- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- 2-162-570/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01712-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- D. Š.
- Trečiasis asmuo
- M. Š.
- Advokatai
- Renas Bradūnas
- Kategorijos
- 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė, sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei, dalyvaujant ieškovo A. K. atstovui advokatui Renui Bradūnui, atsakovei D. Š. ir jos atstovei advokato padėjėjai Donatai Berezinaitei, trečiajam asmeniui M. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei D. Š., trečiajam asmeniui M. Š. dėl skolos priteisimo ir prievolės pripažinimo daline atsakomybe.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti įsipareigojimą pagal 2008-02-21 susitarimą atsakovės ir trečiojo asmens bendra daline atsakomybe, priteisti iš atsakovės 25 000 Lt jo sumokėto avanso, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis 2008 m. vasario mėn. iš sutuoktinių M. Š. ir D. Š. nusprendė įsigyti jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį pastatą – sandėlį – (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini) Kadangi jam pastatas buvo reikalingas kaip gyvenamasis namas, jis su M. Š. susitarė, kad pastarasis iki 2008-08-30 parengs jį pakeitimui į gyvenamąjį namą, t.y. sutvarkys namo aplinką, įdės langus, uždengs stogą, įves elektros instaliaciją, atliks vidaus apdailą ir kt. Kadangi Š trūko lėšų, jis davė 50 000 Lt avanso. O galutinę kainą už namą susitarė 350 000 Lt. Sutartį jie pasirašė D. Š. akivaizdoje, (duomenys neskelbtini), pati atsakovė dar jiems išvirė arbatos. Pinigus jis perdavė sutarties sudarymo metu, t.y. 2008-02-21. 20 000 Lt buvo perduota litais, kuriuos jis tą dieną nusiėmė nuo savo banko sąskaitos, o likusius pinigus jis turėjo kaip santaupas namuose, dalis buvo eurais, kita dalis litais. Jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, todėl pajamos buvo pakankamos. Be to, iš jo UAB „Mantinga“ ketino pirkti žemės sklypą, esantį miesto centre, todėl jis planavo gavęs iš UAB „Mantinga“ pinigus už žemę, atsiskaityti su Š. Jo sutuoktinė pasirašant sutartį nedalyvavo, nes jų santykiai prasti. Jis su M. Š. yra seniai pažįstami, jo sūnus dirbo pas M garaže darbininku. Vykdomus darbus prižiūrėjo sūnus I, kuris nuvažiuodavo į M kaimą. Darbų perdavimo priėmimo aktas surašytas nebuvo, nes 2008 m. rudenį pašlijo atsakovės ir trečiojo asmens santykiai, buvo pradėtas jų skyrybų procesas, todėl namo Š jam nepardavė. Atsakovės ir trečiojo asmens skyrybų byloje jis buvo įstojęs kaip kreditorius su savarankiškais reikalavimais, tačiau jo reikalavimai buvo palikti nenagrinėti, suteikiant teisę juos reikšti atskiroje byloje. M. Š. ir D. Š. santuoka buvo nutraukta 2013-04-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu. Jo kaip kreditoriaus reikalavimas šioje byloje liko neišspręstas. Patvirtino, kad M. Š. jam grąžino 25 000 Lt, t.y. pusę gauto avanso, o D. Š. sumokėti jai priklausančią dalį atsisakė. Mano, kad 2008-02-21 susitarimas sudarytas Š šeimos interesais, nes gautos lėšos buvo panaudotas bendro buvusių sutuoktinių turto pagerinimui, todėl atsakovė turi prievolę grąžinti dalį avanso.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutinka visiškai (atsiliepimas b.l. 45-48) Teigia, kad ginčijamo susitarimo nepasirašė, šiam susitarimui nepritarė, jo nepatvirtino ir apie jį sužinojo tik pradėjus jos ir M. Š. skyrybų procesą. Santuokos nutraukimo byloje, M. Š. buvo išsiuntęs pranešimą A. K., kuriame jis pripažino, kad tai jo asmeninė prievolė, kurią jis privalo vykdyti. Todėl tai yra jo asmeninė prievolė. Patvirtino, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ji su M. Š. valdė ginčo statinį, esantį (duomenys neskelbtini). Tai buvo beicinė, kurią sutvarkius ir pakeitus jos paskirtį į gyvenamąją, jie ketino ateityje parduoti arba palikti dukroms. Tačiau 2008 m. beicinės parduoti jie nesiruošė. Pastatą remontavo ir tvarkė palengva, iš savų sutaupytų lėšų, nes M. Š. gerai uždirbo remontuodamas automobilius, dirbdamas Vokietijoje. Ji tuo metu nedirbo, augino dukras. 2008 metais pavasarį - vasarą buvo vykdomi ginčo beicinės darbai, t.y. buvo įrengta elektros instaliacija, sudėti langai, uždengtas namo stogas, daromi vidaus apdailos darbai. Ji pati pirkdavo medžiagas ir veždavo darbininkams, prižiūrėjo statybas, nes Š buvo užsiėmęs. Mano, kad į namo statybas galėjo būti įdėta apie 5 000 Lt. Visus jų šeimos finansinius klausimus tvarkė vienas M. Š. Be to, neaišku kokia tai sutartis, nes joje galima įžvelgti ir rangos, ir paskolos ir gyvenamojo namo preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties požymių. Jei tai būtų įvertinta kaip preliminarioji namo pirkimo pardavimo sutartis, pagal įstatymą ji tokią sutartį turėjo pasirašyti. Jos santuoka nutraukta 2013 m., o ginčo beicinė po santuokos nutraukimo atiteko jai, tačiau vėliau sudegė. Šiuo metu ji pastatą atstatinėja.
