Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-472-603/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-01
Bylos Nr.: e2A-472-603/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05295-2024-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Bujokaitė
Ieškovas: E. B.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai

Kategorijos

2.6.10.2.4.2Neturtinė žala

Civilinė byla Nr. e2A-472-603/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05295-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.6.; 3.3.1.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, kurį patikslinęs prašė priteisti jam iš atsakovės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo reikalavimus grindė šiais argumentais:

1.1. ieškovui 2021 m. sausio 12 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 7 dalį už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – Medžioklės taisyklės), 58.1.2 papunkčio pažeidimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, 2022 m. balandžio 21 d. nutarimu byloje Nr. A11.4-1104/2022 nutraukė ieškovo atžvilgiu administracinę bylą. Teismas aptariamame nutarime konstatavo, kad visi administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, be kita ko ieškovas, turėjo medžiotojų bilietus, t. y. turėjo teisę medžioti, todėl jie neatitinka ANK 290 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties subjekto požymio. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nutarimą. Teismai aptariamose administracinio nusižengimo bylose nustatė, kad ieškovas nedalyvavo medžioklėje, nebuvo įrašytas į medžioklės lapą, jis dalyvavo tik gabenant sumedžiotą žvėrį;

1.2. įvykis, dėl kurio ieškovui surašytas pirmiau nurodytas administracinio nusižengimo protokolas, buvo plačiai ir itin neigiamai pateiktas visuomenės informavimo priemonėse. Žiniasklaidoje buvo pateikta informacija apie brakonieriavusius policijos pareigūną, advokatą ir kitus medžiotojus. Šia informacija buvo suformuota neigiama visuomenės nuomonė ir teismams buvo daromas visuomenės spaudimas;

1.3. ieškovui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nes fiksuojant tariamą jo pažeidimą, dėl kurio teisena vėliau buvo nutraukta, jis kreipėsi į aplinkos apsaugos inspektorių nurodydamas, jog yra pareigūnas, prašė išjungti vaizdo fiksavimo priemonę, nurodė žinantis apie reidą, atliko kitus abejotinus veiksmus; būdamas pareigūnas, nors ir ne tarnybos metu tariamai privalėjo užkirsti kelią daromam pažeidimui. Tokie veiksmai policijos vadovybės įvertinti kaip pareigūno vardo pažeminimas – neteisėti veiksmai, verti atleidimo iš tarnybos. Ieškovas apskundė skirtą nuobaudą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šis teismas, neturėdamas kompetencijos ir nepaisydamas to, kad nebaigta nagrinėti byla dėl tariamo administracinio pažeidimo, 2021 m. birželio 30 d. sprendimu nustatė, kad ieškovas dalyvavo medžioklėje ir neva žinojo, kad taurusis elnias buvo sumedžiotas neteisėtai (Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. I3-3266-1047/2021). Teismas nepagrįstai nesustabdė bylos, atmetė ieškovo argumentus apie jo nežinojimą dėl tauriųjų elnių limito ploto vienete, medžioklės lapo pildymo aplinkybių, dėl motyvų teisėtumo prašant išjungti kamerą, deklaratyviai laikė juos ieškovo gynybine versija. Todėl teismas nebuvo rūpestingas, atsakingas, nešališkas ir teisingas, neįvertino aplinkybių visumos;

1.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą Nr. I3-3266-1047/2021 apeliacine tvarka, 2021 m. spalio 27 d. nutartyje byloje Nr. A-3759-261/2021 ne tik neįvertino ieškovo skunde išdėstytų argumentų, neteisėtumo apraiškų, bet taip pat ir nustatė nebūtus dalykus, t. y. tai, kad ieškovas buvo įrašytas į medžioklės lapą, o tai esą patvirtina, jog jis dalyvavo medžioklėje. Nors tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai administracinio nusižengimo bylose konstatavo, kad ieškovas nedalyvavo medžioklėje ir nebuvo įtrauktas į medžioklės lapą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. A-3759-261/2021 nustatė kitaip ir laikė tai vienu iš įrodymų, pagrindžiančiu pareiškėjo veiksmų neteisėtumą, išplėtė pažeidimo, dėl kurio kitoje byloje teisena nutraukta, apimtį, aprašė neinkriminuotus veiksmus. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutiniu ir neskundžiamu sprendimu nustatė ir įtvirtino nebūtus, išgalvotus faktus, prieštaraujančius bylos duomenims ir objektyviai tikrovei. Tai rodo teismo neįsigilinimą, nerūpestingumą, aplaidumą, tendencingą požiūrį, apeliacijos principų nesilaikymą. Tai suponuoja neteisingumą, teisingo teismo reikalavimo pažeidimą. Teismui keliamas aukščiausios kategorijos teisinio, moralinio, socialinio vertinimo standartas. Todėl nebūtų faktų nustatymas ir grindimas jais savo vidinio įsitikinimo yra neleistinas, nulemia asmeniui žalą. Todėl pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nutarimą byloje Nr. A11.4-1104/2022, kuriuo teisena nutraukta, ir pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. A-3759-261/2021 suformuluota teisinio netikrumo, dviprasmiškumo, neteisėtumo, kolizinė situacija, kurios išsprendimui nėra jokių teisinės gynybos priemonių, kaip tik kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo;

