Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-11-17 · Civilinė byla Nr. e2A-958-796/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-17
Bylos Nr.
e2A-958-796/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Atsakovas
G. P., I. P.
Ieškovas
J. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-958-796/2023Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01717-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.4; 3.2.4.9.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovams G. P. ir I. P. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) priteisti ieškovei J. J. solidariai iš atsakovų G. P. ir I. P. 9 500 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir įpareigoti atsakovus išsimontuoti ir išsivežti iš ieškovės namų, adresu (duomenys neskelbtini) virtuvės baldų karkasą; 2) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė kaip ieškinio pagrindą nurodė tokias aplinkybes:

1.1. Ieškovė 2022 m. įsigijo naujos statybos gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovei statybų darbų vadovas A. D. rekomendavo kreiptis į baldininkus G. P. ir I. P., kaip patikimus ir gerus meistrus, kurie gali pagaminti ir sumontuoti baldus. Statybų darbų vadovas davė ieškovės telefono numerį atsakovams, jie paskambino ieškovei ir susitarė dėl susitikimo ir apsitarimo dėl baldų pagaminimo, jų kainos. 2022 m. kovo mėnesį įvyko ieškovės ir atsakovų susitikimas, jo metu buvo pasikalbėta ir tariamasi dėl virtuvės baldų, spintų ir baldo prie televizoriaus pagaminimo, atliktas patalpų išmatavimas ir aptartas galimas baldų pagaminimas, terminas ir kiek kainuos pagaminti ir sumontuoti baldai. Kito susitikimo metu atsakovai nurodė, kad gali pagaminti virtuvės baldų komplektą, spintas bei baldą prie televizoriaus ir sumontuoti ieškovės namuose, visų baldų kaina bus 13 100 Eur su pagaminimu ir sumontavimu. Ieškovei kaina ir pagaminimo bei sumontavimo terminai tiko, todėl nusprendė užsisakyti iš atsakovų baldus. 2022 m. balandžio 19 d. buvo pasirašyta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 1 tarp vykdytojo atsakovo G. P. ir užsakovės ieškovės J. J., pagal ją atsakovai įsipareigojo iki 2022 m. birželio 20 d. pagaminti baldus ir juos sumontuoti pas užsakovę J. J.. Ieškovė 2022 m. balandžio 20 d. nuvažiavo į atsakovų dirbtuves ir atsakovams sumokėjo 9 500 Eur už baldų gamybą, o atsakovas I. P. išrašė prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą, patvirtinantį, kad gavo pinigus už baldų gamybą ir montavimą.

1.2. Pagal pasirašytą paslaugų teikimo sutartį, atsakovai įsipareigojo baldus pagaminti ir sumontuoti iki 2022 m. birželio 20 d. Ieškovė, matydama, kad šis paslaugų sutarties įvykdymo terminas baigiasi, pradėjo skambinti atsakovams ir teirautis, kaip vyksta baldų gaminimo procesas, ar atsakovai spės pagaminti baldus ir juos sumontuoti iki sutartyje nurodyto termino. Atsakovai nurodė, kad nespėja pagaminti baldų, ir paprašė šį terminą pratęsti iki 2022 m. lapkričio 17 d. ir garantavo, jog visus baldus pagamins ir sumontuos iki nurodyto termino pabaigos, taip pat nurodė, kad jeigu iki nurodyto termino baldų nepagamins, įsipareigoja grąžinti ieškovei sumokėtą 9 500 Eur sumą. Atsakovas I. P. per visą šį laikotarpį buvo keletą kartų atvykęs pas ieškovę į namus, pradėjo montuoti virtuvės baldų komplektą, tačiau jo nepabaigė gaminti ir nesumontavo. Ieškovė, apžiūrėjusi pradėtą gaminti virtuvės baldų komplektą, pastebėjo, kad virtuvės baldų komplekto plokštės yra pagamintos nekokybiškai. Atsakovams buvo pareikštos pretenzijos žodžiu, kad sumontuotos nekokybiškos ir brokuotos virtuvės baldų plokštės ir jas būtina pakeisti į naujas, tačiau atsakovai į šias pretenzijas nereagavo ir jų keisti neketino. Atsakovai prašė ieškovės dar duoti papildomą terminą visiems darbams pabaigti ir tikino ieškovę, kad visus darbus pabaigs iki 2022 m. lapkričio 17 d. ir pagamins kokybišką virtuvės baldų komplektą. Ieškovė pratęsė terminą iki 2022 m. lapkričio 17 d., tačiau net ir pratęsus šį terminą atsakovai neįvykdė įsipareigojimų.

1.3. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad abu atsakovai atvyko pas ieškovę į namus ir atliko patalpų išmatavimus ir atliko apskaičiavimus dėl kainos. Nurodė, kad sutartis pasirašyta atsakovo G. P.. Pažymėjo, kad ieškovė abiem atsakovams sumokėjo dalį kainos už baldų gamybą, atsakovas G. P. nurodė sūnui išrašyti kvitą, patvirtinantį, kad pinigus gavo. Paaiškino, kad buvo bendraujama su abiem atsakovais ir tariamasi dėl baldų gamybos. Po to, kai ieškovės atstovas siekė taikaus ginčo sprendimo būdo, abu atsakovai buvo atvykę į advokato kontorą ir įsipareigojo įvykdyti įsipareigojimus.

Atsiliepimas

2. Atsakovas G. P. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškove susisiekė ir paslaugų teikimo sutartį sudarė atsakovo sūnus I. P., būtent šis atsakovas dirbtuvėse paėmė pinigus. Teigė, kad jis nebendravo su atsakove pirminių pokalbių metu, nepriėmė pinigų, nes atsakovai dirba atskirai, nežinojo, kad sūnus sutartį sudarė jo vardu. Nurodė, kad sutartis buvo sudaryta kito atsakovo – I. P., todėl šis turi atsakyti dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Atsakovas I. P. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Pirmosios instancijos teisme 2023 m. birželio 21 d. gauti I. P. rašytiniai paaiškinimai, juose nurodyta, kad jis 2022 m. balandžio 19 d. padavė J. J. pasirašyti paslaugų teikimo sutartį, kurioje buvo nurodęs tėvo vardą, pavardę, bet pasirašė pats; tėvas G. P. jokių susitarimų su ieškove nesudarė ir jai baldų negamino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2023 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei J. J. iš atsakovo G. P. 9 500 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. gruodžio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 214 Eur žyminį mokestį ir 1 200 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti; įpareigojo atsakovą G. P. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsivežti iš ieškovės J. J. virtuvės baldų karkasą; kitą ieškinio dalį atmetė; nurodė sprendimui įsiteisėjus panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui I. P.; priteisė iš atsakovo G. P. 33,20 Eur pašto išlaidas valstybei. Teismo sprendimo motyvai:

4.1. Teismas nustatė, kad ieškovė, fizinis asmuo, savo asmeninių poreikių tenkinimui susitarė dėl gyvenamojo namo baldų pagaminimo ir montavimo. Pažymėta, kad ginčas kilo iš esmės dėl sutarties šalies – įsipareigojimai dėl 2022 m. balandžio 15 d. paslaugų sutarties Nr. 1 vykdymo kilo atsakovui I. P. ar G. P., ar abiem.

