Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. A. ir S. A. ieškinį atsakovams D. Ž., V. Ž., S. K., E. P., V. P. dėl vekselio ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys - Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarė E. J., Klaipėdos miesto 5-ojo biuro notarė R. K., L. G., A. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti negaliojančiu 2011-07-24 paprastąjį vekselį, kuriuo atsakovas V. Ž. įsipareigojo be išlygų sumokėti atsakovui S. K. 2 010 000 Lt sumą iki 2012-07-24, bei panaikinti jo pagrindu trečiojo asmens Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės E. J. išduotą 2012-08-24 Vykdomąjį įrašą išieškoti iš atsakovo V. Ž. atsakovo S. K. naudai nesumokėtą vekselio sumą bei vykdomojo įrašo išdavimo išlaidas; 2) pripažinti negaliojančiais (apsimestiniais) šiuos sandorius: a) 2000-02-23 negyvenamosios patalpos – garažo, esančio Duomenys neskelbtini, pirkimo–pardavimo sutartį, pasirašytą tarp trečiojo asmens L. G. ir atsakovės E. P., nustatant, kad tikroji sandorio šalis – pirkėjai yra atsakovai V. Ž. ir D. Ž.; b) 2007-07-10 negyvenamosios patalpos – garažo, esančio Duomenys neskelbtini, pirkimo–pardavimo sutartį, pasirašytą tarp atsakovų E. P., V. P. ir trečiojo asmens A. R., nustatant, kad tikroji šio sandorio šalis – pardavėjai yra atsakovai V. Ž. ir D. Ž.; 3) pripažinti negaliojančiais (tariamais) šiuos sandorius: a) 2007-07-11 paskolos sutartį, pasirašytą tarp atsakovų E. P., V. P. ir V. Ž.; b) 2013-07-16 taikos sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. Ž. ir E. P., V. P. dėl 750 000 Lt paskolos grąžinimo. Taip pat prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą ginčyti LR CK 6.66 str. pagrindu atsakovo V. Ž. 2011-07-24 išduotą atsakovui S. K. paprastąjį neprotestuotiną vekselį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodo, kad 2007-05-23 Paskolos raštu ieškovas paskolino atsakovui V. Ž. 246 177,01 Eur sumą, kurią gavo iš Citadele banko pagal 2007-05-22 Kreditavimo sutartį Nr. KS/112. Tuo pačiu Paskolos raštu ieškovas ir atsakovas V. Ž. susitarė, kad V. Ž. skolą ieškovui grąžins iki 2010-01-10, o negrąžinęs - ieškovo nuosavybėn perduos atsakovų V. Ž. ir jo sutuoktinės D. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą (Duomenys neskelbtini) bei komercinės paskirties pastatą (parduotuvę), esantį adresu Duomenys neskelbtini r. Atsakovui prievolės neįvykdžius Klaipėdos apygardos teismas 2012-04-27 sprendimu ieškovui B. A. priteisė 246 177,01 Eur iš atsakovo V. Ž.. Ieškovai teigia, kad atsakovas V. Ž., siekdamas išvengti savo ir savo sutuoktinės prievolės ieškovui įvykdymo, sudarė tariamus ir apsimestinius sandorius. Ieškovai nurodo, jog 2011-07-24 atsakovo V. Ž. atsakovui S. K. išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis 2 010 000 Lt sumai yra tariamas, surašytas atgaline data bei neegzistuojant piniginei prievolei. Ieškovų nuomone, šią aplinkybę įrodo prieštaringi atsakovų V. Ž. ir S. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat nurodo, kad atsakovai V. Ž., E. P. ir V. P. Šiaulių apylinkės teismui pateikė 2013-07-16 Taikos sutartį, kurią jų prašymu Šiaulių apylinkės teismas 2013-08-05 nutartimi patvirtino. Nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu yra išduotas vykdomasis dokumentas, kuris pateiktas antstolei V. V.. Šia Taikos sutartimi jos šalys susitarė, kad atsakovas V. Ž. įsipareigoja atsakovams grąžinti 750 000 Lt skolą iki 2013-08-09. Taikos sutartis sudaryta dėl atsakovo V. Ž. prievolės atsakovams E. P. ir V. P. įvykdymo pagal 2007-07-11 Paskolos sutartį bei 2007-07-10 Mokėjimo nurodymus bendrai 749 999,99 Lt sumai. Šiais mokėjimo nurodymais į atsakovo V. Ž. sąskaitą banke 749 999,99 Lt sumą sumokėjo trečiasis asmuo A. R., atsiskaitydamas atsakovams E. P. ir V. P. už jo nuosavybėn pirkimo - pardavimo sutartimi perduodamą turtą - garažą adresu Duomenys neskelbtini. Teigia, kad tikroji sandorio šalis - atsakovai V. Ž. ir D. Ž., kadangi jie rūpinosi sutarčių sudarymu, derėjosi dėl jų sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, įsigyjant nekilnojamąjį turtą atsiskaityta buvo tikrajai sandorio šaliai, t. y. atsakovams V. ir D. Ž. priklausančiomis lėšomis. Tvirtina, kad 2007-07-10 dienos pastato pirkimo - pardavimo sutartis yra apsimestinė, todėl tiek 2007-07-11 dienos paskolos sutartis, tiek 2013-07-16 dienos Taikos sutartis sudarytos tik dėl akių, siekiant imituoti atsakovo V. Ž. skolinius įsipareigojimus atsakovams E. P. ir V. P. ir tokiu būdu išvengti prievolių vykdymo ieškovui B. A.. Atsakovai D. Ž. ir V. Ž. su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovų teiginiai, kad vekselis yra tariamas sandoris – nepagrįsti, ir atkreipia dėmesį, kad 2013-02-11 Klaipėdos apygardos prokuratūra, atlikusi tyrimą, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nenustatė, kad vekselis būtų buvęs suklastotas, kad jis buvo surašytas be pagrindo, neegzistuojant paskoliniams santykiams tarp V. Ž. ir S. K.. Taip pat nurodo, kad V. Ž. ir D. Ž. nėra ir negali būti nei vieno iš ieškovų nurodytų sandorio šalimi, kadangi 2000-02-23, kuomet buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis tarp L. G. ir E. P., atsakovai neturėjo jokių kreditorių, todėl nebuvo ir tikslo vengti esamų ar būsimų kreditorių išieškojimo nukreipimo į turtą. Neįsigiję jokio turto iš L. G., atsakovai pagal 2007-07-10 pirkimo – pardavimo sutartį nieko negalėjo parduoti. Tai, kad pirkėjas A. R. už perkamą turtą 750 000 Lt pervedė į V. Ž. sąskaitą, neįrodo, kad tikrieji turto savininkai yra atsakovai. Atsakovai nurodo, kad A. R. šią sumą E. ir V. P. prašymu į V. Ž. sąskaitą pervedė todėl, kad P. sutiko Ž. paskolinti šią sumą. Ir kai minėta suma buvo pervesta V. Ž., 2007-07-11 su paskolos davėjais buvo pasirašyta paskolos sutartis. 2013-08-05 Šiaulių apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį dėl 750 000 Lt grąžinimo P.. Prašo taikyti ieškinio senatį ieškovų reikalavimo dėl 2000-02-23 sandorio pripažinimo apsimestiniu. Taip pat prašo neatnaujinti ieškovams ieškinio senaties termino ginčyti LR CPK 6.66 str. pagrindu 2011-07-24 atsakovo V. Ž. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kadangi terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių.Atsakovai E. P. ir V. P. prašo ieškinio netenkinti dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiais (apsimestiniais) šiuos sandorius: 2000-02-23 negyvenamosios patalpos - garažo Duomenys neskelbtini, pasirašytą tarp L. G. ir E. P., nustatant, kad tikroji sandorio šalis - pirkėjai yra V. ir Ž. ir D. Ž.; 2007-07-10 negyvenamosios patalpos - garažo Duomenys neskelbtini, pasirašytą tarp E. ir V. P. ir A. R., nustatant, kad tikroji sandorio šalis - pardavėjai yra V. ir D. Ž., bei dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiais šiuos sandorius: 2007-07-11 paskolos sutartį, pasirašytą tarp V. Ž. ir E. ir V. P.; bei 2013-07-16 taikos sutartį, sudarytą tarp V. Ž. ir E. ir V. P.. Nurodo, kad ieškovai nepagrindė aplinkybės dėl vekselio pasirašymo atgaline data, tai yra nepateikė jokių įrodymų. Pažymi, kad vekselis pasirašytas 2011-07-24, o Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, kuriuo priteista skola ieškovams, priimtas 2012-04-27, o įsiteisėjo 2013-07-29, todėl ginčijamo vekselio pasirašymas niekaip nepažeidė ieškovų, kaip kreditorių, teisių. Nurodo, kad praleistas vienerių metų senaties terminas šioje ieškinio dalyje. Pažymi, kad 2000-02-23 pirkimo - pardavimo sutarties sandorio šalys nėra ir nebuvo ieškovų skolininkai, ieškovai jokiais įrodymais nepagrindžia teiginio, kad už 2000-02-23 pirkimo-pardavimo sutartimi įgytą pastatą trečiajam asmeniui L. G. sumokėjo atsakovas V. Ž.; taip pat ieškovų pateikti