Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant antstolio A. Liaškovo atstovui D. Ž., pareiškėjui S. K., suinteresuoto asmens Z. B. atstovui adv. P. Labanauskui, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims: G. B. bei J. J., apie teismo posėdį pranešta tinkamai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolio A. Liaškovo veiksmų, suinteresuoti asmenys: Z. B., G. B. ir J. J.

Aprašomoji dalis

n u statė:

pareiškėjas (pradinis išieškotojas V. B.) skunde antstoliui ir teismui nurodė, kad 2010-12-20 iš bankrutavusios Z. B. įmonės „Saulė“ turto administratoriaus UAB „Atveika“, dalyvavęs varžytynėse, įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad antstolio Andriaus Liaškovo kontoroje yra vykdomas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12- 21 sprendimas dėl atsakovų Z. B., G. B. ir J. J. iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat nepagrįstai gaunamo praturtėjimo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo (civilinė byla Nr. 2-826-362/2011).

Turto administratorius, vykdęs Z. B. įmonės „Saulė“ bankroto procedūras, Panevėžio apygardos teismo, išnagrinėjusio Z. B. ieškinį dėl turto pardavimo bei varžytynių pripažinimo negaliojančiomis, posėdžio metu buvo nurodęs, kad Z. B. bankroto metu nuolat teikdavo skundus net ir dėl neskundžiamu teismo nutarčių (atkreiptinas dėmesys, kad įmonės bankroto procedūra užsitęsė net šešerius metus - buvo pradėta dar 2005 metais, o baigta tik 2011 metais). Pareiškėjui dalyvaujant varžytynėse, Z. B. ėmėsi veiksmų, kad turtas iš varžytynių nebūtų parduotas - jam grasino, teigė, kad turtas yra jo ir įsigiję šį namą asmenys nukentės (teismui buvo pateiktas pokalbio garso įrašas), o vėliau, jam įsigijus turtą, Z. B. teismui pareiškė nepagrįstą ieškinį dėl turto pardavimo bei varžytynių pripažinimo negaliojančiomis, po to, pasibaigus teisminiams ginčams ir antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus, Z. B. ir G. B. vėl, savo ruožtu, nepagrįstai skundė visus antstolio veiksmus, nurodydami melagingas aplinkybes, kad kartu gyvena mažametis vaikas, teikė medikų išduotas pažymas apie G. B. sveikatos būklę, skunduose nurodydavo kitus nepagrįstus teiginius. Teismai visus skundus atmetė, tačiau, kadangi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (kaip paaiškėjo nepagrįstai), galimybė antstoliui atnaujinti vykdymo veiksmus atsirado tik visiškai neseniai.

Pareiškėjas pažymi, kad savanoriškai išsikeldinti atsakovai turėjo iki 2012-05-15 (turtas įsigytas 2010- 12-20), taigi priverstinis iškeldinimas vykdomas jau beveik metus, antstoliui atliekant iškeldinimo procesinius veiksmus nuolat būdavo reiškiami skundai dėl jo veiksmų. Pažymėtina, jog Šiaulių apygardos teismas 2013-03-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-228-154/2013 konstatavo, kad sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus nėra pagrindo, iškeldinimas vykdomas nepagrįstai ilgai.

2013 m. balandžio mėnesį antstolis informavo atsakovus apie priverstinio iškeldinimo datą (2013-04-16). Teisme vėlgi buvo gautas G. B. ieškinys su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos, antstolis priėmė sprendimą priverstinį iškeldinimą vykdyti. Tačiau pradėjus priverstinio iškeldinimo procedūras, Z. B. į gyvenamąjį būstą neįsileido, nurodė, kad pas jį namuose yra jo sena ligota motina, o jis pats fiziškai priešinsis, bet kokiems iškeldinimo veiksmams (pabrėždamas, kad yra „karate sporto meistras“!!! ir iš tiesų jis yra kovinio sporto treneris). Pareiškėjas pažymi ir tai, jog anksčiau Z. B. neužsiminė apie tai, kad pas jį gyventų jo motina (atkreiptinas dėmesys, jog iki šiol atsakovas melagingai manipuliavo savo mažametės anūkės gyvenamąja vieta, melagingai nurodydamas, jog ši mergaitė gyvena kartu su juo), todėl antstoliui Z. B. motinos (S. B.) buvimas name buvo netikėtas.

Atvykę medikai iš esmės konstatavo, kad moteris dėl sveikatos būklės savimi pasirūpinti negali (nors ji vaikšto ir Z. B. liepiama išėjo į balkoną visiems pasirodyti, kad ji name yra), taip pat medikai atsisakė ją vežti į ligoninę. Z. B. sesuo, kuri, pagal šeimos gydytojo pateiktą informaciją, yra faktinė motinos globotoja, atsisakė atvykti ir pasiimti savo motiną (kiek pavyko sužinoti, Z. B. motina turi gyvenamąjį namą ir ten dukters buvo prižiūrima, taigi jai pastovios priežiūros nereikėjo). Taigi atsakovas Z. B. iki šiol vykusiuose tiek teisminiuose, tiek ir vykdymo procesuose gėdingai manipuliavo mažametės anūkės statusu, tačiau žlugus šioms apgavystėms, šiuo metu ėmėsi dar labiau begėdiškos ir įžūlios akcijos - atsivežti ir kaip priedanga pasinaudoti motina (kuri, kaip Z. B. nurodė, yra sulaukusi jau 90 metų amžiaus).

Prieš iškeldinimo procedūrų vykdymą antstolis visapusiškai pasiruošė iškeldinimo veiksmams - pasirūpino policijos pareigūnų dalyvavimu, kviestinių dalyvavimu, asmeniu, kuris pašalins iš kiemo šunį, pakvietė vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus tam atvejui, jei atsakovai atsivežtų mažametį vaiką. Taigi antstolis pasirūpino ir tuo, kad iškeldinimo metu iš būsto būtų teisėtai ir su atitinkamų specialistų priežiūra pašalintas pašalinis asmuo - vaikas.