1.5. aptartas teismo veiksmų neteisėtumas buvo nurodytas ieškovo prašyme Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atnaujinti bylos procesą dėl akivaizdžios klaidos. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi byloje Nr. P-99-556/2022 formaliais pagrindais, nevertindamas ieškovo motyvų ir to, kad paties pažeidimo, dėl kurio vyko tyrimas, nebuvo, atmetė prašymą. Tokiu būdu liko galioti įsiteisėjusiu teismo sprendimu įtvirtini faktai apie ieškovo buvimą įrašytu medžioklės lape, kurie prieštarauja tikrovei, kaip ir nebūto pažeidimo vertinimas. Toks asmens teisių pažeidimas yra akivaizdus ir trunkantis – jis trunka iki šiol. Taigi, teismas nepataisė savo klaidų;

1.6. taikytina valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalį už teismų atliktus neteisėtus veiksmus, priimant procesinius sprendimus administracinėse bylose. Neteisėti teismų veiksmai pasireiškė teismų pareigų aplaidžiu vykdymu, nes įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad ieškovas buvo įrašytas į medžioklės lapą ir dalyvavo medžioklėje, kas neatitinka tikrovės. Tokiu būdu buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatos. Vilniaus apygardos administracinio teismo veiksmai buvo nerūpestingi ir aplaidūs. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veiksmai pasižymi dideliu nerūpestingumu, nepagrįstai nustatant nebūtus dalykus, jiems suteikiant teisinę formą. Tokie teismų veiksmai sukėlė ieškovui žalą, o ši žala padaryta kaltai ir priežastiniu ryšiu susijusi su teismų neteisėtais veiksmais. Yra visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos;

1.7. neturtinė žala grindžiama ieškovo gero vardo, reputacijos pakenkimu, pažeminimu, šeimos ir asmeninių santykių pablogėjimu, dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimu, nerimu, emocine depresija, bendravimo galimybių sumažėjimu, ieškovo sveikatos būklės pablogėjimu.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir prašė atmesti ieškinį. Atsakovė savo poziciją grindė tokiais atsikirtimais:

2.1. tokio pobūdžio byloje kaip ši, būtina nustatyti visas įstatyme įtvirtintas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą. Tačiau ieškovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog valstybei kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį. Neįrodžius valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovui negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas dėl administracinių teismų veiksmų, priimant procesinius sprendimus;

2.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėdamas administracinę bylą dėl ieškovui paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo teisėtumo ir pagrįstumo, rėmėsi byloje esančiais įrodymais: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 23 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-IS-29, vaizdo įrašais ir kt. Nepaisant to, kad tam tikros faktinės aplinkybės, nustatytos administracinėse bylose, yra skirtingos nei vėliau nustatytos administracinio nusižengimo bylose, tačiau nagrinėtų administracinių bylų ir administracinio nusižengimo bylų ginčo dalykai skyrėsi. Vilniaus apygardos administraciniam ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismams priimant procesinius sprendimus, pakako duomenų apie ieškovo kaip policijos pareigūno elgesį. Teismai neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Teismai, ištyrę visus byloje esančius įrodymus, įvertino juos pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovavosi įstatymais ir nustatė, kad yra teisiniai pagrindai taikyti ieškovui griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą. Skirtingos faktinės aplinkybės, įtvirtintos administracinėse ir administracinio nusižengimo bylose, nėra pažeidimai, kurie galėtų būti laikomi neteisėtais teismų veiksmais. Ieškovo nurodytos aplinkybės neturėjo esminės reikšmės teismų priimtiems procesiniams sprendimams. Ieškovas neįrodė, kad išnagrinėtose administracinėse bylose, teismams priimant procesinius sprendimus, buvo padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, lėmusios jo reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos atsiradimą. Neįrodžius kaltų neteisėtų teismo ir (ar) teisėjo veiksmų – sąmoningų šiurkščių ir pažeidžiant svarbiausius teisės principus, nusistovėjusią teismų praktiką klaidų sprendžiant teisminius ginčus, civilinės atsakomybės valstybei, kaip atsakingai už nurodytų subjektų veiksmus, taikymas pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį negalimas;

2.3. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje reglamentuotai civilinei atsakomybei taikyti, be kitų civilinės atsakomybės sąlygų, būtina nustatyti teisėjo (teismo) kaltę, kuri pagal kasacinio teismo praktiką gali būti konstatuota ne dėl bet kokio pažeidimo, bet tik padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, t. y. kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip. Ieškovas neįrodė neteisėtų veiksmų ir kaltės.

