- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-15
- Bylos Nr.
- e2A-601-866/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01962-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Virginijus Kairevičius, Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos
- Atsakovas
- P. V., R. B.
- Advokatai
- Remigijaus Mockevičius
- Kategorijos
- 1.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Irmanto Šulco, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos ieškinį atsakovams P. V. ir R. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija (LGHD) (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. B. ir P. V. patirtą 3 793,20 Eur turtinę žalą; priteisti iš atsakovų visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-326-892/2021 tenkintas ieškovų J. A., Č. M., V. A. S. ir D. V. ieškinys pareikštas atsakovei LGHD dėl 2020 m. rugpjūčio 2 d. visuotinio narių susirinkimo sušaukimo pripažinimo neteisėtu ir susirinkimo metu priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Ieškovui V. A. S. iš atsakovės LGHD priteista 3 787,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Šias išlaidas LGHD yra sumokėjusi ir prašo priteisti iš atsakovų R. B., kuris tuo metu ėjo LGDH pirmininko pareigas ir P. V., kuris tuo metu ėjo kanclerio pareigas, kaip žalos atlyginimo dėl neteisėtai sušaukto visuotinio narių susirinkimo ir jame priimtų neteisėtų sprendimų, dėl kurių priėmimo balsavo abu atsakovai ir dėl ko draugijos nariai buvo priversti kreiptis į teismą.
3. Ieškinį ieškovė grindė 2021 m. gegužės 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-326-892/2021 padarytomis išvadomis. Nurodė, kad teismas konstatavo, kad yra pagrindas spręsti, jog R. B., eidamas LGHD pirmininko pareigas, viršydamas savo įgaliojimus ir ignoruodamas LGHD Tarybos kompetenciją, sušaukė 2020 m. rugpjūčio 2 d. susirinkimą, tokiu būdu buvo pažeistos ieškovų, kaip LGHD Tarybos narių bei LGHD Tarybos narių teisės ir teisėti interesai, taip pat ir LGHD Tarybos, kaip kolegialaus valdymo organo, kompetencija. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. LGHD visuotinis narių susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalį, LGHD įstatus. Taip pat ieškovė nurodė, kad P. V. kartu su R. B. balsuodamas dėl sprendimų priėmimo bei pasirašydamas protokolą be jokio teisėto pagrindo patvirtino neteisėtame susirinkime priimtus nutarimus dėl naujų įstatų priėmimo ir valdybos išrinkimo, nes šie nutarimai priimti, kai susirinkime nebuvo kvorumo, todėl kyla ir P. V. atsakomybė dėl LGHD padarytos žalos.
Atsiliepimas
4. Atsakovas P. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsakovo nuomone, ieškovo bylinėjimosi išlaidos patirtos kitoje byloje negali būti vertinama kaip žala ir priteisiamos iš atsakovo. Grįsdamas šią poziciją atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012 pateiktais išaiškinimais. Be to, anot atsakovo, ieškovė neįrodo visų civilinės atsakomybės sąlygų. Taip pat pažymėjo, kad sprendimas, kuriuo ieškovė remiasi ieškinyje, yra priimtas byloje, kurioje atsakovas nebuvo proceso dalyvis, jis neturėjo teisės pasisakyti dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių, pateikti savo argumentų ar atsikirtimų. Be to, nurodė, kad priežastinį ryšį ieškovė grindžia tuo, kad susirinkimo protokolą surašė ir pasirašė abu atsakovai, tuo pačiu patvirtindami susirinkimo teisėtumą ir sudarydami sąlygas neteisėtų nutarimų realizavimui. Atsakovas nesutinka su tokiais argumentais, kadangi vien tik nurodyti atsakovo veiksmai jokios žalos ieškovei nesukėlė.
5. Atsakovas R. B. su pareikštu ieškiniu taip pat nesutiko, grįsdamas argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-256-803/2020. Nurodė iš esmės tuos pačius argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo, kuriuos pažymėjo ir atsakovas P. V. savo pateiktame atsiliepime.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.
7. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimas nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai). Atkreipė dėmesį, kad, nuostoliai – tai pinigų suma, išieškoma kaip kompensacija už bet kokio pobūdžio žalą, neatsižvelgiant į tai, ar ji padaryta deliktu ar sutarties pažeidimu. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nuostolius apibrėžia kaip piniginę žalos išraišką (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tačiau įstatymų leidėjas kreipimosi į teismą dėl nuostolių atlyginimo CPK 95 straipsnio 1 dalies pagrindu nesusiejo su bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutu, t. y. nenumatė, jog bylos nagrinėjimo procese dalyvaujančio byloje asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti atlygintos reiškiant naują ieškinį remiantis bendromis civilinės deliktinės atsakomybės taisyklėmis. Priešingai, CPK nustato, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos pagal specialias CPK numatytas taisykles. Įstatymų leidėjas į nuostolių sąvoką bylinėjimosi išlaidų neįtraukė (CK 6.249 straipsnis), todėl kreipiantis į teismą su reikalavimu atlyginti nuostolius, turi būti įrodinėjami nuostoliai, kurie susidarė ne dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų.
8. Pažymėjo, kad tarp ieškovės nurodomos žalos (patirtų bylinėjimosi išlaidų kitoje civilinėje byloje) priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs nuo atsakovų šioje byloje, anot ieškovės, neteisėtų veiksmų, nustatytų Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-326-892/2021, todėl, teimo nuomone, konstatavus, kad šioje byloje ieškovė neįrodė visų atsakovų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė
9. Apeliantė (ieškovė) Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija (LGHD) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir tenkinti ieškovės ieškinį, o tenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir nutarus, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui iš naujo, prašo bylą perduoti bet kuriam kitam pirmosios instancijos teismui, išskyrus Vilniaus regiono apylinkės teismą; priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodo, kad teismo sprendimas yra be motyvų, todėl tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, taip pat pažymi, kad teismas neatsižvelgė į jau nustatytas aplinkybes įsiteisėjusiame Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendime. Teigia, kad teismas netinkamai taikė CPK 95 straipsnio 1 dalį ir CK 6.249 straipsnį, todėl buvo neteisingai išspręsta byla. Pažymi, kad CK 6.249 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad žala yra turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Apeliantės nuomone, teismas visiškai nepagrįstai aiškino šią kodekso nuostatą susiedamas su CPK 95 straipsnio 1 dalimi. Ieškovė žino ir supranta, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas jau yra išspręstas kitoje civilinėje byloje. Visgi iš teismo sprendimo turinio ieškovei lieka visiškai neaišku, kodėl teismas nusprendė, kad valdymo organo nariai gali neatsakyti dėl savo priimtų neteisėtų sprendimų ir padarytos žalos asociacijai.
11. Pažymi, kad šioje civilinėje byloje teismas turėjo ištirti ir pateikti savo išvadą ar iš ieškovės priteistos išlaidos būtų patirtos, jeigu nebūtų buvę atsakovų neteisėtų veiksmų, ir ar bylinėjimosi išlaidos gali būti laikoma asociacijos patirta žala ir kas turi būti laikomas atsakingu už šią žalą. Teigia, kad visiškai nemotyvuota ir nepagrįsta teismo išvada, kad priežastinis ryšys tarp ieškovės nurodomos žalos yra pernelyg nutolęs nuo atsakovų R. B. ir P. V.. Ieškovės nuomone, teismas privalėjo vadovautis CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostata. Nurodo, kad atsakovams, kaip LGHD valdymo organo nariams, tinkamai vykdant asociacijos įstatuose ir teisės aktuose nustatytas pareigas, ieškovė LGHD nebūtų patyrusi jokios žalos.
12. Teigia, kad teismas buvo šališkas, todėl tai yra absoliutaus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, o teisėjos Dalios Zeniauskaitės šališkumą bei neobjektyvumą patvirtina tai, kad nepateikti motyvai dėl ieškinio atmetimo ir nepasisakyta dėl ieškovės ieškinio argumentacijos.
Atsiliepimas
13. Atsakovas R. B. atsiliepimu prašo teismo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą, palikti nepakeistą.
14. Nurodo, kad susirinkimą atsakovas sušaukė teisėtai, LGHD pirmininkas ir anksčiau savo iniciatyva yra šaukęs LGHD narių visuotinius susirinkimus pagal susiklosčiusią LGHD praktiką. Pažymi, kad susirinkime galėjo dalyvauti LGHD nariai, kurių sąrašas buvo patvirtintas protokolu, susirinkimo dieną buvo 20 LGHD narių. Atsakovas nesutinka, kad nebuvo susirinkimo kvorumo. Nurodo, kad kvorumas nustatinėjamas susirinkimo pradžioje ir galioja viso susirinkimo metu. Susirinkimo pradžioje buvo nustatyta, kad kvorumas yra, atitinkamai susirinkimas įvyko nepažeidžiant kvorumo taisyklių. Nurodo, nebuvo jokių neteisėtų veiksmų.