4.2. Šalių 2022 m. balandžio 15 d. sudarytoje sutartyje Nr. 1 kaip vykdytojas įvardijamas G. P.. Kadangi atsakovas G. P. teigė, jog atsakovas I. P. be jo žinios sutartis sudarydavo jo vardu ir pasirašydavo, jis niekada nevykdė baldų gamybos ir montavimo darbų, todėl byloje tapo svarbu išsiaiškinti, ar asmuo (ieškovė), atsižvelgiant į aplinkybes, protingai galėjo numanyti, jog kitas asmuo veikia atstovaujamojo vardu. Ieškovė aplinkybes, kad atsakovas G. P. vykdė baldų gaminimo ir montavimo darbus, įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojų parodymais bei rašytiniais duomenimis. Pažymėta, kad byloje buvo apklausti liudytojai – K. B., S. B., A. A., kurie turėjo / turi nesklandumų dėl prisiimtų įsipareigojimų pagaminti baldus nevykdymo, tačiau nurodė iš esmės labai panašaus pobūdžio aplinkybes.

4.3. Teismo vertinimu, liudytojų parodymai paneigia atsakovo G. P. nurodytas aplinkybes, kad jis nevykdė, neužsiima baldų montavimu ir gamyba. Teismas vertino, kad atsakovo G. P. argumentai, jog liudytojai nusiteikę / susimokę prieš jį dėl sūnaus veiksmų, t. y. netinkamai prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, paremti tik jo paties svarstymais, nes nėra jokių duomenų, jog šie liudytojai būtų tarpusavyje susiję (išskyrus baldų užsakymą) ar pan., nusiteikę prieš atsakovą G. P.. Atkreiptas dėmesys į tai, kad šių liudytojų pateiktose sutartyse kaip vykdytojas buvo nurodomas tik atsakovas G. P., atitinkamai pateikiami jo rekvizitai, sąskaitos numeris ir kt. Pats atsakovas G. P. pripažino, kad davė sūnui savo banko sąskaitos rekvizitus, taip turėjo suvokti ir suprasti, kad sūnus veikė / veikia savo tėvo vardu. Reikšminga aplinkybe laikyta tai, kad su tais asmenimis, kurie pervedė pinigines lėšas į atsakovo G. P. banko sąskaitą pagal sutarties sąlygas, atsakovas G. P. siekė atsiskaityti – su liudytoja K. B. sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas G. P. įsipareigojo grąžinti avansą; atsakovas A. A. nurodė, kad atsakovas G. P. žadėjo atlyginti nuostolius.

4.4. Teismas nurodė, kad ginčo 2022 m. balandžio 15 d. sutartyje nurodomas individualios veiklos Nr. (duomenys neskelbtini), toks pats veiklos numeris nurodomas atsakovo G. P. pateiktoje 2022 m. spalio 24 d. bendradarbiavimo sutartyje. Nors atsakovas G. P. nurodė, kad jis niekada su sūnumi kartu nedirbo, tačiau akivaizdu, kad sūnus žinojo atsakovo G. P. verslo liudijimo numerį, o tokio pobūdžio duomenys nėra viešai skelbiami. Be to, byloje pateiktas 2022 m. gruodžio 1 d. susitarimas dėl paslaugų teikimo sutarties įvykdymo, jį be atsakovo I. P. pasirašė ir atsakovas G. P.. Teismo posėdžio metu atsakovas G. P. nurodė, kad buvo suklaidintas ieškovės atstovo, jog jam buvo daromas spaudimas ir pan., tačiau taip pat posėdžio metu nurodė, kad jis, siekdamas padėti ieškovei, buvo suradęs asmenis, kurie būtų padarę darbus, jis su jais būtų atsiskaitęs ir pan. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės labiau pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas G. P. yra atsakingas dėl sutarties vykdymo, nei atsakovo argumentus, jog jis būtų vykdęs, prisiėmęs įsipareigojimus, kurie sukelia ir finansinius įsipareigojimus, už sūnų vien tik iš geranoriško siekio padėti ieškovei.

4.5. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog ieškovės pateiktoje sutartyje yra ne jo parašas, šią aplinkybę, kad sutartis yra pasirašyta ne jo, atsakovas G. P. įrodinėjo savo paaiškinimais ir vizualiai, tačiau sutarties neginčijo – nereiškė reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia / niekine, neprašė skirti byloje ekspertizę, į teisėsaugos institucijas taip pat nesikreipė.

4.6. Teismas pažymėjo, kad atsakovo G. P. prašymu apklausta liudytoja A. P. yra artimas šio atsakovo šeimos narys, tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, todėl šio asmens parodymai negali paneigti ieškovės prašymu apklaustų liudytojų parodymų. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys, fotonuotraukos, paties atsakovo G. P. paaiškinimai, liudytojos A. P. parodymai patvirtina, kad jis užsiėmė baldų restauravimo ir dažymo darbais, tačiau nepaneigia tos aplinkybės, kad jis prisiėmė įsipareigojimus taip pat dėl baldų gaminimo ir montavimo.

4.7. Teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo rimtą pagrindą manyti, jog ginčijamas sandoris buvo sudaromas su tinkamu atstovu, t. y. kad atsakovas I. P. veikė kaip savo tėvo G. P. atstovas, todėl ieškovė, pagal pateiktus dokumentus, įrodė, jog atsakovas G. P. yra atsakingas už prisiimtus įsipareigojimus.

4.8. Ieškovė reiškė reikalavimą grąžinti sumokėtą avansą, nes nebuvo vykdomi įsipareigojimai pagal 2022 m. balandžio 15 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 1. Teismas nustatė, kad už šios sutarties tinkamą vykdymą yra atsakingas atsakovas G. P., o atsakovas I. P. veikė kaip jo atstovas. Teismas vertino, kad atsakomybė dėl sudarytos sutarties vykdymo, netinkamo vykdymo tenka atsakovui G. P.. Kadangi sutartyje nuostatų dėl solidarios asmenų atsakomybės nėra, įstatymas taip pat nenumato, kad esant numanomam, tariamam atstovavimui būtų galima taikyti solidariąją atsakomybę, todėl ieškovės reikalavimas priteisti avansą solidariai ir iš atsakovo I. P. netenkintas.

