- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-07
- Bylos Nr.
- 1S-293-658/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Kategorijos
- 2.5.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ingos Mačiulienės (toliau – ir prokurorės) skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atmestas prokurorės prašymas patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-107/2010 kartu su kitais asmenimis nuteistas D. M.. Nuosprendžiu, be kita ko, nuspręsta D. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 1900 litų konfiskavimą, o 150 litų, į kuriuos nuosavybės teisė apribota, panaudoti turto konfiskavimo užtikrinimui.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-53-635/2022 išspręstas daiktinių įrodymų (pinigų) grąžinimo klausimas, nutarta panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į nuteistajam D. M. priklausančius 150 litų (43,44 Eur), saugomus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje, ir šiuos pinigus grąžinti D. M..
3. Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. rugpjūčio 9 d. gautas prokurorės prašymas patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį ir nurodyti lėšų grąžinimo būdą, t. y., nurodyti, kad D. M. priklausantys pinigai turi būti grąžinti, pervedant juos į konkrečiai nurodytą šiam asmeniui priklausančią banko sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi prokurorės prašymas netenkintas, motyvuojant tuo, kad procesinio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti suformuluoti esminiai teismo sprendimai ir iš rezoliucinės dalies turi būti aiškus teismo sprendimas, o procesinio sprendimo įvykdymo būdas, t. y., nuspręsti, kaip turi būti įvykdomas konkretus procesinis sprendimas, paliekamas jį vykdančios institucijos kompetencijai. Teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tikslinti teismo procesinio sprendimo dar ir todėl, kad vykdant teismo procesinį sprendimą, asmens sąskaitos numeris gali pasikeisti, todėl jo nurodymas rezoliucinėje dalyje neturėtų jokios prasmės, o pats procesinis sprendimas, t. y., kas turi būti padaryta, yra aiškus, ir nenurodant banko sąskaitos numerio.
II. Skundo argumentai
5. Prokurorė skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą: patenkinti prašymą ir patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį, nurodant, kad nuteistajam D. M. priklausantys 150 litų (43,44 Eur), saugomi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje, turi būti grąžinti, juos pervedant į nuteistojo D. M. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Skunde cituojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. I-138 patvirtintas aprašas „Dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros finansų kontrolės tvarkos“ (toliau – Aprašas) ir teigiama, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje laikomos lėšos gali būti grąžinamos asmeniui tik į asmens nurodytą sąskaitą šiam asmeniui atvykus į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir pateikus prašymą dėl piniginių lėšų grąžinimo bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba prašymą dėl piniginių lėšų grąžinimo ir asmens tapatybės patvirtinančio dokumento tinkamai patvirtintą kopiją pateikus paštu arba elektroninėmis priemonėmis; dokumentai, atsiųsti elektroninėmis priemonėmis, turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu (minėto Aprašo 94.4 ir 99 punktai). Prokurorė nurodo, kad nuteistasis D. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, todėl jis negali asmeniškai atvykti į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, taip pat negali naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir pateikti elektroniniu parašu pasirašyto prašymo. Pasak prokurorės, nuteistajam piniginės lėšos gali būti grąžintos tik jas pervedant į banko sąskaitą, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodžius nuteistojo turimos banko sąskaitos numerį. Prokurorė pažymi, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas, nenurodydamas sąskaitos numerio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, ne išsprendė egzistuojančią problemą, bet nusišalino nuo šios problemos išsprendimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-98-1020/2022).
5.2. Skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties motyvu, kad, vykdant teismo procesinį sprendimą, asmens sąskaita gali pasikeisti, todėl konkrečios sąskaitos nurodymas rezoliucinėje sprendimo dalyje neturi jokios prasmės. Prokurorė paaiškina, kad, teikiant prašymą teismui, buvo patikrinti nuteistojo D. M. mokesčių mokėtojo registro duomenys ir nustatyta, kad jis turi šiuo metu veikiančią banko sąskaitą AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Jeigu ši banko sąskaita sprendimo vykdymo metu būtų uždaryta, piniginės lėšos į ją nebūtų pervestos, tokia finansinė operacija negalėtų būti atlikta, ir piniginės lėšos būtų grąžintos į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą. Skunde nurodoma, kad analogiškose situacijose teismai priima sprendimus dėl nutarčių ar nuosprendžių patikslinimo, nurodydami, kad piniginės lėšos grąžintinos, jas pervedant į konkrečią asmens sąskaitą, ir tokie teismų sprendimai yra aiškūs ir gali būti nedelsiant vykdomi (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-68-417/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-76-526/2022, Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-182-363/2022, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-389-972/2022).
Atsiliepimas
5.3. Posėdyje prokurorė skundą palaikė, nuteistasis jo nagrinėjime nedalyvavo, atsiliepimų į skundą iš jo taip pat negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ingos Mačiulienės skundas atmetamas.
6. Įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei išanalizavęs prokurorės skundo argumentus, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnysis teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė BPK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
7. Iš teismui pateikto skundo turinio matyti, kad prokurorė, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą, nurodo, kad teismo sprendimas gali būti įvykdytas ir piniginės lėšos grąžintos nuteistajam D. M. tik tuo atveju, jei teismo sprendimo rezoliucinė dalis bus patikslinta, nurodant konkrečią nuteistojo banko sąskaitą, į kurią turi būti grąžintos piniginės lėšos. Nesant tokio patikslinimo, teismo sprendimo grąžinti nuteistajam, kuris yra pataisos įstaigoje, pinigines lėšas nėra galimybės vykdyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu patvirtintu Aprašu. Su šiuo skundo argumentu skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas visiškai nesutinka.
8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį, daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Taigi įstatymo leidėjas neįpareigoja teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje detalizuoti, kokiu būdu turi būti išspręstas daiktų (nagrinėjamu atveju – piniginių lėšų) grąžinimo klausimas, konkretaus būdo pasirinkimo galimybę palikdamas, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, vykdančios institucijos kompetencijai. Todėl vien ta aplinkybė, kad prokuratūros vidaus teisės aktas, tai yra žemesnės teisinės galios teisės aktas – skunde nurodytas Aprašas – detalizuoja sprendimo įvykdymo būdą, kuris nėra numatytas aukštesnės teisinės galios teisės akte – BPK, todėl nenurodytas ir rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje, nereiškia, kad toks teismo sprendimas savaime kelia abejonių ir yra neaiškus. Pažymėtina ir tai, kad gali būti situacijų, kai teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra detalesnė ir išsamesnė nei to reikalauja įstatymas, joje nurodoma ir asmens, kuriam grąžinamos piniginės lėšos, banko sąskaitos numeris. Tokie apylinkių ir apygardos teismų procesinių sprendimų pavyzdžiai yra pateikti ir prokurorės skunde. Tačiau ir ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad įstatymo reikalavimus atitinkantis teismo sprendimas, kuriame nėra nurodyta konkreti banko sąskaita, kelia abejonių, yra neaiškus, todėl turi būti tikslinamas.
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Teismo išaiškinimas yra privalomas žemesniesiems teismams (vertikalusis poveikis) ir pačiam jį suformulavusiam teismui (horizontalusis poveikis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Taigi Lietuvos apeliacinis teismas nėra saistomas žemesnės instancijos teismų priimtų sprendimų, kaip precedentų, todėl neprivalo vadovautis prokurorės skunde nurodytais žemesnės instancijos teismų sprendimais. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas yra saistomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir savo paties sukurtų precedentų. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo procesinių sprendimų rezoliucinėse dalyse, išsprendus piniginių lėšų grąžinimo asmenims klausimą, šių lėšų grąžinimo būdas (pervesti jas į konkrečiai nurodytą asmens banko sąskaitą) paprastai nėra nurodomas, kadangi, kaip jau minėta, baudžiamojo proceso įstatyme toks reikalavimas nėra numatytas, taip pat ir nenurodant konkrečios banko sąskaitos numerio procesinis sprendimas grąžinti pinigines lėšas tam tikram asmeniui yra aiškus ir nesukelia abejonių dėl tokio sprendimo įvykdymo rezultato (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6-693/2018: „panaikinti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą į 20 000 JAV dolerių, rastų automobilio „Renault Clio“ kratos metu, kurie yra saugomi Vilniaus apskr. VPK Finansų skyriaus kasoje, ir šiuos pinigus grąžinti R. Q.“; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-293-1076/2021: „panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą: 10 000 Eur dydžio užstatą, kurį užstato davėjas R. S. įnešė į Kauno apygardos teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymu, grąžinti užstato davėjui R. S.“
10. Aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo panaikinti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą, atsižvelgdamas į skunde nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-98-1020/2022. Minėtoje byloje išnagrinėta situacija nėra tokia pat (analogiška) nagrinėjamai. Baudžiamojoje byloje Nr. 1S-98-1020/2022, pasikeitus aplinkybėms, buvo iš naujo sprendžiamas klausimas dėl daiktų, nustačius, kad procesinio sprendimo grąžinti daiktą nuteistajam įgyvendinimas nėra įmanomas, buvo priimtas naujas sprendimas – perduoti jį valstybės nuosavybėn. Nagrinėjamas atvejis yra kitoks, o jei prokurorė nurodė šią nutartį teigdama, jog apygardos teismas nusišalino nuo šios problemos išsprendimo (kaip kad yra nurodyta cituojamoje nutartyje), tokiu atveju šis argumentas taip pat nepripažįstamas pagrįstu.