2.4. be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo pakenkta jo reputacijai, atsiliepė jo asmeninei veiklai, sumažėjo galimybės užmegzti dalykinius ryšius ir t. t. Taip pat ieškovas nepateikė ir kitų įrodymų, kurie pagrįstų jo emocinės sveikatos pablogėjimą, taip pat nepateikė įrodymų, kad teismų priimti procesiniai sprendimai administracinėse bylose turėjo įtakos ieškovo įrodinėjamai neturtinei žalai. Ieškovo nurodytos neturtinės žalos atsiradimas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su teismų atliktais veiksmais, nagrinėjant administracines bylas. Priešingai, pats ieškovo elgesys nulėmė ilgalaikes pasekmes – atleidimą iš tarnybos, kas galėjo ieškovui sukelti neigiamus išgyvenimus. Ieškovas ieškinyje pateikė nuorodas į visuomenės informavimo priemonių straipsnius internete, tačiau teismai nėra susiję su informacijos apie ieškovą paskleidimu visuomenės informavimo priemonėse.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškovo E. B. ieškinio netenkino.

4. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo taikyti valstybės civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį už administracinių teismų, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, atliktus neteisėtus veiksmus, priimant procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. I3-3266-1047/2021 ir Nr. A-3759-261/2021, taip pat priimant nutartis dėl ieškovo prašymų dėl proceso atnaujinimo aptariamose administracinėse bylose.

5. Teismas pritarė ieškovo argumentams, kad teismas nagrinėdamas bylas, turi veikti maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, negali pažeisti procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir dalyvaujančių byloje asmenų teisių, turi objektyviai įvertinti byloje esančius įrodymus ir nustatyti ginčo aplinkybes, tinkamai kvalifikuoti susiklosčiusius teisinius santykius, išspręsti kilusį ginčą, o teismo priimtas sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Pažymėdamas, kad visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų nėra įmanoma dėl įvairių jas nulemiančių priežasčių, teismas kartu nurodė, kad vis tik ne bet kokia klaida lemia valstybės civilinės atsakomybės taikymą.

6. Remdamasis kasacinio teismo praktika teismas nurodė šias esmines aplinkybes: 1) teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius tik akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą; 2) sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip; 3) vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt. (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015). Pažymėjo, kad tik nustačius, kad bylą nagrinėjęs teismas savo kaltais veiksmais padarė akivaizdų ir šiurkštų pažeidimą, tokiu būdu sukeldamas žalą, valstybei gali kilti civilinė atsakomybė.

7. Teismas taip pat nurodė ir kasacinio teismo išaiškinimus žalos atlyginimo reikalavimą kildinant iš įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų. Pažymėjo, kad kasacinio teismo doktrinoje nurodyta, jog žalos atlyginimo reikalavimą kildinant iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas ar pakeistas instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Kartu pažymėjo ir tai, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto ar nepakeisto teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

8. Įvertinęs prie nagrinėjamos bylos prijungtų bylų medžiagą teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog administracinių bylų ir administracinio nusižengimo bylų ginčo dalykai skyrėsi. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniam ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismams priimant procesinius sprendimus, pakako duomenų apie ieškovo kaip policijos pareigūno elgesį, o bylą dėl ieškovo atleidimo iš tarnybos nagrinėję administraciniai teismai, ištyrę administracinėje byloje esančių įrodymų visetą, įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais konstatavo, kad ieškovas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, todėl įsakymas dėl ieškovo atleidimo priimtas vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu (dėl pareigūno vardo pažeminimo), yra teisėtas ir pagrįstas.

9. Teismas nurodė, kad ieškovas negali ginčyti administracinėse bylose įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais padarytų išvadų. Konkrečios administracinės bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir jų įvertinimo teisėtumas bei pagrįstumas gali būti patikrintas tik nagrinėjant tą bylą apeliacine tvarka. Tuo tarpu įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas įgyja privalomą galią ir yra vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 18 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovo nesutikimas su jo įvardytose bylose priimtuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose padarytomis išvadomis ir pateikiama sava įrodymų bei aplinkybių interpretacija savaime nėra ir negali būti pagrindas pripažinti neteisėtais teismo (teisėjų) veiksmus, priimant konkrečius procesinius sprendimus.