Dėl atliekamų procesinių veiksmų vėlgi turėjau išlaidų - už pralauktą laiką (pusę darbo dienos) teko užmokėti įmonei, kuri atrakina ir pakeičia spynas, įmonei, kuri vykdo iškraustymo darbus, taip pat dar gausiu sąskaitą už asmens, kuris turėjo pašalinti šunį, paslaugas. Tačiau dėl to, kad name buvo pašalinis asmuo, antstolis iškeldinimo veiksmus nutraukė.

Lietuvos Respublikos CPK 615 str. 3 d. nurodyta, kad teismo sprendimas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų suteikia teisę antstoliui įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas be gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimo ir be teismo nutarties, 4 d. - jeigu antstolį atsisakoma įleisti į gyvenamąsias patalpas arba kitas patalpas, antstolis kviečia policijos pareigūną bei kviestinius ir jų akivaizdoje atidaro gyvenamąsias bei kitas patalpas. Taigi pašalinio asmens buvimas iškeldinimo metu nebuvo kliūtis antstoliui patekti į gyvenamąsias patalpas ir vykdyti teismo sprendimą, kuris privalo būti įvykdytas, todėl antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus privalėjo patekti į gyvenamojo namo vidų ir įgyvendinti atsakovų iškeldinimą. Patekimas į gyvenamąjį būstą pareiškėjui yra svarbus ir tuo aspektu, kad būtų fiksuoti faktiniai duomenys apie gyvenamojo namo šildymo sistemą, santechnikos mazgus, kiti namo priklausiniai, kuriuos galima būtų identifikuoti, jei atsakovai išsikeldami juos sunaikintų ar pagrobtų.

Lietuvos Respublikos CPK 769 str. 1 d. numatyta, kad pagal teismo sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys. Todėl antstolio yra iškeldinami asmenys, kurie gyveno teismo sprendimo iškeldinti priėmimo metu ir turėjo teisę būti gyvenamajame name (buvo registruoti toje gyvenamojoje vietoje). Tokie asmenys buvo Z. B., G. B. ir J. J..

Pripažintina, kad antstolis nebuvo nuoseklus - jau minėta, kad antstolis pakvietė vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus tam atvejui, jei atsakovai atsivežtų mažametį vaiką. Iš to seka, kad antstolis laikė, jog iškeldinimas galimas esant ir pašaliniam asmeniui - vaikui. Analogiškai toks pat pašalinis asmuo yra ir Z. B. motina, tačiau šiuo atveju antstolis iškeldinimo veiksmų jau nevykdė. Galima tik nuspėti, koks asmuo (asmenys) gali būti atsakovų pasikviesti kito iškeldinimo metu - tai vėlgi gali būti Z. B. motina, G. B. tėvai, gali būti kieno nors vaikai, Z. B. ar G. B. dėdės ar tetos, kurie gali būti neįgalūs ir jiems taip pat reikalinga priežiūra.

Pirmiausia savo motina turi pasirūpinti jos vaikai - Z. B. ir jo sesuo (be jų, yra ir kitų S. B. vaikų), tačiau šiuo atveju, galima situacija, kai dėl piktybiškų giminaičių veiksmų Z. B. motina iškeldinimo metu ir po iškeldinimo kurį laiką gali likti viena, be priežiūros. Iš tiesų klausimai, kai asmuo yra randamas gatvėje (pvz. turintis psichinių ar fizinių sutrikimų), yra policijos pareigūnų bei socialinių darbuotojų dėl laikinos asmens priežiūros išsprendžiami, todėl ir šiuo atveju situacija gali būti analogiška - asmuo neturintis teisės būti svetimoje gyvenamojoje patalpoje lieka neprižiūrimas (iš esmės gatvėje). Iš gyvenamųjų patalpų policijos pareigūnų yra pašalinami ir ten apsigyvenę asocialūs asmenys bei asmenys, kurie savininkų yra nepageidaujami gyvenamojoje vietoje (jei jie yra neregistruoti).

Taigi nurodytų motyvų pagrindu antstolis privalėjo vykdyti teismo sprendimą ir realizuoti atsakovų iškeldinimą, o pašaliniais asmenimis (netgi nėra tiksliai žinoma, gal name jų buvo ir daugiau), turėjo pasirūpinti policijos pareigūnai, esant reikalui pasitelkę ir kitų valstybės institucijų darbuotojus ar valstybės tarnautojus (medicinos, socialinės priežiūros ir pan.). Pažymėtina, kad iškeldinimo metu (iškeldinimo procesas buvo filmuojamas (epizodiškai) bei atliekamas garso įrašas ir visos aplinkybės atsispindi užfiksuotoje medžiagoje), jis sutiko net ir su tuo, jog Z. B. motina kurį laiką pasiliktų gyvenamajame name, kol ją pasiims vaikai (kiti giminaičiai) ar ji bus patalpinta į globos įstaigą, sutiko esant reikalui palikti namo raktus antstoliui ar socialiniams darbuotojams. Manau, kad tai yra dar vienas svarbus motyvas, kodėl iškeldinimas turėjo būti vykdomas.

Kadangi iškeldinimas buvo pradėtas 9.00 val. (o baigtas, t. y. nuo namo išvykta, apie 15.00 val.), todėl antstoliui maždaug 9.00 val. įėjus į namą, policijos pareigūnai būtų turėję galimybę organizuoti ir Z. B. motinos išprašymą (išvesdinimą) iš gyvenamojo namo bei išspręsti klausimą dėl jos tolimesnės priežiūros. Tačiau tokio klausimo antstolis su policijos pareigūnais nesprendė. Akivaizdu, jog įėjus į namą ir pradėjus iškeldinimo veiksmus bei apie tai informavus S. B. giminaičius (nurodžius, kad S. B. lieka be priežiūros), giminaičiai ja pasirūpintų. Taip pat policijos pareigūnai turėjo galimybę šį asmenį nugabenti į jos gyvenamąją vietą, kur ji ir iki šiol buvo dukters prižiūrima.