4.9. Byloje nekilo ginčo, kad nei sutartyje nurodytu laiku, nei vėliau sutartis nebuvo vykdyta, t. y. praėjus net penkiems mėnesiams po sutartyje nurodyto termino minėta sutartis nebuvo įvykdyta. Šias aplinkybes patvirtina 2022 m. gruodžio 1 d. susitarimas dėl paslaugų teikimo sutarties įvykdymo, kuriuo buvo svarstoma suteikti papildomą terminą minėtai sutarčiai įvykdyti. Pažymėta, kad vien tas faktas, jog praleistas 2022 m. balandžio 15 d. sutarties įvykdymo terminas, sudaro pagrindą pripažinti, jog sutartis neįvykdyta. Esant tokiai situacijai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 3 dalies nuostatas, asmuo turi teisę nutraukti sutartį. Ieškovė 2022 m. gruodžio 7 d. pranešimu nurodė, kad sutartis pasibaigusi ir pareikalavo grąžinti avansą ir pasiimti atvežtas baldų karkaso dalis. Teismas padarė išvadą, kad, pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti taikoma restitucija. Iš atsakovo G. P. priteista 9 500 Eur suma ir jis įpareigotas per 1 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsivežti iš ieškovės patalpų baldų karkasines dalis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovas G. P. prašo: 1) panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: priteisti ieškovei iš atsakovo I. P. 9 500 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 214 Eur žyminį mokestį ir 1 200 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti; įpareigoti atsakovą I. P. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsivežti iš ieškovės J. J. virtuvės baldų karkasą; 2) priteisti iš ieškovės atsakovui G. P. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5.1. Pažymi, kad taikant CK 2.133 straipsnio 9 dalį, turi būti atsižvelgiama ne į atstovo, o į atstovaujamojo veiksmus, sudariusius pagrindą manyti, jog atstovas veikia, turėdamas tam teisę. Apeliantas pažymi, kad ieškinyje ieškovė buvo nurodžiusi, jog pirmasis ieškovės ir atsakovų susitikimas įvyko 2022 m. kovo mėnesį, o 2022 m. balandžio 19 d. buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis Nr. 1 tarp vykdytojo atsakovo G. P. ir užsakovės ieškovės J. J., pagal ją atsakovai įsipareigojo iki 2022 m. birželio 20 d. pagaminti baldus ir juos sumontuoti pas užsakovę. Ieškovė ir dublike, ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad po paslaugų teikimo sutarties pasirašymo nuolat buvo bendraujama su abiem atsakovais ir tariamasi dėl baldų gamybos. Apelianto teigimu, nei byloje pateikti įrodymai, nei liudytojų parodymai nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių, kad abu atsakovai bendravo su ieškove iki ir po sutarties pasirašymo.

5.2. Apelianto vertinimu, byloje ieškovės pateikti jos ir atsakovo I. P. susirašinėjimo medžiaga, 2022 m. spalio 31 d. atsakovo I. P. įsipareigojimas, patvirtina atsakovo G. P. paaiškinimus, kad apie jo vardu sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. 1 jis sužinojo tik 2022 m. rugsėjo ar spalio mėnesį, kai pati ieškovė prie atsakovo G. P. namų sustabdė jo mašiną ir papasakojo, jog atsakovas I. P. jai nepagamino baldų, nors gavo 9 500 Eur avansą. Tuomet apeliantas pažadėjo ieškovei išsiaiškinti situaciją ir tarpininkauti tarp ieškovės ir sūnaus. Nors apeliantui susisiekus su sūnumi telefonu, šis liepė jam nesikišti į jo reikalus, tačiau netrukus iš ieškovės sužinojo, kad I. P. pagamino ir sumontavo ieškovės name dalį baldų, tačiau jų nepabaigė.

5.3. 2022 m. lapkričio 26 d. G. P. gavo iš ieškovės atstovo (advokato) SMS žinutę, kad šis atvyktų pasikalbėti į advokatų kontorą. Atsakovas G. P. sutiko padėti sūnui ir ieškovei išspręsti susidariusią situaciją, t. y. surasti kitus baldų gamintojus, kurie užbaigtų sūnaus pradėtus gaminti virtuvinius baldus, ir jiems sumokėti, todėl pasirašė iš anksto ieškovės atstovo advokato paruoštą 2022 m. gruodžio 1 d. susitarimą, kuriuo įsipareigojo iki 2023 m. sausio 15 d. pabaigti gaminti virtuvės baldų komplektą, tačiau pati ieškovė į advokatų kontorą neatvyko ir susitarimo nepasirašė. G. P., 2022 m. gruodžio 7 d. gavęs pranešimą, kuriuo pareikalauta grąžinti 9 500 Eur avansą ir išsivežti baldus iš ieškovės namų, suprato, kad ieškovė nė neketino tokio susitarimo pasirašyti, o apgaule siekė, kad ir G. P. prisiimtų atsakomybę už baldų gaminimą. Tik po šio susitarimo sudarymo (2023 m. kovo mėn.) ieškovė pradėjo rašyti apeliantui elektroninius laiškus, reikalaudama išsivežti baldus iš jos namo.

5.4. Teismas neanalizavo aplinkybės, kad nors ieškovė nurodė, jog ji, nuvykusi į dirbtuves, abiem atsakovams sumokėjo 9 500 Eur sumą už baldų gamybą, tačiau I. P. išrašytas ir pasirašytas 2022 m. balandžio 20 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas, pasirašytas atsakovo I. P., patvirtina, kad būtent šis atsakovas gavo pinigus už baldų gamybą ir montavimą. Ieškovė tvirtino, kad baldų dirbtuvėse baldus gamino abu atsakovai, tačiau G. P. pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad apeliantas jau (duomenys neskelbtini) restauruoja senus baldus, juos dažo, beicuoja, lakuoja, sendina, sūnaus nuomojamose patalpose buvo įsirengęs baldų dažymo cechą ir restauravo senus baldus.

5.5. Apelianto teigimu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovės pateiktų paaiškinimų, kad ji bendradarbiavo su abiem atsakovais ir tarėsi dėl baldų gamybos. Ieškovės procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu nurodytos faktinės aplinkybės rodo jos pozicijos nenuoseklumą. Pati ieškovė patvirtino, kad užpildytą paslaugų teikimo sutartį jai pasirašyti atvežė atsakovas I. P., būtent jam sumokėjo 9 500 Eur avansą, rašė raginančias atvežti baldus SMS žinutes, I. P. jai atvežė ir sumontavo baldus, 2022 m. spalio 31 d. raštu įsipareigojo ieškovei iki 2022 m. lapkričio 17 d. pabaigti iki galo visą virtuvės komplektą. Visi šie faktai apibūdina atsakovo I. P., o ne G. P. elgesį. Atsakovo I. P. ieškovei pateikta tėvo vardu sudaryta sutartis ir nurodyta aplinkybė, kad jis dirba kartu su tėvu, nesudarė pagrindo manyti, kad jis yra tėvo G. P. atstovas. I. P. nedirbo pas apeliantą, jokio įgaliojimo sudaryti sandorius tėvo vardu sūnus neturėjo. Abu atsakovai dirba savarankiškai pagal individualios veiklas pažymas skirtingo pobūdžio darbus.

