Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus įgaliotam asmeniui A. J.,

išnagrinėjęs K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ūkininkas K. V., ūkio kodas 4573357, reg. (duomenys neskelbtini)., Kuršėnų sen., Šiaulių r., būdamas darbdaviu darbuotojų atžvilgiu neužtikrino, kad su darbuotojais I. K., R. M. ir S. K. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir apie asmenų priėmimą į darbą nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV). 2016 m. balandžio 18-20 d. ūkininko K. V. ūkiui priklausančiuose šiltnamiuose, adresu (duomenys neskelbtini) Kuršėnų sen., Šiaulių r., I. K., R. M. ir S. K. atliko daržovių daigų dėžių nešiojimo darbus ūkininko K. V. ūkio naudai ir ūkininkui vadovaujant, esant darbo sutarties požymiams: susitarimui dėl darbovietės (ūkininko K. V. ūkis) ir darbo funkcijoms (atliko daržovių daigų dėžių nešiojimo darbus), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (dirbo nustatytu darbo laiku, buvo aprūpintos darbo rūbais), esant atlygintinam darbo pobūdžiui (už darbą atsiskaitė daržovėmis), tačiau su darbuotojomis nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniams skyriui apie asmens priėmimą į darbą, t. y. I. K., R. M. ir S. K. dirbo nelegaliai. Ūkininkas K. V. neužtikrino, kad darbuotojos I. K., R. M. ir S. K. 2016 m. balandžio 18 d. pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartį, įteikus antrą darbo sutarties egzempliorių, apie asmenų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam skyriui, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų ir 99 straipsnio nuostatas.

K. V. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs pažeidimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, prašė skirti kuo mažesnę nuobaudą. Paaiškino, kad pas jį tris dienas, po kelias valandas talkininkavo trys moterys. Joms pinigų už darbą nemokėjo, atsilygindavo daržovėmis. Dabar jau žino visą įdarbinimo tvarką. Su tomis moterimis nebuvo sudaręs darbo sutarčių. Jam buvo žinoma apie kvitus, skirtus trumpalaikiam įdarbinimui. Tų moterų darbas buvo trumpalaikis, todėl kvito nepildė. Jos per dieną dirbdavo po kelias valandas. Jos padėjo iš šiltnamio į lauką išnešti dėžutes su augalų daigais. Nepranešė Sodrai apie darbuotojus. Tai buvo pavienis nelegalaus darbo atvejis. Turėjo darbo aprangą moterims. Kokios sankcijos numatytos už šį pažeidimą, ankščiau nežinojo. Pas jį dirbusios moterys buvo iš kito kaimo, susirado jas per pažįstamus. Prašo skirti minimalią baudą, negalės iš karto sumokėti visos baudos.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus įgaliotas asmuo A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažeidimas įrodytas. Dėl padaryto pažeidimo gailisi, todėl K. V. skirtina bent minimali bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (DK 98 str. 1 d. 1-2 p.). Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 str.).

Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 99 str. 2-6 d.).

Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka (DK 98 str. 2 d.). Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų (ATPK 41³ str. 1 d.).

Siekiant darbą vertinti kaip nelegalų ATPK 41³ straipsnio prasme, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-19/2013). Jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, be to faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (LAT 2AT-87-895/2015).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad K. V. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., t.y. leido nelegaliai dirbti I. K., R. M. ir S. K. jo naudai, pažeisdamas Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1-2 p. ir 99 str. 2-6 d. reikalavimus. I. K., R. M. ir S. K. atliko darbuotojų funkcijas – 2016 m. balandžio 18-20 d. atliko daržovių daigų dėžės nešiojimo darbus K. V. ūkyje (šiltnamyje), nors jų įdarbinimas nebuvo įformintas įstatymo nustatyta tvarka, t. y. nebuvo pasirašyta darbo sutartis, darbuotojoms neįteiktas antras darbo sutarties egzempliorius, apie asmenų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui, nors I. K., R. M. ir S. K. santykiai su ūkininku K. V. turi darbo sutarties požymių, kadangi K. V. minėtas darbininkes į sutartą darbo vietą sutartu laiku ir sutartai darbų trukmei atsiveždavo savo automobiliu, darbams vadovavo jis arba jo sutuoktinė, jis darbininkes aprūpino reikalinga avalyne. Susitarimą dėl darbo parodo ir tai, jog darbininkės K. V. ūkyje dirbo trečią dieną. Taip pat nustatyta, kad nurodytų asmenų dirbtas darbas turėjo atlygintiną pobūdį - daržovėmis. Nustatant atlygintinumo faktą, nėra reikšminga atlyginimo forma.