Antstolis A. Liaškovas 2013-04-16 priėmė patvarkymą sustabdyti teismo sprendimo priverstinį vykdymą. Jau minėta, kad tokia antstolio pozicija yra nenuosekli. Taip pat tokio vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo nenumato Lietuvos Respublikos CPK 626 ir 627 str., todėl toks antstolio sprendimas yra neteisėtas. Priimtu patvarkymu antstolio siūlymas kreiptis į teismą, kad teismas priimtų sprendimą iškeldinti S. B. (antstolis patvarkyme nurodo, jog ji neminima teismo sprendime kaip iškeldinamoji) ar kitus kartu gyvenamajame name esančius asmenis, yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas, nes, kaip minėta, vykdant kitą iškeldinimą, skolininkai į namą kas kart gali būti atsivedę vis kitus asmenis.

Pirma, apylinkės teismas 2011 metais priėmė sprendimą iškeldinti visus asmenis, kurie gyveno ir turėjo teisę gyventi (būti) gyvenamajame name, teismo priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, negali būti keičiamas ir turi būti vykdomas. Nėra pagrindo priimti ir teismo sprendimo iškeldinti asmenis, kurie svečiuojasi pas atsakovus, tai yra iškeldinti (atlikti tokį procesinį veiksmą) kitus name rastus asmenis. Gali būti ir tokia situacija, kad pareiškėjui pateikus ieškinį S. B., atsiliepime S. B. nurodys, jog ji tik laikinai atvyko (gal net atvyko tą dieną, kai vyko iškeldinimas) pas Z. B. į svečius, po to išvyko, ieškinio padavimo metu gyvena savo namuose (aišku, kito iškeldinimo metu vėl gali atvykti į svečius), taigi teismui tenkinti ieškinį ir iškeldinti S. B. net nebūtų teisinio pagrindo, pareiškėjo ieškinys būtų atmestas ir jis turėtų atlyginti ir S. B. turėtas išlaidas bei teismo išlaidas dėl savo pareikšto ieškinio. Ieškinyje turi būti nurodyti konkretūs asmenys, kurie turi būti iškeldinami, abstrakcijų negali būti. Akivaizdu, kad jei laikysime, jog visi name rasti asmenys turi būti iškeldinti (būtent toks veiksmas atliktas), vadinasi tokie asmenys gali prieštarauti, jog priimant teismo sprendimą buvo išspręstas jų iškeldinimo klausimas jų neįtraukus į procesą ir jiems apie teismo procesą nežinant, o tai yra esminis proceso pažeidimas. Todėl pripažintina, kad dėl kiekvieno iškeldinimo metu rasto asmens neturi būti kreipiamasi į teismą dėl iškeldinimo (kiekvieno iškeldinimo metu gali būti randami vis kiti asmenys) ir teismo sprendimo vykdymo metu anstolio gyvenamajame name rasti kiti nei teismo sprendime nurodyti asmenys nėra iškeldinami.

Antra, net jei ir būtų priimtas teismo sprendimas iškeldinti S. B. (teismo šaukimo įteikimas jai būtų problematiškas, procesas dėl jos ligų, negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose, procesų vilkinimo apsunkintų teismo sprendimo priėmimą ir įsiteisėjimą iki neįmanomo), situacija nepasikeistų - vėlgi reiktų imtis priemonių dėl S. B. priežiūros iškeldinimo metu.

Nurodyti skolininkų piktnaudžiavimo veiksmai negali būti toleruojami, valstybė turi imtis priemonių apginti sąžiningų asmenų teises ir teisėtus interesus. Kadangi iškeldinimo veiksmai apsunkinami atsakovams naudojantis akivaizdžiai nesąžiningomis priemonėmis, pareiškėjas yra kreipęsis į valstybės institucijas pagalbos. Valstybei neapgynus jo teisių ir teisėtų interesų, svarstys galimybę kreiptis į tarptautines institucijas, nes akivaizdu, kad yra peržengiamos bet kokios elementaraus teisingumo normos. Kadangi teisinėmis priemonėmis pagrįstų ir teisėtų interesų gynimas yra pakankamai sudėtingas ir dažnai ilgai užsitęsiantis, savo ruožtu, apie atsakovų nesąžiningumą ir galimybes jiems piktnaudžiauti teisingumo vykdymu, pareiškėjo manymu, turi žinoti visuomenė, todėl taip pat jis pradeda ruošti medžiagą straipsniui visuomenės informavimo priemonėse.

Iš tiesų suprantu, kad antstolis nenori pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šio skundo išsprendimas yra aktualus ir antstoliui, kad kito iškeldinimo metu jam nekiltų abejonių, jog jis (antstolis) gali ir turi teisę patekti į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą ir imtis iškeldinimo veiksmų.

Esant šioms aplinkybėms ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 510 str. 1 d., 2 d., 512 str., pareiškėjas teismo prašė:

1. Pripažinti, kad antstolis 2013-04-16 vykdydamas teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-826-362/2011 - atsakovų Z. B., G. B. ir J. J. iškeldinimą - nepagrįstai neįėjo į skolininkų gyvenamąsias patalpas.

2. Pripažinti, kad antstolis 2013-04-16 vykdydamas teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-826-362/2011 - atsakovų Z. B., G. B. ir J. J. iškeldinimą - nepagrįstai nevykdė atsakovų iškeldinimo.

