- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-28
- Bylos Nr.
- e2A-228-513/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Giedrė Seselskytė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- UAB „Raudonoji lapė“
- Atsakovas
- V. J., VĮ Registrų centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- notarė O
Teisėja Diana Vercinskė Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00214-2014-0
NUTARTIS
2016 m. balandžio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Giedrės Seselskytės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės (apeliantė) UAB „Raudonoji lapė“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015-10-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Raudonoji lapė“ ieškinį atsakovams V. J., VĮ Registrų centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę, administracinio akto ir teisinės registracijos panaikinimo, trečiasis asmuo notarė O. M., ir pagal atsakovo V. J. priešieškinį dėl žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo paskolos sutartimi (sutarties modifikavimo),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė teismo prašė:
1. įpareigoti atsakovą V. J. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę;
2. panaikinti 2013-08-19 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą Nr. PASS-30-130819-00315;
3. panaikinti nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją atsakovo V. J. vardu.
Argumentavo, jog ieškovė 2010-09-02 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi iš atsakovo nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje nebuvo aptartas nuosavybės teisių į žemės sklype esančius objektus, įskaitant nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, perėjimas, o buvo įrašyta priešingai, kad parduodamame žemės sklype nėra jokių statinių, buvę statiniai yra nugriauti, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie turėtų įtakos ieškovės nuosavybės teisei į žemės sklypą. Tačiau paaiškėjo, kad statiniai sklype yra, todėl atsakovas turi pareigą savo lėšomis ir rizika pašalinti žemės nuosavybės teisės įgyvendinimo trūkumus. Ginčijama pažyma atsakovui negalėjo būti išduota, nes pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto negali būti išduodama asmeniui, neturinčiam teisės būti šio statinio statytoju. Pažyma naikintina, panaikinant ir pagal šią pažymą atliktą statinio teisinę registraciją VĮ Registrų centre. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu ginčo objekto statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teisinė registracija jau yra panaikinta, tačiau šio reikalavimo atsakovė VĮ Registrų centras neatsisako. Priešieškinio reikalavimus prašė atmesti kaip neįrodytus ir priteisti iš visų atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį. Nurodė, jog 2010-09-02 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestinė, niekinė, todėl prašė pripažinti ją negaliojančia ir nustatyti, kad buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria ieškovė atsakovui paskolino 160 011,60 Lt. Paaiškino, kad minėta sutartimi atsakovas įformino ieškovės jam suteiktą paskolą tokio dydžio, kokio buvo priverstinis išieškojimas pagal vykdomąją bylą. Priverstinio išieškojimo suma sutampa su parduodamo žemės sklypo kaina ir tai įrodo, kad sandoris buvo sudarytas kaip garantas už ieškovės atsakovui suteiktą kreditą, kad juo būtų galima atsiskaityti už namo statybos darbus, kuris buvo pastatytas ginčo sklype atsakovo lėšomis. Atsakovas dėl susidariusių įsiskolinimų sutiko su bet kokio sandorio rūšimi, kad jam būtų suteikta paskola, nes jam buvo reikalingi pinigai. Paskola ieškovei būtų buvusi grąžinta, atsakovui atsiskaičius su kreditoriais, suradus žemės sklypo ir jame esančio 50 proc. baigtumo namo pirkėją. Tuo tikslu buvo gauta pažyma, kad pastatytas namas atitinka projektą, atlikta namo teisinė registracija. Ieškovė iki ginčijamo sandorio sudarymo žinojo, kad parduodamame žemės sklype buvo pastatytas namas, tačiau tuomet jis dar nebuvo registruotas viešajame registre. Ieškovė melagingai teigdama ir nutylėdama faktines aplinkybes elgiasi nesąžiningai, nenurodo tikrųjų sandorio šalių ketinimų ir tikrųjų sutarties sudarymo aplinkybių, nes šiuo sandoriu pridengta kita, tikroji – paskolos sutartis.
Atsiliepimas
Atsakovė VĮ Registrų centras su ieškiniu nesutiko, nes pastato ginčo žemės sklype teisinė registracija yra panaikinta Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu, todėl pakartotinai šis klausimas negali būti nagrinėjamas teisme. Ieškovė privalėjo tikslinti reikalavimus VĮ Registrų centrui ir keisti jo procesinę padėtį. Prašė atmesti ieškinį jam dėl pastato teisinės registracijos.