Motyvuojamoji dalis

K. V. kaltė padarius pažeidimą įrodyta jo parodymais teismo posėdžio metu, administracinio teisės pažeidimo protokolu (2 b. l.), paaiškinimu (3 b. l.), nelegalaus darbo tyrimo aktu (4-5 b. l.), I. K., R. M. ir S. K. paaiškinimais (6, 7, 8 b. l.), VSDFV informacinės sistemos duomenimis (9-12 b. l.).

K. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir jį padaręs nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

K. V. administracine tvarka už analogiškus pažeidimus nebaustas.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Tačiau mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Sprendžiant dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. taikymo, turi būti atsižvelgta į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos ne tik pažeidėjo atsakomybę švelninančios, bet ir sunkinančios aplinkybės. Kompleksiškai su paminėtomis aplinkybėmis turėtų būti vertinamas ir pats pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę teigiamai ar neigiamai apibūdinančios aplinkybės, kitų visuomenės narių interesas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4/2013).

Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti. Nagrinėjamu atveju pažeidėjas privalo suvokti, kad jo priešingas teisei elgesys kelia pavojų valstybėje nustatytai teisinei tvarkai, mokesčių sistemai. Organizuodamas ūkio veiklą pažeidėjas privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai, domėtis teisiniais darbuotojų įdarbinimo aspektais. Atsižvelgtina ir į tai, kad pažeidėjui buvo žinoma apie galimybę asmenis įdarbinti trumpalaikiam darbui naudojantis žemės ūkio paslaugų kvitais, kuo jis nepasinaudojo. Tačiau atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str., nes vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad LR ATPK 41³ str. 1 d. numatyta net ir minimali bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį būtų neproporcingai per griežta.

Ši išvada grindžiama tuo, kad yra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažeidėjas tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Pažeidėjas pažeidimą padarė nežinodamas, kad už tokią veiką gresia griežta atsakomybė. Pažeidėjo įdarbinti asmenys dirbo ne nuolat, tik tris dienas, darbo trukmė buvo trumpalaikė, darbo atlygintinumas nedidelės vertės, be to, ne pinigais, o daržovėmis. Dirbtas darbas vertintinas kaip menkavertis, nesuteikęs tiesioginės materialinės naudos pažeidėjui. Pažeidėjo padarytas teisės pažeidimas kitiems asmenims žalos nepadarė, nesukėlė sunkių pasekmių valstybės teisinei, mokesčių sistemai ir valdymo tvarkai.

Šiaulių apygardos teismas yra konstatavęs, kad trumpalaikis nelegalus darbas, kai jo apimtys buvo mažos, o faktiškai nesumokėti mokesčiai ar gauta darbdavio nauda nebuvo didelė, taip pat atsižvelgiant ir į kitas aplinkybes, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. (Šiaulių apygardos teismo 2015-11-23 nutartis byloje Nr. ATP-487-519/2015, 2016-01-12 nutartis byloje Nr. ATP-14-316/2016, 2016-05-09 nutartis byloje Nr. ATP-223-282/2016).

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, laiko pagrįstu ir teisingu skirti mažesnę baudą, nei numatyta minimali ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Nors įstatymų leidėjas nustatė griežtą atsakomybę dėl nelegalaus darbo, tačiau, teismo nuomone, tai negali būti pagrindu nediferencijuoti pažeidėjų atsakomybės, taip pat ir taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, ypač atsižvelgiant į individualias pažeidimo aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pažeidėjo atžvilgiu taikytinas ATPK 30¹ str. ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais jam skirtina 250 Eur bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Ši teismo skiriama bauda, teismo nuomone, visiškai ir adekvačiai pasieks administracinės nuobaudos tikslus konkretaus pažeidimo atveju - tiek nubausti, tiek auklėti, kad pažeidėjas laikytųsi įstatymų, nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (ATPK 313 str. 3 d.).

Pažeidėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam būtų sunku iš karto sumokėti paskirtą baudą. Atsižvelgiant į tai, pažeidėjui skirtinos baudos mokėjimas išdėstytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 31 str., 41³ str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

K. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. paskirti 250 Eur baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, t. y. iš viso paskirti 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties Eur) baudą.

K. V. paskirtos 750 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti penkiolikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kiekvieną mėnesį sumokėti po 50 Eur, pradedant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti K. V., kad nesumokėjus nustatytų dviejų mėnesių baudos dalių, nutarimas bus perduotas vykdyti privestinai, išieškant likusią nesumokėtą baudos dalį.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui tiesiogiai arba per Šiaulių apylinkės teismą.