3. Panaikinti antstolio 2013-04-16 patvarkymą sustabdyti teismo sprendimo priverstinį vykdymą ir įpareigoti antstolį skubiai vykdyti teismo sprendimą - įstatymo nustatyta tvarka informavus atsakovus, įeiti į skolininkų gyvenamąsias patalpas bei vykdyti atsakovų Z. B., G. B. ir J. J. iškeldinimo veiksmus.

4. Prašė antstolio (ar teismo), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 112 str. 3 p., prijungti duomenis (kadangi šių duomenų kaip fizinis asmuo jis negali gauti) apie nuosavybės teise turimą S. B. (šio asmens tikslesnius duomenis turi antstolis) nekilnojamąjį turtą, duomenis apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą, iš S. B. šeimos gydytojo (šio asmens duomenis turi antstolis) gauti duomenis apie tai, kur S. B. gyveno ir iki kada, kai ji buvo dukters prižiūrima.

Bylos nagrinėjimo metu 2013-06-18 gautas ankstesnio pareiškėjo V. B. prašymas ir paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, jog 2013-06-14 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį ir ji perleido naujajam gyvenamojo namo savininkui S. K.. Nurodė, kad tarp jo ir naujojo namo savininko yra parengta skolos bei reikalavimo perleidimo sutartis pagal Šiaulių m. apylinkės teismo 2011-12-21 sprendimą. Taip pat teisme 2013-06-18 gautas naujojo gyvenamojo namo savininko S. K. prašymas su priedais, kuriuo jis prašė teismo pakeisti pradinį išieškotoją V. B. naujuoju išieškotoju S. K.. Teismas tenkino naujojo savininko prašymą ir 2013-06-19 nutartimi pakeitė pradinį išieškotoją V. B., naujuoju išieškotoju S. K. (77-78 b.l.).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. K. teigė, kad palaiko skunde ir prašyme nurodytus motyvus bei prašė teismo jo prašymą tenkinti. Papildomai nurodė, kad jis jau deklaravo savo gyvenamąją vietą naujai įsigytame name. Pareiškėjas tuo pačiu pareiškė, kad atsisako reikalavimo iškeldinti iš gyvenamojo namo skolininkę J. J., kadangi ji šiuo metu jame jau nebegyvena.

Antstolis A. Liaškovas pateikė teismui 2013-05-02 patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo.

Patvarkyme antstolis nurodė, kad jo kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0159/12/00366 dėl Z. B., a/k (duomenys neskelbtini) G. B., a/k (duomenys neskelbtini) ir J. J., a/k (duomenys neskelbtini) iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio ieškovui V. B., a/k (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012.04.04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-826-362/2011.

Teigė, jog 2013.04.24 antstolio kontoroje gautas skundas, kuriuo pareiškėjas V. B. skundžia antstolio veiksmus/neveikimą dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, vykusį 2013.04.16 (duomenys neskelbtini), metu.

Nurodė, kad antstolis skundo netenkino dėl žemiau nurodomų aplinkybių:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - LR CPK) 769 straipsnio 4 dalimi, ,,Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, antstolis iškeldina ji priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui“. LR CPK 769 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „Pagal teismo sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu“. LR CPK 633 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas. Vykdymo procese skolininku, vadovaujantis LR CPK 642 straipsniu yra laikomas asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad antstolis, vykdydamas 2013.04.16 iškeldinimą, kartu privalėjo iškeldinti ir pašalinį asmenį - S. B.. Kaip jau minėta aukščiau, antstolis vykdydamas vykdomąjį dokumentą Nr. 2-826-362/2011 gali iš gyvenamųjų patalpų iškraustyti tik tuos asmenis, kurie nurodyti vykdomajame dokumente.

Atmestinas ir pareiškėjo argumentas, kad antstolis vykdymo procese buvo nenuoseklus, t.y. vykdant iškeldinimą buvo pakviesti vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, tam atvejui jeigu būtų iškeldinami pašaliniai asmenys - mažamečiai vaikai, tačiau S. B. atžvilgiu nevykdė jokių iškeldinimo veiksmų. LR CPK 769 straipsnio 3 dalis numato, kad ,,Jeigu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iškeldinami nepilnamečiai vaikai, apie iškeldinimo laiką ir vietą antstolis, siųsdamas raginimą, bet ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki iškeldinimo dienos raštu praneša valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai“. Kaip jau minėta anksčiau, kadangi vykdomajame dokumente nurodytas iškeldinamas asmuo J. J. turi nepilnamečių vaikų, antstolis pranešė valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai apie iškeldinimą, kurio metu gali būti iškeldintas nepilnametis vaikas. Vykdant 2013.04.16 iškeldinimą paaiškėjo, kad skolininkas Z. B. į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), prieš iškeldinimą atsivežė savo mamą S. B., gim. 1924. Iškeldinimo metu buvo iškviesti greitosios medicininės pagalbos darbuotoja, kurie apžiūrėjo ir įvertino S. B. sveikatos būklę. Greitosios pagalbos darbuotojai nurodė, kad be šeimos gydytojo siuntimo jie S. B. išvežti į gydymo įstaigą neturi teisės. Vėliau, iškvietus šeimos gydytoją, jis antstolį informavo, kad be paciento sutikimo S. B. hospitalizuoti negalima. S. B. atsisakė būti siunčiama gydymui į gydymo/slaugos įstaigą. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012.04.04 išduotame vykdomajame dokumente Nr. 2-826-362/2011 nurodyta, kad iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), turi būti iškeldinti Z. B.. G. B. ir J. J.. Rezoliucinėje vykdomojo dokumento dalyje, nenurodyta, kad gali būti iškeldinami ir kiti, gyvenamajame name esantys asmenys. Antstolis neturi teisės taikyti priverstinio pobūdžio veiksmų asmenims, nenurodytiems vykdomajame dokumente. Antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas butų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Įgyvendindamas įstatymo suteiktą teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą.

