- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-27
- Bylos Nr.
- AN2-317-885/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00884-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kategorijos
- 9.38Kontrabanda (ANK 208 str.)
- 21.9.7Teismo posėdžio tvarka (ANK 632 str.)
- 21.10.2Pasirengimas nagrinėti bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 640 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) direktoriaus pavaduotojos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutarties, kuria buvo panaikintas Institucijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00- ANR_N-510-2025 ir byla grąžinta Institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Institucija nustatė tai, kad 2024 m. lapkričio 3 d. 22.30 val. E. J. reisu Nr. (duomenys neskelbtini) iš Antalijos atvyko į Vilniaus oro uostą ir pasirinko žaliąjį kanalą, veiksmu deklaruodama, kad ji negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias yra nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kurioms taikomi draudimai ar apribojimai. Keleivio bagažas buvo atrinktas detaliam tikrinimui. Atlikus detalų keleivės E. J. bagažo tikrinimą buvo surastos nedeklaruotos ir nuo muitinės kontrolės slėptos cigaretės bendros 134,70 Eur vertės 30 vnt. pakelių cigarečių (600 NAR) be banderolių „Karelia Slims“, bendros 134,70 Eur vertės 30 vnt. pakelių cigarečių (600 NAR) be banderolių „Karelia slims menthol“, bendros 44,90 Eur vertės 10 vnt. pakelių cigarečių (200 NAR) be banderolių „Corset double“; bendra slėptų, nedeklaruotų cigarečių vertė 314,30 Eur. Šiais veiksmais E. J. pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 139 straipsnio 1 dalies a punktą, už ką 2025 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-510-2025 E. J. skyrė administracinę nuobaudą – 1 820 Eur dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – kontrabandos daiktų konfiskavimą.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 30 d. nutartimi panaikino Institucijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-510-2025 ir bylą grąžino Institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti skundžiamą 2025 m. birželio 30 d. nutartį bei palikti galioti Institucijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimą E. J. atžvilgiu.
3.1. Institucijos nuomone, skundžiamoje nutartyje pernelyg susikoncentruota į administracinio nusižengimo byloje pridėtus el. laiškus. Nors pirmosios instancijos teismo išvados dėl šių el. laiškų turinio neatitikimo įrodymams keliamiems reikalavimams, akcentuojama tai, jog Institucija vertino surinktų įrodymų visumą ir nesirėmė išskirtinai tik el. laiškais. Teismo posėdyje Institucijos atstovė pažymėjo, kad el. paštu gauti asmenų paaiškinimai net nebuvo vertinami kaip įrodymai; taip pat šie dokumentai buvo teikti Imuniteto tarnybai skundžiant pareigūnų veiksmus ir tik vėliau buvo prijungti prie bylos, ką įrodo ir bylos duomenys.
3.2. Nesutinkama su teiginiais, kad šiuo atveju nėra aišku, kokiais duomenimis buvo remiamasi surašant 2025 m. balandžio 30 d. nutarimą, ir kaip padaryta išvada, jog cigaretės priklausė E. J., taip pat kokiais įrodymais buvo paneigta jos versija, kad šios cigaretės priklausė grupei asmenų. Pažymima, jog kontrabanda siejama su prekių gabenimų ir jų nepateikimu muitinės kontrolei, o ne su prekių įsigijimu ar priklausomumu, todėl Institucija net neturėjo būtinybės nustatyti, kam priklauso cigaretės. Veika laikoma baigta nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Dėl to Institucija pagrįstai orientavosi į asmenį, kuris prekes žaliajame kanale turėjo fiziškai.
3.3. Nors pirmosios instancijos teismas teigė priešingai, manytina, kad Institucija yra surinkusi pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie E. J. padarytą nusižengimą. Be to, neatsižvelgta į tai, kad Institucija, siekdama įvertinti visas administracinio nusižengimo bylai reikšmingas aplinkybes, pašalinti galimas abejones ir prieštaravimus, atliko visapusišką įrodymų tyrimą. Dėl to akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino visų 2025 m. balandžio 30 d. nutarime išdėstytų faktinių aplinkybių. Institucijos vertinimu, teismo priimtas sprendimas neatitinka protingumo kriterijų ir prieštarauja ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principams. Be to, jeigu šios aplinkybės teismui atrodė tokios svarbios, teismas ir pats galėjo atlikti liudytojų apklausas kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 630 straipsnyje. Pažymėtina, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo praktikoje.
2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą, nušalinimų ar kitų prašymų negauta.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, dėl to apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
4. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamos E. J. kaltės klausimas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje, iš esmės nėra sprendžiamas, įvertinus tai, kad apygardos teismas tokiu atveju turėtų pasisakyti ir dėl apylinkės teismui pateikto skundo dėl Institucijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimo, kuris, kaip yra matyti iš skundžiamos 2025 m. birželio 30 d. nutarties, nebuvo išnagrinėtas iš esmės. Dėl to apygardos teismas patikrina tai, ar apylinkės teismas turėjo realų pagrindą grąžinti bylą Institucijai.
5. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad ne bet koks nustatytas formalus bei apylinkės teismui galimai abejonių keliantis, o tik realus ir sunkiai procesine prasme įgyvendinamas (praktiškai neįmanomas) bylos nagrinėjimo teisme metu pagrindas gali būti pateisinamas ANK prasme grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-256-806/2025). Dėl to spręstina, kad grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, kuri įgaliota surašyti administracinio nusižengimo protokolą (nutarimą administracinio nusižengimo byloje), dėl pastarojo trūkumų galima, kuomet jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Įvertinus apeliacinės instancijos teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą spręstina, kad šiuo atveju toks pagrindas nebuvo nustatytas.
6. Iš skundžiamos 2025 m. birželio 30 d. nutarties matyti, jog ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas procesinis sprendimas priimtas grindžiant būtinybe apklausti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Imuniteto tarnybai el. laiškus pateikusius asmenis (arba jais prisistačiusius) – I. V., R. A., A. A., R. M., L. K., D. J. ir E. J.. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaip yra matyti iš Institucijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimo, dalis pirmiau nurodytų asmenų – E. J., D. J. ir I. V. buvo apklausti administracinio nusižengimo tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu, o tuo metu pateikti jų paaiškinimai yra analogiški el. laiškuose pateiktiems duomenims, dėl ko vertintina, jog būtinybė papildomai apklausti šiuos asmenis yra nurodyta formaliai (b. l. 6–9, 27, 31–32) bei nepagrindžia sprendimo grąžinti bylą Institucijai. Vertinant pirmosios instancijos teismo motyvus dėl būtinybės apklausti R. A., A. A., R. M., L. K. pastebėtina, jog ANK 632 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta, jog nagrinėdamas bylą iš esmės, teismas turi teisę atlikti bet kokį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus 2-3 ir 5 skirsniuose numatytą proceso veiksmą, tame tarpe ir liudytojų apklausas. Manytina, kad pirmiau nurodytų asmenų apklausa (neatsižvelgiant į tai, jog trys iš nurodytų asmenų buvo apklausti tyrimo metu) negali būti vertinama kaip didelės apimties papildomas aplinkybių tyrimas ar, jog minėtų apklausų atlikimas teisme yra kaip kitaip neproporcingas.
7. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog pagal konstitucinės jurisprudencijos nuostatas teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (žr. pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-976/2020). Aktyvaus teismo vaidmenį užtikrina ir pirmiau paminėtos ANK 632 straipsnio 5 dalies nuostatos, leidžiančios bylą nagrinėjančiam teismui atlikti tam tikrus proceso veiksmus siekiant užtikrinti tiesioginį byloje esančių įrodymų visumos ištyrimą, savo išvadas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės (arba nekaltumo) pagrindžiant išsamiai ir nešališkai byloje ištirtų įrodymų visumos vertinimu. Akcentuotina ir tai, jog teismo aktyvumą pagrindžia ANK 640 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nurodyta, jog apylinkės teismas, šalių prašymu arba savo iniciatyva, nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, juos išreikalauja arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų šiuos įrodymus pateikti teismui. Įvertinus pirmiau pacituotą konstitucinę jurisprudenciją bei ANK nuostatas, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundžiamoje 2025 m. birželio 30 d. nutartyje nurodyti procesiniai veiksmai yra pakankamas pagrindas taikyti ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir bylą grąžinti Institucijai papildomam tyrimui.
8. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepateikė jokio faktinių aplinkybių arba duomenų vertinimo tiek dėl Institucijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimo, tiek dėl E. J. apylinkės teismui pateikto skundo, nors ir turėjo galimybę visapusiškai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą pagal pateiktą skundą ir priimti sprendimą dėl Institucijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo. Šios aplinkybės sudaro situaciją, kai apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Institucijos pateiktą apeliacinį skundą, turėtų arba išeiti iš apeliacinio skundo ribų, taip nepagrįstai apribodamas proceso šalių teisę į apeliaciją, arba patikrintų tik skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, kas lemtų situaciją, jog pirmosios instancijos teismui pateiktas E. J. skundas liktų iš esmės neišnagrinėtas. Tokiu būdu būtų pažeidžiamos ne tik ANK 577 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens teisė kreiptis į teismą. Dėl to darytina išvada, jog bylos grąžinimas Institucijai neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų, o taip pat prieštarauja proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principams. Akivaizdu, kad bylos grąžinimas Institucijai šiuo atveju negali būti siejamas su esama būtinybe atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
9. Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl yra naikintina, o administracinio nusižengimo byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti E. J. skundą dėl Institucijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimo iš naujo, kadangi skundas nebuvo išnagrinėtas iš esmės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojos apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartį bei grąžinti administracinio nusižengimo bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti E. J. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2025 m. balandžio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-510-2025.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.