- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-17
- Bylos Nr.
- eAN2-256-806/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. V. atstovo advokato A. V. (A. V.) (toliau tekste – ir atstovas advokatas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. V. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ir ANK) 518 straipsnyje, padarymą, o būtent: ji 2024 m. spalio 7 d. apie 12.40 val., būdama buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininke, neįleido į butą E. M., kuris pagal (duomenys neskelbtini) įgaliojimą turi teisę valdyti, prižiūrėti, tvarkyti 1/2 buto dalį, t. y. savo savavališkais veiksmais vykdė tariamą teisę, dėl ko E. M. buvo priverstas iškviesti avarinę durų spynos atrakinimo tarnybą, kurios darbuotojai atrakino buto durų spyną priverstiniu būdu, nors E. V. tuo metu buvo buto viduje ir piktybiškai laikė įkišusi raktą į buto spyną, kad E. M. negalėtų spynos atrakinti, o E. M. dėl šio įvykio buvo padaryta 70 Eur turtinė žala (70 Eur suma buvo sumokėta už priverstinio durų spynos atrakinimo paslaugą). Už šio administracinio nusižengimo padarymą E. V. buvo paskirta administracinė nuobauda – 35 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucija 2025 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) panaikino 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną E. V. atžvilgiu pagal ANK 518 straipsnį, nesant administracinio nusižengimo požymių.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi buvo tenkintas E. M. skundas, t. y. panaikintas Institucijos Nutarimas ir grąžinta administracinio nusižengimo byla institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad išanalizavus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, spręstina, jog Institucija nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, t. y. šiuo metu vis dar egzistuoja galimybė surinkti papildomus įrodymus, todėl byla turi būti grąžinta Institucijai, jog būtų atliktas papildomas tyrimas. Apylinkės teismo vertinimu, administracinio nusižengimo teisena E. V. atžvilgiu nutraukta nesurinkus ir neištyrus visų įrodymų, nepašalinus egzistuojančių prieštaravimų.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai bei proceso dalyvių prašymai
4. Atstovas advokatas pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį, taip pat priteisti iš E. M. suinteresuoto asmens E. V. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. M. skundas tenkintas nepagrįstai, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai jo nevertino, neatsižvelgė į skundo prieštaringumą bei logikos klaidas ir visas nagrinėjamu atveju šiai administracinio nusižengimo bylai reikšmingas aplinkybes, dėl ko priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir naikintiną nutartį. Svarbu ir tai, kad E. V. veiksmuose nėra vieno iš administracinio nusižengimo sudėties požymio, būtino asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį – tyčinių veiksmų (tyčios), kuriais pažeista įstatymų nustatyta tvarka, t. y. E. V. objektyviai negalėjo piktybiškai trukdyti E. M. patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad Institucija Nutarimu pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, todėl bet kokie ginčai dėl buto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo yra spręstini civilinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
5. Institucijos atstovas atsiliepimu prašo tenkinti atstovo advokato apeliacinį skundą – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį ir Institucijos Nutarimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Inkriminuoto galimo administracinio nusižengimo (ANK 518 straipsnis) padarymo metu E. V. buvimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), faktas liko nepatvirtintas jokiomis patikimomis, objektyviomis priemonėmis (įrodymais), t. y. šią aplinkybę nurodė (tvirtino) tik pranešėjas E. M., o E. V. ir jos sužadėtinis P. S. teigė priešingai. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nei policijos pareigūnų, nei avarinės tarnybos darbuotojų liudijimų, kurie galėtų patvirtinti pranešėjo nurodytą aplinkybę. Informacija (duomenys) apie liudytoją A. G. buvo pateikta tik skundžiant Institucijos Nutarimą, o būtent pats Vilniaus miesto apylinkės teismas nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų ją apklausti. Apylinkės teismas, panaikindamas Institucijos Nutarimą, tinkamai neįvertino šių duomenų, neatsižvelgė į tai, kad byloje trūksta įrodymų, būtinų pripažinti asmens kaltę pagal administracinių nusižengimų byloms taikomus įrodinėjimo standartus.
5.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepakankamai analizavo administracinio nusižengimo subjektyviąją pusę – tyčią, t. y. apeliaciniame skunde pagrįstai akcentuojama, kad E. V. nebuvo žinoma apie E. M. teisę naudotis butu. Net ir tuo atveju, jeigu tarp šalių kilo nesutarimai dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu, tokie ginčai iš esmės yra priskirtini civilinės teisės reguliavimo sričiai, o tai patvirtina ir aplinkybė, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl pirkėjo teisių perkėlimo. Tai reiškia, kad nuosavybės teisių, valdymo ir naudojimosi tvarkos klausimai tarp E. V. bei trečiųjų asmenų dar nėra išspręsti, todėl jų neapibrėžtumas negali būti pagrindas taikyti administracinę atsakomybę.
5.3. Skundžiamoje nutartyje nurodyta būtinybė atlikti papildomą tyrimą, atsižvelgiant į galimybę įvertinti vaizdo įrašus, kurie, pasak E. M., gali patvirtinti tam tikras faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad šie vaizdo įrašai nebuvo pateikti ar fiksuoti įvykio metu ir atsirado tik gerokai vėliau, todėl jų įrodomoji vertė kelia pagrįstų abejonių. Tokie vaizdo įrašai negali būti patikimas ir objektyvus pagrindas asmenį traukti administracinėn atsakomybėn, o rėmimasis vien tik subjektyvia E. M. interpretacija ar vėlesnėje proceso eigoje pateiktais duomenimis, kurie negali būti laikomi nešališkais ar (ir) patikimais, prieštarautų teisingo proceso principui ir pažeistų nekaltumo prezumpciją. E. M. skundas Vilniaus miesto apylinkės teismui iš esmės grindžiamas subjektyviais samprotavimais ir prielaidomis, kurie nebuvo patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, duomenimis. Skundžiamos nutarties išvada, kad administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta Institucijai papildomam tyrimui atlikti, remiasi tik spėjimais, o ne objektyviais bei pakankamais duomenimis, taip pat ši išvada prieštarauja administracinės atsakomybės principui, t. y. asmens kaltė dėl neteisėtų veiksmų atlikimo turi nekelti jokių pagrįstų abejonių.
6. Taip pat Vilniaus apygardos teisme gautas E. M. atstovo advokato J. B. atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat iš E. V. priteisti E. M. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde nėra dėstomi nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvai, nurodomos aplinkybės net nėra susijusios su apylinkės teismo procesiniu sprendimu, taip pat ignoruojama aplinkybė, kad E. V. nebuvo nubausta dėl administracinio nusižengimo padarymo, o pati administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai turėtų atlikti išsamų tyrimą. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi nepripažino, kad E. V. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, o tik nustatė, jog yra daugiau asmenų, kurie matė įvykį ir gali patvirtinti (arba paneigti) tam tikras reikšmės turinčias aplinkybes, t. y. padarė išvadą, kad Institucija, nutraukdama administracinio nusižengimo teiseną, tinkamai nevykdė ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos. Taip pat Institucija nepašalino prieštaravimų tarp E. V. ir P. S. duotų parodymų, be to, siekiant tinkamai ištirti šią administracinio nusižengimo bylą, būtina apklausti liudytoja E. V. kaimynę, kuri buvo namuose įvykio metu. Tik atlikus pakartotinį ir išsamų tyrimą bus galima nustatyti ar E. V. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Susipažinus su apeliacinio skundo turiniu matyti, kad jame iš esmės keliamas E. V. kaltės (nekaltumo) klausimo pagrįstumas, t. y. atstovas advokatas analizuoja asmens galimai atliktus veiksmus ANK 518 straipsnio kontekste ir teigia, jog juose nėra šio administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos (nagrinėjamu atveju – tyčios), todėl negalima administracinė atsakomybė pagal šią teisės normą. Be to, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, taip pat iš dalies nėra sutinkama ir su pačiu apylinkės teismo procesiniu sprendimu, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra tikslinga atlikti tyrimą sprendžiant E. V. kaltės klausimą. Atstovo advokato teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai tenkino E. M. skundą dėl Institucijos Nutarimo, nes objektyviai jo nevertino, neatsižvelgė į skundo prieštaringumą, logikos klaidas ir visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri turi būti panaikinta. Atsižvelgiant į tai, kad skundu E. M. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo panaikinti Institucijos Nutarimą ir grąžinti bylą administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, apygardos teismas vertins šį procesinį sprendimą.
8. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, procesinis sprendimas – grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – buvo priimtas vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Ši teisės norma nustato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tačiau šis procesinis sprendimas yra priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad ne bet koks nustatytas formalus bei apylinkės teismui galimai abejonių keliantis, o tik realus ir sunkiai procesine prasme įgyvendinamas (praktiškai neįmanomas) bylos nagrinėjimo teisme metu pagrindas gali būti pateisinamas ANK prasme grąžinti bylą institucijai tyrimui atlikti. Toks procesinis sprendimas pateisinamas ir yra galimas tik tokiais atvejais, kai teisme išnagrinėjus bylą (tik atlikus visus būtinus ir įmanomus procesinius veiksmus, atsižvelgiant į ANK reglamentavimą) iš tiesų yra sunku nustatyti objektyvią tiesą byloje ir (ar) papildomas bylos aplinkybes, kurios turi esminės reikšmės bylai išnagrinėti teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
9. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nurodytas šios administracinio nusižengimo bylos grąžinimo Institucijai pagrindas motyvuojamas ne būtinybe atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba tuo, kad apylinkės teismui būtų sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, kaip tai imperatyviai bei be jokių išlygų nustato ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas (būtinosios sąlygos grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti), o būtent tuo, jog Institucija, tirdama bylą, nesiėmė visų priemonių, kad bylos aplinkybės būtų visapusiškai išaiškintos. Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimu, tyrimo metu nebuvo imtasi visų priemonių nustatyti, ar buvo nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų, mačiusių situaciją, neapklausti kaimynai, kurie galėjo matyti su įvykiu susijusias aplinkybes, nepašalinti prieštaravimai tarp E. V. ir P. S. duotų parodymų, netirti pareigūnų kūno kamerų vaizdo bei kiti įrašai. Apygardos teismas nesutinka su tokia apylinkės teismo pozicija.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisėtas, pagrįstas, o taip pat ir teisingas procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios (objektyvios) tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Tai reiškia, kad administracinio nusižengimo tyrimas yra atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais, administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai, laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas, jo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodomi ir argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019). Taigi, viena iš teisingo sprendimo priėmimo garantijų administracinio nusižengimo byloje yra tinkamas įrodymų ištyrimas.
11. Įstatymas kaip vieną iš teisingo proceso garantijų įtvirtina žodinį bylos nagrinėjimą, kurio metu teismas įpareigotas tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus, o savo išvadas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės (arba nekaltumo) teismas pagrindžia išsamiai ir nešališkai byloje ištirtų įrodymų visumos vertinimu. Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik tokiais atvejais, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal ir administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą būtent institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal konstitucinės jurisprudencijos nuostatas teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-976/2020). Aktyvaus teismo vaidmens įgyvendinimą užtikrina ir ANK 632 straipsnio 5 dalis, kuri leidžia administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui atlikti bet kokį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame ir penktajame skirsniuose nurodytą proceso veiksmą, taip pat ANK 640 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, leidžianti teismui šalių prašymu arba savo iniciatyva, nustačius, jog byloje trūksta įrodymų, juos išreikalauti arba įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų įrodymus pateikti teismui.
12. Apygardos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas E. M. skundą dėl Institucijos Nutarimo, kuriuo buvo prašoma panaikinti šį procesinį sprendimą ir grąžinti bylą Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, visų pirma, privalėjo įvertinti Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnio imperatyvas) visapusiškai bei išsamiai išnagrinėjus skundą teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucija Nutarimu, vadovaudamasi ANK 625 straipsnio nuostatomis, panaikino savo pačios 2024 m. gruodžio 19 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną administracinėn atsakomybėn patrauktos E. V. atžvilgiu pagal ANK 518 straipsnį, kadangi, Institucijos vertinimu, jos veiksmuose nenustatyti šio administracinio nusižengimo požymiai. Tai reiškia, kad Institucija E. V. veiksmuose neįžvelgė teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymo ANK prasme, todėl apylinkės teismas ir privalėjo nagrinėti bei aiškintis, ar ši išvada yra teisinga, objektyvi ir jai pagrįsti pakanka atlikto tyrimo metu surinktų duomenų, o jų nepakankant, pačiam būti aktyviu. Akcentuotina ir tai, kad E. M. skundo nagrinėjimo teisme metu buvo gauta pagrįstų indikacijų apie galimai naujus duomenis, kurie nebuvo tirti Institucijos, o būtent: identifikuota liudytoja, galimai mačiusi bylai aktualų įvykį, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė ją apklausti teisme, nors tokią procesinę galimybę turėjo bei privalėjo tai atlikti, siekiant kuo įmanoma išsamiau išnagrinėti skundą. Taip pat skundžiamoje nutartyje akcentuojama, kad apylinkės teismui nebuvo pateikti įrašai, todėl nebuvo galimybės įvertinti šio duomenų šaltinio sąsajumo su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, tačiau, kaip jau minėta šioje nutartyje, vadovaujantis ANK 640 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas pats savo iniciatyva gali išsireikalauti šį duomenų šaltinį, bet šia procesine galimybe Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai net nebandė pasinaudoti ir ji liko ignoruota. Be kita ko, E. M. skunde kėlė klausimą ir dėl E. V. bei P. S. duotų parodymų tarpusavio prieštaravimų, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat nebandė šios aplinkybės aiškintis bei bandyti šalinti galimus prieštaravimus teisme apklausdamas minėtus asmenis (past. – teismo posėdžio metu apsiribota tik E. M. atstovo apklausa ir jo baigiamąja kalba, net nebandant kviesti į teismą patį E. M., E. V., P. S. ir kitus galimai reikšmės galinčius suteikti asmenis, siekiant juos apklausti). Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apylinkės teismas neturėjo jokių procesinių ar kitokio pobūdžio kliūčių tinkamai bei išsamiai ištirti ir įvertinti bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjusias naujas aplinkybes bei duomenis, turinčius reikšmės sprendžiant klausimą dėl Institucijos Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo (apklausti konkrečiai identifikuotą liudytoją; išsireikalauti vaizdo, garso įrašus; pašalinti prieštaravimus tarp E. V. bei P. S. duotų parodymų ir pan.), priešingai, buvo „pasyvus“, todėl procesinis sprendimas grąžinti bylą Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti yra formalus, skubotas ir nepagrįstas, o ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos pritaikytos šabloniškai, apylinkės teismui skundžiama nutartimi nenustačius šioje teisės normoje nurodytų pagrindų egzistavimo. Pažymėtina, kad tik išsamiai ir visapusiškai ištyrus E. M. skundą bei nustačius objektyvias, o ne formalaus pobūdžio aplinkybes, kad iš tiesų reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą (pavyzdžiui, apklausti labai daug asmenų, išsireikalauti labai didelį kiekį dokumentų ir jį įvertinti, apžiūrėti nemažai objektų (daiktų) ir juos aprašyti, išsamiai apžiūrėti įvykio vietą tiesiogiai bei ją aprašyti, atlikti eksperimentą ir panašaus pobūdžio veiksmus) arba nustačius, kad apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, yra galimas procesinio sprendimo grąžinti bylą Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti priėmimas bei ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų taikymas.
13. Be kita ko, tiek apeliaciniu skundu, tiek E. M. atstovo advokato J. B. atsiliepimu prašoma priteisti patirtas atstovavimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo apygardos teismo procesiniu sprendimu administracinio nusižengimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, nėra teisinio pagrindo šiuo metu iš esmės išspręsti pateiktų prašymų dėl patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo.
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina, o administracinio nusižengimo byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti E. M. skundą dėl Institucijos Nutarimo iš naujo, nes skundas iš esmės nebuvo išnagrinėtas, taip pat tik formaliai įvertintas Institucijos Nutarimo teisėtumas bei pagrįstumas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. V. atstovo advokato A. V. (A. V.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį – grąžinti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti E. M. skundą dėl (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.