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija sutiko su ieškinio reikalavimu jai dėl 2013-08-19 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymos Nr. PASS-30-130819-00315 panaikinimo, tačiau nesutiko su reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo notarė O. M. palaikė ieškovės poziciją. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir tvirtinimo metu nebuvo duomenų apie parduodamame žemės sklype esantį pastatą, todėl pastatas sutartyje neaptartas, o sandorio šalys tokios informacijos nepateikė. Nebūtų tvirtinusi tik žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, jei būtų žinojusi apie jame esantį pastatą, kuris tvirtinamame sandoryje neaptartas. Nurodė, kad jokių kitų sutarčių netvirtino, sandorio šalys jos akivaizdoje nieko neaptarinėjo ir jokių kitų sutarčių nepasirašė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2015-10-23 sprendimu atmetė ieškinio dalį dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę ir administracinio akto panaikinimo. Nutraukė bylos dalį dėl teisinės registracijos panaikinimo. Priešieškinį tenkino, pripažino negaliojančia 2010-09-02 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2092, sudarytą tarp ieškovės UAB „Raudonoji lapė“ ir atsakovo V. J. dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pakeitė (modifikavo) ją į paskolos sutartį tarp kreditorės UAB „Raudonoji lapė“ ir skolininko V. J. dėl 46 342,57 Eur (160 011,60 Lt) paskolos. Taikė restituciją ir grąžino atsakovui V. J. ginčo žemės sklypą. Priteisė iš ieškovės 1 216,41 Eur žyminio mokesčio atsakovui V. J. ir 29,41 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas, remdamasis bylos faktiniais duomenimis, padarė išvadą, jog tai, kad statinio teisinė registracija panaikinta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-10-31 sprendimu, nepanaikina situacijos faktinės aplinkybės, jog ginčo žemės sklype statinys (50 proc. baigtumas) realiai buvo pastatytas. Rašytinis 2010-09-02 šalių susitarimas, jog ieškovei pereina žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties objekte esantys statiniai, teismo vertinimu, įrodo, kad sandorio ir šios bylos šalis – ieškovė UAB „Raudonoji lapė“, žinojo apie perkamame žemės sklype esančius statinius arba negalėjo apie tai nežinoti. Ginčijamos sutarties 3.2 p. šalys nurodė, kad ginčo sklype jokių statinių nėra, tačiau faktinė padėtis buvo kitokia. Ginčo statinio teisinė registracija atlikta 2014 m. ir viešajame registre sandorio sudarymo metu buvo duomenys, kad statinių nėra, o buvę – nugriauti. Teismas sprendė, kad sutarties šalys sandoryje įrašė neteisingus duomenis dėl statinių žemės sklype, apie tai neinformavo notaro, todėl po sandorio pasirašymo sudarė kitą susitarimą, aptardamos faktinę žemės sklype esančių statinių padėtį. Pažymėjo, kad 2010-09-02 susitarimas notarine forma netvirtintas, nors susitarimo objektas yra nekilnojamieji daiktai ir tokiems susitarimams sudaryti taikoma notarinė forma (CK1.74 str. 1 d. 1 p.). Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas motyvavo, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, kad sandorio sudarymo metu nežinojo apie statinį žemės sklype. Konstatavo, jog žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties šalys sudarė apsimestinį sandorį, todėl ginčo statinys neperėjo ir negalėjo pereiti žemės sklypo pirkėjai – ieškovei (CK 6.395 str. 1 d., CPK 185 str.). Ginčo atveju sandorio apsimestinumą patvirtina ir liudytojo V. J. (atsakovo V. J. sūnaus) parodymai, kurie sutampa ne tik su atsakovo nurodytomis faktinėmis sandorio sudarymo aplinkybėmis, tikraisiais šalių ketinimais, bet ir su byloje ištirtais ir įvertintais rašytiniais įrodymais, todėl nėra pagrindo šio liudytojo parodymų nevertinti ar vertinti kritiškai. V. J. nurodytos faktinės ginčo aplinkybės ir įrodymai patvirtino, kad sandorio sudarymo metu šalys siekė sudaryti paskolos sandorį, kurio tikslas – įvykdyti atsakovo prievolę priverstinio išieškojimo procese dėl skolos už statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus. Vertindamas žemės sklypo kainą teismas konstatavo, kad ji