apskaitos prietaiso. Tais atvejais, kai dėl gamybos ar vandens naudojimo ypatybių iš esmės skiriasi suvartojamo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekiai, GVTNTĮ 23 straipsnio 2 dalies norma reikalauja, kad būtų įrengiami nuotekų apskaitos prietaisai. Iš byloje apeliantės pateiktos palyginamosios suvestinės yra akivaizdu, kad atsakovės apmokestinto apeliantės nuotekų kiekio neįmanoma laikyti bent jau tikėtinai išleistu į atsakovės eksploatuojamus nuotekų valymo įrenginius. Tiktai visiškai nesant galimybės apskaičiuoti kokį faktinį nuotekų kiekį apeliantė galėjo išleisti į ieškovės eksploatuojamus valymo įrenginius, taikytinos nuostatos, įtvirtinančios maksimalaus nuotekų kiekio apskaičiavimą, t. y. nuotekų kiekio prilyginimą pateikto geriamojo vandens kiekiui. Atsižvelgiant į bylos aplinkybių specifiškumą ir tai, kad užmokestis už nuotekų tvarkymo paslaugas turi priklausyti nuo abonento išleidžiamų nuotekų kiekio, nagrinėjamu atveju, buvo pagrindas abonentę išskirti iš kitų vartotojų kategorijos, mokesčiui už nuotekų tvarkymą taikyti diferenciaciją ir tenkinti ieškinio reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

20. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad byla yra sudėtinga, joje daug medžiagos, todėl esant prieštaringiems duomenims, būtina tinkamai išsiaiškinti bylos faktines aplinkybes ir atskleisti nagrinėjamos bylos esmę.

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas.

22. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ieškovės nuomonė, jog byla yra sudėtinga, joje daug duomenų, nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų tikslinga civilinę bylą apeliaciniame procese nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pakanka byloje esančių duomenų, įskaitant šalių procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teisme, kurių pagrindu būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu ginčas buvo išspręstas teisingai. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25. Ieškovė UAB „Agrovet“ po apeliacinio skundo padavimo pateikė teismui naują įrodymą – pažymą apie AB „Klaipėdos vanduo“ abonentų ir vartotojų skaičių. Kadangi draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas naujas įrodymas gali būti reikšmingas teisingam ginčo išsprendimui, pateiktas įrodymas byloje dalyvaujantiems asmenims yra žinomas, jo pridėjimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl jis priimamas ir vertinamas.

Dėl ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių

26. Nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir UAB „Agrovet“ 2003 m. birželio 18 d. sudarė Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutartį. Pagal šią sutartį Klaipėdos rajono savivaldybės administracija įsipareigojo skirti savo lėšas ir panaudoti Europos Sąjungos įnašą Kretingalės gyvenvietės valymo įrenginių statybai. UAB „Agrovet“ įsipareigojo 5 metus tiekti į pastatytus valymo įrenginius 120 kub. m per parą nuotekų, apvalytų pirminiuose valymo įrenginiuose, jei nevykdys įsipareigojimų – atlyginti savivaldybei padidėjusių nuotekų išvalymo tarifų skirtumus, kurių bendra suma neviršys valymo įrenginių statybai panaudotų savivaldybės lėšų.

27. 2003 m. birželio 26 d. savivaldybės taryba pritarė, kad statant Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginius pirmame etape būtų suprojektuoti įrenginiai, kurių pajėgumas 175 kub. m per parą, su galimybe antrajame etape išplėsti iki 450 kub. m per parą.

28. Nustatyta, kad iki 2003 m. birželio 18 d. buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutarties sudarymo, 2003 m. birželio 6 d. garantiniu įsipareigojimu dėl vandens nuotekų valymo įrenginių išplėtimo UAB „Agrovet“ įsipareigojo projekte – galvijų ir kiaulių skerdykloje ir mėsos perdirbimo ceche Kretingalėje numatytą gamybos pajėgumų įsisavinimo antrąjį etapą įgyvendinti tik išsprendusi susidarančių gamybos metu nuotekų tvarkymo savo jėgomis klausimą. Dėl antrojo etapo projektinių pajėgumų įsisavinimo UAB „Agrovet“ garantavo, kad savo jėgomis ir savo lėšomis finansuos projektinės dokumentacijos paruošimą ir pasistatys papildomus techninius įrenginius, reikalingus nuotekoms valyti.

