Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) N. Š. ir M. Š. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų (skolininkės) N. Š. ir (skolininkės sutuoktinio) M. Š. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo: išieškotojas V. Š., ir antstolės patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

A. V. M. teismui pateikė pareiškėjų skundus ir antstolės 2016-04-18 patvarkymą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti skundus. Dėl skolininkės sutuoktinio M. Š. skundo nurodė, kad atliekant vykdymo veiksmus buvo areštuota skolininkės sutuoktinio pensija, gaunama VSDFV Vilniaus skyriaus pensijų skyriaus 1-ajame skyriuje ir išieškotojui pasiūlyta kreiptis į teismą dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Vykdymo veiksmai atlikti vadovaujantis CPK 667 str., todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo turto arešto akto. Dėl skolininkės N. Š. skundo nurodė, kad iš skolininkės pensijos išskaitos daromos vadovaujantis CPK 736 str. 1 d. 3 p., kadangi yra vykdomos keturios vykdomosios bylos, o dėl turto arešto akto panaikinimo pasisakyta aukščiau.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantai (pareiškėja) N. Š. ir (pareiškėjos sutuoktinis) M. Š. atskiraisiais skundais prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-05 nutartį; panaikinti turto arešto aktą Nr.B-16090; iš nurašytų iš pensijos pinigų užskaityti apmokėjimus pagal mažesnius vykdomuosius raštus ir atstatyti nuskaitymus iš pensijos iki 20 proc.

Nurodė, kad antstolė išieškotas lėšas paskirstė neteisingai, nesilaikant CPK 753, 754 str. nuostatų. Antstolė nepateikė išieškotų pinigų paskirstymo dokumentų. Be to teismas neatkreipė dėmesio, kad esamam išieškotojui ir tai pačiai antstolių kontorai 2015 m. buvo sumokėta 23 324,38 Eur, o per visą paskolos laiką buvo sumokėta 59 000 Eur, o paskolos suma gauta iš išieškotojo tesudarė 20 000 JAV dolerių. Tai reiškia, kad paskola seniausiai yra grąžinta ir sumokėtas milžiniškas palūkanų kiekis. Toliau nurašant iš gaunamos pensijos 50 proc., nebus galimybių mokėti už komunalines paslaugas, o tai reiškia, kad augančios skolos už komunalines paslaugas nepaliks laiko užsidirbti ir atsiskaityti su išieškotoju. Tokiu būdu skolininko ir išieškotojo teisės bus pažeistos. Apeliantų teigimu būtų protinga leisti užsidirbti ir padengti nedidelį likusį likutį, lyginant su jau sumokėtu pinigų kiekiu. Antstolės turto arešto aktas, kuriuo areštuota pareiškėjos sutuoktinio pensija yra neteisėtas, kadangi sutuoktinis nėra įsipareigojęs atsiskaityti su antstolės klientu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų (skolininkės ir jos sutuoktinio) skundai dėl antstolės veiksmų atmesti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjai pateikė skundą dėl antstolės veiksmų su prašymu panaikinti turto arešto aktą Nr. B-16090; iš nurašytų pensijos pinigų užskaityti apmokėjimus pagal mažesnius vykdomuosius raštus ir atstatyti nuskaitymus iš pensijos iki 20 procentų. Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Pažymėtina, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, o vykdydamas išieškojimą antstolis turi teisę vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones (LR CPK 634 str. 2 d., 624 str. 3 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai santuoką sudarė 1985-06-20. Bylos duomenys patvirtina, jog vedybų sutarčių Vedybų sutarčių registre nėra įregistruota, nenustatyti ir kiti CK 3.100 str. išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.82 str., 3.87 str. 1 d. (LR CK 3.88 str. 2 d.). Todėl pareiškėjo gaunamos išmokos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškojimas iš bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančio turto yra vykdomas CPK 667 str. nustatyta tvarka. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad pradėdama išieškojimą iš bendro turto antstolė laikėsi CPK 667 str. nustatytos tvarkos. Įvertinus aptartas vykdymo procesą reglamentuojančias nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad antstolė teisėtai areštavo skolininkės sutuoktinio gaunamą pensiją ir įpareigojo vykdymo proceso dalyvius kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo. Šiuo metu Lietuvos teismų informacinėje sistemoje matyti, kad dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo jau yra kreiptasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civ. bylos Nr. 2VP-22779-728/2016), tačiau ši byla dar nėra išnagrinėta.

Įstatymas numato, jog išieškant iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.). CPK 753 str. įtvirtintas išieškotų sumų paskirstymo eiliškumas. CPK 753 str. 1 d. numato bendrą taisyklę, jog iš išieškotų iš skolininko sumų pirmiausiai dengiamos vykdymo išlaidos, o likusi skiriama išieškotojų reikalavimams tenkinti. Pagal CPK 754 str. 5 d. jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas antstolė vykdo skolininkės N. Š. atžvilgiu keturis Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomuosius raštus: 2013-06-12 Nr.2-12099-811/2013 dėl 5369,63 Eur ir 5 proc. metiinų palūkanų bei 392,78 Eur skolų, 2015-10-22 Nr.2-1282-599/2013 dėl 86,89 Eur skolos, 2015-10-20 Nr.2-4303-430/2014 dėl 86,89 Eur skolos išieškojimo išieškotojo V. Š. naudai. Išieškojimas pagal minėtus vykdomuosius dokumentus nukreiptas į skolininkės pensiją. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad antstolė atlikdama vykdymo veiksmus pažeidė aukščiau minėtus įstatymų nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju apeliantai patvarkymų paskirstyti išieškotas lėšas vykdomoje byloje neskundžia. Kadangi antstolė vykdo išieškojimą pagal kelis skirtingus vykdomuosius dokumentus, atsižvelgiant į išieškojimo iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų bei išieškotų lėšų paskirstymo ir išieškojimo išieškotojams įstatyme nustatytą tvarką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti antstolę iš nurašytų pensijos pinigų užskaityti apmokėjimus pagal mažesnius vykdomuosius raštus ir atstatyti nuskaitymus iš pensijos iki 20 procentų.

Kiti apeliantų atskirojo skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.