atitiko ne realią parduodamo turto – žemės sklypo kainą, kuri, viešojo registro duomenis, yra 209 000 Lt, o atitiko sumą, reikalingą priverstinio išieškojimo skolai padengti. Teismas tenkino priešieškinio reikalavimą dėl ginčijamos sutarties kaip apsimestinės pripažinimo negaliojančia ir jos pakeitimo (modifikavimo) į paskolos sutartį. Pripažinęs ginčijamą sutartį negaliojančia, teismas taikė restituciją – grąžino atsakovui ginčo žemės sklypą (CK 6.145 str. 1 d.). Ieškovės atsikirtimą, kad tenkinus priešieškinį restitucija negalima, argumentuojant, jog yra pasikeitusios žemės sklypų ribos, teismas vertino kaip nepagrįstą, nes teismui tokie duomenys nepateikti. Teismas netenkino ieškinio reikalavimo panaikinti 2013-08-19 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą Nr. PASS-30-130819-00315, motyvuodamas, jog jos esmė ir paskirtis – konstatuoti ginčo statinio atitiktį statinio projektui. Ieškovės argumentus, kad tokia pažyma negalėjo būti išduota, nes statinys, kuriam išduota pažyma, stovi ant kitam asmeniui priklausančios žemės, įvertinęs tai, jog ginčijama sutartis pripažinta negaliojančia ir taikytina restitucija, teismas atmetė, motyvuodamas, jog šios pažymos panaikinimas ieškovei ir kitiems asmenims nesukels jokių teisinių pasekmių. Bylos dalį dėl nebaigto statyti ginčo namo teisinės registracijos panaikinimo nutraukė, motyvuodamas, jog toks reikalavimas išnagrinėtas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu. Vadovavosi CPK 93 str. 1 d. ir iš ieškovės atsakovui V. J. priteisė jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė skundu teismo prašo: civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka; panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-10-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
- teismo sprendimas yra nelogiškas, prieštaraujantis protingumo principui (CK 1.5 str. 1 d.). Neprotinga, jog ieškovė, būdama pelno siekiančiu juridiniu asmeniu, be jokių palūkanų, garantijų ir byloje nenustatytam terminui paskolintų negalinčiam grąžinti prisiimtų skolų atsakovui (dėl jo antstolė B. T. veda dvi vykdomąsias bylas Nr. 0005/10/01148 ir Nr. 0005/10/01149) 146 342,57 Eur (160 011,60 Lt). Ieškovas niekada nuo pat 2010-09-02 nereikalavo nei žodžiu, nei raštu grąžinti skolos, mokėti palūkanų ar kaip kitaip atsilyginti už neva suteiktą paskolą, o tai akivaizdžiai prieštarauja pamatiniam protingumo principui. Atsakovo argumentas, jog jis už neva suteiktą paskolą su ieškove būtų atsiskaitęs pardavęs ginčo žemės sklypą bei nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, nepagrįstas jokiais įrodymais;
- teismas nepasisakė dėl atsakovo prieštaringo teiginio apie neva šalių susitartą 5 proc. metinių palūkanų mokėjimą už suteiktą paskolą, taigi nepagrįstai atsakovo parodymus vertino kaip nuoseklius. Nevertino aplinkybės, jog jokių įrodymų, kad egzistuoja susitarimas dėl neva suteiktos paskolos grąžinimo termino, byloje nėra ir negali būti, nes šalys nei dėl paskolos, nei dėl jos grąžinimo termino nesitarė;
- teismas neįvertino aplinkybių, jog 2010-08-26 šalys sudarė preliminariąją sutartį, 2010-08-30 – notaro patvirtintą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (analogišką ginčijamam sandoriui sutartį, dėl kurios atsakovas jokių pretenzijų ieškovei neturi), 2010-08-30 – preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, taigi atsakovas 2010-09-02 sudarydamas ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį šios sutarties turinį suprato, nors bylos nagrinėjimo metu teigė, jog nesuprato, kokią sutartį pasirašė;
- byloje nėra ginčo, kad visa ginčo 160 011,60 Lt suma pagal ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (bei pagal preliminariąją sutartį) buvo pervesta į antstolės B. T. sąskaitą (sutarties 2.1 p.), taigi šių pinigų atsakovas V. J. negavo, todėl jais sumokėti už inžinerinių tinklų prie sklypo nutiesimą negalėjo. Juo labiau kad byloje nėra jokių įrodymų, kad prie namo inžineriniai tinklai buvo nutiesti. Taigi, atsakovo priešieškinyje nurodyta aplinkybė, jog pasiskolintais pinigais buvo nutiesti inžineriniai tinklai prie sklypo, neatitinka tikrovės;
- teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo pareigą ir dėl to padarė neteisingas išvadas. Priešingai, nei nurodė teismas, pareiga įrodyti neva tikruosius ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties šalių ketinimus tenka ne ieškovei, o atsakovui (kasacinės instancijos teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-445/2001, Nr. 3K-3-561/2011). Atsakovas neįrodė, kad tikrieji ginčijamos sutarties šalių ketinimai yra paskolos santykiai;
- teismas neatsižvelgė į byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovės valia buvo ne suteikti paskolą, o nuosavybėn įsigyti nekilnojamąjį turtą ir jį valdyti, naudotis ir juo disponuoti (CK 4.37). Sutarties pasirašymo metu atsakovas ieškovei perdavė dokumentus, įskaitant nebaigto statyti gyvenamojo namo statybos projektą ir visą kitą projektinę dokumentaciją, susijusią su namo ir inžinerinių tinklų statyba sklype. Atsakovas nesikreipė į ieškovę su prašymu šiuos dokumentus grąžinti ar su jais susipažinti. 2010-09-07 buvo įregistruota ieškovės nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą. Atsakovas nei sutarties, nei minėtos registracijos teisėtumo neginčijo. 2012-11-28 ieškovė, vykdydama ginčo žemės sklypo sutarties 4.4 p., 2006-09-28 Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakovui išduotą statybos leidimą Nr. 220 perregistravo savo vardu. 2014-01-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 16SK-(14.16.110.)-1 buvo pakeistos žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribos. Akivaizdu, kad tam, kad būtų priimtas šis įsakymas, ieškovė, kaip žemės sklypo savininkė, atliko visus būtinus veiksmus, įskaitant pertvarkymo plano paruošimą, jo derinimą ir kt. 2014-02-12 ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu dėl ginčo žemės sklypo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo ir įregistravimo (pertvarkymo padalijimo būdu, nekeičiant žemės sklypų paskirties ir ploto), kuris buvo patenkintas 2014-02-28. Nors ginčo žemės sklypo ir minėto žemės sklypo ribos pasikeitė, jų plotai, unikalūs numeriai ir adresai išliko tokie patys;
- šalių ketinimai dėl ginčo žemės sklypo (kitų sklypų) yra užfiksuoti rašytinėse (CK 6.165 str. 2 d.) preliminariosiose sutartyse, jos nėra nuginčytos, todėl nustatydamas šalių ketinimus, teismas privalėjo vadovautis jomis, o ne atsakovo, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, paaiškinimais. Būtent siekdamas atsiskaityti pagal jau turimas prievoles atsakovas pardavė turtą ieškovei ir gautais pinigais atsiskaitė su statybos rangovu;
- šalys laisva valia pasirinko parduodamo turto kainos nustatymo kriterijumi atsakovo įsiskolinimo vykdomojoje byloje Nr. 0005/10/01149 dydį. Tokia sutarties šalių nustatyta nekilnojamojo turto kaina atitinka CK 6.397 str. 1 d. ir 6.313 str. 1 d. reikalavimus. Taigi neturi teisinės reikšmės teismo išvada, jog žemės sklypo pirkimo–pardavimo kaina atitinka antstolės išieškomą sumą;
- teismas sprendime rėmėsi liudytojo V. J. (atsakovo sūnaus) parodymais, tuo paneigė ginčo notarinėje sutartyje nurodytas aplinkybes bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos, pagal kurią aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, įskaitant notaro patvirtintoje sutartyje, laikomos viešai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 str. 2 d., civilinė byla Nr. 3K-3-338/2006). Pagal CK 6.871 str. 2 d., jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą, o šios formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais siekiant faktą įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.). Taigi teismas negalėjo vadovautis liudytojų parodymais, nustatydamas, buvo sudaryta paskolos sutartis ar ne;
- teismas klaidingai nustatė, kad neva buvo sudarytos dvi preliminariosios sutartys dėl to paties objekto, nes minėtos preliminariosios sutartys buvo sudarytos dėl dviejų skirtingų žemės sklypų, esančių adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Tai svarbu vertinant aplinkybę, jog atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti apsimestine tik ginčo žemės sklypo sutartį.
- teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės atsikirtimas, kad tenkinus priešieškinį restitucija negalima, nes yra pasikeitusios žemės sklypų ribos, nes teismui tokie duomenys nepateikti. Tokie duomenys byloje yra, teismas juos nurodo sprendime – t. 1, b. 1. 154–157, t. 2, b. 1. 39–46, taip pat administracinių teismų sprendimai;
- vadovaujantis CK 6.395 str. 1 d., parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, konstatuojama, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Teismas netinkamai išaiškino šią teisės normą, nurodydamas, kad jeigu sandorio šalys apie statinį žinojo, o jo į sutartį neįrašė, tai statinys ieškovei negalėjo pereiti;
- teismo išvada, kad abi šalys siekė sudaryti paskolos sandorį, neatitinka byloje surinktų rašytinių įrodymų, nes pagal ginčijamą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė atsakovui jokių pinigų neperdavė (CK 6.870 str. 2 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. 46 342,57 Eur (160 011,60 Lt ) ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui pagal 2010-08-30 preliminariąją sutartį, o realiai pervedė 2010-08-31 pavedimu (sutarties 2.1 p.). Teismas, pripažindamas, kad ginčo sutartis yra paskolos sutartis, nesivadovavo byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir pažeidė imperatyvią CK 6.870 str. 2 d. nuostatą;
- ieškovė nebaigtą statyti gyvenamąjį namą laiko ne turtu, o ginčo žemės sklypo apsunkinimu, neturinčiu ieškovei jokios vertės. Reikalavimą įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ginčo žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę ieškovė grindė sutarties 3.2 (parduodamame žemės sklype jokių statinių nėra) ir 3.3 (jeigu paaiškėtų, kad šioje sutartyje pardavėjo nurodyti faktai neatitinka tikrovės, pardavėjas įsipareigoja savo sąskaita ir rizika atlikti visus veiksmus trūkumams pašalinti) punktais;
- statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ yra užfiksuota, kad teisę statyti statinį ginčo žemės sklype turi tik ieškovė (statybos leidimas Nr. LNS-33-121128-00146), todėl atsakovui, ginčijamos pažymos Nr. PASS- 30-130819-003 išdavimo metu neturėjusiam išduoto statybą leidžiančio dokumento – statybos leidimo, pažyma negalėjo būti išduota, taigi privalo būti panaikinta, kaip išduota nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Be to, pažymoje nurodytas pažymos išdavimo metu nebegaliojęs statybos leidimas;
- tenkinus ieškovės ieškinį, kurio vienas iš reikalavimų yra minėtos pažymos panaikinimas, jokio teisinio pagrindo panaikinti nebaigto statyti gyvenamojo namo teisinę registraciją nebeliktų ir ji turėtų būti panaikinta. Administracinėje byloje namo teisinė registracija buvo panaikinta išimtinai dėl to, kad namas įregistravimo metu buvo pastatytas ant dviejų žemės sklypų ribos – ją kirto. Ginčo byloje teisinės registracijos panaikinimas grindžiamas visai kitu pagrindu – pažyma, todėl nesant vieno privalomojo CPK 293 str. 3 p. nurodyto elemento – to paties pagrindo, teismas neteisėtai nutraukė bylos dalį dėl namo teisinės registracijos panaikinimo;
- ieškovės atstovui – direktoriui I. G., teismo nebuvo leista nei dalyvauti teismo posėdyje, nei pateikti paaiškinimų žodžiu, nei užduoti klausimų kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams, nei pasinaudoti kitomis CKP 42 str. 1 d. suteiktomis teisėmis, teismas atėmė iš jo atstovo teisę paaiškinti, patvirtinti tikrąjį ieškovės ketinimą įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą (CPK 17 str.). CPK 189 str. 2 d. 1 p. imperatyviai nurodyta, kad kaip liudytojai negali būti apklausiami atstovai civilinėje byloje, taigi I. G. byloje kaip liudytojas teismo negalėjo būti apklaustas;