Antstolis sutinka su pareiškėjo teiginiais, kad skolininkas savo veiksmais/neveikimu, visais įmanomais būdais siekia išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo. Priimdamas 2013.04.16 Patvarkymą dėl priverstinio iškeldinimo sustabdymo Nr. AN44490 antstolis kaip tik siekė apginti pareiškėjo interesus, o ne priešingai, ką teigia pareiškėjas. Sustabdžius priverstinio iškeldinimo procesą pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą su prašymu pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl iškeldinamųjų asmenų, nurodant, jog turėtų būti iškeldinami ir kiti, iškeldinimo metu name esantys (gyvenantys) asmenys. Teismui pakeitus sprendimą, ir nurodžius, kad gali būti iškeldinami ir kiti, iškeldinimo metu name esantys (gyvenantys) asmenys, vykdomojo dokumento įvykdymui nebekiltų jokių teisinių kliūčių.

Vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja LR CPK 625 - 628 straipsnių nuostatos. Pagal LR CPK 625 straipsnio 1 dalį, sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas - kai jį vykdantis antstolis, LR CPK nustatyta tvarka, savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu, patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (LR CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (LR CPK 627 straipsnis). Konstatavus CPK 626 straipsnyje įtvirtintus, vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. LR CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai suteikia teisę antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. Todėl pareiškėjo argumentai, kad antstolis sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus galėjo tik remdamasis LR CPK 626 ir 627 straipsniais, nėra teisiškai pagrįsti.

Pareiškėjo reikalavimas prie bylos prijungti duomenis apie S. B. turimą nekilnojamąjį turtą, deklaruotą ir faktinę gyvenamąją vietą taip pat netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsniu, antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninių gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymais saugomas paslaptis. To paties įstatymo 22 straipsnyje numatyta, kad antstolis atlikdamas šias savo funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų kopijas, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Antstolis neturi teisės reikalauti aukščiau nurodytų duomenų, dokumentų ar kitos informacijos, jeigu jie nėra susiję su antstolio funkcijų atlikimu. Antstolis negali ne tik pateikti pareiškėjui informacijos apie S. B. gyvenamąją vietą ar turimą turtą, bet ir pats tokios informacijos rinkti. Papildomai pažymėtina, kad asmens duomenis, kaip vertybę saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Asmens duomenų apsaugos įstatymas. Esant tokiai situacijai, antstolis, vadovaudamasis LR CPK 199 straipsniu, prašė teismo išreikalauti pareiškėjo skunde nurodytus duomenis ar dokumentus iš Lietuvos Respublikos Gyventojų registro, VĮ Registrų centas bei gydymo įstaigų.

Remiantis viskuo, kas išdėstyta aukščiau, antstolis mano, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir todėl netenkintinas.

Vadovaudamasis LR CPK 510. 512 ir 769 straipsniais, antstolis netenkindamas pareiškėjo skundo jį persiunčia kartu su vykdomąją byla Nr. 0159/12/00366 Šiaulių apylinkės teismui.

Taip pat kartu su pareiškėjo skundu antstolis pateikė teismui ir vykdomąją bylą.

Teismo posėdžio metu antstolio atstovas pakartojo patvarkyme nurodytus motyvus, tačiau atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes jis nurodė, kad dabartiniu momentu antstolis nebūtų toks kategoriškas dėl savo pareiškime nurodytų motyvų.

Suinteresuotas asmuo J. J. apie teismo posėdį informuota tinkamai, tačiau į jį neatvyko, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).

Suinteresuotas asmuo G. B. pagal jos sutuoktinio Z. B. atstovo adv. P. Labanausko paaiškinimą informuota tinkamai, tačiau irgi į teismo posėdį neatvyko, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo S. K. skundas tenkintinas.

Teismas nutartyje dėl pareiškėjo skundo pasisako plačiau, kadangi bylos nagrinėjimo metu kitoje civilinėje byloje po proceso atnaujinimo yra sprendžiamas klausimas dėl skolininkės J. J. civilinės atsakomybės kreditoriui V. B. (civ. byla Nr. 2-826-362/2011, po atnaujinimo bylos Nr. A2-2213-772/2013). Taip pat minėtoje civilinėje byloje irgi tuo pat metu bus skelbiamas procesinis sprendimas, kuris iš dalies turės įtakos ir šioje byloje priimtam procesiniam sprendimui. Be to pareiškėjas procesiniuose dokumentuose kelia ir kitus jam aktualius klausimus, į kuriuos teismo nuomone tikslinga pareiškėjui atsakyti, siekiant išvengti papildomo bylinėjimosi ateityje. Taip pat pareiškėjas S. K. teismo posėdžio metu padarė pareiškimą pareikšdamas, kad atsisako vieno iš pareiškimo reikalavimų, kuriuo ankstesnis ieškotojas rėmėsi, tai yra kartu su kitais skolininkais iškeldinti ir J. J., bei sutiko, jog šioje dalyje byla būtų nutraukta. Dėl paminėto teisinio fakto teismas priima pareiškėjo atsisakymą nuo reikalavimo iškeldinti iš jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir J. J., nes atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešam interesui, nepažeidžia savininko teisių (CPK 42 str. 2 d.). Byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 9 p.).

Pagrindinės vykdymo proceso nuostatos.