5.6. Ieškovė dėl atstovavimo fakto egzistavimo sprendė tik iš atstovu prisistačiusio asmens žodžių. Taip pat ieškovė, sudariusi sutartį, kaip ji manė, su G. P., 9 500 Eur dydžio avansą perdavė I. P.. Nurodytos aplinkybės turėjo sukelti ieškovei įtarimų ir atitinkamai lėmė jos, kaip rūpestingo ir atidaus civilinių teisinių santykių subjekto, pareigą įsitikinti tinkamo atstovavimo faktu ir sužinoti, kas yra atsakingas už sutarties vykdymą. Apelianto vertinimu, ieškovė, sudarydama sutartį, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesiėmė nuo jos priklausančių veiksmų (protingai prieinamų priemonių) tam, kad įsitikintų sudaromo sandorio teisėtumu, ir nesiaiškino, ar I. P. turi teisę veikti apelianto vardu. Apelianto nuomone, nenustatyti jokie atstovaujamojo (apelianto) veiksmai, iš kurių protingas asmuo analogiškomis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykius. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas savo elgesiu davė rimtą pagrindą ieškovei manyti, kad jis paskyrė sūnų I. P. savo atstovu, t. y. kad jis turi teisę apelianto vardu sudaryti sutartį su ieškove dėl baldų pagaminimo ir sumontavimo.

5.7. Apeliantas nurodo, kad ginčo, kieno parašas yra 2022 m. balandžio 15 d. paslaugų sutartyje Nr. 1, nebuvo. 2023 m. birželio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas I. P., nurodydamas faktines aplinkybes, patvirtino, kad pats pasirašė paslaugų teikimo sutartį, gamino ieškovei baldus ir juos montavo. Šiuos paaiškinimus patvirtina kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2022 m. balandžio 20 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas, I. P. susirašinėjimai su ieškove, 2022 m. spalio 31 d. I. P. įsipareigojimas), liudytojo S. B. parodymai (jog jam matant I. P. pasirašė paslaugų teikimo sutartį), šalių paaiškinimai, todėl nebuvo jokio pagrindo ginčyti sutartį ar byloje atlikti ekspertizę. Teismas nevertino atsakovo I. P. 2023 m. birželio 15 d. rašytinių paaiškinimų bei 2022 m. gruodžio 23 d. elektroninio laiško.

5.8. Teismas, įvertinęs liudytojų K. B., S. B., A. A. parodymus, nepagrįstai padarė išvadą, kad šių liudytojų parodymai paneigia atsakovo G. P. nurodytas aplinkybes, kad jis neužsiima baldų montavimu ir gamyba. Nė vienas liudytojas nepatvirtino, kad būtent atsakovas G. P. su jais sudarė sutartį ar jiems gamino ar montavo baldus. Visi liudytojai kreipėsi į G. P. tik tada, kai sutartis nebuvo įvykdyta arba buvo įvykdyta netinkamai. Šis sakė kreiptis į sūnų arba sakė paskambins jam ir jį paragins. Liudytojams paslaugų teikimo sutartį davė pasirašyti atsakovas I. P.. Dviem atvejais sutartyje jau buvo parašas prie G. P. pavardės, vienu atveju I. P. pats pasirašė sutartį, matant liudytojui S. B.. Visi liudytojai bendravo su I. P. dėl baldų gaminimo, kainos, terminų, iš jo reikalavo tinkamo sutarties įvykdymo. Liudytojai skirtingai suprato G. P. ir I. P. vaidmenį vykdant sutartis: du liudytojai manė, kad tėvas vadovauja, o sūnus atlieka darbus; vienas liudytojas galvojo, kad G. P. projektuoja, o I. P. montuoja baldus. Liudytojai, prieš pasirašydami sutartis, su G. P. nebendravo, kadangi I. P. jiems nurodė tėvo sąskaitos numerį, į kurią liudytojai pervedė pinigus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas G. P. paaiškino teismui, jog leido sūnui naudotis savo sąskaita, nes sūnaus sąskaita buvo areštuota; apie jo vardu sudarytas sutartis jis sužinojo iš liudytojų, kai šie kreipėsi į jį, sūnui nepagaminus baldų ar neužbaigus darbų. Visos sutartys sudarytos kelių mėnesių laikotarpiu. Liudytojai K. B. kreipusis į teismą dėl avanso grąžinimo, apeliantas atsiėmė iš sūnaus banko kortelę ir nebeleido naudotis savo banko sąskaita.

Žemesnės instancijos teismas

5.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai liudytojos A. P. parodymus vertino kaip nepatikimus, argumentuodamas tuo, kad ji yra atsakovo G. P. šeimos narys, neatsižvelgė į jos parodymų turinį, nuoseklumą, išsamumą, santykį su kitais byloje esančiais įrodymais ir įrodymų visumą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo G. P. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovo visas išlaidas, susijusias su šia byla. Esminiai atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

6.1. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentais, neva jis nesitarė pagaminti ir sumontuoti baldų pas ieškovę, o paslaugų teikimo sutartį sudarė jo sūnus atsakovas I. P.. Ieškovė vertina tai, kaip apelianto pasirinktą gynybinę poziciją ir vertina, kad apeliantas siekia išvengti priteisto žalos atlyginimo. Ieškovės teigimu, šiuos argumentus paneigia byloje esančios nustatytos aplinkybės, liudytojų parodymai. Atsakovas G. P. laikėsi pozicijos, kad jis išviso negamina baldų, o tik užsiima jų restauravimu. Byloje buvo apklausti liudytojai S. B., K. B., A. A., jie paneigė apelianto nurodytas aplinkybes. Visi liudytojai patvirtino, kad tarėsi dėl baldų gamybos su G. P., pervedė jam pinigus už baldų gamybą ir sumontavimą, paslaugų teikimo sutartys buvo pasirašytos su apeliantu.

6.2. Nors apeliantas nurodo, kad neva paslaugų teikimo sutartis yra pasirašyta ne jo, tačiau šių aplinkybių net neįrodinėjo. Jeigu atsakovas būtų ginčijęs parašo tikrumą, tai būtų paprašęs skirti byloje rašysenos ekspertizę. Atsakovas to neprašė ir neįrodinėjo, be to, nesikreipė į policiją dėl tariamo jo parašų klastojimo tam, kad būtų iškelta baudžiamoji byla dėl dokumentų klastojimo. Apelianto nurodytas aplinkybes paneigia ir nustatytos aplinkybės, kad jis pats atvykdavo pas užsakovus į namus, atlikdavo patalpų matavimus, derindavo užsakymus dėl baldų. Atsakovas G. P., nepagaminęs ir nesumontavęs baldų pas kitus užsakovus, derino su jais klausimus dėl pinigų grąžinimo, sudarė taikos sutartis ir pan. Jeigu apeliantas nebūtų susijęs su šia veikla, jis neatliktų visų šių veiksmų.

6.3. Ieškovės atstovo parengtą susitarimą dėl paslaugų teikimo sutarties įvykdymo abu atsakovai pasirašė ir įsipareigojo pagaminti baldus ir juos sumontuoti iki 2023 m. sausio 15 d. Šį susitarimą apeliantas ir I. P. pasirašė laisva valia. Jeigu apeliantas nebūtų susijęs su šia veikla, t. y. baldų gamyba, tai jis nebūtų prisiėmęs šio įsipareigojimo.

6.4. Kadangi ieškovė po šio susitarimo pasirašymo sužinojo, jog yra daugiau asmenų, nukentėjusių nuo atsakovo G. P., kuriam kiti asmenys taip pat sumokėjo dideles pinigų sumas, tačiau baldai nepagaminti ir nesumontuoti, nusprendė nebelaukti ir toliau negaišti laiko ir pareikalavo atsakovo G. P. grąžinti jai sumokėtą 9 500 Eur avansą ir išsivežti baldų plokštes iš jos namų. Atsakovas G. P. į šį ieškovės reikalavimą nereagavo, pinigų negrąžino bei baldų plokščių iki šiol neišsivežė. Kitas atsakovas iš viso nereagavo į šį procesą, nuo jo nusišalino ir juo nesidomėjo, kadangi paslaugų teikimo sutartis yra pasirašyta tarp atsakovo G. P. ir ieškovės. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad už paslaugų teikimo sutarties tinkamą vykdymą yra atsakingas atsakovas G. P., o atsakovas I. P. veikė, kaip jo atstovas. Esant tokioms aplinkybėms, atsakomybė dėl sudarytos sutarties vykdymo, netinkamo vykdymo tenka atsakovui G. P..

7. Atsakovas I. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl ginčo esmės

10. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2022 m. balandžio 19 d. buvo pasirašyta byloje pateikta 2022 m. balandžio 15 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 1 dėl baldų pagaminimo (toliau – Sutartis). Atsakovas I. P. 2023 m. birželio 21 d. teismui pateiktuose rašytinuose paaiškinimuose taip pat nurodė tokią aplinkybę, kad 2022 m. balandžio 19 d. padavė ieškovei pasirašyti Sutartį. Minėtoje Sutartyje nurodyta, kad baldų gamintojas, vykdantis individualią veiklą, įsipareigojo pagaminti užsakovei virtuvės baldus, spintas ir baldus prie televizoriaus, darbus atlikti numatyta iki 2022 m. birželio 20 d., numatytas 9 500 Eur avansas. Sutartyje kaip jos šalys nurodyti: G. P., nurodytas individualios veiklos Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovė J. J.. Byloje pateiktas 2022 m. balandžio 20 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas 9 500 Eur sumos, jame pasirašė I. P., nurodytas individualios veiklos Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovė J. J.. Byloje pateiktas 2022 m. spalio 31 d. I. P. pasirašytas įsipareigojimas iki 2022 m. lapkričio 17 d. iki galo pabaigti visą virtuvės komplektą ir sumontuoti ieškovės namuose, o neįvykdžius įsipareigojimų iki minėto termino, grąžinti ieškovei sumokėtą 9 500 Eur sumą.

11. Byloje esančiame 2022 m. gruodžio 1 d. susitarime dėl paslaugų teikimo sutarties įvykdymo (per papildomą terminą) pasirašė G. P. ir I. P., susitarimas ieškovės nepasirašytas. Ieškovei atstovaujančio advokato 2022 m. gruodžio 7 d. pranešimu dėl paslaugų sutarties neįvykdymo kreiptasi į atsakovus G. P. ir I. P., informuojant, kad Sutartis yra pasibaigusi, kadangi atsakovai įsipareigojimų neįvykdė ir neketino jų įvykdyti, ir prašant geranoriškai grąžinti J. J. sumokėtus 9 500 Eur iki 2022 m. gruodžio 10 d. ir pasiimti atvežtus virtuvės baldų karkasus (plokštes) ir juos išsivežti iš užsakovės namų.

12. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų G. P. ir I. P. bei atsakovų įpareigojimo išsimontuoti ir išsivežti iš ieškovės namų virtuvės baldų karkasą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad už Sutarties tinkamą vykdymą yra atsakingas atsakovas G. P., o atsakovas I. P. veikė, kaip jo atstovas, taigi atsakomybė dėl Sutarties vykdymo / netinkamo vykdymo tenka atsakovui G. P., dėl to ieškinį tenkino iš dalies – dėl atsakovui G. P. pareikštų reikalavimų, o ieškinio dalis dėl reikalavimų atsakovui I. P. atmesta.

13. Apeliaciniu skundu atsakovas G. P., prašydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent apeliantas yra atsakingas pagal ieškovės ieškinio reikalavimus, ir prašo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovui I. P.. Taigi apeliacine tvarka keliamas klausimas dėl to, kam kyla sutartinė civilinė atsakomybė dėl su ieškove sudarytos sutarties netinkamo vykdymo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14. Apeliantas teigia, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovės teiktų paaiškinimų, jog ji bendradarbiavo su abiem atsakovais ir tarėsi dėl baldų gamybos. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo, nevisapusiško faktinių bylos aplinkybių išnagrinėjimo, neteisingo atstovavimą reglamentuojančių materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo. Apeliantas remiasi argumentais, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog užpildytą Sutartį jai pasirašyti atvežė I. P. ir byloje esantys rašytiniai įrodymai apibūdina atsakovo I. P., o ne G. P. elgesį, o atsakovo I. P. ieškovei pateikta tėvo vardu sudaryta Sutartis ir nurodyta aplinkybė, kad jis dirba kartu su tėvu, nesudarė pagrindo spręsti, jog jis yra tėvo G. P. atstovas.

15. CK 6.672 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos sutarčiai taikomos CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.672 straipsnio 2 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju Sutartimi baldų gamintojas, vykdantis individualią veiklą, įsipareigojo pagaminti aptartus baldus užsakovei (ieškovei) jos gyvenamajame name. Taigi byloje ginčas kilo iš vartojimo rangos sutartinių teisinių santykių. Apeliacine tvarka tarp šalių nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo atlikto šalių teisinių santykių kvalifikavimo, t. y. kad sutartiniuose santykiuose ieškovė yra vartotoja.

17. Vadovaujantis CK 2.123 straipsnio 1 dalimi, asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šias teisės normas, yra nurodęs, kad kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

18. CK 2.132 straipsnio 2 dalis numato, kad atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. Taip pat CK 2.133 straipsnio 2 dalis numato, jog atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Abiem šiais atvejais sandoriai, sudaryti per atstovą, sukuria teisines pasekmes atstovaujamajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2017, 25 punktas).

19. Apeliantas nurodo argumentus, kad abu atsakovai dirba savarankiškai pagal individualios veiklos pažymas skirtingo pobūdžio darbus (atsakovas I. P. gamino naujus baldus, o atsakovas G. P. restauruoja senus baldus, juos dažo, lakuoja), I. P. nedirbo pas atsakovą G. P. ir sūnus neturėjo įgaliojimo sudaryti sandorius tėvo vardu. Įstatyme nenustatyta, kad atstovavimas gali susiklostyti tik išdavus įgaliojimą. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, vien apelianto argumentai, kad I. P. neturėjo įgaliojimo (sandorio pagrindu) atstovauti tėvui, vienareikšmiškai nelemia atstovavimo fakto nebuvimo.

20. Vienas atvejų, kai pripažįstama egzistuojant atstovavimo prievolinius teisinius santykius, nesant išduoto įgaliojimo, numatytas CK 2.133 straipsnio 2 dalyje, kai atstovavimas suprantamas tiesiog iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog CK 2.133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų, toks sandoris galios, nors įgaliojimai ir buvo viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-701/2017, 66 punktas). Tokiu atveju svarbu nustatyti, ar atstovaujamasis savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).

21. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas).

22. Nustatyta, kad ieškovė, pirmosios instancijos teisme tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes, kad dėl baldų gamybos buvo susitikusi ir bendravo su abiem atsakovais iki Sutarties pasirašymo. Ieškovė nurodė, jog dėl baldų bendravo su abiem atsakovais – G. P. irgi domėjosi, kokio stiliaus baldų ieškovė norėtų; ji suprato, kad veiklą vykdo abu – tėvas ir sūnus; jai nekilo jokių abejonių, kad Sutartyje buvo nurodytas atsakovo G. P. vardas ir pavardė, parašas sutartyje jau buvo, jai klausimų nekilo, kaip atsakovai skirstosi darbus. Atsakovas G. P. byloje neigė aplinkybes, kad jis buvo pas ieškovę, kai buvo atliekami matavimai. Apeliantas teigia, kad apie jo vardu sudarytą Sutartį sužinojo tik 2022 m. rugsėjo arba spalio mėnesį, kai ieškovė prie jo namų sustabdė jo mašiną ir papasakojo, kad I. P. jai nepagamino baldų, nors gavo 9 500 Eur avansą.

23. Apeliantas teigia, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovės paaiškinimų, jog ji bendradarbiavo ir dėl baldų gamybos tarėsi su abiem atsakovais. Apeliantas akcentuoja tai, kad ieškovė patvirtino, jog užpildytą Sutartį jai pasirašyti atvežė atsakovas I. P., būtent jam sumokėjo 9 500 Eur avansą, rašė raginančias atvežti baldus žinutes, atsakovas I. P. ieškovei atvežė ir sumontavo baldus ir 2022 m. spalio 31 d. raštu įsipareigojo iki 2022 m. lapkričio 17 d. iki galo pabaigti visą virtuvės komplektą ir sumontuoti ieškovės namuose, o nevykdant įsipareigojimų – grąžinti ieškovei sumokėtą 9 500 Eur sumą.

24. Nagrinėjamu atveju reikšminga įvertinti, tai, kad nors Sutartį ieškovei pateikė atsakovas I. P., tačiau apeliantas neginčija aplinkybės, jog ieškovei buvo pateikta jau užpildyta ir kitos šalies pasirašyta Sutartis, o joje kaip vykdytojas (baldų gamintojas) buvo nurodytas G. P.. Apeliantas nurodo, kad atsakovo I. P. ieškovei pateikta tėvo (apelianto) vardu sudaryta sutartis ir nurodyta aplinkybė, jog jis dirba kartu su tėvu, nesudarė pagrindo spręsti, jog jis yra tėvo G. P. atstovas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, reikšmingas bylos faktines aplinkybes ir įrodymų visumą, šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

25. Atsakovas G. P., atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus byloje teigė, kad ieškovės pateiktoje Sutartyje yra ne jo parašas. Apeliantas teigia, kad byloje nebuvo ginčo, kieno parašas yra Sutartyje, dėl to nebuvo pagrindo ją ginčyti ar byloje atlikti ekspertizę. Apeliantas šiuos teiginius grindžia argumentais, kad atsakovas I. P. pirmosios instancijos teismui pateiktuose 2023 m. birželio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog jis ieškovei 2022 m. balandžio 19 d. padavė pasirašyti paslaugų teikimo sutartį, joje buvo nurodęs tėvo vardą, pavardę, bet pasirašė ją pats, jis gamino ieškovei baldus ir juos montavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sutartis, kurioje kaip vykdytojas nurodytas atsakovas G. P., sudaryta su ieškove, ji remiasi Sutarties turiniu. Atsakovas I. P. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, pirmosios instancijos teisme 2023 m. birželio 21 d. pateikė 2023 m. birželio 15 d. rašytinius paaiškinimus ir, nors juose nurodė tam tikras aplinkybes, tačiau nepareiškė pozicijos, sutinka ar ne su pareikštu ieškiniu. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad apeliantas Sutarties neginčijo – nereiškė reikalavimo dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia / niekine. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantui pareikštų ieškinio reikalavimų, įvertino bylos aplinkybes aspektu dėl per atstovą sudaryto sandorio pasekmių (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).

26. Nustatyta, kad atsakovas byloje nurodė aplinkybę, jog grįžęs iš užsienio į Lietuvą (duomenys neskelbtini) gavo Nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo pažymą, kad galėtų vykdyti individualią veiklą. Byloje esančios Nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, atsakovas G. P. nuo (duomenys neskelbtini) Lietuvoje yra įregistravęs nuolatinę bazę tokiai veiklai vykdyti – kitų baldų gamyba (kodas (duomenys neskelbtini)).

27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino duomenis, jog su ieškove sudarytoje Sutartyje nurodomas toks pats individualios veiklos Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nurodomas atsakovo G. P. pateiktoje 2022 m. spalio 24 d. bendradarbiavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apeliantas byloje grindė savo vykdomos veiklos pobūdį. Taigi Sutartyje buvo nurodytas ne tik sutarties vykdytojas – G. P., bet ir nurodytas jo individualios veiklos Nr. (duomenys neskelbtini). Nors apeliantas ir laikosi pozicijos, kad su sūnumi kartu nedirbo ir dirba skirtingo pobūdžio darbus savarankiškai pagal individualios veiklas pažymas, tačiau apelianto sūnui buvo žinomas ir nurodomas atsakovo G. P. (tėvo) individualios veiklos numeris.

28. Ieškovė byloje nurodė, kad 2022 m. balandžio 20 d. nuvažiavo į atsakovų dirbtuves ir atsakovams sumokėjo 9 500 Eur už baldų gamybą, o atsakovas I. P. išrašė prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą, patvirtinantį, kad gavo pinigus už baldų gamybą ir montavimą. Apeliantas nurodo, kad 9 500 Eur avansas ieškovės buvo sumokėtas atsakovui I. P., tai patvirtina atsakovo I. P. pasirašytas 2022 m. balandžio 20 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas, o šio įrodymo pirmosios instancijos teismas neanalizavo.

