Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Z. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-29 nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovės Z. G. ieškinį atsakovams V. S. (V. S.) ir N. S. dėl skolos, kompensacijos, delspinigių, neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašė iš atsakovo V. S. priteisti 25 791,12 Eur skolos, 14 770,62 Eur kompensaciją, 2 102,33 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 500,00 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-29 nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti. Teismas, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, jog santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje, ieškovei išaiškino, jog sutuoktinių kreditoriai savo turtinius reikalavimus turi reikšti santuokos nutraukimo byloje.Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-29 nutarties ieškovė Z. G. (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą. Apeliantė su skundžiama nutartimi nesutinka, prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Apeliantė yra senyvo amžiaus, ligota, neturi teisinio išsilavinimo, apie santuokos nutraukimo bylą žinojo iš dukters N. S.. Apeliantė buvo informuota, jog apie skolintas lėšas teismas, nagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, buvo informuotas, tačiau teismas neįtraukė apeliantės į bylą trečiuoju asmeniu ir bylą išnagrinėjo apeliantei nedalyvaujant;V. S., kuris inicijavo santuokos nutraukimo bylą, apeliantės kaip kreditorės teismui nenurodė;S. santuokos nutraukimo byla (bylos Nr. e2A-651-730/2016) nagrinėjama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme, šioje stadijoje apeliantei nėra galimybės įstoti į procesą trečiuoju asmeniu bei pareikšti savo reikalavimus;Apeliantė pažymi, jog dėl to paties dalyko buvo padavusi ieškinį Klaipėdos apygardos teismui, tačiau teismas ieškinį atsisakė priimti nurodydamas, kad ieškinio suma neviršijo 43 500,00 Eur ir nurodė kreiptis pagal teismingumą į apylinkės teismą.Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-29 nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje. Tačiau pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo nutartimis civilinėse bylose, kurių ratio decidendi (faktinės bylos aplinkybės) nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007-10-24 nutarimas).Kasacinis teismas taip yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-313/2016, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-19 priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/11, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas, ar sutuoktinių (vieno jų) reikalavimai dėl santuokinio turto padalijimo gali būti nagrinėjami kitoje nei santuokos nutraukimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šia kasacinio teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis, nes, kaip minėta, skiriasi nurodytos kasacinio teismo nagrinėtos civilinės bylos ir šios nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi kasacinio teismo 2009-11-10 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009. Nurodytoje kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas sutuoktinių ginčas dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nurodytos kasacinio teismo ir šios nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi.Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-06-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-474/2006. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nurodytoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas sutuoktinių atsakomybės pagal individualios įmonės skolos kreditoriams bei su santuokos nutraukimu susijusio reikalavimo dėl sutuoktinių turto padalijimo perdavimo nagrinėti individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui klausimas, todėl konstatuotina, jog nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos bei šios civilinės bylos faktinės aplinkybės taip pat yra skirtingos, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-04 priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-474/2007 pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi be pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006, nes šioje civilinėje byloje kasacinis teismas sprendė turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalijimo klausimą, kai sutuoktiniai sudarė taikos sutartį, kuria pasidalino turtą, o vėliau vienas iš sutuoktinių ginčijo sudarytą taikos sutartį. Pažymėtina, jog teismai santuokos nutraukimo bylose neišspręstų kreditorių reikalavimus nagrinėja atskirose bylose, žiūrėti pvz. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-162-570/2014, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (Kauno apygardos teismo 2014-06-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1202-221/2014), bei kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-415/2015). Minėtoje byloje atskiroje byloje buvo sprendžiamas kreditoriaus reikalavimas, kuris nebuvo išnagrinėtas nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog civilinė byla Nr. 2-472-769/2015 dėl V. S. ir N. S. santuokos nutraukimo yra išnagrinėta, Klaipėdos miesto apylinkės 2015-12-23 priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė V. S. ir N. S. santuoką, padalino sutuoktiniams priklausiusį turtą bei išsprendė kitus pareikštus reikalavimus. Teismas, nagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą pažymėjo, jog „atsakovės teiginiai, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą butą remontavo, išlaikė jos motina Z. G. nenagrinėtini, nes trečiojo asmens savarankiškų kreditorinių reikalavimų byloje nėra“. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėjęs V. S. ir N. S. santuokos nutraukimo bylą apeliacine tvarka apeliantės Z. G. kreditinio reikalavimo taip pat nenagrinėjo, teismas pažymėjo, nėra pateikta įrodymų, jog sutuoktinius V. ir N. S. bei Z. G. siejo kreditavimo santykiai, todėl Z. G. minėtoje civilinėje byloje nelaikė sutuoktinių kreditore bei pažymėjo, jog Z. G. ateityje įgijusi reikalavimo teisę turi galimybę pasirinkti kitą savo kaip kreditorės pažeistų teisių gynimo būdą, pavyzdžiui, teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, kreiptis į teismą su reikalavimu atskiroje byloje, reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais. Įvertinęs išdėstytus motyvus, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog sprendimas V. S. ir N. S. santuokos nutraukimo byloje yra priimtas ir įsiteisėjęs, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog apeliantei nėra galimybės įstoti į procesą trečiuoju asmeniu bei pareikšti savo reikalavimus, todėl apeliantė pasirinko savo galimai pažeistas teises ginti pareikšdama ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 5 straipsnio 1 dalimi bei išdėstytais motyvais, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantei nėra procesinės galimybės įstoti į S. santuokos nutraukimo bylą trečiuoju asmeniu, į tai, jog teismai santuokos nutraukimo bylose neišspręstus sutuoktinių kreditorių reikalavimus nagrinėja atskirose bylose, į tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi kasacinio teismo nutartimis, kurios priimtos civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, į tai, jog atmetęs ieškinį pirmosios instancijos teismas apeliantei atėmė teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jos teisė arba įstatymų saugomas interesas, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-29 nutartį panaikinti ir ieškovės Z. G. ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.