- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- AN2-451-1035/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00884-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojos R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutarties, kuria panaikintas Vilniaus teritorinės muitinės 2025 m. balandžio 30 d. nutarimas ir byla grąžinta atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucijos) 2025 m. balandžio 30 d. nutarimu E. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 208 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 1820 Eur bauda.
E. J. nubausta už tai, kad ji 2024 m. lapkričio 3 d. 22.30 val. reisu Nr. (duomenys neskelbtini) iš Antalijos atvyko į Vilniaus oro uosto postą ir pasirinko žaliąjį kanalą, veiksmu deklaruodama, kad negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kurioms taikomi draudimai ar apribojimai; keleivio bagažas buvo atrinktas detaliam tikrinimui; atlikus detalų keleivės E. J. bagažo tikrinimą rastos nedeklaruotos ir nuo muitinės kontrolės slėptos cigaretės – bendros 134,70 Eur vertės 30 pakelių cigarečių (600 NAR) be banderolių „Karelia Slims“, bendros 134,70 Eur vertės 30 pakelių cigarečių (600 NAR) be banderolių „Karelia slims menthol“, bendros 44,90 Eur vertės 10 pakelių cigarečių (200 NAR) be banderolių „Corset double“; bendra slėptų, nedeklaruotų cigarečių vertė 314,30 Eur. Šiais veiksmais E. J. pažeidė E. P. ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 139 straipsnio 1 dalies a punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartimi E. J. skundas dėl Institucijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimo patenkintas ir byla grąžinta Institucijai iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nustačius, kad nebuvo apklausti liudytojai.
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi Institucijos apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutarties patenkintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti E. J. skundą dėl Institucijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartimi Institucijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimas panaikintas ir byla grąžinta atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nustačius, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, tik jį padarė kitas asmuo, kuriam iki administracinio nusižengimo padarymo nebuvo sukakę šešiolika metų.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu Institucijos atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pagrindiniai duomenys, kuriais remiantis buvo nubausta E. J., yra jos pačios rašytinis paaiškinimas bei daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, kuriame nurodytos paimtos cigaretės ir jų kiekis. Institucija, priimdama nutarimą, vertino surinktų įrodymų visumą ir nesirėmė išskirtinai E. J. paaiškinimu bei daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu. Bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu Institucija išklausė E. J. bei jos atstovo advokato paaiškinimus, pareigūnų paaiškinimus, apklausė liudytojus I. V., kuri nurodė mokėjusi už dalies kartu vykusių asmenų pirktas cigaretes ir D. J.. Taip pat prie bylos prijungti D. J. paaiškinimai, teikti bylos, pagal jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą, nagrinėjimo metu, įvertinti rašytiniai E. J. paaiškinimai ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Institucija papildomai kreipėsi į Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyrių su prašymu išduoti iš muitinės sandėlio prekes Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriui, kurio atsakingas pareigūnas sulaikytas cigaretes apžiūrėjo ir įvertino ar esami sulaikyti cigarečių kiekiai ir sulaikytų cigarečių pavadinimai sutampa su apklaustų asmenų paaiškinimuose nurodytais kiekiais ir pavadinimais. Institucijos nutarime išsamiai aprašytos visos administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo aplinkybės, kuriomis remiantis E. J. pripažinta kalta pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį, detaliai aprašyti Institucijos atlikti veiksmai bei nustatytos faktinės aplinkybės, paneigiančios E. J. bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu ir skunde išdėstytus argumentus.