įrodymai nepagrindžia, kad įgytu pastatu naudojosi ir faktiškai gyveno atsakovai V. Ž. ir D. Ž., nepagrindžia, kad būtent atsakovai V. Ž. ir D. Ž. mokėjo mokesčius už suvartotą elektros energiją bei vykdė kitus su turto eksploatavimu susijusius mokėjimus. Prašo taikyti bendrąją ieškinio senatį šioje dalyje. Nurodo, kad neįrodžius, jog 2000-02-23 pirkimo – pardavimo sutartis apsimestinė, nepagrįstas ir kitas ieškovų reikalavimas – pripažinti 2007-07-10 pirkimo-pardavimo sutartį apsimestine, nustatant, kad tikrieji pardavėjai (pastato savininkai) neva buvo Ž.. Taip pat nurodo, kad ginčijama 2007-07-11 paskolos sutartis sudaryta dar neatsiradus A. reikalavimo teisei Ž.. Pažymi, kad ir 2007-07-23 paskolos sutartis, ir 2013-07-16 taikos sutartis yra dvišaliai sandoriai, o dvišalį sandorį pripažinti LR CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku V. Ž. sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditorių A. teises. Kadangi sudarant ginčijamą 2007-07-11 paskolos sutartį skolininko kreditoriaus, tai yra, ieškovų A., reikalavimo teisė Ž. pagal 2007-05-23 paskolos sutartį (kurios grąžinimo terminas buvo iki 2010-01-10, ir pagal kurią 2013-07-29 įsigaliojusiu Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-27 sprendimu buvo priteista aukščiau nurodyta skola, palūkanos) dar nebuvo kilusi, akivaizdu, kad atsakovai P. negalėjo žinoti apie tai, kad 2007-07-11 paskolos sutartis pažeidžia A. teises. Todėl ginčijama 2007-07-11 paskolos sutartis LR CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu negali būti pripažinta negaliojančia. Atsakovas S. K. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad V. Ž. paprastuoju vekseliu 2011 m. liepos mėn. 24 d. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti S. K. 2 010 000 litų iki 2012 m. liepos 24 d. Šis dokumentas išrašytas paprastojo vekselio blanke teisės aktų nustatyta tvarka, jame nurodyti visi būtini vekselio rekvizitai ir skolininko V. Ž. pasirašytas. Faktinės vekselio pasirašymo aplinkybės rodo, kad skolininkas V. Ž. pripažįsta prievolę kreditoriui S. K.. Nurodo, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu ir vykdomojo įrašo panaikinimo

Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu

Teismų praktikoje yra išskiriamos tokios actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB "Vinukas" v. UAB "LCL" ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/20009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J.M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu LR CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Taigi šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. N. v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; kt.) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę turi nuo 2007-05-23, kuomet buvo pasirašyta paskolos sutartis. Ši reikalavimo teisė patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-27 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2013-07-29. Teismas nesutinka su atsakovų E. ir V. P. argumentu, kad ieškovų reikalavimo teisė atsirado tik priėmus Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-27 sprendimą. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą, o tuo labiau nėra reikalaujama reikalavimo teisę pagrįsti priimtu teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju reikalavimo teisė atsirado nuo 2007-05-23 paskolos sudarymo momento. Taip pat pažymėtina, kad ir prievolės įvykdymo terminas pasibaigė 2010-01-10.CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima. Teismas sutinka su ieškovų argumentu, kad išdavus vekselį iš esmės sumažėjo atsakovų V. ir D. Ž. galimybės patenkinti ieškovo reikalavimą, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovui S. K. išduoto vekselio mokėjimo terminas suėjo 2012-07-24, vykdomasis įrašas išduotas 2012-08-24 ir 2012-08-29 pateiktas vykdyti (1 t., b. l. 14, 15, 92). Iš byloje esančio 2014-03-31 pranešimo matyti, kad S. K. pareiškė prašymą perimti iš varžytynių neparduotą turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, adresu Duomenys neskelbtini. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad vekselio išdavimas sumažino galimybes patenkinti ieškovų reikalavimą.Viena actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011). Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises. Ieškovai prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą dalyje dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir nurodo, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi ieškovai savo pažeistas teises aktyviai gynė baudžiamojo proceso tvarka iškart po to, kai sužinojo apie ginčijamo vekselio išdavimą, o taip pat atsakovams buvo žinoma, kad ieškovas gina savo teises. Pagrindu ieškinio senaties terminui atnaujinti įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos objektyvios, nuo ieškovo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios ieškovui ginti savo teises per įstatymo nustatytą terminą ir egzistavusios visą termino praleidimo laikotarpį. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad apie ginčijamą vekselį sužinojo 2012 m. rugsėjo mėnesį, 2012-10-29 kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrą su pareiškimu. 2013-02-11 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, Klaipėdos apygardos teismas 2013-06-07 nutartimi prokuratūros nutarimą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo paliko nepakeistą. Ieškovai į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu kreipėsi 2014-03-24, tai yra ieškinio senaties terminą praleidę šešis mėnesius. Toks termino praleidimo laikotarpis, lyginant su ieškinio senaties terminu (vieneri metai), gali būti pateisinamas tik rimtomis priežastimis. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos priežastys, jog atsakovams buvo žinoma, kad ieškovas gina savo teises ir atsakovai negalėjo tikėtis, kad ieškovas savo teisių nebegins, nelaikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusias aplinkybes, kurios kliudė ieškovams keiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Įvertinus ieškovų nurodytas termino praleidimo priežastis, atsižvelgus į tai, kad nuo sužinojimo apie ieškovo teisės pažeidimą praėjo daugiau kaip 1,5 metų, teismas neatnaujina ieškinio senaties termino dalyje dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Paprastai ši sąlyga suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Ieškovai įrodinėja, kad atsakovas V. Ž. neturėjo pareigos išduoti ginčijamą vekselį, kadangi neegzistavo jokia atsakovo V. Ž. prievolė S. K.. Teismas pažymi, kad aukščiau nurodytais motyvais nustatė, kad atsakovas V. Ž. 2011-07-24 vekselį išdavė siekdamas užtikrinti paskolos grąžinimą atsakovui S. K., todėl ieškovų argumentas, jog neegzistavo jokia V. Ž. prievolė S. K., atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai šalis siejant tam tikriems sutartiniams santykiams skolininkas sutartinės prievolės įvykdymui užtikrinti išduoda kreditoriaus naudai vekselį. Skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinę prievolę, kreditorius pradeda išieškojimą pagal vekselį, arba ir pagal sutartį, ir pagal vekselį. Nagrinėjamu atveju V. Ž. išdavė vekselį S. K. dėl grėsmės paskolos grąžinimui. Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Teismas pažymi, kad sandoriui pripažinti negaliojančiu LR CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas, o iš to, kas išdėstyta, matyti jog ieškinys šioje dalyje nepagrįstas dėl atsakovo V. Ž. pareigos nebuvimo sudaryti ginčijamą sandorį, taip pat teismas neatnaujino praleisto ieškinio senaties termino. Atsižvelgiant į tai, dėl kitų LR CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų nepasisakytina.