- teismas nusprendė ir dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų – ieškovės akcininkų ir bendrovės vadovo direktoriaus, kaip fizinio asmens. Kita vertus, jeigu priešieškinio reikalavimai yra atmetami, o ieškinys tenkinamas, tai negali turėti jokios įtakos nei I. G., nei ieškovės akcininkų teisėms ir pareigoms ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nebelieka;
Mano, jog atsakovas, susidurdamas su finansiniais sunkumais, ginčo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą įregistravo savo vardu ir pateikė priešieškinį byloje, turėdamas tikslą apsunkinti ieškovės padėtį ir, tikėtina, neteisėtai pasipelnyti ieškovės sąskaita, o tokių siekių teismas ginti neturėtų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, teismo sprendimą vertina kaip pagrįstą ir teisėtą. Nurodo, jog ieškovė byloje neįrodė aplinkybės, kad sandorio sudarymo metu nežinojo apie statinį žemės sklype. Ieškovė apie statinį negalėjo nežinoti, sąmoningai tai nuslėpė, taip bandydama suklaidinti teismą. Tai patvirtina ir atsakovo nurodytos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties tikrosios sudarymo aplinkybės, šalių valia ir jų ketinimai, rašytiniai įrodymai apie atsakovo prievoles statybos rangovams, pagal kurias buvo vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, kilusias iš statybos rangos teisinių santykių. Be to, ieškovė už žemės sklypą sumokėjo ne atsakovui, o į antstolės sąskaitą. Teismas tinkamai konstatavo, kad ginčijamas sandoris buvo apsimestinis, kadangi, be visų kitų įrodymų, šį faktą patvirtina ir tai, kad žemės sklypo kaina pagal sutartį atitinka antstolės iš atsakovo išieškotiną sumą. Teismas tinkamai išanalizavo liudytojų parodymus, kurie buvo nuoseklūs, patvirtino sudaryto apsimestinio sandorio tikslus ir motyvus, o būtent tai, kad nepadengus įsiskolinimo už atliktus rangos darbus, atsakovo pastatytas 50 proc. baigtumo namas būtų parduotas iš varžytynių. Siekdamas gauti paskolą esamam įsiskolinimui padengti, atsakovas ir kreipėsi į ieškovę. Tai, jog ginčo atveju sudarytas apsimestinis sandoris, patvirtina ir notarės paaiškinimai teisme. Tiek paties ieškovės direktoriaus I. G. paaiškinimai, tiek ieškovės atstovės advokato S. B. pateiktas 2010-09-02 papildomas susitarimas patvirtinta, jog šalys apie sklype esantį 50 proc. baigtumo statinį žinojo. Visus įrodymus, pagrindžiančius, kad ginčijama sutartis buvo apsimestinis sandoris, pateikė ieškovė savo iniciatyva, atsakovui neprašant, todėl atsakovui atitinkamų aplinkybių įrodinėti pareigos nekilo. Teismas padarė tinkamą išvadą, kad sandorio sąlyga apie statinio nebuvimą parduodamame sklype yra neteisinga ir apsimestinė, teisingai pažymėdamas, kad 50 proc. baigtumo statinys neperėjo ir negalėjo pereiti žemės sklypo pirkėjai ieškovei, kadangi papildomas šalių 2010-09-02 susitarimas dėl žemės sklype esančių statinių galėjo būti sudarytas tik notarine forma. Skunde nurodytos kasacinės bylos neaktualios, nes jose nagrinėtos aplinkybės neatitinka šioje civilinėje byloje nurodytų. Skundo argumentą dėl netinkamo CK 6.395 str. 1 d. normos aiškinimo ir taikymo vertina kaip nelogišką, nes ieškovė, pateikdama ieškinį pirmosios instancijos teismui, teigė, jog apskritai jokių statinių parduodame žemės sklype nebuvo, o vėliau pateikdama rašytinį 2010-09-02 susitarimą tai paneigė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.
Dėl ginčijamo sandorio vertinimo (ne) apsimestiniu
Pagal CPK 2 str. nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Teisėjų kolegija, prieš imdamasi nagrinėti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą ir skundžiamo teismo sprendimo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi šiuo atveju aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose suformuluotus nurodymus. Visų pirma tai, kad teismas, spręsdamas ginčą, turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą.
Aiškindamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 str., kasacinis teismas suformulavo tokias esmines nuostatas, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle; kad teismas civiliniame procese įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje; kad teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti; kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.); kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas turi pagrindą konstatuoti byloje reikšmingų aplinkybių egzistavimą arba neegzistavimą (CPK 177 str. 1 d.), todėl tais atvejais, kai įstatyme nereikalaujama tam tikras bylos aplinkybes įrodinėti tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 4 d.), – vertinami visi įrodymai, atitinkantys leistinumo, sąsajumo, patikimumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.).
Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 str. 1 d. įtvirtinti svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 str. 2 d.). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 str.).
Tikrųjų šalių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamą sandorį leidžia atskleisti, ar šalys sudarė apsimestinį sandorį, skirtą kitam sandoriui pridengti. Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinant sandorių apsimestinumą pažymėta ir tai, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2014). Be to, sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas, atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. M. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-260/2013).
Iš ieškinio, priešieškinio turinio, šalių (jų atstovų) paaiškinimų, byloje apklausto liudytojo parodymų galima daryti išvadą, jog ginčo situacijai (ginčijamą sandorį (t. 1, b. l. 16–20), tą pačią dieną – 2010-09-02 sudarytą šalių susitarimą (t. 1, b. l. 81), preliminariąją 2010-08-30 šalių sutartį dėl ginčo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo (t. 1, b. l. 131), šalių 2010-08-30 sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovei atsakovas perleido gretimai ginčo sklypo esantį sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 126–129), ir preliminariąją 2010-08-26 šalių sutartį dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo (t. 1, b. l. 130) analizuojant ir vertinant kompleksiškai) būdingi apsimestinio sandorio (CK 1.87 str.) požymiai. Tačiau, išanalizavusi ir įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šiuo atveju šalys siekė sukurti būtent paskolos teisinius santykius CK 6.870–6.873 str. normų prasme.
Teismo vertinimu, šalis iki ginčijamo sandorio sudarymo siejusi bendravimo / bendradarbiavimo praktika sudarant sandorius (atsakovas minėta 2010-08-30 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovei perleido gretimai ginčo sklypo esantį sklypą, adresu (duomenys neskelbtini); sandorio suma – 68 273 Lt, sklypo vidutinė rinkos vertė – 318 000 Lt; taigi nekilnojamasis turtas perleistas už daugiau kaip 4 kartus mažesnę kainą, kaip ir ginčo sandoriu, kuriuo ginčo sklypas (ir statiniai jame) perleistas už 160 011,60 Lt, o vidutinė sklypo rinkos vertė – 332 000 Lt) bei veiksmai / elgesys po ginčijamo bei kitų minėtų sandorių sudarymo (duomenų, jog ieškovė – verslo subjektas, objektyviai pelno siekianti organizacija, nuo 2010 m. iki dabar, t. y. per 6 metus po ginčijamo bei kitų minėtų sandorių sudarymo, būtų pareikalavusi atsakovo grąžinti jam neva paskolintas pinigines lėšas ir/ar pan., nėra) leidžia manyti, kad paprastai tikrieji tikslai, ketinimai tokiomis aplinkybėmis būna ateityje parduoti šalia pajūrio esantį ginčo žemės sklypą ir statinį (-ius) jame ir gautus už tai pinigus pasidalyti ar pan., taip pat spręstina ar nėra sandorio šalių veiksmuose esant jungtinės veiklos (partnerystės) motyvus, todėl konkretus šio galbūt apsimestinio sandorio turinys atskleistinas iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, inter alia, šalims pasiūlant pateikti įrodymus: ieškovei – turimus įmonės buhalterinius duomenis apie tai, kaip įmonėje buvo / yra užfiksuotas ginčo sandoris, taip pat 2010–2015 m. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, turto ir pajamų deklaracijos duomenis, įmonės įstatus ir kt.; atsakovui – turto ir pajamų deklaracijos duomenis, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo teiginių, jog ieškovė skolino jam pinigus, teisingumą ir pagrįstumą, taip pat pasiūlyti atsakovui paaiškinti, kokie (verslo ar kt.) santykiai jį suvedė su ieškove (direktoriumi I. G.), kokiu tikslu buvo sudarytas minėtas sandorio šalių 2010-09-02 susitarimas, kaip vykdoma kita minėta šalių 2010-08-30 sudaryta nekilnojamojo turto (žemės sklypo) perleidimo sutartis.