15. Pažymi, kad nedalyvavo nagrinėjant bylą, todėl vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, ieškovė privalo įrodyti atsakovo kaltę šioje byloje. Atsakovo nuomone, bylinėjimosi išlaidos, ieškovės įvardijamos kaip žala, susidarė būtent dėl pačios ieškovės kaltės, t. y. ieškovė pati pripažino ieškinį, dėl šios priežasties, teismas pagrįstai sprendė, kad priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovų veiksmų yra pernelyg nutolęs. Nurodo, kad LGHD pirmininkė, buvo viena iš ieškinio pareiškėjų, o taip pat iš kitos pusės (t. y. atstovaudama atsakovą LGHD) pati ieškinį ir pripažino, kas neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, būtent ieškovė yra kalta dėl žalos, jeigu tokia ir buvo padaryta. Pažymi, kad atsakovas nedalyvavo nagrinėjant bylą ir neturėjo galimybės byloje pasisakyti dėl bylinėjimosi dydžio pagrįstumo.
16. Nurodo, kad teismas sprendimu bylinėjimosi išlaidas priteisė pagal advokato padėjėjo Remigijaus Mockevičiaus 2020 m. gruodžio 22 d. sąskaitą-faktūrą. Atsakovas pažymi, kad ieškovė nesiaiškino ir neprieštaravo dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atitinkamai kaltė dėl galimai patirtos žalos tenka pačiai ieškovei.
17. Teigia, kad ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu galima daryti prielaidą, kad bylą išnagrinėjusi teisėja Dalia Zeniauskaitė buvo šališka ir egzistuoja bent viena aplinkybė nurodyta CPK 65–66 straipsniuose dėl teisėjos šališkumo. Pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė nepasinaudojo savo teise ir nepareiškė, jog nepasitiki teismu, atitinkamai ieškovės argumentai dėl teismo šališkumo ir nepagristi ir neįrodyti.
18. Atsakovas P. V. atsiliepimu prašo teismo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą, palikti nepakeistą bei nurodo tuos pačius argumentus kaip ir R. B., todėl teismas jų nekartoja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
21. Byloje pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvusiam LGHD vadovui R. B. ir valdybos nariui P. V.. Ieškovė nurodė, kad dėl R. B. neteisėtai sušaukto 2020 m. rugpjūčio 2 d. LGHD visuotinio narių susirinkimo ir jame priimtų neteisėtų sprendimų, dėl kurių priėmimo balsavo abu atsakovai, LGHD nariai J. A., K. G., Č. M., V. A. S. ir D. V., turėjo reikšti ieškinį atsakovei LGHD dėl susirinkimo ir jame priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
22. Ieškovų LGHD narių ieškinys, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-326-892/2021 patenkintas, iš atsakovės LGHD priteista ieškovui V. A. S. 3 787,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei 5,70 Eur valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. LGHD sumokėjo visą priteistą 3 793,20 Eur sumą, ir reiškia reikalavimą priteisti šią sumą iš atsakovų, kaip kaltų asmenų, dėl LGHD patirtų išlaidų.
23. Ieškovė nurodė, kad suklastoto 2020 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 2 pagrindu pakeisti Asociacijos įstatai ir neteisėtai pakeista Asociacijos valdybos sudėtis – buvo įregistruoti VĮ Registrų centro duomenų banko registruose. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, Registrų centre buvo įregistruota nauja LGHD valdyba, o senoji 11 asmenų taryba prarado įgaliojimus, taip pat įregistruoti nauji asociacijos įstatai, kurie įtvirtino suvažiavimo sušaukimo teisę pirmininkui. Tokiu būdu neliko galimybių buvusiems tarybos nariams ginti savo teises, sušaukiant naują suvažiavimą, o liko tik vienintelė galimybė – kreiptis į teismą, dėl ko ir atsirado prašoma priteisti LGHD žala.