Teismo byloje priimtas procesinis sprendimas po jo įsiteisėjimo laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Tuo pačiu turi būti įgyvendintas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluotas įpareigojimas. Pažeistos subjektinės teisės atkuriamos tada, kai atsakovas ieškovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus, pvz. atlygina žalą, sumoka bauda, išsikelia gyvenamojo namo ir t. t. Dažnai valstybės pagalbos reikia net ir įsiteisėjus teismo sprendimui. Jeigu atsakovas savanoriškai nevykdo priimto teismo sprendimo, pradedamos taikyti priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemonės. Kitaip tariant, prasideda savarankiška civilinio proceso stadija - priverstinio teismo sprendimų vykdymo procesas. Tai labai svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius teismo sprendimą užtikrinamas jo ir apskritai teismo valdžios realumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisingumo vykdymas nesibaigia priėmus teismo sprendimą. Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas (LAT CBS 1999-06-28 nutartis civ. byloje M. J. v. Teismo antstolių kontora prie Kauno m. apylinkės teismo, Nr. 3K-3-348/1999, kat. 37, 2003-11-10 nutartis civ. byloje B. K. v. A. K., Nr. 3K-3-1043/2003, kat. 25.8.2;119).

Priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra viena iš teismo sprendimų įgyvendinimo (angl. enforcement) formų. Įgyvendinimo sąvoka yra platesnė nei vykdymo sąvoka. Įgyvendinami visi teismo sprendimai, nes jie visi daro tam tikrą įtaką teisiniams šalių santykiams. Tačiau priverstinai vykdomas ne kiekvienas teismo sprendimas. Esant teismo sprendimui pripažinti, nutraukti, pakeisti ar nustatyti teisinius santykius paprastai nereikia taikyti priverstinių vykdymo priemonių, nes teisinį poveikį daro pats sprendimas. Teorijoje tokie teismo sprendimai laikomi sukeliančiais teisinius padarinius (angl. self-executing judgements).

Tuo tarpu teisinis sprendimų priteisti poveikis pasiekiamas tik kai atsakovas atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigojo teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Atsakovui, neatliekančiam įpareigojimų, tenka taikyti valstybės prievartą. Sprendimai, vykdomi taikant priverstinio vykdymo priemones, vadinami vykdytinais (angl. executory judgements).

Pabrėžtina, kad pagal Šiaulių m. apylinkės teismo 2011-12-21 sprendimą kitoje civilinėje byloje atsakovai Z. B., G. B. ir J. J. yra įpareigoti išsikelti iš savininkui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir sumokėti ieškovui kas mėnesį po 1 000 Lt nuo 2010-12-28 iki jų iškeldinimo. Skolininkų iškeldinimą ir skolos išieškojimą vykdo antstolis A. Liaškovas pagal jam pateiktą vykdomąjį raštą, kurį 2012-04-04 išdavė Šiaulių m. apylinkės teismas. Būtent šio paminėto vykdomojo rašto pagrindu teisėtai ir pagrįstai buvo pradėtas vykdymo procesas.

Vykdymo pagrindai ir vykdytini dokumentai.

Dokumentai, kurių pagrindu išduodami vykdomieji raštai ir atliekami priverstinio vykdymo veiksmai, vadinami vykdytinais dokumentais. Vykdymo proceso tvarka vykdomi ne tik teismo priimti sprendimai ar kiti procesiniai dokumentai, bet ir kitų institucijų bei pareigūnų išduoti vykdytini dokumentai (CPK 587 str. 1d. 4p.). Tai vienas iš išskirtinių vykdymo proceso kaip baigiamosios civilinio proceso stadijos bruožų. Vykdymo procesas gali prasidėti ne tik teismui priėmus sprendimą, t. y. procesui byloje praėjus prieš tai einančias stadijas: civilinės bylos iškėlimo, pasirengimo bei teisminio nagrinėjimo ir galbūt bylos nagrinėjimo apeliacine ar kasacine tvarka, bet ir apskritai nebuvus jokio bylos nagrinėjimo teisme, pavyzdžiui, institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, tai yra tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais (LR CPK 587 str. 1d. 4 p.). Vykdytinų dokumentų sąrašą pateikia LR CPK 584 straipsnis, kuriame nustatyta, kokie dokumentai yra laikytini vykdytinais dokumentais.

Byloje nustatyta, kad pradinis išieškotojas V. B. 2012-04-05 pateikė antstoliui A. Liaškovui Šiaulių m. apylinkės teismo 2012-04-04 išduotą vykdomąjį raštą, pagal kurį nurodyta iškeldinti atsakovus Z. B., G. B. ir J. J. iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Remiantis paminėtu teismas konstatuoja, kad pagal antstoliui A. Liaškovui pateiktą vykdomąjį dokumentą antstolis turėjo operatyviai pradėti vykdymo veiksmus dėl nurodytų asmenų iškeldinimo iš minėtos gyvenamosios patalpos. Tuo pačiu pripažintina, kad užsitęsus vykdymo veiksmams dėl skolininkų iškeldinimo yra pažeidžiamas kreditoriaus nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principas kuo greičiau pradėti valdyti ir naudotis jam priklausančių nekilnojamuoju daiktu (CK 1.2 str.).

Vykdomojo dokumento sąvoka ir rūšys. Vykdomojo dokumento turinys.

Vykdymo veiksmai atliekami vykdomųjų dokumentų pagrindu. Pagal LR CPK 586 straipsnio 2 dalį be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Vykdomųjų dokumentų sąrašą pateikia LR CPK 587 straipsnis, pagal kurį vykdomieji dokumentai yra ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.

Iš pateikto aiškinimo matyti, jog kai kuriais atvejais vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas. Vykdytinumo požymis išreiškiamas per valstybės garantuojamą priimto procesinio sprendimo įvykdymą prievarta. Kadangi skolininkai Z. B., G. B. ir J. J. gera valia savo įsipareigojimo kreditoriui (pradiniam išieškotojui) V. B. neįvykdė, dėl to 2012-04-05 vykdomasis raštas po jo pateikimo antstoliui turėjo būti vykdomas kuo skubiau. Todėl teismas daro išvadą, kad išieškotojas kaip suinteresuotas asmuo pateikęs antstoliui vykdytiną dokumentą, kurio pagrindu turėjo būti tuoj pat pradėtas priverstinis nurodytų skolininkų iškeldinimas, nėra tas asmuo kuris vienas turi pareigą rūpintis skolininkų iškeldinimu iš pradžių jam, o po to kitam pareiškėjui priklausančio gyvenamojo namo, kadangi tuo turi būti suinteresuoti ir patys skolininkai bei antstolis. Pažymėtina, kad vykdymo procese pagrindinis vaidmuo tenka būtent antstoliui, o ne kitiems šio proceso dalyviams.

Vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti.

Pagal LR CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal LR CPK 651 straipsnio 2 dalį sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis jį patikrina pagal šios teisės normos reikalavimus.

Antstolis, nenustatęs nurodytų akivaizdžių kliūčių, vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda jį vykdyti. Vykdomuosius veiksmus antstolis privalo pradėti skubaus vykdymo bylose ne vėliau kaip kitą dieną po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kitose bylose - ne vėliau kaip per penkias dienas nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti (LR CPK 653 str.). Antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, gali atlikti pirminius vykdymo veiksmus: iškviesti vykdymo proceso šalis ir išaiš­kinti jiems jų teises, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui. Kadangi antstolis nenustatė aukščiau nurodytų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį raštą, todėl laikytina, jog jis ne tik neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti ir nepriimti išieškotojo pateikto vykdomojo dokumento, bet ir pagal jį operatyviai pradėti pradinius vykdymo veiksmus.

Dėl antstolio veiksmų iškeldinant skolininkus iš gyvenamųjų patalpų pagal teismo sprendimą.

Nepiniginio pobūdžio sprendimams priskiriami sprendimai dėl iškeldinimo. Iškeldinimas vykdomas LR CPK 768-769 str. nustatyta tvarka. Iškeldinamo asmens turtą turi pasiimti pats iškeldinamasis. Jeigu iškeldinimo metu iškeldinamas asmuo nedalyvauja arba atsisako pasiimti iškeldinamą turtą, to turto apsaugą turi užtikrinti ants­tolis. Tokiais atvejais antstolis aprašo ir įkainoja iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą. Iškeldinamo asmens turtas aprašomas dalyvaujant iškeldinamajam. Jeigu paties iškeldinamojo nėra, turtas aprašomas da­lyvaujant kuriam nors iš pilnamečių jo šeimos narių, o jeigu ir šių nėra, - dalyvaujant teismo ar antstolio paskirtam turto saugotojui (administra­toriui). Turto įkainojimas atliekamas LR CPK 681 str. nustatyta tvarka. Aprašytas turtas kartu su aprašo nuorašu perduodamas saugoti asmeniui, paskirtam turto saugotoju. Aprašo nuorašas išsiunčiamas ar kitaip perduodamas skolinin­kui. Turtą gali saugoti ir pats antstolis. Iškeldintam asmeniui pareiškus norą pasiimti iškeldinimo metu antstolio iškeldintą ir perduotą saugoti turtą, toks turtas jam perduodamas antstolio patvarkymu. Visas su turto saugojimu susijusias išlaidas atlygina iškeldinamas asmuo (skolininkas). Jeigu skolininkas per tris mėnesius nuo turto perdavimo saugotojui dienos nepasiima savo turto, gali būti pradedama turto realizavimo procedūra. Turtas realizuojamas bendra tvarka, o gautos pajamos, atskaičius vykdy­mo išlaidas, perduodamos skolininkui.

Esant priverstiniam iškeldinimui siekiama sudaryti išieškotojui galimybę ne­trukdomai patekti į patalpą. Apie iškeldinimo laiką prieš penkias dienas raštu pranešama skolininkui ir išieškotojui. Paprastai iškeldinama dalyvau­jant skolininkui ir išieškotojui. Faktiškai, iškeldinti asmenį iš gyvenamosios patalpos galima ir iškeldinamajam (skolininkui) nedalyvaujant. Tuomet pakanka, kad dalyvautų kiti iškeldinamieji asmenys. Tuo pačiu antstolis turi išaiškinti skolininkui jo pareigą netrukdyti iškeldinimui nurodant, kad toliau teisė naudotis patalpa pereina išieškotojui. Jeigu skolininkas paklūsta antstolio reikala­vimui, laikoma, kad skolininkas įvykdė sprendimą gera valia. Jeigu sko­lininkas slepiasi arba nevykdo antstolio reikalavimo įleisti išieškotoją į patalpą, antstolis į pagalbą kviečiasi policiją ir įkeldina išieškotoją pri­verstine tvarka.

Iškeldinami tik tie asmenys kurie nurodyti vykdomajame rašte, o visi kiti patalpoje esantys asmenys laikytini pašaliniais arba laikinai esančiais, kurie privalo nedel­siant išeiti iš patalpų. Antstolis privalo vykdyti iškeldinimą iš gyvenamosios patalpos, net jeigu iškeldinamieji as­menys realiai neturi kitos gyvenamosios patalpos. Tokiu atveju esant nepilnamečiams vaikams dalyvauja ir Vaiko teisių apsaugos įstaigos atstovas, o nepilnamečiai kartu su pilnamečiais gali būti apgyvendinti laikinai Nakvynės namuose. Jeigu iškeldinamieji asmenys atsisako įleisti antstolį į gyvenamąją patalpą, kurią jie yra užėmę, kitokiais veiksmais trukdo iškeldinti, iškeldinama padedant policijai. Jeigu yra pateisinamų priežasčių, tik teismas išdavęs vykdomąjį raštą iškeldinti skolininkus, pagal suinteresuotų asmenų ar antstolio pareiškimą turi teisę atidėti iškeldinimą. Visais kitais atvejais iškeldinimas turi būti vykdomas ir pateisinama priežastimi negali būti tokios aplinkybės, kurios nėra ekstraordinarios.