1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad E. J. pirminis paaiškinimas negali būti pripažintas įrodymu, kadangi administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas po to, kai E. J. pateikė paaiškinimą, be to, administracinio nusižengimo byloje nėra visiškai jokių duomenų, patvirtinančių, kad E. J. rašant paaiškinimą, buvo išaiškintos procesinės teisės, nurodytos ANK 577 straipsnio 2 dalyje. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu, nei pati E. J., nei jos atstovas advokatas V. R., nepateikė pastabų dėl netinkamo E. J. supažindinimo ar nesupažindinimo su procesinėmis teisėmis. Bylos nagrinėjimo metu klausimas dėl supažindinimo su procesinėmis teisėmis pirmosios instancijos teismo net nebuvo svarstomas, todėl tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, kadangi neatitinka administracinio nusižengimo tyrimo, jo užbaigimo reglamentavimo, numatyto N. I. pareigūnas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą ir jį baigęs, vadovavosi ANK 608 straipsnio 1 dalies nuostata, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą bei vadovavosi ANK 609 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, be kita ko, administracinio nusižengimo protokole privalo būti nurodomas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. ANK 609 straipsnio 4 dalis numato, jog surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos ANK 577 straipsnyje numatytos jo teisės ir pareigos ir tai pažymima protokole ir tai nagrinėjamu atveju buvo tinkamai padaryta – E. J. ANK 577 straipsnyje numatytos jos teisės ir pareigos buvo išaiškintos surašant jai administracinio nusižengimo protokolą ir apie tai buvo pažymėta protokole. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ji protokolą pasirašė ir protokolas jai buvo įteiktas.
1.3. Iš pareigūno parodymų matyti, kad pareigūnas A. K. procesinius veiksmus atliko vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, t. y. pirmiausia atliko tyrimą, o vėliau įvertinęs tyrimo metu surinktus duomenis, tarp kurių ir E. J. pateiktą rašytinį paaiškinimą, E. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą. Administracinio nusižengimo tyrimas atliktas ir teisena pradėta, griežtai laikantis ANK nuostatų. Šiame kontekste pastabėtina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nagrinėjamu atveju neaktuali, nes nei faktinės aplinkybės, nei teisinis įtariamojo statuso reglamentavimas netapatus.
1.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad E. J. paaiškinime nurodytas aplinkybes paneigia teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – L. K., I. V., D. J., R. M., R. A., A. A., D. V. ir P. V., kurie paaiškino, kad Turkijoje nusipirktas cigaretes Vilniaus oro uoste nešė ne E. J., bet nepilnametė A. J.. Tačiau A. P. paaiškinimų, kuriais jis priešingai, nei aukščiau minėti liudytojai, patvirtina faktą, kad cigaretes nešė E. J., bei Institucijos surinktų ir priimtame nutarime aprašytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino ir dėl jų skundžiamoje nutartyje net nepasisakė. Liudytojų parodymai apie cigarečių Vilniaus oro uosto poste nešimą, kuriais remiasi pirmosios instancijos teismas, yra identiški, tačiau atsakant į papildomai užduotus klausimus, liudytojų parodymai skiriasi. Paklausus, kas A. J. padavė maišelį su cigaretėmis, I. V. nurodė, kad maišelį su cigaretėmis A. J. padavė pati I. V. dar lėktuve. D. J. parodė, kad A. J. maišelį su cigaretėmis jis pats padavė jau atsiimant bagažą, o Institucijos atstovei papildomai paklausus, D. J. nuomonę pakeitė, nurodydamas, kad tiksliai neatsimena, galėjo paduoti ir kažkas kitas. Tuo tarpu E. J. teigė, kad išvis nežino, kas A. J. padavė maišelį su cigaretėmis. Analogiška situacija pastebima vertinant ir kitus liudytojų parodymus, kuriuose pateikiamos skirtingos prašymų rašymo aplinkybės. Skirtingos ir netgi prieštaringos liudytojų parodytos įvykių aplinkybės suponuoja išvadą, kad liudytojai iš anksto susitarė pateikti vienodą poziciją, jog cigaretes nešė A. J., taip siekiant E. J. išvengti atsakomybės.
