- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- 2S-228-154/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-06953-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja J. Sedalienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06953-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija 122.4.;128.11. (S)
NUTARTIS
2013 m. kovo 28 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) Z. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8168-394/2012, iškeltoje pagal pareiškėjo (skolininko) Z. B. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas (skolininkas) Z. B. 2012 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į antstolį A. L. su skundu dėl neteisėtų antstolio veiksmų, prašydamas sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0159/12/00366 ir atidėti vykdymo veiksmus dėl Z. B., G. B., J. J. ir L. J. iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad 2012-11-13 gavo iš antstolio A. L. pranešimą dėl priverstinio iškeldinimo, kuriame nurodyta, kad antstolio kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio išieškotojui V. B., pagal 2012-04-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-826-362/2011. Antstolis informavo, kad priverstinis iškeldinimas bus vykdomas 2012-11-23, 9.00 val. Antstolis A. L. neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, dėl kurių turėtų būti sustabdyta vykdomoji byla arba atidėti vykdymo veiksmai. CPK 627 str. 1 d. 5 p. įtvirtinta, jog antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus iškeldinimo byloje, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga. Pareiškėjo žmona G. B. šiuo metu serga ir jai yra būtinas namų režimas, kad galėtų kaip įmanoma greičiau pasveikti. Antstoliui priverstinai iškeldinus G. B. iš gyvenamojo namo, ji bus išmesta į gatvę ir neturės galimybių pasveikti. Jokios kitos gyvenamosios vietos, kur galėtų gyventi, pareiškėjo šeima neturi. Taip pat antstolis neatsižvelgė į tai, kad kartu su iškeldinama pareiškėjo dukra J. J. gyvena ir pareiškėjo anūkė L. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai šiuo metu net nėra trijų metų. CPK 769 str. 1 d. imperatyviai įtvirtina, jog pagal teismo sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu, tačiau anūkė antstolio pranešime nėra nurodyta. Antstolis neatsižvelgdamas į tai, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena ir pareiškėjo anūkė L. J., pažeidė ir CPK 769 str. 3 d., kurioje nurodyta, jog jeigu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iškeldinami nepilnamečiai vaikai, apie iškeldinimo laiką ir vietą antstolis, siųsdamas raginimą, bet ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki iškeldinimo dienos, raštu praneša valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Tuo tarpu pareiškėjas antstolio pranešimą dėl priverstinio iškeldinimo gavo tik prieš dešimt, o ne prieš trisdešimt dienų.
Antstolis A. L. 2012 m. lapkričio 23 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo (skolininko) Z. B. skundą ir vadovaudamasis LR CPK 510 str., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Šiaulių miesto apylinkės teismui.
Nurodė, kad pareiškėjas skundžia pranešimą dėl priverstinio iškeldinimo, tačiau iš skundo turinio akivaizdu, kad jis nesutinka su kitu antstolio įvykdytu veiksmu – 2012-04-06 raginimu įvykdyti sprendimą. Pareiškėjas yra praleidęs visus CPK 512 str. numatytus terminus šiam raginimui apskųsti, todėl, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, mėgina vilkinti teismo sprendimo įvykdymą ir skundžia antstolio 2012-11-13 pranešimą, nors juo pareiškėjui tik pranešama informacija apie būsimą procesinį veiksmą – priverstinį iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų, todėl nėra pagrindo laikyti antstolio pranešimą vykdymo veiksmu ir jį skųsti. Vadovaujantis CPK 769 str. 4 d., iškeldinimas vykdomas esant iškeldinamajam, tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti, antstolis jį iškeldina priverstine tvarka, esant policijos ar turto saugotojo atstovui. Pareiškėjui per raginime nustatytą terminą neišsikėlus iš patalpų, CPK 769 str. 2 d. numatyta tvarka jis buvo informuotas apie vyksiantį iškeldinimą. Taigi, iškeldinamiesiems siųsti pranešimai dėl priverstinio iškeldinimo yra raginimo išsikelti iš patalpų nevykdymo pasekmė, o ne savarankiškas antstolio procesinis veiksmas, kuris galėtų būti skundžiamas CPK 510 str. nustatyta tvarka. Nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, remiantis CPK 627 str. 1 d. 5 p., nėra teisiškai pagrįsti. 2012-11-22 antstolio kontoroje gavus dokumentus iš gydymo įstaigos, patvarkymu vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje buvo atidėti iki 2012-12-14. Šiaulių miesto apylinkės teismas civilinėje byloje yra nustatęs, kad L. J. negyvena (duomenys neskelbtini), todėl išduodamas vykdomąjį raštą jame nepilnamečio vaiko, kaip iškeldinamojo su kitais asmenimis, nenurodė. Nepaisant to, antstolis 2012-10-22 patvarkymu kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydamas informuoti, ar gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nepilnamečių vaikų, ir 2012-10-29 gauta informacija, kad J. J. su savo nepilnamete dukra L. J. jau kelis mėnesius gyvena (duomenys neskelbtini). Tą patį faktą patvirtina ir J. J. 2012-11-21 pranešimas antstoliui, kuriame ji nurodo savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Gavęs atsakymą, kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų negyvena, antstolis ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas raštu pranešė iškeldinamiesiems apie priverstinio iškeldinimo veiksmą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) Z. B. skundą dėl antstolio Z. B. veiksmų netenkino.
Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodo, kad antstolis, neatsižvelgdamas į tai, jog kartu gyvena ir nepilnametė pareiškėjo anūkė L. J., pažeidė CPK 769 str. 3 d. ir prieš trisdešimt dienų apie iškeldinimą neinformavo vaiko teisių apsaugos institucijos, tačiau šis pareiškėjo teiginys neatitinka aplinkybių, nustatytų nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-826-362/2011, bei aplinkybių, nustatytų vykdomojoje byloje. Nurodė, kad 2011-12-21 teismo sprendime užfiksuota, kad mažamečio vaiko L. J. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), ji negyvena (civ. byla Nr. 2-826-362/2011, 1 t., 119-121 b.l.). Vaiko teisių apsaugos skyrius 2012-10-29 raštu pranešė antstoliui, kad J. J. su mažamete dukra L. J. gyvena (duomenys neskelbtini) ir, kad šią aplinkybę vaiko teisių apsaugos specialistei nurodė pats Z. B. (46-48 vykd. b. l.). J. J. 2012-11-21 pranešimu antstoliui taip pat nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) ji buvo tik registruota ir jau yra išsiregistravusi (87 vykd. b. l.). Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nurodo, kad antstolis pagal CPK 627 str. 5 p. gali atidėti vykdymo veiksmus arba sustabdyti iškeldinimo bylą, jeigu suserga skolininkas arba jo šeimos narys. Nurodė, kad nors antstolis 2012-11-19 patvarkymu netenkino skolininko prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus dėl G. B. ligos, nes pareiškėjas nebuvo pateikęs jokių dokumentų iš gydymo įstaigos, tačiau 2012-11-22 patvarkymu antstolis vykdymo veiksmus atidėjo, gavęs informaciją apie G. B. ligą (90 vykd. b. l.). Teismas pripažino, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo Z. B. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) Z. B. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio A. L. veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nutartyje teismas nurodo, jog pagal CPK 769 str. 2 d., apie iškeldinimo laiką skolininkui raštu pranešama ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, iškeldinimas numatytas 2012-11-23, rašytinis pranešimas skolininkui įteiktas 2012-11-13, t. y. prieš septynias darbo dienas, taigi antstolis nepažeidė įstatyme numatyto pranešimo termino. Apeliantas teigia, kad CPK 769 str. 3 d. numato, jog, jeigu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iškeldinami nepilnamečiai vaikai, apie iškeldinimo laiką ir vietą antstolis, siųsdamas raginimą, bet ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki iškeldinimo dienos, raštu praneša valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Teismas formaliai vertino aplinkybę, jog mažametis vaikas, apelianto anūkė L. J., negyvena adresu, (duomenys neskelbtini), todėl vertindamas antstolio veiksmus netinkamai taikė CPK 769 str. 2 d., o ne šio straipsnio 3 dalį.
2. Teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą, vadovavosi tik oficialiais gyventojų registro duomenimis bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija, kuri buvo pateikta antstoliui A. L.. Tačiau teismas nesistengė nustatyti tikrosios vaiko faktinės gyvenamosios vietos. Apeliantas atsakingai pareiškia, kad, adresu(duomenys neskelbtini), niekada nesilankė jokie Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai ir nesiaiškino dėl apelianto anūkės L. J. gyvenimo šiuo adresu. Teigia, kad apeliantas nėra bendravęs su jokiais Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, todėl objektyvios pažymos apie tikrąją L. J. gyvenamąją vietą negali būti. L. J. gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), todėl antstolis, iškeldindamas nepilnametį vaiką, apie iškeldinimo laiką ir vietą turėjo pranešti ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki iškeldinimo dienos, o ne prieš septynias darbo dienas, kaip nurodo teismas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje visiškai nepasisakė dėl skunde išdėstyto argumento, jog antstolis A. L. ignoravo itin svarbią faktinę aplinkybę, jog apelianto žmona šiuo metu sunkiai serga, dėl ko vadovaujantis CPK 627 str. 1 d. 5 p., antstolis turėjo sustabdyti vykdomąją bylą ir atidėti vykdymo veiksmus. Teismas, nesiaiškindamas tikrosios G. B. sveikatos būklės, itin prieštaringai nurodė, jog nors antstolis 2012-11-19 patvarkymu netenkino skolininko prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus dėl G. B. ligos, nes pareiškėjas nebuvo pateikęs jokių dokumentų iš gydymo įstaigos, tačiau 2012-11-22 patvarkymu antstolis vykdymo veiksmus atidėjo, gavęs informaciją apie G. B. ligą.
4. 2012-11-22 teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdymo veiksmus - priverstinį iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas. Tačiau antstolis vietoj to, jog kaip valstybės įgaliotas asmuo tinkamai vykdytų teismo nutartį, tą pačią 2012 m. lapkričio 22 dieną priėmė patvarkymą Nr. AN033398, kuriuo nustatė, kad priverstinis iškeldinimas iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vyks 2012 m. gruodžio 14 d., 9.00 valandą. Taigi, netgi žinodamas apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bei apelianto žmonos pablogėjusią sveikatos būklę, vis tiek ėmėsi veiksmų vykdymo procesui piktybiškai paspartinti.
5. Antstolis netgi 2012 m. lapkričio 28 d. iniciavo gydytojų konsiliumą, į kurį serganti žmona buvo priversta nuvykti. Tai dar labiau pablogino jos sveikatos būklę ir 2012 m. gruodžio 3 d. ji buvo hospitalizuota bei ilgą laiką buvo gydoma ligoninės stacionare. Šiuo metu jos sveikatos būklė taip pat yra sunki, tai patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų. Tačiau teismas nevertino esamos sunkios apelianto žmonos sveikatos būklės, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti Z. B. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0159/12/00366 bei atidėti vykdymo veiksmus dėl Z. B., G. B., J. J. ir L. J. iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).
6. Teismas turėjo visas galimybes skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir vykdyti ne formalų, o realų teisingumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. L. prašo atskirojo skundo netenkinti bei palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vykdomojoje byloje Nr. 0159/12/00366 yra pakankamai įrodymų, kuriais ir rėmėsi teismas, konstatuodamas, jog L. J. negyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Pats pareiškėjas dėl šio fakto jokių rašytinių įrodymų nepateikė.
2. CPK 769 str. 3 d. numato, kad jeigu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iškeldinami nepilnamečiai vaikai, apie iškeldinimo laiką ir vietą antstolis, siųsdamas raginimą, bet ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki iškeldinimo dienos, raštu praneša valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Kaip jau antstolis yra minėjęs patvarkyme netenkinti skundo, 2012-10-22 antstolis pranešė valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai apie iškeldinimą, kurio metu gali būti iškeldintas nepilnametis vaikas, ir tik gavęs šios institucijos atsakymą, kuriame nurodyta, jog šiuo adresu nepilnamečių vaikų negyvena, antstolis, nepažeisdamas CPK 769 str. 3 d. reikalavimų, vadovaudamasis CPK 769 str. 2 d., ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas raštu pranešė iškeldinamiesiems apie priverstinio iškeldinimo veiksmą. Todėl šiuo atveju CPK 769 str. 3 d. numatyti reikalavimai nėra taikytini.
3. Vykdomieji veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0159/12/00366 buvo atidėti 2012-11-22, pačiam pareiškėjui apsilankius antstolio kontoroje bei informavus apie sutuoktinės ligą. Tos pačios dienos vakare antstolio kontoroje gauta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl 2012-11-22 patvarkymu dėl vykdymo veiksmų sustabdymo Nr. AN033406 vykdomieji veiksmai buvo sustabdyti.
4.Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes nustato CPK 443 straipsnis. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad tokios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jei CPK nenumato kitaip. Teismas nagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, kadangi vykdomojoje byloje, antstolio manymu, visiškai pakako duomenų priimti teisingai nutarčiai. Nors pareiškėjo teigimu, teismas šioje civilinėje byloje vykdė „formalų“ teisingumą, tačiau pareiškėjas nepasinaudojo CPK 42 straipsnyje jam suteikta teise byloje raštu pateikti papildomus įrodymus ar paaiškinimus.
5. Vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0159/12/00366 dėl pareiškėjo sutuoktinės sveikatos būklės jau ne kartą buvo atidėti, o CPK 626 straipsnyje įtvirtintų pagrindų privalomam vykdomosios bylos sustabdymui nėra.
6. Pareiškėjas 2012-04-04 Raginimu buvo įspėtas, kad iki 2012-05-15 privalo išsikelti iš išieškotojui V. B. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. išduotas vykdomasis dokumentas dėl iškeldinimo Nr. 2-826-362/2011 iki šiol nėra įvykdytas. Pareiškėjas gyvenamam būstui susirasti turėjo daugiau nei pakankamai laiko, tačiau vietoje to, kad įvykdytų įsiteisėjusį teismo sprendimą, nuolat kartu su sutuoktine skundė antstolio veiksmus, taip bandydamas vilkinti teismo sprendimo įvykdymą. Z. B. anūkės L. J. tariamu gyvenimu būste, iš kurio pareiškėjas turi būti iškeldintas, yra manipuliuojama kaip aplinkybe, neva tai sudarančia kliūtį iškeldinti vykdomajame dokumente nurodytus asmenis, kurių atžvilgiu sprendimas yra priimtas ir įsiteisėjęs. Antstolio nuomone, pareiškėjas skųsdamas antstolio veiksmus veikė nesąžiningai, pateikė melagingus duomenis teismui, taip trukdymas įvykdyti teismo sprendimą. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas V. B. iki šiol negali teisėtai naudotis jam priklausančiu turtu. Teismo pareiga yra užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesu ne tik nagrinėjant bylą, bet ir nustačius, kad pareiškėjas nesąžiningai pareiškia nepagrįstą ieškinį ar skundą. Todėl antstolis prašo skirti pareiškėjui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis CPK 95 str. 2 d. pagrindu.
Suinteresuotas asmuo J. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad adresu, (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2000 metų. Ji su dukra gyvena (duomenys neskelbtini). Dukra lanko (duomenys neskelbtini) esantį darželį, (duomenys neskelbtini) ji turi gyvenamąjį būstą, dukros interesai yra apsaugoti, jos gyvenimo sąlygos yra tokios, kokios užtikrina vaiko fizinę, protinę ir socialinę raidą. Pažymi, jog su iškeldinimu iš namo, (duomenys neskelbtini), nei ji, nei jos dukra negali būti siejamos, nes mes minėtu adresu jos negyvena ir namu nesinaudoja.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas pagrindiniais dvejais argumentais, o būtent, apeliantas teigia, kad teismas formaliai vertino aplinkybę, jog mažametis vaikas, apelianto anūkė L. J., negyvena adresu, (duomenys neskelbtini), todėl vertindamas antstolio veiksmus netinkamai taikė CPK 769 str. 2 d., o ne šio straipsnio 3 dalį, tai pat nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė dėl skunde išdėstyto argumento, jog antstolis A. L. ignoravo itin svarbią faktinę aplinkybę, jog apelianto žmona šiuo metu sunkiai serga, dėl ko vadovaujantis CPK 627 str. 1 d. 5 p., antstolis turėjo sustabdyti vykdomąją bylą ir atidėti vykdymo veiksmus.
Šiuos atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais ir juos atmeta.
Dėl su nepilnamečiu asmeniu susijusių atskirojo skundo argumentų.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais ir motyvais, susijusiais su nepilnametės L. J. iškeldinimu, todėl jų nebekartoja. Pirmosios instancijos teismo argumentus patvirtina ir suinteresuoto asmens J. J. pateiktas atsiliepimas į atskirąjį skundą, kuriame ji nurodo, kad adresu, (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2000 metų. Ji su dukra gyvena (duomenys neskelbtini). Dukra lanko (duomenys neskelbtini) esantį darželį, (duomenys neskelbtini) ji turi gyvenamąjį būstą, dukros interesai yra apsaugoti, jos gyvenimo sąlygos yra tokios, kokios užtikrina vaiko fizinę, protinę ir socialinę raidą. Pažymi, jog su iškeldinimu iš namo, (duomenys neskelbtini), nei ji, nei jos dukra negali būti siejamos, nes mes minėtu adresu jos negyvena ir namu nesinaudoja (b. l. 47).
