- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-15
- Bylos Nr.
- e2-670-253/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00487-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės, akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus
atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovams J. S., advokatui Osvaldui Martinkui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ ieškinį atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybei ir akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio mėsinė“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Agrovet“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai solidariai iš atsakovių 191 707,32 Eur sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei priklausančios gamybinės bazės pastatai jau daug metų yra prijungti prie centralizuotų tinklų, vedančių į Kretingalės nuotekų valymo įrengimus, už kurių eksploatavimą atsakinga AB „Klaipėdos vanduo“. Nors buvo žadėjusios, tačiau abonentų ir vartotojų poreikius atitinkančių nuotekų valymo įrenginių plėtros atsakovės neužtikrino, todėl šiuo metu ieškovei neleidžiama pateikti visų gamybos metu susidarančių nuotekų į Kretingalės miestelio valymo įrenginius, o dalį šių susidarančių nuotekų ieškovė savo lėšomis išgabena į kitą nuotekų valyklą. Laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2016-04-30 UAB „Agrovet“ patyrė 191 707,32 Eur išlaidų, susijusių su nuotekų transportavimu į Kretingos nuotekų valyklą ir UAB „Kretingos vandenys“ atgabentų nuotekų tvarkymu. Prašo šią sumą priteisti iš atsakovių solidariai. Ieškinį grindžia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ), Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-C-20839) atsakovė UAB „Klaipėdos vanduo“ nurodė, kad pareikšto ieškinio dalykas suformuotas nelogiškai ir nesąžiningai, nes jį sudaro nuotekų transportavimo bei išvalymo kaina, sumokėta AB „Kretingos vandenys“, ir visiškai neatsižvelgiama į tai, kad, jeigu šis nuotekų kiekis būtų priimtas ir tvarkomas AB „Klaipėdos vanduo“, tai už jį vis tiek būtų privaloma sumokėti nustatytą kainą. Todėl, jeigu ieškinio pagrindas būtų pripažintas teisėtu, tai ieškinio dalyką galėtų sudaryti tik skirtumas tarp AB „Klaipėdos vanduo“ turėtos sumokėti paslaugų kainos ir AB „Kretingos vandenys“ paslaugų kainos (tuo atveju, jeigu AB „Kretingos vandenys“ nuotekų tvarkymo kaina būtų didesnė nei AB „Klaipėdos vanduo“). Tačiau ieškovė tokių duomenų ir tokių aplinkybių nenurodė ir ieškinio dalyką suformavo preziumuodama, kad AB „Klaipėdos vanduo“ būtų turėjusi neatlygintinai tvarkyti jos nuotekas, viršijančias 120 kub. m per parą. Pagal AB „Klaipėdos vanduo“ atliktą apskaičiavimą, UAB „Agrovet“ už išvežtą į UAB „Kretingos vandenys“ nuotekų kiekį (39 850 kub. m ) būtų turėjusi sumokėti AB „Klaipėdos vanduo“ 35 477,25 Eur (be PVM) arba 42 927,47 Eur (su PVM).
Dėl ieškinio pagrindo nurodo, kad AB „Klaipėdos vanduo“ vykdo geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo funkcijas Klaipėdos rajone, taip pat ir Kretingalės aglomeracijoje nuo 2012-01-01. Iki tol (nuo 2006-01-01 iki 2011-12-31) šias funkcijas vykdė AB „Klaipėdos rajono vandenys“, kuri buvo sudariusi su UAB „Agrovet“ 2008-12-01 Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 162. Šioje sutartyje buvo numatyta, kad iš UAB „Agrovet“ priimamų į nuotekų sistemą nuotekų kiekis negali viršyti 43 800 kub. m per metus ir 120 kub. m per parą. AB „Klaipėdos vanduo“, nuo 2012-01-01 tapusi viešąja vandens tiekėja Klaipėdos rajone, GVTNTĮ 21 straipsnio 3 punkto nurodyta tvarka kreipėsi į UAB „Agrovet“ dėl naujos sutarties sudarymo. UAB „Agrovet“ atsisakius sudaryti naują sutartį, ginčas dėl sutarties sudarymo ir jos sąlygų buvo nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-78-460/2017. Teismas 2017-04-19 sprendimu šioje byloje patvirtino Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. P04-201600001. UAB „Agrovet“ civilinėje byloje Nr. 2-78-460/2017 pasirinko poziciją nesutikti su naujos sutarties sudarymu ir laikyti, kad šalys turi vadovautis 2008-12-01 sutartimi Nr. 162, sudaryta su ankstesne vandens tiekėja UAB „Klaipėdos rajono vandenys“. Tačiau abiejose sutartyse buvo numatytas tas pats priimamų nuotekų kiekis – ne daugiau 120 kub. m per parą. Todėl mano, jog paneigiamas ieškovės teiginys, kad AB „Klaipėdos vanduo“ netinkamai vykdė savo pareigas ir teisės aktų reikalavimus dėl to, kad nepriėmė iš ieškovės didesnio nuotekų kiekio nei 120 kub. m per parą.
Atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-20627) atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė nurodė, kad 2008-12-01 tarp UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir UAB „Agrovet“ sudaryta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartimi UAB „Agrovet“ įsipareigojo tiekti į Kretingalės mstl., Klaipėdos r., nuotekų sistemą nuotekų kiekį – 43 800 kub. m per metus, ne daugiau 120 kub. m per parą, taigi pasirašydama sutartį ieškovė iš esmės pati įsipareigojo likusias nuotekas tvarkyti savarankiškai. Atsakovė taip pat mano, kad ji tinkamai vykdė savo funkcijas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje Kretingalės mstl., Klaipėdos r., ir nėra jokių pagrindų priteisti UAB „Agrovet“ 191 707,32 Eur išlaidų, susijusių su nuotekų transportavimu į Kretingos nuotekų valyklą ir UAB „Kretingos vandenys“ atgabentų nuotekų tvarkymu laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2016-04-30.
Ieškovės ir atsakovų atstovai, dalyvavę teismo posėdžiuose, savo reikalavimus ir atsikirtimus palaikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Pajūrio mėsinė“ atsiliepime (reg. Nr. DOK-10573) nurodė, kad ji nuo 2010-12-16 vykdo veiklą UAB „Agrovet“ priklausančiose patalpose, jos veiklos metu susidarančios nuotekos patenka į tuos pačius pirminius valymo įrenginius kaip ir UAB „Agrovet“ nuotekos, kurių dalis išleidžiama į Kretingalės valymo įrenginius, kita dalis, kurių nepriima AB „Klaipėdos vanduo“, išvežama į UAB „Kretingos vandenys“. Atskirti, koks nuotekų kiekis kiekvienai iš įmonių susidarė gamybos metu, objektyviai neįmanoma. Klaipėdos rajono savivaldybė, vykdydama įstatymo jai nustatytas funkcijas, privalėjo Kretingalės gyvenvietėje įrengti centralizuotą nuotekų surinkimo sistemą. AB „Klaipėdos vanduo“ yra tas subjektas, kuriam deleguotas savivaldybių funkcijų tinkamas įgyvendinimas ir vykdymas. Mano, kad AB „Klaipėdos vanduo“ ieškovei primesti nuotekų šalinimo kiekių apribojimai prieštarauja teisės aktų reikalavimams, kuriuose nurodyta, kad AB „Klaipėdos vanduo“, kaip viešasis nuotekų tvarkytojas, turi užtikrinti visų susidarančių nuotekų tvarkymą, t. y. atsakovės pareiga investuoti į valymo įrenginių pajėgumų didinimą, nuotekų debito išlyginamąsias talpas, mobilias nuotekų transporto priemones ar kitą teisės aktų reikalavimus atitinkančią infrastruktūrą. Šias funkcijas turi vykdyti viešasis nuotekų tvarkytojas, o ne abonentas. Mano, kad ieškinys yra pagrįstas, tenkintinas, ir prašo iš solidariųjų atsakovių priteisti 191 707,32 Eur išlaidų, susijusių su nuotekų transportavimu į Kretingos nuotekų valyklą ir UAB „Kretingos vandenys“ atgabentų nuotekų tvarkymu, ieškovės ir trečiojo asmens naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Trečiojo asmens atstovas į paskirtą teismo posėdį neatvyko, prašė posėdį atidėti. Teismo posėdžio metu protokoline nutartimi prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo buvo netenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. spalio 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimo Nr. T11-591 „Dėl pritarimo viešųjų paslaugų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos projektui“ ir 2011 m. lapkričio 8 d. AB „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės sudarytos Viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų – teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutarties Nr. 2011/SUT.05-107 pagrindu AB „Klaipėdos vanduo“ nuo 2012 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, įskaitant ir Kretingalę, teikia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Iki 2011-12-31 šias funkcijas vykdė AB „Klaipėdos rajono vandenys“, kuri buvo sudariusi su UAB „Agrovet“ 2008-12-01 Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 162. Šios sutarties 1.8 p. buvo numatyta, kad iš UAB „Agrovet“ priimamų į nuotekų sistemą nuotekų kiekis negali viršyti 43 800 kub. m per metus ir 120 kub. m per parą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-19 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-78-460/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-143-178/2018) nustatytas toks pat iš UAB „Agrovet“ priimamų į nuotekų sistemą nuotekų kiekis (ne daugiau kaip 43 800 kub. m per metus ir 120 kub. m per parą). Nuo 2010-12-16 UAB „Agrovet“ priklausančiose patalpose vykdo veiklą UAB „Pajūrio mėsinė“, jos veiklos metu susidariusios nuotekos patenka į tuos pačius pirminius valymo įrenginius kaip ir UAB „Agrovet“ nuotekos.