Priverstinis iškeldinimas iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų paprastai vykdomas iškeldinamiesiems asmenims atsisakius išsikelti iš užima­mų patalpų gera valia. Skolininku (iškeldinamuoju asmeniu) gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Pagal teismo sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu. Asmenų nenurodytų vykdomajame rašte, nereikia iškeldinti, nes jie privalo paklusti antstolio, o esant būtinumui ir policijos pareigūno reikalavimui ir pasišalinti iš patalpų. Jeigu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iškeldinami nepilnamečiai vaikai, apie iškeldinimo laiką ir vietą antstolis ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki iškeldinimo dienos raštu praneša valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Tokiu atveju Vaiko teisių apsaugos institucija, esant būtinumui turėtų pasirūpinti, kad vaikai būtų apgyvendinti kitoje gyvenamo­joje patalpoje. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tačiau iškeldinamojo asmens nebuvimas vykdant iškeldinimą nėra kliūtis atlikti vykdymo veiksmus. Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, antstolis iškeldina jį pri­verstine tvarka. Apie priverstinį iškeldinimą antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos iškeldinimo protokolą.

Remiantis paminėtu teismas konstatuoja, kad antstolis netinkamai vykdė procesinius veiksmus, susijusius su skolininkų iškeldinimu iš jiems nepriklausančio gyvenamojo namo.

Dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ir atidėjimo vykdymo procese.

Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis LR CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Toks antstolio patvarkymas turi būti priimtas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdymo veiksmai atidedami, vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grąžinamas (LR CPK 625 str. 2 d.). Tokio patvarkymo kopija išsiunčiama vykdymo proceso šalims.

Priklausomai nuo aplinkybių, sudarančių vykdomosios bylos sustabdymo pagrindą, skiriamas privalomas ir fakultatyvusis vykdomosios bylos sustabdymas.

Privalomojo bylos sustabdymo pagrindai įtvirtinti LR CPK 626 straipsnyje. Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais:

1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas;

2) skolininkui netekus veiksnumo;

3) iškėlus skolininkui bankroto bylą, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui;

4) kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas, jeigu šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka arba siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus;

5) kai skolininkui komerciniam bankui Lietuvos bankas paskiria laikinąjį administratorių;

6) kai įkaito turėtojas neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma iš įkeisto turto;

7) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį;

8) kai atnaujinamas terminas apeliaciniam skundui paduoti, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

LR CPK 626 straipsnyje nustatytas privalomojo vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra išsamus. Antstolis turi sustabdyti vykdomąją bylą ir kitais įstatymuose nustatytais pagrindais (pvz., teismui atidėjus ar išdėsčius sprendimo vykdymą (LR CPK 284 str. 1 d.), sustabdžius kasacine tvarka skundžiamo sprendimo vykdymą (LR CPK 363 str.) ar sustabdžius nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo (LR CPK 372 str. 2 d.) ir kt.

Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais:

1) kai to raštu prašo išieškotojas;

2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška;

3) kai skolininkas gydosi ligoninėje;

4) kai paskelbta skolininko paieška (LR CPK 620 str.);

5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga nechroniška liga;

6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą.

Vykdomoji byla sustabdoma, kol po skolininko (išieškotojo) mirties ar juridinio asmens reorganizavimo (likvidavimo) atsiras jo teisių perėmėjas, neveiksniam asmeniui bus paskirtas globėjas arba išnyks kitos aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta. Vykdomoji byla atnaujinama išieškotojo ar skolininko pareiškimu arba antstolio iniciatyva. Sustabdžius vykdomąją bylą, jokie vykdymo veiksmai neatliekami. Antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti.

Remiantis aukščiau išdėstytu teismas konstatuoja, kad pagal bylos duomenis nebuvo teisinio pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus pagal tas aplinkybes, kurios atsirado atliekant vykdymo veiksmus iškeldinimo procese. Atskirai pastebėtina, kad atsižvelgiant į šalių teisinių santykių pasikeitimus ar į atsiradusias naujas aplinkybes, turinčias įtakos šalių teisiniams santykiams, antstolis negali nusišalinti nuo įstatyminės pareigos vykdymo procese, o tik privalo tinkamai reaguoti į pasikeitusią padėtį ir tęsti vykdymo proceso veiksmus.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos darytina išvada, kad antstolis nesilaikė aukščiau nurodytų vykdymo proceso nuostatų. Šią teismo išvadą patvirtina ir minėtoje byloje esantys rašytiniai dokumentai. Tuo pačiu teismas pažymi, kad remiantis CPK 178 straipsnio nuostata, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Remiantis aukščiau nurodytais argumentais teismas daro išvada, kad antstolio veiksmai prieštaravo vykdymo proceso principams ir pripažintini neteisėtais, dėl to teismui yra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikinti tiek jo 2013-04-16, tiek ir 2013-05-02 priimtą patvarkymą.

Atskirai pažymėtina, kad tolesni antstolio veiksmai vykdymo procese taip pat siejasi su procesinio sprendimo priimto kitoje byloje dėl J. J. įsiteisėjimu (civ. byla Nr. A2-2213-772/2013).

Dėl bylinėjimosi išlaidų išieškotojui atlyginimo.

Sutinkamai su LR CPK 443 str. 6 dalimi dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Proceso dalyviai ar jų atstovai prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jos nepriteistinos. Taip pat iš bylos dalyvių neišieškotinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei, kadangi jų suma atskirai dėl kiekvieno iš jų neviršija 10 Lt (CPK 96 str. 6d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo S. K. skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti antstolio A. Liaškovo 2013-04-16 patvarkymą Dėl priverstinio iškeldinimo sustabdymo.

Panaikinti antstolio A. Liaškovo 2013-05-02 patvarkymą Dėl pareiškėjo skundo netenkinimo.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui A. Liaškovui vykdomąją bylą Nr. 0159/12/00366/2012 (du tomai).