Dėl pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.87 straipsnio pagrindu

Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009; kt.). Kita vertus, aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti. Įrodyti aplinkybę, jog faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį.Ieškovai prašo 2000-02-23 ir 2007-07-11 pirkimo – pardavimo sutartis pripažinti apsimestinėmis dėl subjekto ir laikyti, kad tikroji sandorių šalis yra ne E. P. ir V. P., o atsakovai V. Ž. ir D. Ž.. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad E. P. 2000-02-23 iš turto pardavėjos L. G. įsigijo negyvenamąsias patalpas - garažą, esantį, Duomenys neskelbtini (1 t., b. l. 17). LR CK 6.305 str. nustatyta, kad pirkimo - pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris pagal kurį pardavėjas ( nekilnojamo turto savininkas) parduoda turimą turtą, o pirkėjas įsigyja savo nuosavybėn parduodamą turtą ir už jį sumoką sutartą kainą. Pirkimo pardavimo sutartis turi būti įregistruota viešame registre ( CK 6.393 str.). Nagrinėjamu atveju ginčijama pirkimo – pardavimo sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2000-03-07. Ieškovų argumentas, kad už šį nekilnojamojo turtą faktiškai sumokėjo V. Ž., atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį. Atsakovė E. P. patvirtino 5 000 Lt L. G. sumokėjusi grynais pinigais. Ieškovų argumentai, jog atsakovas V. Ž. šį nekilnojamąjį turtą įsigijo savo nuosavybėn, tačiau ne savo vardu, kadangi siekė išvengti prievolės kreditoriams, vertintini kaip prielaidos. Pažymėtina, kad sudarant 2000-02-23 pirkimo – pardavimo sutartį ieškovai nebuvo atsakovų V. ir D. Ž. kreditoriai, taip pat byloje nėra įrodymų, kad šios sutarties sudarymo metu atsakovai V. ir D. Ž. turėjo kitų kreditorių, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovai Ž. turėjo pagrindą sudaryti sandorius kitų asmenų vardu, siekdami išvengti prievolių kreditoriams. Taip pat byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovai neturėjo tikslo slėpti įsigyjamo nekilnojamojo turto, kadangi, atsakovės D. Ž. teigimu, 2005 metais atsakovė savo vardu įsigijo automobilį, 2007 metais atsakovai Ž. įsigijo nekilnojamąjį turtą Duomenys neskelbtini (3 t., b. l. 180-184). Ieškovai taip pat įrodinėja, kad aplinkybę, jog tikrieji nekilnojamojo turto, esančio Duomenys neskelbtini, savininkai yra Ž., nes jie pastatu naudojosi, mokėjo mokesčius už suvartotą elektros energiją. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog D. Ž. neneigia, kad nurodytu adresu nuo 2005 iki 2007 metų buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, tačiau ši aplinkybė, vertinant kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, teismo vertinimu, neįrodo, kad atsakovai Ž. yra tikrieji pastato, esančio Duomenys neskelbtini, savininkai. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovai Ž. mokėjo komunalinius mokesčius už gyvenamąsias patalpas, esančias Duomenys neskelbtini. 2015-02-04 UAB „Neringos komunalininkas“ raštu Nr. S-09 nurodė, kad jokių paslaugų adresu Duomenys neskelbtini, laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2007-07-10 neteikė (3 t. b. l. 25). 2015-02-05 AB Lesto raštu Nr. 50220-752 nurodė, kad už objekte Duomenys neskelbtini, suvartotą elektros energiją mokėjimai nuo 2005-01-01 iki 2007-07-10 buvo atliekami pagal mokėjimo knygelę, kuri išduodama pagal vartotojo kodą, todėl bendrovė neturi galimybės nustatyti, koks konkretus asmuo atliko mokėjimus (3 t., b. l. 73). Byloje esančiame 2015-05-05 rašte Nr. 50220-2703 AB Lesto nurodo, kad laikotarpiu iki 2007 m. liepos mėn. sutartis objekte Duomenys neskelbtini, buvo sudaryta E. P. vardu (3 t., b. l. 187). Iš 2015-03-02 UAB „Neringos vanduo“ rašto Nr. 60 matyti, kad sutartis dėl vandens tiekimo adresu Duomenys neskelbtini, laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2007-07-10 nebuvo sudaryta ir mokesčiai nebuvo mokami (3 t., b. l. 83). Taip pat teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog negyvenamojo pastato, esančio Duomenys neskelbtini, rekonstrukcija rūpinosi atsakovas V. Ž.. Iš byloje esančio 2001-07-18 Klaipėdos apskrities Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Neringos m. tarybos Leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 36-R matyti, kad leidimas išduotas E. P. (3 t., b. l. 81). 2007-01-18 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažymoje Nr. VS-B nurodyta, kad pastato, esančio Duomenys neskelbtini, statytojas yra E. P. (3 t., b. l. 82). Iš byloje esančių 2015-04-24 Šiaulių administracijos Gruzdžių seniūnijos pažymų matyti, kad V. Ž. nuo 1974 m iki 2006 m. gyveno adresu Duomenys neskelbtini., šiuo adresu D. Ž. gyveno nuo 1988 m. iki 2006 m. , o laikotarpyje nuo 2006 m. iki 2007 m. V. ir D. Ž. gyveno Duomenys neskelbtini kartu su jais gyveno ir jų dukra R. Ž. (3 t., b. l. 133). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti atsakovės D. Ž. paaiškinimais, jog nuo 2005 iki 2007 metų ji savo gyvenamąją vietą deklaravo Neringoje siekdama privilegijos persikelti keltu be eilės bei nemokėti Neringos savivaldybės nustatytos rinkliavos. Aptartas aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad V. Ž. nebuvo tikroji 2002-02-23 sandorio šalis, nemokėjo už šį nekilnojamąjį turtą, ir Ž. nebuvo tikrieji nekilnojamojo turto, esančio Duomenys neskelbtini, savininkai. Atsakovai Ž. ir P. nurodo, kad yra suėjusi bendroji 10 m ieškinio senatis, todėl ieškinys turėtų būti atmestinas. CK 1.124 str. ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Šio instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovai ginčija nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuri sudaryta 2000-02-23, tai yra, ieškinys pareikštas praėjus 14 metų nuo minėtos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad ieškovai neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, nenurodė, dėl kokių priežasčių jis praleistas, todėl teismo vertinimu, be kitų aukščiau nurodytų argumentų, ieškovų ieškinys šioje dalyje atmestinas ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo.Teismui nustačius, kad 2002-02-23 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoris nėra apsimestinis, teismas netenkina ir reikalavimo pripažinti apsimestine 2007-07-10 pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi nenustačius, jog 2002-02-23 sandorio tikroji šalis ir tikrieji pastato savininkai buvo Ž., nėra pagrindo pripažinti, kad 2007-07-10 sandorį, kaip pastato savininkai, sudarė Ž..

Dėl paskolos sutarties ir taikos sutarties pripažinimo negaliojančiomis CK 1.86 straipsnio pagrindu

Teismui nenustačius, kad 2000-02-23 ir 2007-07-10 pirkimo - pardavimo sutartys buvo apsimestinės, atmestinas ieškovų reikalavimas pripažinti 2007-07-11 paskolos sutartį ir 2013-07-16 taikos sutartį, sudarytas tarp Ž. ir P., negaliojančiomis, kadangi ieškovai teigė, kad V. Ž. pinigus gavo ne pagal 2007-07-11 paskolos sutartį, o kaip parduoto pastato savininkas.