10. Spręsdamas dėl ieškovo argumentų, t. y. ieškovo nurodomų administracinių teismų atliktų neteisėtų veiksmų, teismas pažymėjo, kad administracinių teismų išvada dėl pareigūno vardo pažeminimo padaryta įvertinus byloje nustatytų ieškovo veiksmų ir visų byloje esančių įrodymų visetą, t. y. pareigūno vardo pažeminimas pasireiškė ne ieškovo dalyvavimu ar nedalyvavimu medžioklėje ar įrašymu į medžioklės lapą, bet būtent siekiu išvengti atsakomybės prisistatant pareigūnu ir bandant daryti įtaką kitiems pareigūnams, atliekantiems pareigines funkcijas. Kartu pažymėjo, kad svarbus ir administracinių teismų nagrinėtos bylos dalykas ir procesiniuose sprendimuose padarytų išvadų kontekstas. Pažymėjo, kad administracinėje byloje nebuvo sprendžiamas ieškovo administracinio nusižengimo klausimas, bet tik buvo sprendžiamas ieškovo atleidimo iš tarnybos klausimas ir vertintas jo, kaip pareigūno, elgesys visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Todėl, teismo vertinimu, administracinių teismų procesiniuose sprendimuose nurodytos sąvokos dėl ieškovo „dalyvavimo medžioklėje“ buvo panaudotos būtent administracinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo atleidimo teisėtumo, jo, kaip pareigūno, elgesio vertinimo, kontekste kartu su administracinėje byloje esančių įrodymų visetu.

11. Teismas pažymėjo, kad administraciniai teismai nekonstatavo, kad ieškovas dalyvavo sumedžiojant gyvūną, nekonstatavo, kad ieškovas šaudė ir nušovė gyvūną. Kartu nurodė, jog administraciniai teismai, įvertinę tuo metu administracinėje byloje buvusių įrodymų visetą administracinės bylos ribose, padarė išvadą, kad ieškovas dalyvavo medžioklėje, o ieškovo dalyvavimas pasireiškė būtent tokiais konkrečiais veiksmais: 1) ieškovas važiavo tame pačiame automobilyje, kuris atvežė medžiotojus; 2) ieškovas buvo medžioklės ploto vienete; 3) ieškovas matė, kaip vadovas pildė medžioklės lapą; 4) ieškovas padėjo krauti sumedžiotą gyvūną; 5) ieškovas dalyvavo gabenant sumedžiotą gyvūną (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties 39 punktą; taip pat žr. detaliau šio sprendimo 11–13 punktus). Pažymėjo, kad šias aplinkybes patvirtino ir pats ieškovas.

12. Teismas nurodė, kad išvada, jog ieškovas buvo įrašytas į medžioklės lapą, padaryta pagal vidinį teismo įsitikinimą, įvertinus administracinėje byloje tuo metu buvusių įrodymų visumą. Kartu teismas nurodė, jog aplinkybė, kad ieškovas nebuvo įrašytas į medžioklės lapą, eksperto buvo nustatyta tik 2022 metais, t. y. jau gerokai po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties priėmimo. Todėl sprendė, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas buvo itin neatidus ir nerūpestingas bei padarė šiurkščią klaidą. Kartu pažymėjo, jog pareigūno vardo pažeminimas pasireiškė ne ieškovo įrašymu ar neįrašymu į medžioklės lapą, bet būtent siekiu išvengti atsakomybės prisistatant pareigūnu ir bandant daryti įtaką kitiems pareigūnams. Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste sprendė nesant pagrindo nurodytą faktinę aplinkybę vertinti kaip teismo klaidą, dėl kurios teismo procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką ir negali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pagrindu kilti.

13. Teismas sprendė nesant pagrindo ir išvadai, jog administracinių teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose konstatuotos aplinkybės prieštarauja ieškovo administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusių teismų įsiteisėjusiems procesiniams sprendimams. Nurodė, kad priešingai negu teigia ieškovas, jokiame įsiteisėjusiame ieškovo administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiame teismo procesiniame sprendime (t. y. motyvuojamojoje dalyje) nekonstatuota, kad ieškovas nedalyvavo medžioklėje, t. y. nekonstatuota, kad jis nebuvo atvykęs į medžioklės ploto vienetą, taip pat nekonstatuota, kad ieškovas nematė, kaip vadovas pildė medžioklės lapą, nekonstatuota, jog ieškovas nepadėjo krauti sumedžioto gyvūno ir nedalyvavo gabenant sumedžiotą gyvūną. Kartu pažymėjo ir tai, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. balandžio 21 d. nutarimu byloje Nr. A11.4-1104/2022 nutraukė ieškovo atžvilgiu administracinę bylą, todėl teismas aptariamame nutarime net nepasisakė dėl kitų bylos aplinkybių ir kitų administracinio nusižengimo sudėties požymių.

14. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto specialaus delikto taikymo sąlygų, todėl sprendė nesant pagrindo išvadai, kad Vilniaus apygardos administracinio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų įsiteisėję procesiniai sprendimai administracinėse bylose Nr. I3-3266-1047/2021, Nr. A-3759-261/2021, taip pat sprendžiant ieškovo prašymus dėl proceso atnaujinimo aptariamose administracinėse bylose, yra akivaizdžiai neteisėti, savavališki, priimti ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Ieškovui neįrodžius kaltų neteisėtų teismų veiksmų (CPK 178 straipsnis), civilinės atsakomybės valstybei taikymas pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį negalimas. Teismas dėl kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, kaip neturinčių reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui, nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. teismas ginčą išsprendė formaliai ir neįvertinęs motyvų padarė subjektyvias iš anksto nuspėjamas išvadas. Ieškiniu nėra naudojamasi kaip priemone dar kartą pasibylinėti ar pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl tokie teismo teiginiai niekuo nepagrįsti ir nekorektiški ieškovo, patyrusio persekiojimą bei daug praradusį žmogų, atžvilgiu. Ieškiniu nekeliami ankstesnių instancijų teismų sprendimų panaikinimo ar peržiūrėjimo prašymai. Priešingai, teismo baigiamajame akte įtvirtinta nebuvusi tikrovėje aplinkybė lieka galioti, o valstybė turėtų jaustis atsakingas dėl nebūtų faktų nustatymo, o ne formaliai atmesti ieškovo bandymą įrodyti tiesą;

15.2. ieškovas neginčija administracinėse bylose įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais padarytų išvadų bei kad konkrečios bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir jų įvertinimo teisėtumas bei pagrįstumas gali būti patikrintas tik nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau vykę eismų procesai negali prieiti skirtingų išvadų, nustatytų nebūtų faktų;

15.3. teismas pripažįsta klaidos galimybę, tačiau ją nuvertina kaip visiškai nereikšmingą. Ieškovo atveju klaidos yra reikšmingos, kaip nurodyta ieškinyje;

15.4. visi teismų sprendimai remiasi 2021 m. kovo 23 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-IS-29, kurioje nurodyta, jog ieškovas pažemino policijos pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką atlikęs nurodytus veiksmus. Skirtingose bylose dalyvavimo medžioklėje sąvoka vertinta skirtingai, teismai šią sąvoką aiškino ne sistemingai, o atsietai, kiekvienu atveju taip, kaip teismui atrodė tinkama ar įtikinama tuo atveju;

15.5. teismo padaryta akivaizdi klaida niekaip neištaisyta, ji paliekama kaip nereikšminga, sugalvojant pasiteisinimą ir pridengiant vidiniu įsitikinimu, tačiau klaidingas įsitikinimas nėra įstatyme numatytas vidinis įsitikinimas. Ieškovas prieinamomis priemonėmis įrodė, jog buvo nustatytas nebuvęs faktas, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovas neįrodė išnagrinėtose administracinėse bylose padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės aiškinimo ir taikymo klaidos;

15.6. administracinių teismų, nagrinėjusių atleidimo iš tarnybos teisėtumo klausimą, nustatytos išvados akivaizdžiai prieštarauja teismų, nagrinėjusių administracinio pažeidimo bylą, aplinkybėms. Toks sisteminis teisinio vertinimo nebuvimas ir vienų aplinkybių dėl to paties vertinimas vienaip, o kitų - kitaip, parodo teismų neteisėtą atskirų faktų vertinimą.

Atsiliepimas

16. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

16.1. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Teismas išsamiai ir objektyviai įvertino visus įrodymus, bylos šalių argumentus bei paaiškinimus, savo išvadas grindė teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma, jos atitinka teismo praktiką tokio pobūdžio bylose;

16.2. apeliacinis skundas grindžiamas analogiškais argumentais kaip ir ieškinys. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nebuvo įrodyti neteisėti Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veiksmai, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių tokius argumentus. Pažymėtina, kad deklaratyvus nesutikimas su priimtu teismo sprendimu savaime nepagrindžia tokio sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo;

16.3. atsakovė pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentui, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties 39 punkte padaryta išvada, kad apeliantas buvo įrašytas į medžioklės lapą, negali būti vertinama kaip teismo klaida, dėl kurios teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką ir negali būti pagrindas valstybės deliktinei atsakomybei kilti pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išvadą apie apelianto įrašymą į medžioklės lapą padarė įvertinęs administracinėje byloje buvusių įrodymų visumą, todėl teigti, kad teismas buvo itin neatidus ir nerūpestingas bei padarė šiurkščią klaidą, nėra jokio teisinio pagrindo. Skirtingos faktinės aplinkybės, įtvirtintos administracinėse ir administracinio nusižengimo bylose, nėra pažeidimai, kurie galėtų būti laikomi neteisėtais teismų veiksmais. Be to, administraciniai teismai, ištyrę visus byloje esančius įrodymus, juos įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą objektyvių aplinkybių visuma, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad teismai, vertindami įrodymus, vadovaujasi ir savo vidiniu įsitikinimu;