11. Pažymėtina, kad skunde minimo Aprašo 99 punkte nurodyta, jog: „užstatas ar lėšos, į kurias laikinai apribota nuosavybės teisė, į nurodytą banko sąskaitą pervedamos asmeniškai atvykus į Generalinę prokuratūrą ir pateikus prašymą dėl užstato grąžinimo ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Prašymas dėl užstato grąžinimo ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija gali būti pateikiami paštu arba elektroninėmis priemonėmis (el. paštu generaline.prokuratura@prokuraturos.lt ). Dokumentai, atsiųsti elektroninėmis priemonėmis, turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu“. Tai reiškia, kad asmuo, norintis susigrąžinti pinigus gali kreiptis dėl jų grąžinimo trimis būdais: 1) atvykstant pačiam į Generalinę prokuratūrą; 2) prašymą ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją pateikiant paštu; 3) prašymą ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją pateikiant elektroninėmis priemonėmis (el. paštu generaline.prokuratura@prokuraturos.lt ), ir būtent pateikiant tik šiuo (trečiuoju) būdu dokumentai turi būti pateikti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Akivaizdu, kad pirmuoju būdu prašymo asmuo, kuris atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pateikti negali. Iš dalies tik galima sutikti su prokurore, kad šiuo atveju ir trečiuoju būdu pateikti prašymo nuteistasis negalės, nes ji nepateikė duomenų turi ar neturi nuteistasis kvalifikuotą elektroninį parašą ir ar būtų jam tokia galimybė pataisos įstaigoje, su administracijos leidimu, prašymą prokuratūrai pateikti, nes nuteistiems asmenims įstatymas nedraudžia turėti kvalifikuotą asmens parašą. Tačiau šiuo atveju akivaizdu, jog prokuratūra visiškai nieko nepasisakė ir nesiaiškino apie antrąjį būdą – prašymą nuteistajam pateikti paštu, kas yra galima pagal Aprašo nuostatas. Paklausus teismo posėdyje dėl šios galimybės, prokurorė taip ir negalėjo nieko paaiškinti, kodėl toks būdas neįmanomas, jei tik nuteistasis pageidautų juo pasinaudoti pateikdamas prašymą.
12. Todėl aukštesniajam teismui, nors ir suprantant problemą, konstatuojama, jog yra galimybių gauti nuteistojo prašymą dėl pinigų grąžinimo ir jam atlikinėjant bausmę pataisos namuose, ir ne teismui šiuo atveju tenka pareiga tikslinti nutartį, o institucijai imtis visų priemonių, kad išsiaiškinti nuteistojo valią ir pasinaudoti galimu Apraše nurodytu būdu tai valiai išreikšti. Prokurorės prašymo nepatenkinimas nesudaro pagrindo teigti, kad žemesnysis teismas neišsprendė egzistuojančios problemos. Prokurorė pati nurodė, kad teismo sprendimą vykdančiai institucijai yra žinomas nuteistojo D. M. banko sąskaitos numeris, į kurį turi būti pervestos grąžintinos piniginės lėšos. Be to, esant būtinybei, teismo sprendimą vykdančiai institucijai, bendradarbiaujant su pataisos namų administracija, yra galimybė sužinoti ir nuteistojo D. M. valią dėl teismo sprendimo įvykdymo būdo bei gauti minėtam sprendimo įvykdymui reikalingą informaciją, pažymint, jog Apraše yra nurodytas dar vienas būdas – prašymo pateikimas paštu. Kaip minėta, nuteistieji tokią galimybę turi būdami ir pataisos namuose. Visa tai atlikus, bet aiškiai nustačius, jog nuteistasis nepageidauja šių lėšų susigrąžinti, BPK taip pat yra numatytas mechanizmas dėl jų perdavimo valstybės nuosavybėn. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, bet kokiu atveju visas mechanizmas yra aiškus ir sureglamentuotas be jokios būtinybės patikslinti procesinio sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant konkretų jo įvykdymo būdą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ingos Mačiulienės skundą atmesti ir palikti galioti dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.