Dėl paskolos sutarties ir taikos sutarties pripažinimo negaliojančiomis CK 6.66 straipsnio pagrindu

Ieškovai reiškia reikalavimą pripažinti 2007-07-11 paskolos sutartį ir 2013-07-16 taikos sutartį negaliojančias actio Pauliana pagrindu, teigdami, jog minėtos sutartys pažeidžia ieškovų, kaip kreditorių, teises, nes sumažėjo galimybė patenkinti jų reikalavimus. Teismas sprendimo 19 punkte nustatė, kad ieškovo reikalavimo teisė atsirado nuo 2007-05-23 paskolos sudarymo momento. Teismas pažymi, kad 2007-07-11 paskolos sutartis bei 2013-07-16 taikos sutartis yra dvišaliai sandoriai, o dvišalį sandorį pripažinti LR CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu negaliojančiu (actio Pauliana) galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku V. Ž. sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditorių A. teises. Byloje nustatyta, kad ieškovų reikalavimo teisė atsirado nuo 2007-05-23 paskolos sudarymo momento, paskolos grąžinimo terminas pasibaigė 2010-01-10. Paskolos sutartis, kuria P.paskolino 750 000 Lt atsakovui V. Ž., sudaryta 2007-07-11. Pažymėtina, kad 2007-07-11, paskolos sudarymo metu, atsakovams P. nebuvo žinoma ir neturėjo būti žinoma apie V. Ž. turimus kreditinius įsipareigojimus, kadangi Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, kuriuo ieškovui B. A. priteista 246 177,01 Eur iš atsakovo V. Ž., priimtas 2012-04-27, sprendimas įsiteisėjo 2013-07-29, tuo labiau, kad 2007-07-11 paskolos sudarymo metu prievolės pagal 2007-05-23 paskolos sutartį terminas nebuvo suėjęs. Šios nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2007-07-11 paskolos sudarymo metu P. nebuvo žinoma apie kitus V. Ž. įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti trečiosios šalies, t. y. P. nesąžiningumo. Nenustačius, kad P. buvo nesąžiningi, nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinio ir šioje dalyje. Teismas nesutinka ir su ieškovų argumentu, kad 2007-07-11 paskolos sutartis pažeidė ieškovų, kaip kreditorių, teises. Teismas nustatė, kad prievolės pagal 2007-05-23 paskolos sutartį įvykdymo terminas buvo nustatytas 2010-01-10. Akivaizdu, kad sudarant 2007-07-11 paskolos sutartį dar nebuvo suėjęs prievolės pagal 2007-05-23 paskolos sutartį terminas, todėl šis sandoris negalėjo pažeisti ieškovų, kaip kreditorių, teisių.Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje ieškovai neįrodė trečiosios šalies nesąžiningumo bei jų, kaip kreditorių, teisių pažeidimo, kitos actio Pauliana sąlygos nevertintinos, kadangi tik visų sąlygų visetas leistų tenkinti ieškovų ieškinį.

Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, jog ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai V. ir D. Ž. patyrė 1 452 Lt (420,53 Eur) išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu ( 1 t., b. l. 143-145), atsakovai E. ir V. P. patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu. Ieškinį atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis – 5 056 Lt (1 464,32 Eur). Ieškovai sumokėjo 1 000 Lt (289,62 Eur) ir 150 Lt (43,44 Eur) žyminio mokesčio ( 1 t. b. l. 27 ir 46). Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-16 nutartimi ieškovai atleisti nuo 2 912 Lt (843,37 Eur) žyminio mokesčio dalies (1 t., b. l. 50), o Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-05 nutartimi atidėtas 2 000 Lt (579,24 Eur) žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (1 t., b. l. 57). Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis iš ieškovų B. A. ir S. A. priteistina po 210,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams D. Ž. ir V. Ž., po 350,00 Eur priteistina atsakovams E. P. ir V. P.. Iš ieškovų priteistina po 289,62 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Taip pat iš ieškovų priteistina valstybei po 58,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

n u sprendž i a:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovų S. A. ir B. A. priteisti po 210,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams D. Ž. ir V. Ž..

Iš ieškovų S. A. ir B. A. priteisti po 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams E. P. ir V. P..

Iš ieškovų S. A. ir B. A. priteisti valstybei po 58,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Iš ieškovų S. A. ir B. A. priteisti po 289,62 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-26 nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-15 nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.