Byloje nustatyta, kad 2012-11-13 pranešimu, kurį kaip antstolio veiksmą skundžia pareiškėjas, išieškotojas ir skolininkai, vadovaujantis CPK 769 str., buvo informuoti apie 2012-11-23, 9.00 val. įvysiantį priverstinį iškeldinimą iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pranešimas Z. B. įteiktas tą pačią dieną - 2012-11-13 (52, 54 vykd. b. l.). Pagal CPK 769 str. 2 d., apie iškeldinimo laiką skolininkui raštu pranešama ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, iškeldinimas numatytas 2012-11-23, rašytinis pranešimas skolininkui įteiktas 2012-11-13, t. y. prieš septynias darbo dienas, taigi antstolis nepažeidė įstatyme numatyto pranešimo termino. Be to, skundžiamojoje nutartyje teisingai pažymėta, kad nesant įrodymų, jog adresu esančio (duomenys neskelbtini), gyvena nepilnametis vaikas, netaikoma CPK 769 str. 3 d., kur numatyta, kad jeigu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iškeldinami nepilnamečiai vaikai, apie iškeldinimo laiką ir vietą antstolis, siųsdamas raginimą, bet ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki iškeldinimo dienos raštu praneša valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Dėl CPK 627 straipsnio 5 punkto taikymo.
CPK 627 str. 5 p. nurodyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška.
Iš bylos duomenų matyti, kad antstolis, 2012-11-22 gavęs iš medicinos įstaigos įrodymus, kad pareiškėjo (skolininko) sutuoktinė G. B. serga, tos pačios dienos patvarkymu vykdymo veiksmus atidėjo iki 2012-12-14 (88-89, 90 vykd. b. l.). Šias aplinkybes yra nustatęs ir pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje.
Tiek iš vykdomojoje byloje esančių 2012-11-20 išrašų iš medicininių dokumentų (88-89 vykd. b. l.), tiek iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų 2013-01-10 išrašų iš medicininių dokumentų (b. l. 30) matyti, kad pareiškėjo (skolininko) sutuoktinei G. B. yra nustatyta ligos diagnozė – (duomenys neskelbtini), ligonė nuo 2012-12-03 iki 2012-12-07 buvo gydyta ligoninėje, po ligoninės nukreipta į ambulatorinę reabilitaciją, paskirtos fizioterapijos procedūros tęsiamos iki dabar, ligonės būklė pagerėjo nežymiai, todėl gydymas tebesitęsia (30 b. l.). Šios nustatytos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad liga tikrai nėra ūmi, o yra tęstinio pobūdžio. Be to, vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdomasis raštas dėl iškeldinimo yra išduotas 2012 m. balandžio 4 d. ir iki šiol nėra įvykdytas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, kad pareiškėjas gyvenamam būstui susirasti turėjo daugiau nei pakankamai laiko, todėl sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus nėra pagrindo.
CPK 18 str. nurodyta, kad įsiteisėjęs sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nagrinėjamu atveju 2012 m. balandžio 4 d. vykdomasis raštas yra išduotas 2011 m. gruodžio 21 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo įsiteisėjusio sprendimo pagrindu, kuris jau beveik metus nėra įvykdytas, kas akivaizdžiai pažeidžia turto, iš kurio neišsikeldina pareiškėjas su savo šeimos nariais, savininko teises, nes jis iki šiol negali naudotis jam priklausančiu turtu, kuri jis įsigijo net 2010 m. gruodžio 20 d. (42 vykd. b. l.). Be to pažymėtina, kad CPK 627 str. 5 p. yra nustatyta ne antstolio pareiga, bet teisė sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, kuria antstolis, kaip jau anksčiau byloje nustatyta, pasinaudojo dar 2012-11-22, tačiau pareiškėjas per tą laiką naujo gyvenamojo būsto nesusirado, kas suponuoja išvadą, jog jis siekia vilkinti teismo sprendimo vykdymo procesą.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog antstolis, priimdamas bei išsiųsdamas pareiškėjui (skolininkui) Z. B. 2012-11-13 pranešimą Nr. ANO32469 dėl priverstinio iškeldinimo, pažeidė vykdymo veiksmus reglamentuojančias CPK normas.
Konstatavus, kad antstolio 2012-11-13 pranešimas Nr. ANO32469 dėl priverstinio iškeldinimo yra teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, kaip nėra pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nenagrinėja.
Dėl išdėstyto, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).
Dėl antstolio prašymo skirti pareiškėjui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis prašo skirti pareiškėjui (skolininkui) Z. B. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Antstolio nuomone, pareiškėjas skųsdamas antstolio veiksmus veikė nesąžiningai, pateikė melagingus duomenis teismui, taip trukdymas įvykdyti teismo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti pareiškėjo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes skundo padavimas bei neteisingų duomenų nurodymas, savaime dar nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl prašymas skirti baudą netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį nepakeistą.
Netenkinti antstolio A. L. prašymo dėl baudos pareiškėjui (skolininkui) Z. B. skyrimo.