16.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išvadą dėl apelianto dalyvavimo medžioklėje padarė įvertinęs visų byloje esančių įrodymų visetą ir remiantis vidiniu įsitikinimu, kad toks faktas labiau egzistavo, nei neegzistavo. Pažymėtina ir tai, kad šis faktas niekaip neįtakojo nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyko, t.y. apeliantui paskirtos nuobaudos teisėtumo, nes apelianto, kaip pareigūno vardo pažeminimas pasireiškė ne jo dalyvavimu ar nedalyvavimu medžioklėje, ar įrašymu į medžioklės lapą, bet būtent siekiu išvengti atsakomybės prisistatant pareigūnu ir bandant daryti įtaką kitiems pareigūnams, atliekantiems pareigines funkcijas;

Šalies argumentai

16.5. apeliantas nepagrįstai teigia, kad apelianto dalyvavimo medžioklėje faktas buvo paneigtas nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto administracinio nusižengimo bylą nagrinėję teismai net nevertino apelianto dalyvavimo medžioklėje ir įrašymo į medžioklės lapą fakto. Tokių aplinkybių vertinimas administracinio nusižengimo byloje nebuvo atliktas;

16.6. apeliantas neįrodė CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto specialaus delikto taikymo sąlygų, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad teismų įsiteisėję procesiniai sprendimai, priimti administracinėse bylose, yra akivaizdžiai neteisėti, savavališki, priimti ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus. Todėl deliktinės atsakomybės valstybei taikymas pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį negalimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas atsakovei Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

19. Remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2021 m. sausio 12 d. ieškovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už ANK 290 straipsnio 7 dalies pažeidimą (byla Nr. I3-3266-1047/2021). 2021 m. sausio 22 d. ieškovui E. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už ANK 45 straipsnio 4 dalies pažeidimą (byla Nr. I3-3266-1047/2021). 2021 m. sausio 29 d. E. B. surašytas pranešimas apie pareigūno vardo pažeminimą (byla Nr. I3-3266-1047/2021). Ieškovas E. B. 2021 m. vasario 5 d. pateikė paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo (byla Nr. I3-3266-1047/2021).

20. Nustatyta, kad 2021 m. kovo 23 d. buvo priimta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-IS-29 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patrulių E. B., M. E., J. A. ir T. V. veiksmų įvertinimo“, kurioje pasiūlyta atleisti ieškovą E. B. iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2021 m. kovo 24 d. priimtu įsakymu Nr. 10-TE-296 „D. E.. atleidimo iš vidaus tarnybos“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, Nacionalinės kolektyvinės 2020 m. spalio 16 d. sutarties Nr. PV3-459 6 punktu ir pirmiau nurodyta išvada, ieškovas atleistas iš vidaus tarnybos (byla Nr. I3-3266-1047/2021).

21. Nustatyta, kad ieškovas teikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2021 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 10-TE-296 „D. E. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas), grąžinti ieškovą į tarnybą, taip pat priteisti jam iš Vilniaus AVPK vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo įvykdymo.

22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 30 d. sprendimu atmetė ieškovo skundą. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skunde išdėstytus reikalavimus arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas apeliacinį skundą grindė be kita ko tuo, jog jis nedalyvavo medžioklėje.

Žemesnės instancijos teismas

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą (byla Nr. A-3759-261/2021).

24. Ieškovas 2022 m. sausio 25 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-3759-261/2021 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 3, 10 punktuose nurodytais pagrindais. Ieškovas savo prašymą motyvavo be kita ko tuo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties neteisėtumą lemia tai, jog teismas nutartyje nurodė aplinkybes, kurių nebuvo ir kurių nepatvirtina byloje esantys įrodymai, t. y., jog pareiškėjas dalyvavo medžioklėje ir buvo įrašytas į medžioklės lapą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi byloje Nr. P-32-629/2022 netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-3759-261/2021.

25. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, 2022 m. balandžio 21 d. nutarimu byloje Nr. A11.-4-1104/2022 nutraukė ieškovo atžvilgiu administracinę bylą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, 2022 m. birželio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nutarimą (byla Nr. AN2-185-885/2022).

26. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 19 d. dar kartą pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-3759-261/2021 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2, 10 punktuose nurodytais pagrindais. Ieškovas savo prašymą motyvavo vėlgi be kita ko tuo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties 39 punkte nurodyti argumentai prieštarauja tikrovei, nes ieškovas nebuvo įrašytas į medžioklės lapą ir ieškovas niekada nedavė paaiškinimų apie tai, jog jis buvo įrašytas į medžioklės lapą, taip pat jokiuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuotas ieškovo buvimas medžioklės ploto vienete ar medžioklėje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi byloje Nr. P-99-556/2022 netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-3759-261/2021.

27. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl valstybės civilinės atsakomybės taikymo. Ieškovas nurodo, kad administraciniai teismai padarė akivaizdžias faktines klaidas, kadangi įsiteisėjusiuose sprendimuose įtvirtinti tikrovės neatitinkantys faktai apie ieškovo dalyvavimą medžioklėje ir buvimą įrašytu medžioklės lape, tokia tikrovės neatitinkanti faktinė informacija trunka iki šiol, ji pažeidžia ieškovo teises, o teismai nepataisė savo klaidų. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nepripažino, jog faktinės aplinkybės apie ieškovo dalyvavimą medžioklėje ir įrašymą medžioklės lape nurodyta nepagrįstai, nenustatė neteisėtų administracinių teismų veiksmų ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės

28. CK 6.272 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Kasacinio teismo praktika aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021 16 punktą).

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

30. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nenustatė, kad dėl ieškovo atleidimo iš tarnybos bylą nagrinėję administraciniai teismai savo procesiniuose sprendimuose įtvirtino nebūtas faktines aplinkybes, prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams ir kitiems ieškovo administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusių teismų įsiteisėjusiems procesiniams sprendimams. Tačiau, ieškovo teigimu, bylą nagrinėjęs teismas kilusį ginčą išsprendė formaliai, o administracinių teismų, nagrinėjusių atleidimo iš tarnybos teisėtumo klausimą, nustatytos išvados akivaizdžiai prieštarauja teismų, nagrinėjusių administracinio pažeidimo bylą, aplinkybėms. Ieškovo teigimu, jis įrodė ir pagrindė civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus, o pirmosios instancijos teismas, pripažinęs administracinių teismų padarytą klaidos aplinkybę, ją nepagrįstai nuvertino kaip nereikšmingą, nors neteisingai nurodytos faktinės aplinkybės ieškovui turi esminę reikšmę.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais nėra. Visų pirma, iš apskųsto teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ieškovo argumentus ir aplinkybes, reikšmingas civilinei atsakomybei ieškovo nurodomu pagrindu taikyti. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nagrinėjusių ieškovo atleidimo iš tarnybos teisėtumo klausimą, administracinėse bylose Nr. I3-3266-1047/2021 ir Nr. A-3759-261/2021 priimtus procesinius sprendimus, juose nustatytas faktines aplinkybes, kurios, ieškovo įsitikinimu, lėmė jo teisių pažeidimą ir neturtinės žalos atsiradimą, taip pat nenustatė administracinėse bylose nustatytų faktinių aplinkybių prieštaravimo administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusių teismų įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų veiksmų, o kartu ir vienos iš būtinosios sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, ieškinio netenkino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovas neįrodė CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 12,178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Kitokios išvados nesuponuoja ir ieškovo apeliacinio skundo argumentai.

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties (spręstas ieškovo atleidimo iš tarnybos klausimas) turinį, taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties byloje Nr. P-99-556/2022 (spręstas proceso atnaujinimo klausimas) turinį nustatė, kad faktinės išvados apie apelianto įrašymą į medžioklės lapą padarytos įvertinus administracinėje byloje buvusių įrodymų visumą. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, išvada dėl pareigūno vardo pažeminimo padaryta ne įvertinus tai, kad ieškovas dalyvavo ar nedalyvavo medžioklėje ar buvo įrašytas į medžioklės lapą, bet siekį išvengti atsakomybės prisistatant pareigūnu ir bandant daryti įtaką kitiems pareigūnams, atliekantiems pareigines funkcijas. Dar daugiau, minėtose administracinėse bylose nebuvo sprendžiamas ieškovo administracinio nusižengimo klausimas, o, kaip minėta, vertintas ieškovo kaip pareigūno elgesys visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste ir spręstas atleidimo iš tarnybos klausimas, taigi, atitinkamai šiame kontekste ir buvo nurodoma ieškovo dalyvavimo medžioklėje aplinkybė, ją nurodant visų bendrų faktinių aplinkybių kontekste. Dar daugiau, kaip matyti iš teismų procesinių sprendimų, administraciniai teismai nurodė konkrečius ieškovo dalyvavimą medžioklėje sudarančius veiksmus (apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja, dalyvavimą medžioklėje apibūdinantys veiksmai nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo 30 punkte), šiuos veiksmus patvirtino ir pats apeliantas teikdamas paaiškinimus. Taigi, aptartos aplinkybės paneigia apelianto teiginius, jog administraciniai teismai procesiniuose sprendimuose nurodė nepagrįstas ir byloje neegzistuojančias faktines aplinkybes.