Nors ieškinyje nurodoma, kad reikalavimai kildinami iš įstatymuose numatytų atsakovių pareigų, kurias, ieškovės manymu, jos vykdo netinkamai, tačiau faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškinys grindžiamas sutartiniais santykiais.
Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-467/2011).
Šioje byloje ieškovė įrodinėja, kad atsakovei ribojant priimamų atliekų kiekį, ji laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2016-04-30 patyrė 191 707,32 Eur išlaidų, susijusių su nuotekų transportavimu į Kretingos nuotekų valyklą ir UAB „Kretingos vandenys“ atgabentų nuotekų tvarkymu.
Nustatyta, kad UAB „Agrovet“ 2003-06-06 Garantiniu įsipareigojimu dėl vandens nuotekų valymo įrenginių išplėtimo Nr. 194 įsipareigojo projekte – galvijų ir kiaulių skerdykloje ir mėsos perdirbimo ceche Kretingalėje, Klaipėdos rajone, numatytą gamybos pajėgumų įsisavinimo antrąjį etapą įgyvendinti tik išsprendusi susidarančių gamybos metu nuotekų tvarkymo savo jėgomis klausimą. Dėl antrojo etapo projektinių pajėgumų įsisavinimo UAB „Agrovet“ garantavo, kad savo jėgomis ir savo lėšomis finansuos reikalingos projektinės dokumentacijos paruošimą ir pasistatys papildomus techninius įrenginius, reikalingus nuotekoms valyti. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir UAB „Agrovet“ 2003-06-18 sudarė Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutartį Nr. AS-79. Pagal šią sutartį Klaipėdos rajono savivaldybės administracija įsipareigojo, kad: 1) vykdys projektą Nr. P42020014, kurį nuspręsta remti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2003-01-15 įsakymu Nr. BR2-(1.5.)-6 „Dėl SAPARD paramos suteikimo Klaipėdos rajono savivaldybei“; 2) skirs savo lėšas ir panaudos Europos Sąjungos įnašą projektui įgyvendinti Paramos sutarties Nr. SA8-P42020014 nustatyta tvarka. UAB „Agrovet“ įsipareigojo: 1) tiekti į pastatytus valymo įrenginius 5 (penkerius) metus 120 kub. m per dieną nuotekų, apvalytų pirminiuose valymo įrenginiuose iki nustatytų reikalavimų (2003-06-13 Garantinis įsipareigojimas dėl vandens nuotekų Nr. 202); 2) jei nevykdys 1 punkto įsipareigojimų, atlyginti savivaldybei Kretingalėje padidėjusių nuotekų išvalymo tarifų skirtumus, kurių bendra suma neviršys valymo įrenginių statybai panaudotų savivaldybės lėšų sumos; 3) įgyvendinti projekte – galvijų ir kiaulių skerdykloje ir mėsos perdirbimo ceche Kretingalėje, numatytą gamybos pajėgumų įsisavinimo antrąjį etapą tik išsprendusi nuotekų tvarkymo savo jėgomis ir savo lėšomis klausimą, finansuodama reikalingos projektinės dokumentacijos paruošimą bei papildomų įrenginių, reikalingų nuotekoms valyti, pastatymą (2003-06-06 Garantinis įsipareigojimas dėl vandens nuotekų išplėtimo Nr.194).
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2003-06-26 sprendimu Nr. T11-96 pritarė, kad statant Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginius pirmame etape būtų suprojektuoti įrenginiai, kurių pajėgumai – 175 kub. m per parą, su galimybe išplėsti juos antrajame etape iki 450 kub. m per parą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija įgyvendino minėtą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimą – 2005-03-25 Klaipėdos apskrities viršininko 2004-12-23 įsakymu Nr. 338 sudaryta komisija pripažino, kad Klaipėdos rajono Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių 1-ojo etapo statyba tenkina nustatytus reikalavimus ir įrenginiai tinkami naudoti.
AB „Klaipėdos vanduo“ pradėjus vykdyti 2011-11-08 sudarytoje viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų – teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutartyje numatytus įsipareigojimus Kretingalės nuotekų valyklos projektinis pajėgumas, atlikus papildomus darbus, padidintas nuo 175 kub. m per parą iki 228 kub. m per parą. Tačiau ieškovė UAB „Agrovet“ 2015-09-03 pranešimu Nr. A15-09/03-01 informavo Klaipėdos rajono savivaldybę, jog vienašališkai nutraukia 2003-06-18 Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutartį Nr. AS-79, t. y. ieškovė pati nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, numatytų 2003-06-18 Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutarties Nr. AS-79 3 punkte.
Kaip buvo nurodyta anksčiau, AB „Klaipėdos vanduo“ nuo 2012-01-01 tapus viešąja vandens tiekėja Klaipėdos rajone, GVTNTĮ 21 straipsnio 3 punkto nurodyta tvarka pastaroji kreipėsi į UAB „Agrovet“ dėl naujos sutarties sudarymo. UAB „Agrovet“ atsisakius sudaryti naują sutartį, buvo kreiptasi į teismą ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad AB „Klaipėdos vanduo“ teikia ieškovei geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas pagal 2016 m. vasario 17 d. sutarties sąlygas, kuriose numatyta, jog iš UAB „Agrovet“ priimamas į nuotekų sistemą nuotekų kiekis negali viršyti 43 800 kub. m per metus ir 120 kub. m per parą.
Iš 2017-12-21 AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktos pažymos, kurios nenuginčijo ieškovė, matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. kovo mėnesio iki 2016 m. balandžio mėnesio pabaigos, turėdama galimybę į atsakovei priklausančius tinklus išleisti 138 840,00 kub. m nuotekų, ieškovė deklaravo, kad išleido tik 88 579,65 kub. m, t. y. 50 260,35 kub. m mažiau, negu galėjo išleisti (tuo tarpu nurodo, kad 39 849,75 kub. m išvežė į UAB „Kretingos vandenys“). Iš dalies šį faktą patvirtina ir 2013-05-29 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūra patikrinimo aktu Nr. (10)-LT1-57 nustačiusi, kad laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-05-01 ieškovė per parą į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus išleido vidutiniškai 117,58 kub. m nuotekų, t. y. patvirtina aplinkybę, kad pati ieškovė neišnaudoja galimų išleisti leidžiamą nuotekų kiekį.
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad techniškai nėra apribota ieškovės galimybė į AB „Klaipėdos vanduo“ priklausančius valymo įrenginius tiekti didesnį nuotekų kiekį, negu nurodyta sutartyse, tačiau patiekus normą viršijantį kiekį, keistųsi mokesčio už šias atliekas dydis. Yra ir alternatyvių nuotekų surinkimo būdų, t. y. surinkimas mobiliosiomis transporto priemonėmis. 2013-04-19 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo Nr. 03-130 „Dėl AB „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų derinimo“ 1.9 punkte yra reglamentuojama AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų surinkimo mobiliosiomis transporto priemonėmis kaina – 18,10 Lt už kub. m. Tačiau ieškovė pasirinko kitą savo perviršinių nuotekų šalinimo būdą – nuotekų išvežimą į UAB „Kretingos vandenys“. Ieškovės atstovų argumentus, kad įmonės veiklos apimtys nuo 2008 m. nedidėjo, paneigia 2018-03-21 teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas ieškovės technikos direktorius I. V., nurodęs, kad nuo 2013 m. padaugėjo skerdimų. Be to, pažymėtina, kad nuo 2010 m. ieškovei priklausančiose patalpose veiklą vykdo UAB „Pajūrio mėsinė“, kurios veiklos metu susidariusios nuotekos patenka į tuos pačius pirminius valymo įrenginius.
Ieškovės argumentai, kad atsakovių reikalavimas statyti individualius valymo įrenginius prieštarauja Nuotekų tvarkymo reglamento 24 straipsnio nuostatoms ir daroma nepataisoma žala ieškovės verslui, į kurio plėtrą yra investuotos didelės pinigų sumos, atmestini, nes nurodyto reglamento 25 straipsnio (ir kitų straipsnių) nuostatos numato išimtis. Įvertinus Aplinkos apsaugos agentūros 2014-08-18 rašto Nr. (3.1)-A4-4134 (reg. Nr. DOK-5267) ir 2014-11-28 rašto Nr. (3.1)-A4-7761 turinį, kuriuose yra skirtingai nurodomas aglomeracijos dydis, aplinkybę, kad patvirtintas Kretingos gyvenvietės specialusis planas buvo pakeistas 2016 m., Klaipėdos rajono savivaldybei įvykdžius įsipareigojimus dėl Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių 1-ojo etapo statybos, tačiau ieškovei vienašališkai 2015 m. nutraukus 2003-06-18 Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutartį Nr. AS-79, 2008-12-01 tarp UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir UAB „Agrovet“ sudarytoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartyje UAB „Agrovet“ įsipareigojus tiekti į Kretingalės mstl., Klaipėdos r., nuotekų sistemą nuotekų kiekį – 43 800 kub. m per metus, ne daugiau kaip 120 kub. m per parą (dėl analogiško kiekio ginčo nebuvo ir nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-78-460/2017), konstatuotina, kad ieškovė neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), tuo iš esmės įsipareigodama perviršines (likusias) nuotekas tvarkyti savarankiškai (CK 6.246 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Todėl tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens atsiliepime nurodyti argumentai, kad dėl nepagrįsto nuotekų debito ribojimo UAB „Agrovet“ patiria papildomų sąnaudų, atmestini kaip deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais.
Ieškovės ir trečiojo asmens argumentai ir pateikti dokumentai, kad atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ teikė apmokėti už ginčo laikotarpį neteisingas sąskaitas už patiektą vandenį ir nuotekas, kurios fiziškai nepateko į AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus nuotekų įrenginius, atmestini, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o ginčas sprendžiamas kitoje civilinėje byloje.
Byloje šalys iš esmės neginčijo, kad atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“ priklausančiuose valymo įrenginiuose įvyksta avarijų, tačiau ieškovės pateikti antstolės 2013-07-30, 2013-05-28, 2013-05-29, 2014-12-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, sklendės montavimo darbų fotonuotraukos, straipsniai laikraščiuose nėra tinkamas įrodymas, galintis patvirtinti atsakovių neteisėtus veiksmus.
Iš esmės, atsakovės byloje neginčija į Kretingos valymo įrenginius UAB „Agrovet“ išvežto nuotekų kiekio (39 850 kub. m) ir už jų išvežimą ir išvalymą sumokėtų sumų dydžio. Tačiau posėdžio metu ieškovės atstovai patvirtino, kad nuo 2010 m. gamybines patalpas išnuomojus trečiajam asmeniui UAB „Pajūrio mėsinė“, į nuomos kainą iš dalies buvo įtraukta ir nuotekų šalinimo išlaidų dalis, tačiau nenurodė, kokio ji dydžio. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė taip pat neįrodė, jog dėl savarankiško nuotekų išvežimo ji patyrė 191 707,32 Eur išlaidų (CPK 178 straipsnis).
Nustatant sutartinę atsakomybę kaltė preziumuojama, tačiau byloje nustačius, kad jau 2012 m. nuotekų priėmimo pajėgumas padidintas iki 228 000 kub. m per parą, atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė UAB „Pajūrio mėsinė“, kuriai ieškovė perleido teisę statyti gamybinių nuotekų biologinio valymo įrenginius, 2011-07-20 išdavė Leidimą statyti naują statinį Nr. LNS-34-110720-00464, o atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ į savo nuotekų tinklus priėmė sutartyje nurodytą nuotekų kiekį, konstatuotina, kad atsakovių kaltė paneigta. Todėl ieškovei neįrodžius visų civilinei atsakomybei kilti sąlygų ieškinys atmestinas.
Ieškinį atmetus, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Analogiška nuostata įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuojamas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti patirtų išlaidų atlyginimo paskirstymas tarp šalių. Vadovaujantis 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 nauja redakcija išdėstytose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius šioje byloje patirtas 2 999 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Įvertinus pateiktą turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti detalizaciją matyti, kad atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo surašymu ir pateikimu, papildomų dokumentų pateikimu, dalyvavimu teismo posėdžiuose ir kt. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2, 8.2, 8.17, 8.19 punktų nuostatas, reglamentuojančias maksimalaus užmokesčio dydžių koeficientus, darytina išvada, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, dėl to priteistinos iš ieškovės UAB „Agrovet“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ 2 999 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai devyniasdešimt devyni eurai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.