24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įstatymų leidėjas kreipimosi į teismą dėl nuostolių atlyginimo CPK 95 straipsnio 1 dalies pagrindu nesusiejo su bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutu, t. y. nenumatė, jog bylos nagrinėjimo procese dalyvaujančio byloje asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti atlygintos reiškiant naują ieškinį remiantis bendromis civilinės deliktinės atsakomybės taisyklėmis. Įstatymų leidėjas į nuostolių sąvoką bylinėjimosi išlaidų neįtraukė (CK 6.249 straipsnis), todėl kreipiantis į teismą su reikalavimu atlyginti nuostolius, turi būti įrodinėjami nuostoliai, kurie susidarė ne dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų.
25. Teismas, taip pat nurodė, kad tarp ieškovo nurodomos žalos (patirtų bylinėjimosi išlaidų kitoje civilinėje byloje) priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs nuo atsakovų šioje byloje, anot ieškovo, neteisėtų veiksmų, nustatytų civilinėje byloje Nr. e2-326-892/2021, todėl teismo nuomone, konstatavus, kad šioje byloje ieškovas neįrodė visų atsakovų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, ieškinys atmestinas.
26. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-326-892/2021, nustatyta, kad VĮ „Registrų centre“ 2007 m. sausio 5 d. buvo įregistruota Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija, buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), teisinė forma – asociacija, juridinio asmens vadovas nuo 2018 m. vasario 28 d. - R. B., Taryba – J. A., A. J., P. V., R. Z., K. G., Č. M., S. G., D. V., V. A. S. Nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. LGHD vadove išrinkta K. G.
27. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Asociacijoje turi būti valdymo organas (vienasmenis ar (ir) kolegialus). Asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma asociacijos įstatuose (AĮ 7 straipsnio 5, 7 dalys).
28. CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie yra sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitokia organų struktūra (CK 2.82 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 1 dalimi, juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.
29. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip, todėl nustatant valdymo organų civilinės atsakomybės prievolės subjektą svarbu, ar konkretus atsakovas yra valdymo organo narys ir ar jam taikytina civilinė atsakomybė šiuo pagrindu.
30. CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, o 4 punkte reglamentuojama apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
31. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 31 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 47 punktas).
32. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė atsakovų, kaip valdymo organų, veiksmų neteisėtumo ir priežastinio ryšio su prašoma priteisti žala. Nenustatė ir nevertino kiekvieno iš atsakovų, kaip valdymo organo ir/ar nario veiksmų, dėl kurių kaip teigia ieškovė, buvo inicijuota civilinė byla ir patirta žala, priteistų bylinėjimosi išlaidų forma. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik bendrų nuostatų dėl civilinės atsakomybės sąlygų nurodymu ir konstatavimu, kad toks ieškinys negali būti reiškiamas, o atsakovų veiksmai nuo prašomos priteisti žalos atlyginimo pernelyg nutolę.
33. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės neatskleidė bylos esmės, dėl ko byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
Dėl teismo šališkumo ir prašymo grąžinant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylą perduoti bet kuriam kitam pirmosios instancijos teismui, išskyrus Vilniaus regiono apylinkės teismą
34. Apeliantė teismo šališkumą iš esmės grindžia aplinkybėmis susijusiomis su byloje pareikštais ir išnagrinėtais prašymais dėl teisėjo(-ų) nušalinimų, bei tuo, kad nepasitiki visu Vilniaus regiono apylinkės teismu, mano, kad teismas yra šališkas, todėl tenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir nutarus, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui iš naujo, ieškovė prašo bylą perduoti bet kuriam kitam pirmosios instancijos teismui, išskyrus Vilniaus regiono apylinkės teismą.
35. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą. Teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, be kitų atvejų, jeigu jis yra (ne)tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi; jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme; jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 65 straipsnio 1 dalies 5–7 punktai); taip pat kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo (CPK 66 straipsnis).
36. Nagrinėjamu atveju, teisiniu reguliavimu pagrįstų nešališkumo pagrindų pažeidimo apeliantė nenurodė, o bendro pobūdžio išreikštas nepasitikėjimas visu teismu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams. Be to, pažymėtina, kad apeliacine tvarka bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija, grąžindama bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, neturi kompetencijos jos perduoti kitam pirmosios instancijos teismui, nei tam, kuriame byla buvo išnagrinėta.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų, kaip valdymo organų veiksmų (ne)teisėtumo neatskleidimas, lėmė nagrinėjamos bylos esmės neatskleidimą, tai sudaro pagrindą panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.