33. Nėra pagrindo pritarti apeliantui, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties 39 punkte padaryta išvada, jog ieškovas buvo įrašytas į medžioklės lapą, pagrindžia teismo neatidumą ir nerūpestingumą bei padarytą šiurkščią klaidą, sudarančią pagrindą kilti CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai valstybės deliktinei atsakomybei. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokia išvada padaryta įvertinus tuo metu byloje buvusių įrodymų visumą. Kita vertus, svarbus ir tas aspektas, jog aplinkybė, kad ieškovas nebuvo įrašytas į medžioklės lapą eksperto buvo nustatyta tik 2022 metais (po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties priėmimo). Taigi, apelianto teiginys, jog administraciniai teismai priimtuose procesiniuose sprendimuose padarė esminę klaidą, grindžiamas apelianto subjektyviu vertinimu, o ne pagrįsti byloje esančiais įrodymais.

34. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad administracinių teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose konstatuotos aplinkybės prieštarauja ieškovo administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusių teismų įsiteisėjusiems procesiniams sprendimams. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas šią išvadą padarė įvertinęs teismo procesinį sprendimą, priimtą išnagrinėtoje ieškovo administracinio nusižengimo byloje, kurioje nebuvo konstatuota, jog ieškovas nedalyvavo medžioklėje. Be to, svarbi šiuo aspektu ir aplinkybė, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai, 2022 m. balandžio 21 d. nutarimu byloje Nr. A11.4-1104/2022 nutraukė ieškovo atžvilgiu administracinę bylą dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo ieškovo padaryta veika neatitiko ANK 290 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties subjekto požymio. Taigi, tokių faktinių aplinkybių kaip ieškovo (ne)dalyvavimas medžioklėje bei (ne)įrašymas į medžioklės lapą apskritai nebuvo vertintas, todėl nėra pagrindo ir išvadai, jog administracinių teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose nurodytos faktinės aplinkybės dėl ieškovo dalyvavimo medžioklėje ir įrašymo į medžioklės lapą prieštarauja administracinio nusižengimo byloje priimtiems procesiniams sprendimams.

35. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pagrindu, turi pareigą nurodyti ir pagrįsti, kad išnagrinėtose administracinėse bylose buvo padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, lėmusios jo reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimą. Apibendrinant išdėstytą bei apelianto argumentus, nėra pagrindo išvadai, jog apeliantas pagrindė, kad administracinių teismų priimti procesiniai sprendimai yra akivaizdžiai neteisėti, priimti ignoruojant svarbiausius teisės principus, kad teismų veiksmai priimant procesinius sprendimus yra neteisėti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, vertino byloje esančius įrodymus, o byloje esančių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo teigti, jog sprendęs priešingai nei įrodinėja apeliantas, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ar civilinio proceso principus.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas iš esmės siekia revizuoti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, ir netenkintas prašymas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-3759-261/2021. Apeliacin4s instancijos teismas pažymi, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai negali būti peržiūrėti jokiu kitu būdu kaip tik pasinaudojus išimtiniu proceso atnaujinimo institutu. Šiuo atveju vien tai, kad ieškovas nesutinka su teismų priimtais sprendimais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, niekaip nepagrindžia teismų veiksmų neteisėtumo.

37. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje nenustatyta, jog ieškovo nurodytas administracines bylas nagrinėję teismai padarė akivaizdžias ir šiurkščias teisės aiškinimo bei taikymo klaidas, savo procesiniuose sprendimuose įtvirtino nebūtus, teismų išgalvotus faktus, prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams ir kitų ieškovo administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusių teismų įsiteisėjusiems procesiniams sprendimams. Ieškovas tik deklaratyviai nurodo, kad teismai padarė akivaizdžias faktinių aplinkybių klaidas. Priešingai nei nurodo ieškovas, vien tai, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje atmetė ieškovo ieškinį, savaime nesuponuoja išvados, kad priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus, prieštaringas, neteisingas ir nepagrįstas. Ieškovui neįrodžius valstybės (teisėjų) neteisėtų veiksmų, atsakomybė valstybei pagal ieškinio reikalavimus kilti negali.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo ieškinį dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo veiksmais, atlyginimo iš valstybės, tinkamai pritaikė CK 6.272 straipsnio nuostatas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Ieškovas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokią teisę įgijo priešingą suinteresuotumą byloje turėjusi atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių duomenų nepateikė, dėl to šis klausimas nenagrinėjamas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti ieškovo apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė