Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Č. ieškinį atsakovui M. Č. dėl sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

„Šalių susitarimu dukters P. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina G. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Tėvo bendravimo tvarka su dukra nustatoma tarp šalių geranoriškai, atsižvelgiant į vaiko norus ir pageidavimus. M. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) nepilnametės dukros P. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui mokės G. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) periodinėmis išmokomis po 300 Eur (trys šimtai eurų) per mėnesį iki jos pilnametystės, šį išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos pavedimu į G. Č. nurodytą sąskaitą, ir indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Ieškovė paaiškino, kad jos šeimą sudaro trys vaikai ir vyras, su kuriuo gyvena jau dešimt metų. Ieškovė nurodė, kad įsidarbino turizmo agentūroje, sutarė, kad jos alga bus 1 000 Eur plius priedas, kuris gali siekti nuo 300–500 Eur. Ieškovės sutuoktinis gauna apie 8000 USD atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad ji sutiktų didesne dalimi prisidėti prie šalių dukrai reikalingo išlaikymo. Ieškovės manymu, jos prašoma priteisti iš atsakovo 300 Eur suma šalių dukros išlaikymui yra adekvati. Ieškovės teigimu, atsakovas taip pat turi galimybes teikti jos prašomą išlaikymą, nes atsakovas nuomojasi namą, keliauja, leidžia vaikus į baletą, jodinėjimą, futbolą, karatė.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas teismo šaukimu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175 straipsnyje nustatyta tvarka, prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Pateiktoje išvadoje nurodė, kad išlaikymas P. Č. priteistas 2007 metais. Nuo to laiko ženkliai pasikeitė prekių ir paslaugų kainos bei mergaitės poreikiai. Ieškovės prašoma priteisti 300 Eur/mėn. išlaikymo suma gali patenkinti paauglės poreikius. Todėl darytina išvada, kad ieškovės prašoma priteisti iš M. Č. dukters P. Č., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį suma mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, atitinka P. Č. interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6803-429/2007 patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios pagrindu šalys susitarė, jog M. Č. nepilnametės dukros materialiniam išlaikymui teiks 37,65 Eur (130 Lt) dydžio pinigų sumą kiekvieną kalendorinį mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

Dėl vaiko poreikių.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Sprendžiant, kaip nuo 2007 m. balandžio 16 d. pasikeitė šalių vaiko poreikiai (ar jie išaugo), kaip reikšminga vertintina aplinkybė, jog nuo šalių santuokos nutraukimo (kai šalių vaikui buvo trys metai) praėjo daugiau kaip dvylika metų. Šalių dukra yra beveik 16 metų amžiaus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Remiantis ieškovės paaiškinimais, pateiktais teismo posėdžio metu, dėl vaiko amžiaus išaugo ne tik išlaidos būtinosioms prekėms (maistui, aprangai), bet ir atsirado naujos poreikių sritys, tokios kaip bendrasis lavinimas (mokykla), užklasinė veikla, laisvalaikis, transporto išlaidos, gyvybės draudimas. Į bylą pateikta nepilnametės poreikių paskaičiavimo lentelė, kurioje nurodoma, jog vaiko poreikių patenkinimui mėnesiui yra reikalinga 466 Eur (1 t., b. l. 129). Ieškovė taip pat nurodė, kad šalių nepilnametei dukrai yra numatytos tokios išlaidos: jai reikės breketų - 1 200 Eur, universitetų paraiškos - 435 Eur, SAT testai (paprastasis ir pagal dalykus) – 275 Eur. Ieškovė nurodo, kad šalių vaiko atostogoms su šeima rudenį, žiemą ir pavasarį reikia 1 050 Eur per metus. Dukros stovykla kainuoja 500 Eur. Pažymėtina, kad į minėtą lentelę neįtrauktos lėšos būstui, higienos/sveikatos prekėms. Be to, vaikui augant, atsiranda nekasdienių, papildomų išlaidų. Įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad šalių dukra turi specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, į bylą nepateikta.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ieškovės pateikto vaiko poreikio tenkinimo išlaidų paskaičiavimo neginčijo. Atsakovas nurodė, kad supranta, jog vaiko poreikiai didesni nei šalių sutartas ir 2007 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6803-429/2007 patvirtintas santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi teiktinas išlaikymas. Dėl to atsakovas savanoriškai prisidėdavo didesne dalimi nei numato santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Atsakovas nurodo, kad kuomet dukra viešėdavo pas atsakovą, atsakovas visada supirkdavo rūbus, reikiamus daiktus, apmokėdavo kelionės išlaidas. Atsakovas dukrai yra nupirkęs ir mobilų telefoną ir planšetę „iPad”. Teismas pažymi, jog atsakovo nurodytos išlaidos yra vienkartinio pobūdžio ir dėl jų iš esmės nesumažės vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausioji Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010). Atsakovas nurodo, kad moka už Patricijos draudimą iki pilnametystės. Tačiau byloje pateiktas išrašas nėra informatyvus, nėra nurodyta, kokio dydžio įmokos mokamos, kokiais laikotarpiais, kas ir už ką moka (b. l. 87).

Teismas remdamasis nustatytų aplinkybių, susijusių su šalių nepilnamečio vaiko poreikiais, visuma, sprendžia, kad po šalių santuokos nutraukimo vaiko poreikiai išaugo ir žymiai pasikeitė šalies ekonominė padėtis. Teismo 2007 m. balandžio 16 d. patvirtinta atsakovui tenkanti išlaikymo dalis – 37,65 Eur (130 Lt) yra nepakankama nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu, atsižvelgdamas į byloje pateiktą vaiko išlaikymui skiriamų lėšų per mėnesį lentelę, bei įvertinęs, jog vaiko poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms reikmėms, sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga suma per mėnesį sudaro 600,00 Eur. Teismo vertinimu, minėta suma patenkintų tiek vaiko būtinuosius, tiek ir papildomus, su laisvalaikiu ir nekasdieninėmis išlaidomis susijusius, poreikius.

Dėl tėvų turtinės padėties ir galimybės teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog jos turtinė padėtis yra pablogėjusi. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. K. ( b. l. 9), o (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. K. (b. l. 10). Taigi, šiuo metu turi dviem išlaikytiniais daugiau, nei teismo sprendimo priėmimo metu. Ieškovė nurodo ir pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė 2010 m. paveldėjo pusę žemės sklypo ir 42/100 dalis namo (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklausanti namo dalis sudaro apie 38 kv.m. (b. l. 12–14). Byloje nustatyta, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pradėjo dirbti turizmo agentūroje, planuojamas mėnesinis atlyginimas 1 000 Eur (yra galimybė užsidirbti priedus nuo 300–500 Eur). Gyvena kaip šeima jau dešimt metų su kitu vyru, kurio atlyginimas sudaro 8 000 USD.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas kiekvieną savaitę moka paskolos įmoką, kurią sudaro 70 Eur (b. l. 79, 100). Atsakovas nurodo, kad šiuo metu pastovaus darbo neturi, kai dirbo per savaitę gaudavo 351 Eur algos, per mėnesį atlyginimas sudarė 1 400 Eur (b. l. 56, 93–94). Atsakovas nurodo, kad neteko darbo ir šiuo metu dirba pagal patentą – taiso kompiuterius. Valstybė balandžio mėnesį išmokėjo vienkartinę 1 003 Eur sumą. Už būsto nuomą moka 950 Eur per mėnesį. Šildymas ir elektra per mėnesį sudaro 200 Eur sumą (b. l. 96, 98). Atsakovui Lietuvoje 2007 m. balandžio 27 d. dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise ½ dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, garažo, šiltnamio ir kimo statinių (b. l. 16–17). Atsakovas registruotų transporto priemonių Lietuvoje neturi. Atsakovas taip pat nurodo, kad yra sukūręs šeimą, augina du vaikus. Šias atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina jo paties pateiktas susirašinėjimas ir ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nepateikė jokių duomenų apie tai, jog jis turėtų būti priskirtas socialiai remtinų ar nedarbingų asmenų grupei. Iš ieškovės paaiškinimų ir pateikto atsakovo ir jo dukters susirašinėjimo matyti, kad atsakovo vaikai lanko baletą, karatė, futbolą, jodinėjimą. Atsakovas nurodė, kad sukūrė šeimą, tačiau nenurodė ir nepateikė įrodymų apie sutuoktinės gaunamas pajamas, turimą turtą. Byloje taip pat nepateikti duomenis apie atsakovo gyvenamoje vietoje (Airijoje) turimą/neturimą turtą (pvz. automobilius).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Teismas pažymi, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas turi dar po du išlaikytinius. Vis dėl to, šalių dukrai gyvenant su ieškove, jai tenka visa priežiūros ir kasdienio rūpesčio vaiku našta, kurios atsakovas nekompensuoja, taip pat didesnis aprūpinimo vaikui teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu.

Pažymėtina, jog atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl turi galimybę uždirbti ir gauti didesnes pajamas vaikui išlaikyti (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-389-392/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Įvertinus šalių dukros poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas ir tai, kad šalių dukrą augina ieškovė, kuriai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo abiems tėvams tenkančio išlaikymo lygių dalių principo. Vaiko tėvas turi galimybę skirti kas mėnesį po 250,00 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui. Siekiant užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, nepažeidžiant jį teikiančių tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaiko ir tėvų protingų turtinių interesų pusiausvyrą, ieškinys tenkintinas iš dalies. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6803-429/2007 priteistas išlaikymo dydis padidinamas, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 250,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise paskiriant šalių dukros motiną (ieškovę).

Teismas konstatuoja, kad, sprendžiant išlaikymo prievolės subjektų priešpriešinių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą, t. y. siekiant nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės gauti didesnį išlaikymą ir išlaikymą mokančio tėvo ar motinos teisės, teikti didesnį išlaikymą, prioritetas teiktinas vaiko interesams. Bylose dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo teismas, nustatęs pagrindą padidinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, didesnio dydžio išlaikymą priteisia ne nuo sprendimo įsiteisėjimo, bet nuo ieškinio padavimo teismui dienos (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, išlaikymo dydis pakeistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2019 m. balandžio 2 d. (CK 3.192 straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.201 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies, o kitoje dalyje atmetus, buvo patenkinta 81 procentai ieškinio reikalavimų (250*12-37,65*12=3000-451,80=2548,20). Atmesta 19 proc. ieškinio reikalavimų. Pažymėtina, kad nuo 94,00 Eur žyminio mokesčio dėl išlaikymo padidinimo ieškovė buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškinio reikalavimus patenkinus 81 proc., iš atsakovo priteistina 76,14 Eur (94,00 Eur x 81 proc. : 100 proc.) žyminio mokesčio valstybės naudai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl iš jos žyminio mokesčio dalis, proporcinga atmestų ieškinio reikalavimų daliai, nepriteistina.

Ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 200,00 Eur, ieškinio reikalavimus patenkinus 81 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina 162 Eur (200,00 x 81 proc. : 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 13,60 Eur, ieškinio reikalavimus patenkinus 81 proc., iš atsakovo valstybės naudai priteistina 11,02 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis). Teismo turėtų pašto išlaidų atlyginimas valstybei iš ieškovės nepriteistinas, nes ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Be to, jai tenkanti dalis nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6803-429/2007 patvirtinto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai P. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini)., po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2019 m. balandžio 2 d. iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuos dukters motina G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 162 Eur (šimto šešiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 76,14 Eur (septyniasdešimt šešių eurų 14 ct) žyminį mokestį ir 11,02 Eur (vienuolikos eurų 2 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.