Akivaizdu, jog abi šalys sudarydamos ginčijamą sandorį žinojo apie ginčo statinį (-ius) perleidžiamame sklype ir tai patvirtina minėtas 2010-09-02 sandorio šalių susitarimas (t. 1, b. l. 81), taigi spręstina ar yra duomenų, leidžiančių manyti, kad šalys buvo nesąžiningos – nuslėpė nuo notaro tikruosius ketinimus. Be to, atsakovas ginčo sandoriu perleido ieškovei 2006-09-28 statybos leidimą Nr. 220 (galiojantį iki 2016-09-28), gyvenamojo namo projektą ir visą kitą projektinę dokumentaciją, susijusią su gyvenamojo namo ir inžinerinių tinklų statyba (sutarties 5.2 p.). Tačiau ši aplinkybė nekliudė atsakovui tęsti statybą ginčo sklype – 2012 m. atliko nebaigto statyti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, 2013 m. Statybos inspekcija išdavė atsakovui pažymą, jog statyba vykdoma be nukrypimų nuo projekto, ir VĮ Registrų centras įregistravo nebaigtą statyti statinį atsakovo vardu. Tačiau dar 2012 m. ieškovė persirašė minėtą statybos leidimą savo vardu. Svarbu nustatyti, kada statybų faktas paaiškėjo ieškovei, kokiu tikslu atsakovas pasinaudojo senuoju statybos leidimu. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismui siūlytina atsižvelgti, vertinant ieškovės antrojo ir trečiojo reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą.
Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-10-31 sprendimu (t. 1, b. l. 154–157) išnagrinėtas ieškovės reikalavimas panaikinti ginčo nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją atsakovo V. J. vardu, vertinamas kaip juridiškai nepakankamas. Reikalinga nurodyti konkrečius prejudicinę reikšmę bylai turinčius duomenis iš minėto teismo sprendimo ir tinkamai motyvuoti teismo išvadas.
Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, sprendimą priėmė nesiaiškinęs tikrųjų ginčo sandorio sudarymo aplinkybių, neįvertinęs ginčo sandorio šalių bendravimo praktikos, elgesio tiek iki ginčo sandorio sudarymo, tiek po to. Taip pat teismas neįsigilino į paskolos teisinių santykių turinį, šių santykių specifiką, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog šalys siekė sukurti paskolos teisinius santykius, jog ieškovė darė įtaką dėl ginčo sandorio sudarymo. Nepagrįstai teisinę reikšmę suteikė pagal ginčo sandorį sumokėtų pinigų dydžiui (atitiko atsakovo skolos kreditoriui sumą), nes nevertino realios žemės sklypo vidutinės rinkos kainos santykio su ieškovės sumokėtais pagal sandorį pinigais, nevertino ginčo turto ypatybės – sklypas (su statiniais) pajūryje, gretimas ginčo sklypui kitas sklypas perleistas ieškovei atsakovo už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos kainą. Taigi, nevertindamas faktinių duomenų viseto, nerealizuodamas teisės ir pareigos siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, paaiškinimus, teismas tinkamai neatskleidė sandorio šalių veiksmų tikslų ir tikrųjų ketinimų.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. V. U., V. U., I., Ž., V., Ž., A. D., bylos Nr. 3K-3-527/2010.).
Atsižvelgdama į naujai nagrinėtinus esminius ieškovei klausimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, paliekant jį spręsti bylą iš naujo nagrinėsiančiam teismui (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.