29. 2005 m. kovo 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu sudaryta komisija pripažino, kad Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių pirmojo etapo statyba tenkina nustatytus reikalavimus ir įrenginiai tinkami naudoti, įrenginių pajėgumas 175 m kub. per parą.

30. 2008 m. gruodžio 1 d. AB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir UAB „Agrovet“ sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. Šios sutarties 1.8 punkte numatyta, kad iš UAB „Agrovet“ priimamų į nuotekų sistemą nuotekų kiekis negali viršyti 120 kub. m per parą.

31. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos skyrius 2009 m. birželio 19 d. raštu atsisakė ieškovei UAB „Agrovet“ išduoti projektavimo sąlygų sąvadą nuosavai nuotekų valymo įrenginių statybai. AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 2009 m. birželio 16 d. rašte nurodyta, kad 2009 m. sausio 20 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente vykusio susirinkimo metu, kuriame taip pat dalyvavo UAB „Agrovet“ generalinis direktorius A. G., buvo prieita bendros nuomonės, kad Kretingalės miestelyje statyti antrus nuotekų valymo įrenginius netikslinga, nes jau yra numatyta esančių valymo įrenginių plėtra.

32. 2011 m. spalio 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimo bei 2011 m. lapkričio 8 d. AB „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės sudarytos viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų – teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutarties pagrindu AB „Klaipėdos vanduo“ nuo 2012 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, įskaitant ir Kretingalę, vietoje AB „Klaipėdos rajono vandenys“ pradėjo tiekti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.

33. AB „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, ieškiniu inter alia prašydama nustatyti, kad AB „Klaipėdos vanduo“ teikia UAB „Agrovet“ geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal 2016 m. vasario 17 d. šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-460/2017 nurodytą reikalavimo tenkino; Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-143-178/2018 šią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Dėl atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės atsakomybės

34. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys grindžiamas sutartiniais teisiniais santykiais. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip matyti iš ieškinio ir apeliacinio skundo pagrindo, ieškovė atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės civilinę atsakomybę grindžia iš esmės deliktu – imperatyvių teisės aktų nuostatų nesilaikymu. Ieškovės teigimu dėl Klaipėdos rajono savivaldybės neveikimo, t. y. dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu pavirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 24 punkto, kuris numato, kad kiekvienoje didesnėje kaip 2000 GE aglomeracijoje ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d. turi veikti centralizuotoji nuotekų surinkimo sistema, kurios pagalba būtų sudarytos galimybės, teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, surinkti visas aglomeracijoje susidarančias nuotekas, netinkamo vykdymo atsakovė laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. patyrė 191 707,32 Eur išlaidas. Ieškovės UAB „Agrovet“ teigimu šios išlaidos susidarė dėl Kretingalės valymo įrenginių nepajėgumo apdoroti jos veikloje susidariusių visų nuotekų, todėl ji buvo priversta jas išgabenti į kitą nuotekų valyklą. Atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ civilinę atsakomybę ieškovė UAB „Agrovet“ grindžia netinkamų viešųjų paslaugų teikimu – nuotekų šalinimo debito ribojimu, kuris yra nustatytas geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugų sutartimi.

35. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).

36. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

37. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo motyvams ir konstatuoti atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės neteisėtus veiksmus (neveikimą). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kretingalės nuotekų valykla buvo projektuojama ir statoma, atsižvelgus į aplinkybę, kad nurodytame regione ieškovė UAB „Agrovet“, vykdydama mėsos pramonės veiklą, yra didžiausia nuotekų šalintoja regione. Būtent pagal ieškovės išleidžiamų ir planuojamų išleisti teršalų apimtis buvo nustatytas Kretingalės nuotekų valyklos įrenginių pajėgumas (projekto pirmame etape 175 m kub. per parą, iš jų 120 m. kub UAB „Agrovet“, antrame etape iki 450 kub. m per parą). Svarbu tai, kad ieškovė iki nuotekų valyklos statybų pradžios 2003 m. birželio 6 d. garantija įsipareigojo finansuoti nuotekų valyklos antrojo etapo statybas, t. y. išplėtimą iki 450 kub. m per parą. Nurodyto įsipareigojimo ieškovė nėra įvykdžiusi, dėl jos pareigos nevykdymo Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-38-586/2019. Nurodytoje byloje procesinis teismo sprendimas nėra priimtas, todėl laikytina, kad ieškovės garantinis įsipareigojimas nėra nuginčytas, todėl laikytinas galiojančiu.

38. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė apribojo ieškovei teisę statyti nuotekų valyklą ir tokiu būdu tinkamai susitvarkyti visas gamyboje susidariusias nuotekas. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2009 m. birželio 19 d. sprendimas atsisakyti UAB „Agrovet“ statyti atskirą nuotekų valyklą buvo priimtas tikslingai, t. y. dėl to, kad buvo numatytas antrasis Kretingalės gyvenvietės nuotekų valymo įrengimų statybos etapas, kurį pati ieškovė įsipareigojo ir finansuoti. Nurodytų statybų ieškovei nefinansuojant ir Klaipėdos rajono savivaldybei neturint lėšų, ieškovei (vėliau susijusiam asmeniui UAB Pajūrio mėsinei) 2011 m. liepos 20 d. buvo išduotas statybų leidimas statyti kitus nuotekų valymo įrenginius pagal UAB „Sweco Lietuva“ projektą. Nepaisant išduoto leidimo, ieškovė atskiros nuotekų valyklos nestatė, tokį savo sprendimą šioje byloje grįsdama aplinkybe, kad tokios statybos būtų prieštaravusios imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Ieškovės teigimu, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu patvirtinus Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą, pagal kurio sprendinius Kretingalės gyvenvietė ir gretimos teritorijos priskirtos viešojo nuotekų tvarkytojo aptarnavimo zonai, vadovaujantis GVTNTĮ 23 straipsniu, nei ieškovė, nei AB Pajūrio mėsinė nebegalėjo statyti tokių nuotekų valymo įrenginių, kurie pagal savo pajėgumą buvo suprojektuoti priimti ne tik gamybines, bet ir kitų abonentų ir vartotojų nuotekas, nes tokia valykla nebuvo eksploatuojama iki specialaus plano patvirtinimo ir jame nenumatyta.

39. Pagal GVTNTĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą, asmenys, individualiai išgaunantys ir naudojantys geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, turi teisę išgauti geriamąjį vandenį viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas, jeigu individualusis geriamojo vandens išgavimas, naudojimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas buvo vykdomas iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo ir (ar) yra numatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane, ir atitinka įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus geriamojo vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo, geriamojo vandens saugos ir kokybės, sveikatos apsaugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nurodyta įstatymo nuostata įsigaliojo tik nuo 2014 m. lapkričio 1 d., todėl ginčo laikotarpiu toks apribojimas ieškovei apskritai nebuvo taikomas. Nepaisant to, GVTNTĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad individualus nuotekų šalinimas yra galimas, kai jis numatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane. Nors 2011 m. gruodžio 22 d. buvo patvirtintas Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas be ieškovės ar trečiojo asmens UAB Pajūrio mėsinės planuojamų statyti nuotekų valymo įrenginių, tačiau tuo pat metu pastarosioms nebuvo apribota teisė kreiptis į savivaldybę dėl plano koregavimo. Byloje nesant duomenų, kad Klaipėdos rajono savivaldybė būtų atsisakiusi koreguoti planą pagal ieškovės ar trečiojo asmens prašymą, apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės UAB „Agrovet“ teisės statyti nuotekų valyklą laikytini iš esmės deklaratyviais.

40. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu pavirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 24 punktas numato, kad kiekvienoje didesnėje kaip 2000 GE aglomeracijoje ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d. turi veikti centralizuotoji nuotekų surinkimo sistema, kurios pagalba būtų sudarytos galimybės, teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, surinkti visas aglomeracijoje susidarančias nuotekas išskyrus 25 punkte nustatytas išimtis. Pagal reglamento 25 punktą, išimtiniais atvejais, kai centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos įrengimas arba išplėtimas tiek, kad būtų sudarytos sąlygos surinkti visų aglomeracijos teritorijoje esančių objektų nuotekas nėra pateisinamas ekonominiu požiūriu ir nuotekų surinkimo sistemos įrengimo poveikis taršos mažinimo ir prevencijos prasme nereikšmingas, aglomeracijų teritorijoje gali būti taikomos atskirosios arba grupinės buitinių nuotekų tvarkymo sistemos, kurios užtikrintų lygiavertį centralizuotajai nuotekų surinkimo sistemai aplinkos apsaugos lygį (nuotekos kaupiamos ir periodiškai vežamos į aglomeracijos valymo įrenginius, išvalomos iki aglomeracijai nustatytų LK ir išleidžiamos į paviršinius vandens telkinius arba laikantis galiojančių normatyvų infiltruojamos į gruntą).

41. Nors teisės aktu yra įtvirtinta savivaldybės įstaigų pareiga privalomai surinkti nuotekas per centralizuotą nuotekų sistemą, tačiau šios pareigos nevykdymas gali būti iš esmės pateisinamas ekonominiu požiūriu. Kaip matyti iš bylos duomenų, didžioji dalis susidarančių atliekų Kretingalės valymo įrenginiuose susidaro būtent ieškovės UAB „Agrovet“ (su ja susijusių įmonių) veikloje, todėl kaip pagrįstai teigia atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė, nuotekų valymo įrengimų pajėgumų didinimas vien dėl ieškovės veiklos užtikrinimo negali būti pateisinamas ekonominiu požiūriu, be to, pati ieškovė yra įsipareigojusi finansuoti valymo įrengimų plėtrą, taip pat jai suteikta galimybė statyti atskirus valymo įrengimus. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kretingalės valymo įrenginių pajėgumo padidinimą ne laiku lėmė ne atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės neveikimas, tačiau pačios ieškovės UAB „Agrovet“ nesąžiningas elgesys ir numatytų įsipareigojimų nevykdymas.

Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties sąlygų

42. Pažymėtina, kad pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius, yra GVTNTĮ. Šio įstatymo 2 straipsnio 22 punkte nustatyta, kad viešoji vandens tiekimo sutartis – vandens tiekimo sutartis, kurią viešasis vandens tiekėjas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo sudaryti su visais asmenimis dėl geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešoji vandens tiekimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis CK, Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens įstatymu, šiuo įstatymu ir viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėmis sąlygomis, kurios buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu. Šiomis imperatyviosiomis teisės normomis yra reglamentuojama ir geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainos nustatymo tvarka, atsiskaitymo už geriamąjį vandenį ir už nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą.

43. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ginčo laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. jos atžvilgiu negaliojo nei 2008 m. gruodžio 1 d., nei 2016 m. vasario 17 d. šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, kuriose nustatyti išleidžiamų nuotekų debito apribojimai. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo motyvais ir pažymi, kad klausimas dėl atsakovės atžvilgiu galiojančios sutarties (jos redakcijos) yra išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-460/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-143-178/2018. Lietuvos apeliacinis teismas nurodytoje byloje konstatavo, kad nuo 2011 m. lapkričio 8 d., kuomet AB „Klaipėdos vanduo“ vietoje AB „Klaipėdos rajono vandenys“ pradėjo Klaipėdos rajone pradėjo teikti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo viešąsias paslaugas, UAB „Agrovet“ atsirado pareiga sudaryti naują sutartį su AB „Klaipėdos vanduo“. Ieškovei nepagrįstai vengiant sudaryti sutartį, nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki teismo sprendimo, kuriuo UAB „Agrovet“ įpareigota sudaryti sutartį, įsiteisėjimo tarp šalių susiklosčiusius santykius įstatymo pagrindu reglamentavo sutartis pagal geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas.

44. Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 14–21 punktai nustato sutarties šalių teises ir pareigas bei atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinės sąlygos taikomos viešiesiems vandens tiekėjams ir abonentams (vartotojams), tačiau jose nenustatyti reikalavimai, kaip turėtų būti į nuotekų valyklas priimamos gamybinės nuotekos, ir nenumatyta šių nuotekų užterštumo kontrolė. Nesant gamybinių nuotekų valymo sutarčių standartinių sąlygų, kurios sudarytų prielaidas didinti sutarties šalių atsakomybę ir mažinti vandens telkinių taršos pavojų, viešosios vandens tiekimo sutarties standartinės sąlygos taikomos tiek, kiek jos padeda užtikrinti viešąjį interesą. Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 3 punkte nurodyta, kad sutartyje, be šių sąlygų, gali būti ir individualiai šalių aptartos sąlygos, neprieštaraujančios CK, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymui, Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).

45. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo laikotarpiu ieškovei buvo taikytinos tiek 2008 m. gruodžio 1 d., tiek 2016 m. vasario 17 d. šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygose įtvirtintas nuotekų išleidimo debitas (120 kub. m per parą), nepaisant to, kad pačios sutartys tuo metu negaliojo. Kaip minėta, viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėse sąlygose apskritai nenustatyti reikalavimai, kaip turėtų būti į nuotekų valyklas priimamos gamybinės nuotekos, ir nenumatyta šių nuotekų užterštumo kontrolė, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nereiškia, kad ieškovei UAB „Agrovet“ nepagrįstai atsisakant sudaryti sutartį, jai negaliojo pareiga paisyti taršos apribojimų.

46. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. gegužės 14 d.), fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar šio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse, šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fiziniai ar juridiniai asmenys privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse, laikydamiesi šių principų: imasi visų atitinkamų taršos prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, – laikydamiesi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o jeigu tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdami veiklą imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti.

47. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu patvirtintas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo „Veiklos rūšys, pagal kurias nustatoma, ar įrenginiui reikia turėti leidimą pagal taisyklių reikalavimus“ 6.4 punktą, UAB „Agrovet“ veikla – skerdyklų ir maisto pramonės įrenginių eksploatavimas, priskiriama prie tų, kurioms reikalingas TIPK leidimas.

48. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2008 m. gruodžio 31 d. išdavė ieškovei UAB „Agrovet“ TIPK leidimą (2010 m. rugpjūčio 4 d. koreguotas), kuriame nustatyta, kad didžiausias UAB „Agrovet“ leidžiamas išleisti gamybinių nuotekų kiekis į Kretingalės miestelio nuotekų valyklą yra 120 kub. m per parą (3 150 kub. per metus). Byloje nėra pateikta duomenų, kurie leistų teigti, kad nurodytas TIPK leidimas būtų negaliojantis (nuginčytas) ar būtų išduotas naujas leidimas, suteikęs ieškovei teisę ginčo laikotarpiu išleisti didesnį nuotekų kiekį į Kretingalės nuotekų valyklą. Taigi esant šiai aplinkybei, nėra pagrindo teigti, kad tiek 2008 m. gruodžio 1 d., tiek 2016 m. vasario 17 d. šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygose įtvirtintas nuotekų išleidimo debitas negalėjo būti taikomas ir sutarčiai pagal geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Atskirai pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas anksčiau minėtose civilinėse bylose, pripažindami AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinio reikalavimą nustatyti, kad AB „Klaipėdos vanduo“ teikia UAB „Agrovet“ geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas pagal 2016 m. vasario 17 d. šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį, pagrįstu, nenustatė aplinkybių, kad nurodyta sutartis prieštarautų imperatyvioms teisės aktų normoms ar kitaip pažeistų UAB „Agrovet“ teises, nepaisant to, kad UAB „Agrovet“ nurodytose bylose taip pat kėlė klausimą dėl 2016 m. vasario 17 d. sutarties sąlygose nustatyto šalinamų nuotekų debito.

Dėl bylos procesinės baigties

49. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

51. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl AB „Klaipėdos“ vanduo nepagrįsto dydžio sąskaitų išrašymo nėra susiję su šios bylos nagrinėjamo dalyku – atsakovių pareigos atlyginti išlaidas, susijusias su ieškovės veikloje susidariusių nuotekų gabenimu ir tvarkymu į kitas nuotekų valyklas. Nurodytos aplinkybės yra nagrinėjamos Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-474-796/2019 pagal AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinio reikalavimą priteisti skolą už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodytos išlaidos yra pagrįstos įrodymais (sąskaita už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymu), atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, todėl priteistinos iš apeliantės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“, j. a. k. 163185392, atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, j. a. k. 140089260, 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.