Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Simsima“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Simsima“ iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

10. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei UAB „Simsima“ iškelta bankroto byla. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingas nustatė susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes, ar nustatytomis aplinkybėmis yra pagrindas iškelti bendrovei nemokumo (bankroto) bylą.

Dėl pateiktų naujų įrodymų priėmimo

13. Apeliantė UAB „Simsima“ su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: antstolio R. S. 2024 m. spalio 18 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą; UAB „Simsima“ apskaičiuoto ir sumokėto darbo užmokesčio suvestinę nuo 2023 m. sausio 31 d. – 2025 m. spalio 31 d.; 2022 m. balandžio 25 d. laidavimo sutartį, sudarytą paskolos davėjos UAB „Kredito garantas“ ir laiduotojo E. T., kuria laiduotojas laidavo paskolos davėjai už paskolos gavėjos UAB „Simsima“ prievoles pagal 2022 m. vasario 7 d. paskolos sutartį Nr. 29376 (paskolos suma – 189 257 Eur), ir 2022 m. balandžio 25 d. laidavimo sutartį, sudarytą paskolos davėjos UAB „Kredito garantas“ ir laiduotojo M. T., kuria laiduotojas laidavo paskolos davėjai už paskolos gavėjos UAB „Simsima“ prievoles pagal 2022 m. vasario 7 d. paskolos sutartį Nr. 29376 (paskolos suma – 189 257 Eur); turto vertės nustatymo pažymą; UAB „Kredito garantas“ 2025 m. spalio 21 d. atsakymą į pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo; AB Artea banko 2025 m. gegužės 12 d. įgaliojimą (pavedimą), kuriuo pavesta tarpininkauti bankui atsiimant iš UAB „Simsima“ automobilius Ford Courier Van Trend ir Ford Transit Custom VAN; dvi kreditines sąskaitas faktūras: 2025 m. birželio 16 d. SC10 Nr. 03185 dėl 3 282,44 Eur už automobilį Ford Courier Van Trend) ir 2025 m. birželio 9 d. SC10 Nr. 03163 dėl 4 351,57 Eur už automobilį Ford Transit Custom VAN.

14. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

16. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (žr., inter alia (be kita ko, be to), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021 10 punktą, kt.).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi įpareigojo UAB „Simsima“ vadovą pateikti aktualius duomenis, reikšmingus sprendžiant dėl bankroto bylos jai (ne)iškėlimo (b. l. 5–6). Bendrovės vadovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, 2025 m. rugsėjo 10 d. pateikė teismo prašytus dokumentus (reg. Nr. DOK-20407): informaciją, kad bendrovė neturi įkeisto turto ar hipoteka užtikrintų įsipareigojimų, lizinguojamų transporto priemonių (b. l. 14); informaciją apie bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą (b. l. 15); 2024 m. ir 2025 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą (b. l. 16–18); apyvartos žiniaraščius (b. l. 20–22). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bendrovės atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytas aplinkybes, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pratęsė pasirengimo nagrinėti UAB „Simsima“ bankroto bylą teisme terminą iki 2025 m. spalio 17 d. ir įpareigojo UAB „Simsima“ iki teismo posėdžio dienos (2025 m. spalio 1 d.) pateikti teismui įrodymus apie bendrovės vykdomą veiklą (sudarytas sutartis, kurios bus vykdomos ir iš kurių bus generuojamos pajamos ir kt.) (b. l. 23–25, 26–27). Nutartis bendrovei įteikta 2025 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 31). UAB „Simsima“ iki 2025 m. spalio 1 d. teismo posėdžio neįvykdė teismo įpareigojimo, nepateikė įrodymų, nepateikimo priežasčių nenurodė, taip pat neprašė pratęsti terminą įrodymams pateikti.

18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskiruoju skundu pateiktais naujais įrodymais, įvertinęs tai, kad proceso pirmosios instancijos teisme metu bendrovei buvo sudarytos visos galimybės teikti įrodymus, prieina prie išvados, jog pateikti įrodymai galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Apeliantei nenurodžius priežasčių, dėl kurių ji šiuos įrodymus teikia pavėluotai, apeliacinės instancijos teismas naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina (CPK 314 straipsnis).