1.5. Pirmosios instancijos teismas nesiremia pareigūnų A. K. ir A. P. parodymais ir nevertina jų kaip įrodymų, kuriais galima būtų paneigti liudytojų nurodytas aplinkybes, kadangi pareigūnai tiksliai neatsimena įvykio aplinkybių, tačiau vertindamas administracinio nusižengimo protokolo surašymo aplinkybes bei konstatuodamas, kad E. J. pirminis paaiškinimas negali būti pripažįstamas įrodymu, pirmosios instancijos teismas remiasi to paties pareigūno A. K. parodymais. Nors pareigūnai tiksliai ir neprisiminė įvykio aplinkybių, jie tiksliai ir nuosekliai papasakojo muitinio tikrinimo aplinkybes, kurios atitinka nagrinėjamojo administracinio nusižengimo aplinkybes, pažymėjo, kad jų praktikoje nepasitaikė situacijų, kuomet nedeklaruotas prekes gabentų vaikas. Pirmosios instancijos teismas formaliai pasisakė, kad administracinis nusižengimas padarytas, tačiau neįvardijo kokiais byloje faktiniais duomenimis remdamasis pirmosios instancijos teismas priėjo tokią išvadą.
1.6. Institucija bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu, pagal kompetenciją atliko visus įmanomus veiksmus ir atliko visapusišką įrodymų tyrimą. Pirmosios instancijos teismas taipogi, siekdamas pašalinti jam kilusius neaiškumus, savo iniciatyva atliko papildomą tyrimą ir apklausė liudytojus. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas grąžinti bylą tyrimui reikš tik formalų pakartotinį procesą, kuris nepakeis esminių aplinkybių ir šį procesą vilkins, pažeidžiant proceso greitumo bei ekonomiškumo principus, kadangi Institucija neturi kitų galimybių ir nemato pagrindo tolesniam bylos aplinkybių tyrimui. Byloje pakanka duomenų, įrodančių E. J. kaltę. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas pakankamai įrodymų, jų nevertino ir nenustatė administracinį nusižengimą padariusio asmens, tačiau, vengdamas atlikti visapusišką įrodymų tyrimą ir priimti tinkamą sprendimą, nepagrįstai antrą kartą grąžina bylą Institucijai tyrimui atlikti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti Institucijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai iš naujo ištirti bylos aplinkybes. Institucijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad E. J. Institucijos nutarimu buvo pagrįstai nubausta pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) ir teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kiek pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Institucijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimu E. J. nubausta pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji, iš Antalijos atvykusi į Vilniaus oro uosto postą, pasirinko žaliąjį kanalą, tokiu veiksmu deklaruodama, kad negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kurioms taikomi draudimai ar apribojimai, tačiau, atlikus detalų jos bagažo tikrinimą, rastos nedeklaruotos ir nuo muitinės kontrolės slėptos cigaretės, kurių vertė 314,30 Eur.
ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šioje vietoje pažymėtina, kad ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas yra asmuo, gabenęs prekes žaliuoju kanalu ir jų nepateikęs muitinės kontrolei.
Pirmiausia pažymėtina, kad Institucijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimas grindžiamas iš esmės išskirtinai tik E. J. 2024 m. lapkričio 3 d. rašytiniais paaiškinimais, kurie, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, iš tikrųjų nelaikytini įrodymais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. J. 2024 m. lapkričio 3 d. rašė paaiškinimus, kuriuose ji nurodė, jog ji atskrido reisu iš Antalijos (duomenys neskelbtini) į Vilniaus VNO ir ją sulaikė muitinės darbuotojai dėl nusipirktų cigarečių, kurias pirko didelė jų kompanija (9 suaugę asmenys) ir ji nešė viename krepšyje, nes kiti vežė lagaminus bei vedėsi vaikus bei senelius, ji gailisi ir jai apmaudu dėl susidariusios aplinkybės. Teismo posėdžio metu apklaustas