29. Nustatyta, kad ieškovė byloje detaliai paaiškino 9 500 Eur avanso perdavimo dirbtuvėse atsakovams aplinkybes kitą dieną – nurodė, kad perduodant pinigus dalyvavo abu atsakovai G. P. ir I. P., buvo išsiblaškę dėl to, kuris ims pinigus, jai pasiteiravus dėl rašytinio patvirtinimo, G. P. nurodė parašyti, kad paėmė pinigus, ir I. P. pasirašė už pinigų priėmimą. Bylos duomenimis, apeliantas sūnaus I. P. nuomojamose patalpose buvo įsirengęs baldų dažymo cechą. Taigi apeliantas veiklą vykdė iš esmės tose pačiose patalpose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors 2022 m. balandžio 20 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvite nurodyti I. P. vardas ir pavardė, tačiau šiame kvite taip pat pateiktas vykdomos veiklos Nr. (duomenys neskelbtini). Toks pats individualios veiklos numeris (t. y. Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytas ir Sutartyje dėl baldų pagaminimo, kurios vykdytoju, pagal sutartį, nurodytas G. P..

30. Apeliantas teigia, kad apie jo vardu sudarytą Sutartį jis sužinojo tik 2022 m. rugsėjo ar spalio mėnesį, kai pati ieškovė prie atsakovo G. P. namų sustabdė jo mašiną ir papasakojo, kad atsakovas I. P. jai nepagamino baldų, nors gavo 9 500 Eur avansą. Vertinant šiuos argumentus, kartu įvertinamos ir kitos apelianto nurodomos aplinkybės. Apeliantas nurodo, kad po minėto susitikimo su ieškove, jis susisiekė su sūnumi telefonu. Atsiliepime į ieškinį atsakovas G. P. nurodė, kad netrukus po jo ir sūnaus pokalbio, sūnus atvežė baldų dalis ir sumontavo ieškovės namuose, 2022 m. spalio mėn. pabaigoje – lapkričio mėn. pradžioje atsakovas G. P. nuvyko į ieškovės namus ir apžiūrėjo pagamintus ir sumontuotus baldus, perdavė informaciją sūnui, šis pažadėjo pabaigti darbą. Iš šių atsakovo paaiškinimų taip pat matyti, kad dėl Sutartinių įsipareigojimų vykdymo apeliantas veikė aktyviai, ne tik tarpininkavo tarp ieškovės ir sūnaus, susisiekdamas su sūnumi telefonu, tačiau ir vyko į ieškovės namus, baldus apžiūrėjo.

31. Atsakovas G. P. byloje teigė, kad jo ir jo sūnaus darbo pobūdis skiriasi – apeliantas restauruoja senus baldus, juos dažo, lakuoja, o atsakovas I. P. gamino naujus baldus. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų K. B., S. B., A. A. parodymus, nepagrįstai padarė išvadą, jog šių liudytojų parodymai paneigia atsakovo G. P. nurodytas aplinkybes, jog jis neužsiima baldų montavimu ir gamyba. Apeliantas teigia, kad nė vienas liudytojas, davęs parodymus bylos nagrinėjimo metu, nepatvirtino, jog būtent atsakovas G. P. su jais sudarė sutartį ar jiems gamino ar montavo baldus, o visi liudytojai kreipėsi į G. P. tik tuomet, kai sutartis nebuvo įvykdyta arba buvo įvykdyta netinkamai.

32. Vertinant nurodytus apelianto argumentus atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojai K. B., S. B. ir A. A. nurodė, jog su jais sudarytose sutartyse buvo nurodytas apelianto G. P. vardas ir pavardė. Nustatyta, kad liudytojai S. B. ir A. A. nurodė, jog sutartu laiku vėluojant baldų gamybai bendravo ir su tėvu G. P.. Liudytojas A. A. nurodė, kad abu atsakovai atliko patalpų matavimus, kartu vyko išsirinkti fasadinių detalių, jis matė, kaip atsakovas G. P. buvo atvykęs šlifuoti stalviršio viršų. Pažymėtina ir tai, kad visi trys minėti liudytojai ir nurodė, jog pinginių lėšų pervedimai buvo atlikti į būtent apelianto sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino bylos duomenis, kad su tais asmenimis, kurie pervedė pinigines lėšas į atsakovo G. P. banko sąskaitą pagal sutarčių sąlygas, atsakovas G. P. siekė atsiskaityti.

33. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, kaip subjektyviais svarstymais grindžiamus ir objektyviai nepagrįstus, atmetė atsakovo G. P. argumentus, jog ieškovės prašymu byloje apklausti kiti liudytojai nusiteikę / susimokę prieš jį dėl sūnaus veiksmų. Apeliantas neginčija šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados.

34. Reikšminga įvertinti ir tai, kad apeliaciniame skunde apeliantas patvirtino byloje nustatytą aplinkybę, jog sūnui I. P. davė savo banko sąskaitos rekvizitus, leido naudotis savo banko sąskaita. Teisėjų kolegija sutinka ir pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo motyvus, kad taip elgdamasis apeliantas turėjo suvokti ir suprasti, kad sūnus veikė / veikia savo tėvo (apelianto) vardu. Pažymėtina, kad atstovaujamasis, siekdamas išvengti sau nepageidaujamų padarinių, taip pat turi rūpintis savo interesų apsauga.

35. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai liudytojos A. P. parodymus vertino kaip nepatikimus, argumentuodamas tuo, jog ji yra atsakovo G. P. šeimos narė. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į minėtos liudytojos parodymų turinį, nuoseklumą, išsamumą, santykį su kitais byloje esančiais įrodymais ir įrodymų visumą. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini.

36. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, be kitų įrodinėjimo priemonių, faktiniai duomenys gali būti nustatomi ir liudytojų parodymais. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).

37. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai iš šalių palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų, bet turi įtakos parodymų įvertinimui. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).

38. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog liudytoja A. P. yra apelianto artima šeimos narė, tačiau šios liudytojos parodymų, kaip įrodinėjimo priemonės, vien tuo pagrindu neatmetė, vertino jos parodymus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir jų visuma. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad liudytojos A. P. parodymai patvirtina tą aplinkybę, jog apeliantas užsiėmė baldų restauravimo ir dažymo darbais, tačiau taip pat įvertino, kad minėtos liudytojos parodymai nepaneigia tos aplinkybės, jog apeliantas prisiėmė įsipareigojimus taip pat ir dėl baldų gaminimo ir montavimo. Taigi pirmosios instancijos teismas įvertino, kad liudytojos A. P. parodymai nepaneigia ieškovės prašymu kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų, kurių patikimumu pagrindo abejoti nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nenustatyta pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus.

39. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino tai, kad byloje pateiktas 2022 m. gruodžio 1 d. susitarimas dėl paslaugų teikimo sutarties įvykdymo, jame dėl įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo pasirašė ir G. P., kaip vykdytojas. Viena vertus, apeliantas teigia, kad jis sutiko padėti sūnui ir ieškovei išspręsti susidariusią situaciją bei akcentuoja tai, kad ieškovė minėto susitarimo nepasirašė ir, apelianto vertinimu, neketino pasirašyti. Kita vertus, apeliantas nurodo argumentus, kad jis sutiko surasti kitus baldų gamintojus, kurie užbaigtų sūnaus pradėtus gaminti virtuvinius baldus. Taigi apeliantas iš esmės neneigia savo valios sudaryti 2022 m. gruodžio 1 d. susitarimą, neginčija aplinkybės, kad 2022 m. gruodžio 1 d. susitarimą jis pasirašė ir jam, kaip Sutarties vykdytojui, numatytus įsipareigojimus – iki 2023 m. sausio 15 d. pabaigti gaminti virtuvės baldų komplektą – patvirtino.

40. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus byloje ir pagrįstai nusprendė, kad ieškovė turėjo rimtą pagrindą manyti, jog atsakovas G. P. paskyrė I. P. savo atstovu. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Sutartyje kaip jos vykdytojas nurodytas apeliantas yra atsakingas už Sutarties vykdymą ir dėl netinkamo jos vykdymo jam kyla sutartinė atsakomybė (CK 2.133 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis).

41. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė dėl baldų gamybos iki ir po Sutarties pasirašymo bendravo ir bendradarbiavo ne tik su apeliantu, bet ir su atsakovu I. P.. Ieškovė nurodė, kad iki Sutarties sudarymo 2022 m. kovo mėn. įvyko ieškovės ir atsakovų susitikimas, jo metu pasikalbėta ir tariamasi dėl virtuvės baldų, spintos bei baldo prie televizoriaus pagaminimo, atlikus patalpų išmatavimus buvo aptartas galimas baldų pagaminimo terminas bei baldų pagaminimo ir sumontavimo kaina. 2023 m. birželio 21 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas I. P. patvirtino, kad 2022 m. kovo mėn. vyko jo ir ieškovės susitikimas jos namuose, jo metu pasikabėta ir susitarta dėl minėtų baldų pagaminimo, taip pat nurodė, kad jis atliko patalpų išmatavimus, aptarė baldų pagaminimo terminus, kainą ir baldų montavimą; nurodė, kad baldus pagamino pavėluotai, nuvežė juos į ieškovės namą ir sumontavo.

42. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad dirbtuvėse perduodant 9 500 Eur avansą dalyvavo abu atsakovai, pinigus paėmė I. P.. 2022 m. balandžio 20 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvite pasirašė I. P., šiame kvite taip pat pateiktas ir tėvo (apelianto) vykdomos veiklos Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas I. P. vežė ir montavo ieškovei baldus, taip pat atsakovas I. P. pasirašė 2022 m. spalio 31 d. įsipareigojimą, kuriuo jis įsipareigojo iki 2022 m. lapkričio 17 d. iki galo pabaigti visą virtuvės komplektą ir sumontuoti ieškovės namuose, o iki minėto termino įsipareigojimų neįvykdžius, grąžinti ieškovei sumokėtą 9 500 Eur sumą. Atsakovas I. P., kaip vykdytojas, kartu su atsakovu G. P. pasirašė 2022 m. gruodžio 1 d. susitarimą dėl paslaugų teikimo sutarties įvykdymo, juo abu vykdytojai (atsakovai) patvirtino įsipareigojimą iki 2023 m. sausio 15 d. pagaminti virtuvės baldus ir juos sumontuot pas ieškovę.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad dėl Sutartyje nurodytų baldų gamybos sutartiniai vartojimo rangos teisiniai santykiai susiklostė ne tik tarp ieškovės ir Sutartyje nurodyto vykdytojo G. P., bet ir tarp ieškovės ir atsakovo I. P., tačiau žodinio susitarimo pagrindu (CK 1.71 straipsnio 1 dalis, 1.72 straipsnio 1 dalis, CK 6.672 straipsnio 1 dalis).

44. Nustačius, kad Sutartis nei joje nurodytu terminu (iki 2022 m. birželio 20 d.), nei per papildomą terminą iki 2022 m. lapkričio 17 d. (numatytą 2022 m. spalio 31 d. įsipareigojime), nei vėliau nebuvo įvykdyta, ieškovei 2022 m. gruodžio 7 d. pranešimu pranešus, kad sutartis pasibaigusi, taikytina restitucija (CK 6.205 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis, 6.222 straipsnio 1 dalis).

45. Ieškovė ieškiniu 9 500 Eur sumokėto avanso sumą prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. P. ir I. P. bei įpareigoti atsakovus išsimontuoti ir išsivežti iš ieškovės namų virtuvės baldų karkasą. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Nustačius, kad dėl Sutartyje nurodytų baldų gamybos sutartiniai vartojimo rangos teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės J. J. ir vykdytojų atsakovų G. P. bei I. P., ir abu atsakovai buvo atsakingi už Sutarties vykdymą ir dėl netinkamo jos vykdymo jiems kyla sutartinė atsakomybė, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti ieškovei avanso sumą solidariai ir iš atsakovo I. P.. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus įpareigoti abu atsakovus išsivežti iš ieškovės patalpų baldų karkasines dalis.

Dėl bylos procesinės baigties

46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir teisingai aiškino bei taikė atstovavimą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovui (apeliantui) G. P., tačiau pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino bylos duomenų dėl sandorio sudarymo ir vykdymo aplinkybių ir dėl to nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus, pareikštus solidariai ir atsakovui I. P.. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

47. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą Plungės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės I. P. atžvilgiu paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

48. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

49. Ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 214 Eur žyminį mokestį ir turėjo 1 500 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso – 1 714 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovų priteisiama po 857 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

50. Byloje pirmosios instancijos teisme 33,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Ieškovės ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovų G. P. ir I. P., priteisiant po 16,60 Eur iš kiekvieno atsakovo.

51. Apeliantas G. P. apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 214 Eur žyminį mokestį ir turėjo 700 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai, iš viso – 914 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė patikė rašytinius įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 000 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliacinis skundas patenkintas tik iš dalies, taip pat tai, kad apeliacinės instancijos teisme apeliantas ir ieškovė patyrė panašaus dydžio bylinėjimosi išlaidas, bei civilinės bylos, ją išnagrinėjus apeliacine tvarka, rezultatą, daro išvadą, kad šalys paliktinos kiekviena prie savo apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 500 Eur (devynių tūkstančių penkių šimtų eurų) sumą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 14 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Įpareigoti atsakovus G. P. ir I. P. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsivežti iš ieškovės J. J. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės baldų karkasą.

Priteisti ieškovei J. J. iš atsakovo G. P. 857 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei J. J. iš atsakovo I. P. 857 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsakovui I. P. taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo G. P. 16,60 Eur (šešiolika eurų 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo I. P. 16,60 Eur (šešiolika eurų 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.“

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė