- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-07
- Bylos Nr.
- 2-1435/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00224-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Ieškovas
- B. A., S. A.
- Atsakovas
- D. Ž., V. Ž., S. K., E. P., V. P.
- Trečiasis asmuo
- Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų B. A. ir S. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų B. A. ir S. A. ieškinį atsakovams D. Ž., V. Ž., S. K., E. P., V. P., tretiesiems asmenims Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarei E. J., Klaipėdos miesto 5-ojo biuro notarei R. K., L. G., A. R., dėl vekselio ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu 2011-07-24 paprastąjį vekselį, kuriuo atsakovas V. Ž. įsipareigojo be išlygų sumokėti atsakovui S. K. 2 010 000 Lt sumą iki 2012-07-24 bei panaikinti jo pagrindu trečiojo asmens Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės E. J. išduotą 2012-08-24 Vykdomąjį įrašą išieškoti iš atsakovo V. Ž. atsakovo S. K. naudai nesumokėtą vekselio sumą bei vykdomojo įrašo išdavimo išlaidas; 2) pripažinti negaliojančiais (apsimestiniais) šiuos sandorius: a) 2000-02-23 negyvenamosios patalpos – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pasirašytą tarp trečiojo asmens L. G. ir atsakovės E. P., nustatant, kad tikroji sandorio šalis – pirkėjai yra atsakovai V. Ž. ir D. Ž.; b) 2007-07-10 negyvenamosios patalpos – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pasirašytą tarp atsakovų E. P., V. P. ir trečiojo asmens A. R., nustatant, kad tikroji šio sandorio šalis – pardavėjai yra atsakovai V. Ž. ir D. Ž.; 3) pripažinti negaliojančiais (tariamais) šiuos sandorius: a) 2007-07-11 paskolos sutartį, pasirašytą tarp atsakovų E. P., V. P. ir V. Ž.; b) 2013-07-16 taikos sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. Ž. ir E. P., V. P. dėl 750 000 Lt paskolos grąžinimo.
Ieškiniui užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose antstolės V. V. kontoroje pagal išieškotojų atsakovų S. K., E. P., V. P. pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš atsakovų V. Ž. ir/ar D. Ž.. Mano, kad realizavus atsakovų V. Ž. ir/ar D. Ž. turtą ir gautas lėšas paskirsčius tariamiems kreditoriams atsakovams S. K., E. P., V. P., ieškovui B. A. kils būtinybė kelti kitas civilines bylas dėl atsakovams išmokėtų lėšų pagal panaikintus vykdomuosius dokumentus išieškojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2014-03-28 nutartimi atsisakė priimti dalį ieškovų ieškinio dėl prašymo pripažinti negaliojančiais (tariamais) šiuos sandorius: 1) 2007-07-11 paskolos sutartį, pasirašytą tarp atsakovų E. P., V. P. ir V. Ž.; 2) 2013-07-16 taikos sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. Ž., E. P. ir V. P. dėl 750 000 Lt paskolos grąžinimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovų B. A. ir S. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad ieškovai prašo sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose pagal atsakovų S. K., E. P., V. P. pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš atsakovų V. Ž. ir/ar D. Ž.. Nėra pagrindo išvadai, kad vykdymo proceso dėl skolų išieškojimo tarp atsakovų šioje byloje sustabdymas yra susijęs su ieškovų interesais, o šios laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos ir realiai gali užtikrinti būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad teismas 2014-03-28 neįsiteisėjusios nutarties dalimi atsisakė priimti dalį ieškovų ieškinio dėl prašymo pripažinti negaliojančiais (tariamais) šiuos sandorius: 1) 2007-07-11 paskolos sutartį, pasirašytą tarp atsakovų E. P., V. P. ir V. Ž.; 2) 2013-07-16 taikos sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. Ž., E. P. ir V. P. dėl 750 000 Lt paskolos grąžinimo, pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl šios ieškinio dalies nėra.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai B. A. ir S. A. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį dalyje, kurioje atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje antstolės V. V. kontoroje pagal išieškotojo atsakovo S. K. pateiktą vykdomąjį dokumentą iš atsakovo V. Ž. ir išspręsti klausimą iš esmės: taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą antstolės V. V. kontoroje vykdomojoje byloje pagal ginčijamą vykdomąjį įrašą dėl 2 010 000 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo V. Ž. išieškotojo S. K. naudai, kuris yra išduotas ginčijamo atsakovo V. Ž. išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio 2 010 000 Lt sumai atsakovui S. K., pagrindu. Skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje dalyje atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors 2012 m. vasario 28 d. nutartimi ieškinys dalyje, kuria prašoma panaikinti atsakovo išduotą V. Ž. paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsakovui S. K. 2 010 000 Lt sumai ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą, yra priimtas. Patenkinus ieškovo ieškinį, atsakovas S. K. būtų pašalintas iš V. Ž. kreditorių rato, o ieškovai įgytų teisę didesne apimtimi patenkinti savo kreditorinius reikalavimus iš lėšų, gautų realizavus skolininko atsakovo V. Ž. turtą.
2. Nesustabdžius išieškojimo pagal ginčijamą vykdomąjį įrašą Nr. 4490 vykdomojoje byloje, ieškovai būtų privesti kelti kitas civilines bylas teismuose dėl turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo, taip pat išieškotų ir atsakovui S. K. nepagrįstai išmokėtų sumų pagal nuginčytą vykdomąjį įrašą Nr. 4490 išieškojimo.
