Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-08-07 · Civilinė byla Nr. 2-1288/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-08-07Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-08-07Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-12-15Klaipėdos apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2017-09-28Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-07
Bylos Nr.
2-1288/2014
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00224-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Milašienė
Ieškovas
B. A., S. A.
Atsakovas
D. Ž., V. Ž., S. K., E. P., V. P.
Trečiasis asmuo
Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 106.8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1288/2014Teisminio proceso Nr.2-57-3-00224-2014-2Procesinio sprendimo kategorija:106.8.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų B. A. ir S. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų B. A. ir S. A. ieškinį atsakovams D. Ž., V. Ž., S. K., E. P., V. P., tretiesiems asmenims Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarė E. J., Klaipėdos miesto 5-ojo biuro notarė R. K., L. G., A. R., dėl vekselio ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu 2011-07-24 paprastąjį vekselį, kuriuo atsakovas V. Ž. įsipareigojo be išlygų sumokėti atsakovui S. K. 2 010 000 Lt sumą iki 2012-07-24 bei panaikinti jo pagrindu trečiojo asmens Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės E. J. išduotą 2012-08-24 Vykdomąjį įrašą išieškoti iš atsakovo V. Ž. atsakovo S. K. naudai nesumokėtą vekselio sumą bei vykdomojo įrašo išdavimo išlaidas; 2) pripažinti negaliojančiais (apsimestiniais) šiuos sandorius: a) 2000-02-23 negyvenamosios patalpos – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pasirašytą tarp trečiojo asmens L. G. ir atsakovės E. P., nustatant, kad tikroji sandorio šalis – pirkėjai yra atsakovai V. Ž. ir D. Ž.; b) 2007-07-10 negyvenamosios patalpos – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pasirašytą tarp atsakovų E. P., V. P. ir trečiojo asmens A. R., nustatant, kad tikroji šio sandorio šalis – pardavėjai yra atsakovai V. Ž. ir D. Ž.; 3) pripažinti negaliojančiais (tariamais) šiuos sandorius: a) 2007-07-11 paskolos sutartį, pasirašytą tarp atsakovų E. P., V. P. ir V. Ž.; b) 2013-07-16 taikos sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. Ž. ir E. P., V. P. dėl 750 000 Lt paskolos grąžinimo. Prašė atleisti ieškovus nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė priimti dalį ieškovų B. A. ir S. A. ieškinio dėl prašymo pripažinti negaliojančiais (tariamais) šiuos sandorius: 1) 2007-07-11 paskolos sutartį, pasirašytą tarp atsakovų E. P., V. P. ir V. Ž.; 2) 2013-07-16 taikos sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. Ž., E. P. ir V. P., dėl 750 000 Lt paskolos grąžinimo; nustatė ieškovams B. A. ir S. A. terminą iki 2014 m. balandžio 11 d. pašalinti ieškinio trūkumams, t. y. sumokėti likusią dalį – 5062 Lt – žyminio mokesčio ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus arba pateikti įstatymo nuostatas atitinkantį prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo bei įrodymus, patvirtinančius tokio atleidimo būtinumą. Teismas nurodė, kad ieškovai vienu iš ieškinio reikalavimų prašo pripažinti negaliojančiais (tariamais) šiuos sandorius: a) 2007-07-11 paskolos sutartį, pasirašytą tarp atsakovų E. P., V. P. ir V. Ž.; b) 2013-07-16 taikos sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. Ž. ir E. P., V. P. dėl 750 000 Lt paskolos grąžinimo. Teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-6744-772/2013 patvirtinta 2013-07-16 taikos sutartis tarp E. P., V. P. ir V. Ž. dėl 2007-07-11 paskolos sutarties. Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Akivaizdu, kad tiek civilinėje byloje Nr. S2-6744-772/2013, tiek ir šioje civilinėje byloje ginčas yra dėl 2007-07-11 paskolos sutarties. Šios sutarties šalys yra V. Ž., E. P. ir V. P.. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovai reiškia tapatų ieškinį dėl prašymo pripažinti negaliojančiais (tariamais) šiuos sandorius: 1) 2007-07-11 paskolos sutartį, pasirašytą tarp atsakovų E. P., V. P. ir V. Ž.; 2) 2013-07-16 taikos sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. Ž., E. P. ir V. P. dėl 750 000 Lt paskolos grąžinimo. Esant akivaizdžioms šioms aplinkybėms, teismas atsisakė priimti minėtą ieškinio dalį (CPK 137 str. 2 d. 5 p., 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai pareiškė turtinį reikalavimą ir ieškinio suma yra 253 124,44 Lt (CPK 85 str. 1 d. 1 p.), todėl paduodami ieškinį, ieškovai turėtų sumokėti 6062 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas B. A. paduodamas ieškinį, sumokėjo 1000 Lt žyminio mokesčio, o nuo kitos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo prašė atleisti, motyvuodamas tuo, kad jo materialinė padėtis yra sunki. Ieškovė S. A. nesumokėjo nei dalies žyminio mokesčio, tuo tarpu atleisti galima tik dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas nustatė terminą ieškovams trūkumams pašalinti – sumokėti likusią dalį, t. y. 5062 Lt žyminio mokesčio arba pateikti įstatymo nuostatas atitinkantį prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo bei įrodymus, patvirtinančius tokio atleidimo būtinumą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 115 str. 2 d., 138 str.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai B. A. ir S. A. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartį dalyje, kuria atsisakyta priimti dalį ieškovų ieškinio reikalavimų dėl sandorių – paskolos bei taikos sutarčių, sudarytų tarp atsakovų V. Ž. ir E. P. bei V. P. – pripažinimo negaliojančiais (tariamais) panaikinti ir perduoti ieškinio šioje dalyje priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad yra išnagrinėtas tapatus ginčas. Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. S2-6744-772/2013 ieškovai B. A. ir S. A. nebuvo byloje dalyvaujantys asmenys, todėl ginčas šioje byloje yra kilęs tarp kitų šalių. Minėtoje byloje ieškinio dalykas nebuvo pripažinti negaliojančiomis paskolos sutartį ir taikos sutartį, todėl apeliantų nuomone, dalykai nėra tapatus. Be to apeliantai pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismas tvirtindamas taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2S-6744-772/2013 neturėjo duomenų apie sandorių tariamumą, todėl nenumatė, kad taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti dalį ieškovų ieškinio reikalavimų dėl sandorių – paskolos bei taikos sutarčių, sudarytų tarp atsakovų V. Ž. ir E. P. bei V. P. – pripažinimo negaliojančiais (tariamais). Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kadangi Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-6744-772/2013 patvirtinta 2013-07-16 taikos sutartis tarp E. P., V. P. ir V. Ž. dėl 2007-07-11 paskolos sutarties. Tiek civilinėje byloje Nr. S2-6744-772/2013, tiek ir šioje civilinėje byloje ginčas yra dėl 2007-07-11 paskolos sutarties. Šios sutarties šalys yra V. Ž., E. P. ir V. P.. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovai reiškia tapatų ieškinį dėl prašymo pripažinti negaliojančiais (tariamais) šiuos sandorius: 1) 2007-07-11 paskolos sutartį, pasirašytą tarp atsakovų E. P., V. P. ir V. Ž.; 2) 2013-07-16 taikos sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. Ž., E. P. ir V. P. dėl 750 000 Lt paskolos grąžinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A., Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-290/2010; kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šioje byloje ginčas yra kilęs tarp ieškovų B. A. ir S. A. bei atsakovų D. Ž., V. Ž., S. K., E. P., V. P., tuo tarpu civilinėje byloje Nr. S2-6744-772/2013 buvo patvirtinta 2013-07-16 taikos sutartis tarp E. P., V. P. ir V. Ž. dėl 2007-07-11 paskolos sutarties. Minėtoje byloje taikos sutartis buvo patvirtinta supaprastinta (ne ginčo) tvarka, joje nebuvo keliamas klausimas dėl sandorių tariamumo bei reikalavimas juos pripažinti negaliojančiais.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes ir sutikdamas su apeliantų argumentais, sprendžia jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškovų reikalavimus dėl sandorių – paskolos bei taikos sutarčių, sudarytų tarp atsakovų V. Ž. ir E. P. bei V. P. – pripažinimo negaliojančiais (tariamais), motyvuojant ieškinių tapatumu, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl panaikinta, o šių ieškinio reikalavimų priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos tesimo 2014 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovų B. A. ir S. A. ieškinio reikalavimus dėl sandorių – paskolos bei taikos sutarčių, sudarytų tarp atsakovų V. Ž. ir E. P. bei V. P. – pripažinimo negaliojančiais (tariamais) ir perduoti priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

TeisėjaDanutė Milašienė