Dėl nemokumo (bankroto) bylos UAB „Simsima“ iškėlimo pagrįstumo

19. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi, juridinio asmens bankroto byla keliama, kai yra dvi sąlygos: 1) juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla.

20. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).

21. Aptarta JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: 1) ar juridinis asmuo gali laiku vykdyti turtines prievoles (likvidumo testas); 2) ar juridinio asmens įsipareigojimai neviršija jo turto vertės (balanso testas). Likvidumo testas siejamas su skolininko negalėjimu įvykdyti prievolių, o balanso testas – su juridinio asmens turimo turto ir įsipareigojimų santykio vertinimu. Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto matyti, kad: 1) skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas; 2) taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė.

22. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar juridinis asmuo iš tiesų yra nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant juridinį asmenį kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokų juridinį asmenį iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus juridinio asmens nemokumą, greičiau apsaugoti jo kreditorių ir paties juridinio asmens interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas UAB „Simsima“ nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad: įvertinus bendrovės 2024 m. gruodžio 31 d. bei 2025 m. rugpjūčio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenis, registrų duomenis apie atsakovės turimą turtą padarė išvadą, bendrovės turimo turto vertė – 304 360 Eur; nuo 2023 m. bendrovės atžvilgiu vykdomos 33 vykdomosios bylos, kuriose išieškoma bendra suma – 369 808,54 Eur, šiais metais teismų sprendimų pagrindu pradėti dar 2 išieškojimai; Fondo biudžetui bendrovė yra skolinga 32 587,29 Eur; VMI duomenimis, bendrovės skola valstybei – 4 574,13 Eur; bendrovės įsipareigojimai pagal byloje esančius duomenis yra ne mažesni kaip 393 689,66 Eur, t. y. bendrovės įsipareigojimai kreditoriams viršija jos turimo turto vertę.

25. Apeliantė UAB „Simsima“ atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bendrovės įsipareigojimų kreditoriams dydį ir padarė nepagrįstą išvadą, jog bendrovės įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę.

26. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent juridinis asmuo, kuriam inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

27. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turi pateikti patikimų įrodymų, kad ji vykdo veiklą, ši veikla generuoja pajamas, bendrovė turto turi daugiau negu įsipareigojimų (konkrečiai – jog didžiąją turimo turto masę sudarančios gautinos sumos yra realios ir yra realių galimybių jas atgauti), kad yra realių galimybių per protingą laikotarpį atkurti mokumą, atsiskaityti su visais kreditoriais bei toliau laiku vykdyti prievoles (CPK 12, 178 straipsniai).

28. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

29. Apeliacinės instancijos, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų apie UAB „Simsima“ visumą, negali daryti priešingos išvados, negu padaryta pirmosios instancijos teismo, t. y. kad bendrovė yra nemoki.

30. Tam, kad būtų išsiaiškinta reali juridinio asmens turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausiai sprendžia pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, be to, remiasi kitais byloje esančiais įrodymais, kurie gali pagrįsti įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę. Nors juridinio asmens (ne)mokumą pirmiausiai apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas, pelno (nuostolio) ataskaita), tačiau balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti juridinio asmens mokumo būklę.

31. Atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, svarbi finansinių rodiklių dinamika, t. y. kaip kinta juridinio asmens finansinė padėtis – gerėja ar blogėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, Nekilnojamojo turto registro duomenis, taip pat civilinėje byloje Nr. eB2-804-1060/2025 esančius duomenis apie bendrovės turto pardavimą iš varžytynių, tenkinant įsipareigojimus hipotekos kreditorei UAB „Kredito garantas“, priėjo prie išvados, kad bendrovė realiai turi 304 360 Eur vertės turtą. Teismas iš 2025 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės balanse nurodytos 490 430 Eur turto vertės atėmė parduoto bendrovės turto vertę (68 000 Eur) ir per vienerius metus gautinas sumas (93 035 Eur). Atskirajame skunde šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apeliantė neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog yra nustatyta, kad bendrovės turimo turto vertė yra 304 360 Eur, ir išsamiau dėl to nepasisako.

33. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės turimų įsipareigojimų, įvertinęs byloje esančius duomenis (bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, Antstolių informacinės sistemos duomenis apie atsakovės atžvilgiu vykdomus išieškojimus, duomenis apie atsakovės įsipareigojimus Fondo biudžetui, valstybei, bendrovės pateiktus duomenis), nustatė, kad bendrovės įsipareigojimai yra 393 689,66 Eur. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bendrovės įsipareigojimų dydį. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus vertina kaip stokojančius pagrįstumo.

34. Jau nurodyta, kad, sprendžiant dėl nemokumo bylos iškėlimo, mokumo pagrindimo našta tenka būtent pačiam juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą. Šios nutarties 17 punkte nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi įpareigojo bendrovės vadovą pateikti aktualius duomenis, reikšmingus sprendžiant dėl bankroto bylos bendrovei (ne)iškėlimo. Vadovui pateikus atsiliepimą į pareiškimą ir prašytus dokumentus, teismas, įvertinęs atsiliepime nurodytas aplinkybes, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pratęsė pasirengimo nagrinėti bankroto bylos iškėlimo klausimą terminą iki 2025 m. spalio 17 d. ir įpareigojo bendrovę iki teismo posėdžio dienos (2025 m. spalio 1 d.) pateikti teismui įrodymus apie UAB „Simsima“ vykdomą veiklą. Apeliantė daugiau įrodymų, kurie pagrįstų bendrovės vykdomą veiklą bei jos mokumą, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

35. Iš byloje esančio bendrovės 2024 m. balanso matyti, kad bendrovė turėjo 504 809 Eur vertės turto, kurį sudarė: 209 106 Eur vertės ilgalaikis turtas (77 180 Eur – materialusis turtas; 131 926 Eur – finansinis turtas), 295 703 Eur vertės trumpalaikis turtas, iš jo – 63 515 Eur – atsargos; 90 671 Eur per vienerius metus gautinos sumos; 141 500 Eur trumpalaikės investicijos; 17 Eur pinigai ir jų ekvivalentai; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 501 626 Eur, iš jų – per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 329 540 Eur. Iš 2024 m. pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad bendrovė uždirbo 8 644 Eur pelno (pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo, reg. Nr. CPB-358, priedai; b. l. 16, 17).

36. Iš bendrovės vadovo pateiktų 2025 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad, 2025 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis, bendrovė turėjo 490 430 Eur vertės turto, kurį sudarė: 201 784 Eur vertės ilgalaikis turtas (69 858 Eur – materialusis turtas; 131 926 Eur – finansinis turtas), 288 646 Eur vertės trumpalaikis turtas, iš jo 54 094 Eur – atsargos; 93 035 Eur per vienerius metus gautinos sumos; 141 500 Eur trumpalaikės investicijos; 17 Eur pinigai ir jų ekvivalentai; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 534 684 Eur, iš jų – per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 362 598 Eur. 2025 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodyta, kad bendrovė, 2025 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis, patyrė 47 437 Eur nuostolį (b. l. 18, 19).

37. Iš pateikto bendrovės apyvartos žiniaraščio nuo 2025m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. matyti, kad pirkėjai bendrovei yra skolingi 25 001,97 Eur (b. l. 20); bendrovės skolos Lietuvos tiekėjams – 81 295,39 Eur (b. l. 21); atsakovė yra gavusi išankstinių apmokėjimų, kurių bendra suma – 127 437,95 Eur (b. l. 22).

38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bendrovės pateiktą kreditoriaus sąrašą, Antstolių informacinės sistemos duomenis, nustatė, kad į bendrovės pateiktą kreditorių reikalavimų, kurių bendra suma – 81 295,39 Eur, sąrašą nėra įrašyta dalis kreditorių: kreditorė UAB „Kredito garantas“, kuriai įsipareigojimai pagal vykdomosios medžiagą yra 212 668,36 Eur sumą; Fondo valdybos Kauno skyrius, kuriam įsipareigojimai – 32 587,29 Eur; VMI, kuriai įsipareigojimai – 4 574,13 Eur, taip pat kiti kreditoriai, kurių reikalavimų bendra suma – 60 701,66 Eur. Be to, dalies nurodytų kreditorių reikalavimų sumos nurodytos netiksliai, bendras skirtumas – 1 862,83 Eur. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas nustatė, kad bendrovės turimų įsipareigojimų bendra suma – 393 689,66 Eur.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal pačios bendrovės atsakovės pateiktą 2025 m. rugpjūčio 31 d. balansą jos turimų įsipareigojimų suma – 534 684 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos – 362 598 Eur (b. l. 18). Iš bendrovės 2024 m. balanso matyti, kad jos įsipareigojimai – 501 626 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos – 329 540 Eur (b. l. 16). Aptarti duomenys rodo, kad apeliantės įsipareigojimai pagal jos pačios į bylą pateiktus duomenis nuo 2024 m. pabaigos iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. išaugo nuo 501 612 Eur iki 534 684 Eur. Be to, pagal Antstolių informacinės sistemos 2025 m. spalio 1 d. duomenis bendrovės atžvilgiu yra vykdomos 33 vykdomosios bylos, iš jų seniausia pradėta 2023 m. spalio 17 d., naujausia – 2025 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 44–90).

40. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad UAB „Simsima“ turimi įsipareigojimai sudaro ne mažiau kaip 393 689,66 Eur (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliantė nepateikė įrodymų, kad jos įsipareigojimai yra mažesni nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ir nepaneigė, jog bendrovės įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę, kuri, jau nurodyta, yra 304 360 Eur (CPK 12, 178 straipsniai).

41. Vertinant apeliantės mokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai yra suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas), bylos duomenys patvirtina, kad apeliantės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas.

42. Nutartyje nustatyta, kad bendrovės turimų įsipareigojimų suma – 393 689,66 Eur. Bylos duomenimis, bendrovės skola Fondo biudžetui 2025 m. rugpjūčio 8 d. (pareiškimo dėl bankroto bylos pateikimo dieną) buvo 32 587 Eur, 2025 m. lapkričio 3 d. – 34 573,43 Eur; bendrovės atžvilgiu yra vykdomos 33 bylos, kuriose bendra išieškoma suma – ne mažiau nei 369 800 Eur. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO 2025 m. spalio 1 d. išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gauto iš Kelių transporto priemonių registro, matyti, kad bendrovė valdo dvi transporto priemones: Ford Courier Van Trend ir Ford Transit Custom VAN, tačiau abiejų transporto priemonių dalyvavimas viešame eisme yra draudžiamas; turtinės teisės apribotos (b. l. 32–43). Byloje nėra duomenų apie apeliantės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą.

43. Nors atskirajame skunde bendrovė nurodo, kad stengiasi veiklą optimizuoti, dengia skolas, siekia atkurti veiklą, derasi dėl stambaus projekto, tačiau šiems teiginiams patvirtinti jokių įrodymų nepateikė. Šiame kontekste dar kartą pažymima tai, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pratęsė pasirengimo nagrinėti bankroto bylos iškėlimo klausimą terminą ir įpareigojo bendrovę pateikti teismui įrodymus apie vykdomą veiklą, tačiau bendrovė įrodymų, kurie pagrįstų vykdomą veiklą ir bendrovės mokumą, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

44. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad bendrovė realiai vykdo veiklą, gauna iš jos pajamų ir yra pagrindas tikėti, jog per protingą laiką bendrovės finansiniai sunkumai galėtų būti įveikti, t. y. kad jos negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas ir kad pinigines prievoles savo kreditoriams bendrovė galėtų įvykdyti ateityje (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Šioje proceso stadijoje nenustatyta pagrindo vertinti, kad bendrovė yra gyvybinga ar kad jos gyvybingumą galima atkurti artimoje ateityje (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

45. Bendrovė nei pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde nenurodė, kad ketina inicijuoti restruktūrizavimo bylą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, restruktūrizavimo byla bendrovei nėra iškelta (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

46. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė UAB „Simsima“ bankroto bylą, nes yra nustatytos abi JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos būtinos sąlygos: 1) atsakovė yra nemoki; 2) jai nėra keliama restruktūrizavimo byla.

47. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantė ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties

48. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

49. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai, objektyviai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su bendrovės mokumo situacija, jas įvertino pagal civilinio proceso teisės normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, teisingai pritaikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad bendrovė yra nemoki, todėl jai iškeltina bankroto byla. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.