Atsiliepimas
Atsakovai D. Ž. ir V. Ž. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovai prašo sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje pagal atsakovo S. K. vykdomąjį dokumentą, sustabdant gyvenamojo namo, esančio adresu Dariaus ir Girėno g. 40A, Gruzdžiai, Šiaulių raj. pardavimą. Tačiau ieškovai nutyli esminę faktinę aplinkybę, kad šis gyvenamasis namas yra įkeistas kitam kreditoriui AB „Citadele bankas“ naudai ir išieškojimas yra vykdomas kitoje vykdomojoje byloje JK-2314, kurio skolininkais yra tiek atsakovai V. Ž. ir D. Ž., tiek ieškovai B. A. ir S. A. dėl 114 709,07 EUR skolos išieškojimo ir pirmiausia antstoliui pardavus turtą bus dengiamas ieškovų įsiskolinimas bankui. Sustabdžius ar uždraudus antstolei vykdyti išieškojimą iš bankui įkeisto turto būtų pažeisti kito kreditoriaus interesai, kuriam joks reikalavimas šioje byloje nėra reiškiamas. Ieškovai tokiu būdu bando sustabdyti ir jų skolos išieškojimą kreditoriui AB Citadele bankas. Be to, atsakovo nuomone, neaišku, kaip yra susiję ieškovų interesai su skolų išieškojimu kitų kreditorių naudai su jų pareikštais reikalavimais šioje byloje bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymas per daug suvaržytų atsakovų turtinius interesus ir jos neatitinka ekonomiškumo principo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo.
Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi bei suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio (priešieškinio) patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi atmetė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose pagal atsakovų S. K., E. P., V. P. pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš atsakovų V. Ž. ir/ar D. Ž., motyvuodamas tuo, jog teismas 2014 m. kovo 28 d. nutarties dalimi atsisakė priimti dalį ieškovų ieškinio dėl prašymo pripažinti negaliojančiais (tariamais) 2007-07-11 paskolos sutartį, pasirašytą tarp atsakovų E. P., V. P. ir V. Ž. bei 2013-07-16 taikos sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. Ž., E. P. ir V. P. dėl 750 000 Lt paskolos grąžinimo, todėl laikė, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl šios ieškinio dalies nėra.
Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apeliantų argumentais, pažymi, kad reikalavimas panaikinti atsakovo išduotą V. Ž. paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsakovui S. K. 2 010 000 Lt sumai ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą, vadovaujantis kuriuo taip pat yra vykdomas išieškojimas minėtoje vykdomojoje byloje, yra priimtas, todėl nepagrįstas yra pirmosios instancijos teismo argumentas, jog atsisakymas priimti reikalavimus pripažinti negaliojančiais 2007-07-11 paskolos sutartį, pasirašytą tarp atsakovų E. P., V. P. ir V. Ž. bei 2013-07-16 taikos sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. Ž., E. P. ir V. P. dėl 750 000 Lt paskolos grąžinimo, sudaro pakankamą pagrindą atmesti ieškovų prašymą. Patenkinus ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančiu atsakovo V. Ž. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsakovui S. K. 2 010 000 Lt sumai, nurodytos sumos išieškojimas nebūtų vykdomas ir tokiu būdu ieškovų reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi.
Ieškovai nesutikdami su teismo argumentais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą įrodinėja taip pat tuo, jog nesustabdžius išieškojimo pagal ginčijamą vykdomąjį įrašą Nr. 4490 vykdomojoje byloje, ieškovai būtų privesti kelti kitas civilines bylas teismuose dėl turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo, taip pat išieškotų ir atsakovui S. K. nepagrįstai išmokėtų sumų pagal nuginčytą vykdomąjį įrašą Nr. 4490 išieškojimo. Tuo tarpu atsakovai nurodo, jog gyvenamasis namas yra įkeistas kitam kreditoriui AB „Citadele bankas“, o sustabdžius ar uždraudus antstolei vykdyti išieškojimą iš bankui įkeisto turto būtų pažeisti kito kreditoriaus interesai, kuriam joks reikalavimas šioje byloje nėra reiškiamas. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra susijęs ne tik su ieškovų ir atsakovų interesais, tačiau ir su kito asmens kreditoriaus AB „Citadele bankas“ interesais. Tai suponuoja ir būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013 m. balandžio 2 d. kreditoriui AB „Citadele bankas“ buvo likusi nesumokėta 113 089,54 EUR skola (t.1, b.l.16). Siekiant išsiaiškinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams, būtina nustatyti, koks yra šiuo metu likęs įsiskolinimas kreditoriui AB „Citadele bankas“, kurio reikalavimai kaip hipotekinio kreditoriaus tenkinami pirmąja eile. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad sustabdžius išieškojimą nuolat didės bankui mokėtina palūkanų suma, kuri turės būti padengta taip pat pirmąją eile iš parduoto turto. Kita vertus, jeigu būtų patenkintas ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovo V. Ž. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsakovui S. K. 2 010 000 Lt sumai, nurodytos sumos išieškojimas nebūtų vykdomas.
Atsižvelgiant į tai, jog iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti aukščiau minėtų aplinkybių bei išspręsti klausimą, ar šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitiktų proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.