Suinteresuotas asmuo M. Š. su ieškovo reikalavimais sutinka. Nurodė, kad ši skola yra atsakovės, jis savo dalį, t.y. 25000 Lt A. K. yra atidavęs. 2008-02-21 sutartį surašė jis savo ranka, atsakovei matant, jų namuose. Ši sutartis buvo sudaryta tada, kai paaiškėjo, kad A. K. ateityje ketina pirkti iš jų beicinę, esančią (duomenys neskelbtini) tačiau nori kad ji būtų įrengta kaip gyvenamasis namas. Šį pastatą jie su atsakove D. Š. įsigijo 2004 ar 2006 metais, tai buvo apleista sodyba. Namas buvo įsigytas tuo tikslu, kad jį suremontavus būtų galima uždirbti. 2008 m. nuspręsta jį paremontavus žymiai brangiau parduoti ir iš to grąžinti AB Šiaulių bankui 200 000 Lt paimtą kreditą. 2008 metais jis surado namo pirkėją A. K., kurio sūnus pas jį dirbo. Jis pageidavo gyvenamojo namo, tačiau jį sutvarkyti trūko pinigų, todėl iš A. K. paprašė avanso. Iš viso į tą namą buvo investuota apie 200 000 Lt. A. K. atvažiavo pas juos į namus ir tą sutartį susirašė. Mano, kad žmona šią sutartį skaitė. 2008 metais vasarą už gautus pinigus buvo atliekami įvairūs to namo statybos remonto darbai – sudėti langai, uždengtas stogas, rengiama elektros instaliacija, santechnikos darbai ir kt. Tačiau šio namo pirkimo pardavimo sutartis su A. K. sudaryta nebuvo, nes jų šeima iširo. 2008 metais jo pajamos per metus buvo apie 46 000 Lt. Žmona praktiškai jokių pajamų neturėjo, augino vaikus, be to, jie buvo paėmę 200 000 Lt kreditą iš AB Šiaulių banko namo, esančio (duomenys neskelbtini) užbaigimui. Jų šeimos mėnesio pajamos buvo apie 4000 Lt. O šeima susidėjo iš keturių asmenų. Todėl iš A. K. gauti pinigai buvo reikalingi, jie buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, namas, į kurį buvo investuoti šie pinigai po skyrybų atiteko D. Š..
Liudytojas I. K., kuris yra ieškovo sūnus, nurodė, jis yra dirbęs pas M. Š., yra seni pažįstami. Patvirtino, kad dalyvavo tėvui paimant iš banko 20 000 Lt, kuriuos po to pridėjęs savo santaupų jis perdavė M. Š.. Be to dalyvavo ir tėčiui pasirašant pas Š sutartį. Namuose tuo metu buvo ir D. Š.. Jo tėvas norėjo pasigerinti gyvenimo sąlygas ir įsigyti kitą gyvenamąjį namą. Tėčiui sumokėjus 50 000 Lt, buvo atliekami įvairūs to namo darbai - sudėti langai, įvesta elektros instaliacija, atlikti santechnikos darbai, jis pats buvo nuvažiavęs darbų pažiūrėti. Tačiau visi darbai nebuvo užbaigti, kilo nesutarimai Š šeimoje, todėl tėtis namo ir nenusipirko. Taip pat neatgavo visų sumokėtų pinigų.
Liudytojas S. K. nurodė, kad 2008 metais nuo pavasario su kolega dirbo pas Š, (duomenys neskelbtini) kaime ant jiems priklausančio namo uždengė stogą, jį apšiltino, apkalė lentelėmis. Be to, darbininkai dirbo ir namo viduje, tinkavo sienas, vedė santechniką. Jiems už darbą buvo sumokėta virš 10 000 Lt, o medžiagos kiek kainavo jis pasakyti negalėjo. M. Š. jam sakė, jog šį namą nori parduoti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje kilo ginčas dėl prievolių, atsiradusių pagal vieno sutuoktinio pasirašytą sutartį, kuriuo įforminti paskoliniai, rangos ir preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties požymių turintys santykiai, teisinio kvalifikavimo (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalių) ir skolos priteisimo.
Šalių, trečiojo asmens paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008-02-21 tarp ieškovo A. K. ir trečiojo asmens M. Š. buvo sudaryta sutartis (b.l.6,7), pagal kurią M. Š. įsipareigojo iki 2008-08-30 d. atlikti statybos rangos darbus jiems su sutuoktine D. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime (sudėti namo langus, lauko sienų apdailą, įvesti elektros instaliaciją, vidaus santechniką, sutvarkyti aplinką ir kt.) bei už 350 000 Lt šią valdą parduoti ieškovui. Kaip avansą A. K. tą pačią dieną perdavė 50 000 Lt. Nurodytas namas ieškovui parduotas nebuvo, kaip teigia ieškovas, jam sugrąžinta tik pusė sumokėto avanso, t.y. 25 000 Lt.
Santuoka tarp M. Š. ir D. Š. nutraukta 2013-04-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-388-374/2013 (b.l.13-17). Po santuokos nutraukimo ginčo namas atiteko D. Š. asmeninėn nuosavybėn. Nutraukiant santuoką, šalių susitarimu šios prievolės įvykdymo ir padalijimo klausimas išspręstas nebuvo (b.l.16). Todėl jis nagrinėjamas atskiroje byloje
Atsakovė su reikalavimu nesutinka, nurodydama, kad apie jos sutuoktinio sudarytą sutartį ji nežinojo, jo nepasirašė, vėliau nepatvirtino, įgaliojimo šiai sutarčiai sudaryti nedavė.
Tokiu atveju teismas skolą gali priteisti tik nustačius, ar ji sudaryta santuokos metu, ar tuo metu tai buvo solidari prievolė, kuri nutraukus santuoką transformavosi į dalinę, todėl nagrinėtinas prievolės solidarumo klausimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010, teigiama, kad visi sandoriai, sudaryti nors vieno iš sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiems sutuoktiniams, o įrodinėti, kad prievolė yra asmeninė vieno sutuoktinio, o ne abiejų bendra, tenka tam asmeniui, kuris siekia paneigti prievolės bendrumo prezumpciją.
Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles (CK trečiosios knygos VII skyrius). Asmenines prievoles sutuoktiniai įgyja ir atsako pagal jas savarankiškai. Bendros prievolės – tos, kurios turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.). Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas privalo vykdyti tik savo dalį (CK 6.5 str.), tuo tarpu esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). (CK 6.6 str. 1 d.). Skolininkų solidarioji pareiga atsiranda tik įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.).
CK 3.109 str. 1 ir 2 d. yra nustatytas tik vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai – kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (3.109 str. 2 d.). Iš teismų praktikos matyti, kad prievolės solidarumas nepreziumuojamas, todėl kreditorius, siekdamas, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, vadovaujantis CPK 178 str. turi procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (LAT 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes (LAT 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. Š. ir D. Š., būdami santuokoje, nuo 2005 m. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė pastatą (duomenys neskelbtini) (b.l. 185,186) Jų 4 asmenų šeima gyveno nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini).
M. Š. teigia, kad jis su sutuoktine buvo sugalvoję verslo planą pakeisti ginčo pastato paskirtį į gyvenamąją ir tinkamai įrengus parduoti. Gi atsakovė teigia, jog šį pastatą jie ketino paversti gyvenamuoju namu, tačiau jį planavo palikti dukroms ar parduoti kada nors vėliau.
Byloje nekilo ginčo, kad 2008 metais pavasario – vasaros metu buvo atliekami įvairūs statybos remonto darbai name, esančiame (duomenys neskelbtini), jį siekiant pertvarkyti į gyvenamąjį namą. Tačiau kilo ginčas kieno lėšomis buvo atliekami šie darbai. Ieškovas teigia, kad jo sumokėto avanso lėšomis, gi atsakovė nurodo, kad jų šeimos santaupomis.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl ginčo sandorio sudarymo būtinumo ir ar jis atitiko šeimos poreikius, nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu 2007-2008 metais jokių savarankiškų pajamų neturėjo. 2007-07-10 gautą draudimo išmoką už automobilį ji teigia atidavusi M. Š. (b.l.144). Be to 2007-11-22 M. Š. įsigijo kitą transporto priemonę - automobilį M. B. ML430 (b.l. 147). Gi M. Š. vykdė individualią veiklą ir jo pajamos 2007 metais sudarė 74 830 Lt, o 2008 m. – 46 000 Lt. Duomenų apie kitas jo pajamas byloje nėra. Teismas atsižvelgia ir į šeimos prievolių apimtį, kad šeima 2008-02-04 buvo gavusi 200 000 Lt kreditą iš AB Šiaulių banko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) užbaigimui. Nuo 2008 m. kovo mėnesio kas mėnesį bankui turėjo mokėti 241,25 eur, kas sudaro apie 832 Lt (b.l.176) Be to, teismas atsižvelgia į pareiškėjų socialinę aplinką, kad jie 2008 m. įsirenginėjo namą, augino du vaikus. Taigi, D. ir M. Š. socialinių interesų sfera buvo plati. Be to, M. Š. nurodė, kad prie vaikų išlaikymo jis prisidėjo, rūpinosi ir šeimos buitiniais reikalais. Taigi, matyti, kad išlaidos savo socialinei aplinkai išlaikyti buvo didelės. Gi šeimos pajamos 2008 metais buvo apie 4000 Lt per mėnesį. Duomenų apie sutuoktinių santaupas ar kitas pajamas byloje nėra. Todėl akivaizdu, kad šeimos pajamos (apie 4000 Lt per mėnesį) negalėjo užtikrinti tokio dydžio lėšų panaudojimo namo remontui.
Kadangi šeima turėjo kitą gyvenamąjį namą, todėl darytina išvada, kad jiems kitas gyvenamasis būstas reikalingas nebuvo. Tai galima sakyti buvo šeimos verslas, kuriam finansuoti reikėjo lėšų. Kaip patvirtino liudytojas K, vien tik už stogo uždengimą jiems buvo sumokėta apie 10000 Lt. Dar 7850 Lt kainavo plastikiniai langai (b.l. 106), 900 Lt šarvo durys (b.l. 107), 1397, 28 Lt transporto paslaugos (b.l.109- 110) ir t.t.
Teismas pažymi, kad byloje esančių įrodymų visuma, t.y. D ir M. Š. šeimos gaunamos pajamos, išlaidos, turtinė bei socialinė padėtis ir kiti veiksniai, lemiantys šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybės leidžia daryti išvadą, kad 50000 Lt paskolos (avanso), skolos gavėjui M. Š. vykdant šeimos turto – ginčo namo, rūpinantis šeimos gerbūviu, tenkinant šeimos poreikius, esant dideliems kreditiniams įsipareigojimams, paėmimas pripažintinas būtinu išlaikyti šeimos namų ūkį (3.109 str. 2 d.), todėl ši prievolė pripažintina solidaria sutuoktinių D. Š. ir M. Š. prievole (2012-11-20 Kauno apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-2122-555/2012).
Dėl ginčo sutarties formos, kaip teisingai pastebėjo atsakovės atstovė D.Berezinaitė (atsiliepimas b.l. 45-48), ji turi ir rangos, ir paskolos, ir preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties požymių. Vadovaujantis LR CK 3. 92 str. 4 d. LAT civilinių bylų plenarinės sesijos 2010-05-2 nutarimu civ. byloje Nr. 3K-P-186/2010, sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu gali sudaryti tik abu sutuoktinai. Todėl preliminariąją nekilnojamojo daikto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pirkimo pardavimo sutartį privalo pasirašyti abu sutuoktiniai. Šiuo atveju sutartį pasirašė tik vienas sutuoktinis M. Š..
Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).
Šioje byloje aiškinantis tikrąją šalių valią, sutarties neįvykdymo priežastis ir kt. nustatyta, jog ginčas kilo tik dėl rangos - paskolos sutarties vykdymo. Šiuo atveju dominavo rangos teisiniai santykiai. Tokios šios rūšies sutartį sudaryti gali ir vienas sutuoktinis. Ieškovo perduoti 50 000 Lt vertini kaip avansas, kurį sutuoktiniai, neįvykdę savo sutartinių įsipareigojimų, turi grąžinti.
Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.
Šiuo atveju trečiajam asmeniui M. Š. 2008 m. vasario 21 d. iš A. K. buvo gautos lėšos verslo plėtros interesams, šis sandoris yra tiesiogiai susijęs su šeimos interesais išlaikyti šeimos namų ūkį, todėl susiję su šeimos poreikių tenkinimu. Darbai buvo atliekami, galimai visa suma ir buvo panaudota pastato remontui, pagerintas pastatas po skyrybų atiteko atsakovei D. Š., todėl teismas daro išvadą, kad 2008-02-21 sutarties pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos šeimos interesais ir šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovės argumentą, kad apie sandorį ji nežinojo, teismas atmeta kaip neįrodytą. Teismo vertinimu, ieškovė pati 2008 m. pavasarį, vasarą pirko įvairias medžiagas ginčo namo remontui, jas vežė darbininkams, pasirašinėjo sutartis (b.l.104,158, 106, 107, 108109-110), todėl negalėjo nežinoti apie sutuoktinio atliekamus atsiskaitymus už perkamas prekes ir kartu turėjo pareigą pasidomėti į šį turtą investuotų lėšų kilme; žinodama apie savo ir sutuoktinio pajamas, neprieštaravo dėl šių investicijų, taigi darytina išvada, kad apie išlaidas statybos remonto darbams atlikti jai buvo žinoma. Todėl galima spręsti, jog verslo plėtrai vieno iš sutuoktinių sudaryta sutartis yra skirta šeimos namų ūkiui išlaikyti, o iš tokios sutarties kylančios prievolės yra solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).
O D. Š. neprieštaraudama gautų lėšų panaudojimui verslo plėtrai, tokiu būdu davė tam faktinį sutikimą.
Atsakovė teigia, kad sukelia abejonių iš kokių lėšų ieškovas ketino pirkti namą ir iš kokių lėšų sumokėjo avansą.
Atkreiptinas dėmesys, jog pagrindo abejoti tuo, kad A. K. neturėjo lėšų avansui sumokėti negalima, kadangi 20 000 Lt jis nusiėmė nuo savo banko sąskaitos būtent sandorio sudarymo dieną, t.y. 2008-02-21 (b.l. 112), o kitas lėšas kaip patvirtino liudytojas I. K. jis turėjo kaip santaupas. Taip pat atmestinas atsakovės argumentas, kad santuokos nutraukimo byloje M. Š. buvo pripažinęs, jog ši prievolė yra jo asmeninė. Kaip matyti iš 2009-02-26 pranešimo kreditoriui santuokos nutraukimo byloje turinio (b.l. 49), kreditorius yra informuojamas apie iškeltą civ. bylą ir nurodoma, kas po santuokos nutraukimo vykdys prievoles pagal sutuoktinių sudarytą ginčo sutartį.
Todėl teismui nustačius, kad D. Š. santuokos metu buvo solidariai atsakinga pagal prievolę su A. K., nutraukus santuoką ir nepadalinus prievolės, ji transformavosi į bendrąją dalinę prievolę, kurią ji uri vykdyti (CK6.38 str.). O tenkinus ieškinį, A. K. iš atsakovės priteistina 25 000 Lt skolos.
LR CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Todėl ieškovo prašymu iš atsakovės priteistina įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2013-05-16 (CPK 137 str. 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.)
Pagal LR CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši iš būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas, spręsdamas dėl priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio, atsižvelgia į LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 2 p. nurodytus kriterijus, t.y. į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį, daro išvadą, jog 2000 Lt suma už ieškovo advokato atstovavimą surašant procesinius dokumentus, atstovaujant teismo posėdžiuose yra visiškai pakankama padengti išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų surašymu ir advokato atstovavimu. Todėl tenkintinas reikalavimas dėl 2000 Lt advokato išlaidoms apmokėti (b.l. 129, 181) Be to, tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis – 1500 Lt (b.l. 18), o valstybei - 27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 25 000 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų) skolos, pripažįstant įsipareigojimą pagal 2008-02-21 susitarimą atsakovės D. Š. bei trečiojo asmens M. Š. bendra daline atsakomybe, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2013-05-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės D. Š. 27 Lt (dvidešimt septynis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567sąskaitą, Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, “Swedbank”AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.