administracinio nusižengimo protokolą E. J. surašęs muitinės pareigūnas A. K. parodė, kad patikros metu buvo rasti septyni blokai cigarečių, kurie buvo paslėpti nuo muitinės kontrolės; po to asmuo (kaip vėliau paaiškėjo, E. J.) buvo nuvestas į tarnybines patalpas, surašė paaiškinimus, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Taigi, bylos duomenimis, E. J. 2024 m. lapkričio 3 d. rašė paaiškinimus būdama jau įtariama administracinio nusižengimo padarymu, tačiau administracinio nusižengimo protokolas jai dar nebuvo surašytas. Vadovaujantis ANK 577 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tuo metu, kai E. J. rašė paaiškinimus, ji faktiškai turėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens procesinį statusą, tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, byloje iš tikrųjų nėra duomenų, jog jai buvo išaiškintos procesinės teisės, numatytos ANK 577 straipsnio 2 dalyje. Šios teisės nurodytos tik administracinio nusižengimo protokole, kuris, kaip minėta, buvo surašytas po to, kai E. J. pateikė rašytinius paaiškinimus. Šiuo atveju apylinkės teismas teisingai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad asmens, įtariamo nusikaltimų padarymu, prisipažinimai, rašyti nesuteikus jam įtariamojo procesinio statuso ir neišaiškinus ja teisių, neatitinka įrodymų sąvokos, todėl negali būti laikoma labiau įrodymų sampratą atitinkančiais ir patikimesniais duomenimis už duomenis, užfiksuotus teisės aktų nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350/2013). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, paaiškinimai, neišaiškinus jam procesinių teisių, negali būti laikytini įrodymais, todėl jais nėra pagrindo vadovautis šioje byloje. Tai, kad šie paaiškinimai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, matyti iš liudytojų D. J. ir I. V. parodymų. Jie nuo pat pradžių nuosekliai teigė, kad Vilniaus oro uoste cigaretes nešė ne E. J., o jos nepilnametė dukra A. J., tačiau Institucija šias nurodytas aplinkybes ignoravo ir jų nepagrįstai netikrino.
Apklausta teismo posėdyje E. J. neigė padariusi administracinį nusižengimą. Paaiškino, cigaretes nešė jos dukra A. J., o pačios cigaretės priklausė ne tik jai, bet grupei žmonių, kurie keliavo kartu su ja. E. J. teigimu, atvykus į Vilniaus oro uostą ir praėjus pasienio kontrolės postą, visi asmenys nuėjo pasiimti lagaminų (asmenys keliavo su rankiniu bagažu ir lagaminais). Kadangi lagaminuose vietos nebuvo, įsigytas cigaretes dvejuose maišeliuose nešė jos sūnus D. J. (maišelyje turėjęs septynis blokus cigarečių ir kvepalus) ir dukra A. J. (maišelyje turėjusi septynis blokus cigarečių). Prekių įsigijimo dokumentai (kvitai) buvo plastikiniuose maišeliuose su prekėmis. Muitinės pareigūnai stovėjo prie muitinės posto ties išėjimu iš lagaminų paėmimų salės. Einant pro pareigūnus viena iš muitinės pareigūnių (kaip vėliau paaiškėjo – A. P.) sustabdė jos (E. J.) sūnų D. J. ir paklausė, ką šis neša „(duomenys neskelbtini)“ maišelyje. D. J. atsakė maišelyje nešąs visos kartu keliavusios asmenų grupės įsigytas cigaretes ir kvepalus. Po to su tokiu pat „(duomenys neskelbtini)“ maišeliu prie D. J. ir muitininkės priėjo jos nepilnametė dukra A. J.. Muitininkei paklausus, ką ši neša maišelyje, A. J. atsakė nešanti cigaretes, kurias įsigijo kartu keliavę asmenys. Jie cigarečių nuo muitinės pareigūnų neslėpė, šias nešė maišeliuose, o paklausti, ką neša maišelyje, atsakė, kad cigaretes. Ji (E. J.) pati cigarečių nenešė, jas nešė jos dukra, todėl jai negalėjo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
Aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio dieną cigaretes nešė ne E. J. patvirtino teismo posėdžio metu liudytojais apklausti L. K., I. V., D. J., R. M., R. A., A. A., D. V. ir P. V., kurie keliavo kartu su E. J. nagrinėjamo įvykio metu. Apklausti liudytojai nuosekliai paaiškino, kad jiems atvykus į Turkijos oro uostą, po patikros kai kurie iš jų kompanijos ėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, kurioje pirko cigaretes. Cigaretės buvo jų bendras pirkinys, tačiau už jas mokėjo I. V. ir E. J., kurioms visi iš kompanijos padavė pinigus. Visos cigaretės buvo sudėtos į žalios spalvos nepermatomus maišelius. Jiems atskridus į Vilniaus oro uostą, šiuos „(duomenys neskelbtini)“ maišelius su cigarečių blokais nešė ne E. J., o A. J. ir D. J.. Nors Institucijos atstovė apeliaciniame skunde sutinka, kad liudytojų parodymai apie cigarečių Vilniaus oro uosto poste nešimą, kuriais remiasi pirmosios instancijos teismas, yra identiški, tačiau, pasak atstovės, atsakant į papildomai užduotus klausimus, liudytojų parodymai skiriasi. Institucijos vertinimu, tai leidžia spręsti, kad liudytojai iš anksto susitarė pateikti vienodą poziciją. Apygardos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Akivaizdu, kad nuo nagrinėjamo įvykio (2024 m. lapkričio 3 d.) praėjo pakankamai ilgas laikotarpis, todėl liudytojai galėjo tiksliai neprisiminti tam tikrų įvykio aplinkybių detalių, dėl kurių davė skirtingus atsakymus (pavyzdžiui, kas perdavė A. J. „(duomenys neskelbtini)“ maišelius su cigarečių blokais). Pažymėtina, kad šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kad visi liudytojai, kurie keliavo kartu su E. J., davė pakankamai išsamius ir nuoseklius parodymus apie esmines administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, t. y. kad cigaretes gabeno ne E. J., o jos nepilnametė dukra A. J.. Apygardos teismo vertinimu, liudytojų parodymuose esantys nežymūs netikslumai yra neesminiai ir savaime nesudaro pagrindo abejoti jų patikimumu.
Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė pareigūno A. K. parodymais, nes jis pats pripažino, jog nagrinėjamo įvykio neprisimena, o parodymus davė pagal savo surašytą administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodyta, kad E. J. gabeno cigaretes, tačiau, kaip minėta, tai paneigia prieš tai aptartų liudytojų parodymai. Tuo tarpu apklausta teismo posėdžio metu kaip liudytoja pareigūnė A. P. davė išsamius parodymus apie D. J., kuris nešė „(duomenys neskelbtini)“ maišelius su cigaretėmis ir kuriam buvo taip pat surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Apie E. J. ji tik nurodė, kad ji galėjo kažką gabenti, tačiau nieko negali patikslinti, nes ji matė tik tai, jog ši rašė paaiškinimą. Taigi, šiais pareigūnų parodymais nėra pagrindo vadovautis, kadangi jie nei patvirtina, nei paneigia byloje nustatytas faktines aplinkybes.
Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 208 straipsnio 2 dalyje, iš tikrųjų buvo padarytas, tačiau byloje esantys įrodymai suponuoja išvadą, kad jį padarė ne E. J., o galimai kitas asmuo (E. J. dukra A. J.), kuriai iki administracinio nusižengimo padarymo nebuvo sukakę šešiolika metų. Šiame kontekste pažymėtina, kad tik išsamiai ir visapusiškai ištyrus šias aplinkybes bei pašalinus visus prieštaravimus, galima daryti pagrįstas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir jį padariusio asmens. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad atlikus tyrimą ir nustačius, kad administracinį nusižengimą padarė nepilnametis asmuo, kuriam iki administracinio nusižengimo padarymo nebuvo sukakę 16 metų, vadovaujantis ANK 6 straipsnio 2 dalimi, būtina šią informaciją perduoti savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei priimti atitinkamus sprendimus dėl paimtų cigarečių konfiskavimo arba grąžinimo teisėtiems savininkams. Apygardos teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai nutarė grąžinti bylą Institucijai atlikti papildomą administracinio nusižengimo tyrimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartį nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojos R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.