Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-690-991/2023 pagal ieškovės L. S. patikslintą ieškinį atsakovui L. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo L. S. patikslintą priešieškinį ieškovei L. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

4. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.

5. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutarta ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkinti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

6. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

7. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

8. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms.

9. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali taikyti kitas, teismo manymu, reikalingas priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

10. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo tenkintas iš dalies. Teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo L. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. S. ir L. S. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2022-09-26, iki teismo sprendimo priėmimo; ieškovę uzufrukto teise paskirti vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja; kitos prašymo dalies netenkinti. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo padidinti iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą teismo nuožiūra ieškovės prašomo priteisti išlaikymo ribose, mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui, nustatant, kad išlaikymas sumokamas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą kiekvieno einamojo mėnesio pirmąją dieną; jeigu teismas vertins, kad nėra pagrindo padidinti iš atsakovo šiuo metu priteistą laikiną išlaikymą vaikams mokamomis periodinėmis išmokomis, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą konkrečia pinigų suma (po 300,00 Eur kiekvienam vaikui, iš viso 600,00 Eur). Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nutarė netenkinti.

11. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieškovė atskirajame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, kurios turi būti taikomos, sprendžiant ir dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams, neatsižvelgė į šių normų taikymo suformuotą teismų praktiką.

12. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tai yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas (santuokos nutraukimo, tėvystės nustatymo ir kt.), nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgą. Nr. AC-34-2. Teismų praktika. 2011, Nr. 34).

13. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

14. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

15. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

16. Kaip jau minėta, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo tenkintas iš dalies. Teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2022-09-26, iki teismo sprendimo priėmimo; ieškovę uzufrukto teise paskirti vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja; kitos prašymo dalies netenkinti. Teismas nurodė, kad į bylą pateikta 2022-10-17 ieškovės pažyma apie registraciją Užimtumo tarnyboje, kurioje nurodyta, kad ieškovė nuo 2021-12-06 registruota Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu; duomenų apie kitas ieškovės gaunamas pajamas byloje nepateikta; ieškovė nurodo, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), taip pat tam tikrais laikotarpiais papildomai atsakovas dirbdavo ir kitose įmonėse. Atsižvelgdamas į ieškovės pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jame nurodytas aplinkybes, į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo priteisimo – tikslas ir paskirtis yra užtikrinti vaikų turtinių interesų apsaugą, kuri susijusi su būtinų būsimų kasdienių vaikų poreikių tenkinimu, į tai, kad išlaikymas vaikams turi būti teikiamas nuolat, teismas darė išvadą, kad siekiant užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų interesus, yra teisinis pagrindas ieškovės prašymą tenkinti ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Teismas, įvertinęs tai, jog šioje proceso stadijoje nėra žinomi tikslūs duomenys apie atsakovo ir ieškovės realiai gaunamas pajamas, galimai turimus įsipareigojimus, kitus išlaikytinius, nėra nustatyti tikslūs šalių vaikų poreikiai, vadovaudamasis proporcingumo, protingumo teisingumo kriterijais, teismų formuojama praktika, sprendė, jog iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 300,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2022-09-26) iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, 2023 m. sausio 4 d. nutartimi nutarė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Teismas nurodė, jog ieškovės darbo užmokestis sudaro 650,00 Eur, atsakovo darbo pajamos nėra pastovios, kadangi jis dirba pagal terminuotas sutartis. Atsižvelgdamas į tėvų darbo užmokestį, aplinkybę, kad atsakovas šiuo metu nedirba, įvertinęs vaikų amžių, teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė, jog vaikams per mėnesį būtinos ieškovės nurodytos sumos, todėl, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė tik pradėjus nagrinėti bylą įsidarbino, atsakovas šiuo metu nedirba, kad šioje proceso stadijoje nėra žinomi tikslūs duomenys apie atsakovo ir ieškovės realiai gaunamas pajamas, galimai turimus įsipareigojimus, kitus išlaikytinius, nėra nustatyti tikslūs šalių vaikų poreikiai, vadovaudamasis proporcingumo, protingumo teisingumo kriterijais, teismų formuojama praktika, darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo pagrįstai priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300,00 Eur kas mėnesį.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė pakeisti 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo padidinti iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą teismo nuožiūra ieškovės prašomo priteisti išlaikymo ribose, o jeigu teismas vertintų, kad nėra pagrindo padidinti iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą konkrečia pinigų suma – po 300,00 Eur kiekvienam vaikui, iš viso – 600,00 Eur.

18. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad minėta proceso teisės norma yra pagrindas ne tik pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, bet ir jų mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-302/2018). Teismas gali pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu pasikeičia aplinkybės, dėl kurių jos tampa neefektyvios ir nepakankamai užtikrina būsimą teismo sprendimą. Šalis taip pat gali prašyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, jų mastą, jeigu jos nepagrįstai suvaržo asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-384-912/2023).

19. Prašydama pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė nurodė, kad nuo 2023-06-02 nedirba, nuo 2023-06-16 yra registruota užimtumo tarnyboje, šiuo metu išmokų negauna. Prieš tai 1,5 mėnesio sirgo, jai buvo mokama tik ligos išmoka. Iš atsakovo darbovietės pateiktų duomenų už 2022 m. sausio – rugsėjo mėnesius matyti, kad atsakovo su darbo santykiais susijusios išmokos sudarė 43908,64 Eur, o vidutiniškai per 2022 m. vieną mėnesį tai sudarytų 3660,00 Eur, atsakovui papildomai buvo mokama nedarbo išmoka. 2023 m. sausio – birželio mėnesiais atsakovas taip pat dirbo. Atsakovas vykdo šalių turimus solidarius įsipareigojimus, kurie vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 800,00 Eur, kitų išlaikytinių neturi. Atskirajame skunde ieškovė pažymėjo, jog jos gaunamos pajamos, kurios ir taip buvo santykinai nedidelės (650,00 Eur), netekus darbo sumažėjo daugiau nei per pusę. Atleidžiant ieškovę jai iš viso buvo išmokėta 768,33 Eur suma, kurią ieškovė jau panaudojo vaikų poreikių tenkinimui. Šiuo metu ieškovės pajamas sudaro atsakovo mokamas 300,00 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui ir ieškovės vidutinė nedarbo draudimo išmoka 314,00 Eur (Valstybinio socialinio fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. (9.26E) NI_SP1E-17529 ieškovei laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 20 d. iki 2024 m. kovo 19 d. paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, kuri per mėnesį sudaro apie 314,00 Eur). Ieškovei mokama išmoka už vaikus pagal įstatymą, jai pagal galimybes dar padeda tėvai pensininkai. Vaikų poreikių tenkinimo išlaidas sudaro išlaidos, susijusios su vaikų lankomomis sporto treniruotėmis, išlaidos, susijusios su jų sveikatos priežiūra, išlaidos, susijusios su naujais mokslo metais. Apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikti duomenys apie vaikų maitinimo organizavimą mokykloje, informacija apie ketinamą pirkti Eduka licenciją, sutartys su ryšio paslaugas teikiančia bendrove, šalių susirašinėjimą sms žinutėmis, duomenys apie komunalinius mokesčius, lombardo paslaugas.

20. Atsakovas, atsiliepdamas į ieškovės prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad ne tik kiekvieną mėnesį perveda vaikų išlaikymui po 300,00 Eur, bet sumoka būsto kreditą, lizingo įmokas už automobilį, apmoka vaikų mobilių telefonų sąskaitas. Atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat nurodė, kad savo pareigą vykdo sąžiningai, pervesdamas ne tik teismo nutartimi nustatytą laikiną išlaikymą, bet ir skirdamas papildomas lėšas vaikų sveikatai, apmokėdamas vaikų turimų mobiliųjų telefonų ryšio paslaugas, apmokėdamas šalių bendras prievoles, t.y. vykdo prievolę kreditoriams ir už save, ir už ieškovę: sumoka kreditą už butą, kuriame gyvena tik vaikai ir ieškovė, sumoka automobilio, kuriuo nuo 2022-09-19 naudojasi išimtinai tik ieškovė ir vaikai, lizingo įmokas už save ir ieškovę, sumoka šeimos poreikiams paimto vartojimo kredito įmokas. Atsakovas taip pat nurodė, jog jo, (duomenys neskelbtini), darbo pobūdis yra laikinas, tad ir gaunamos pajamos nėra reguliarios, tačiau išlaikymą jis visada teikia; atsakovas išreiškė abejones dėl ieškovės galimai naujos darbovietės. Nuo 2023-06-07 atsakovas yra registruotas užimtumo tarnyboje ir pajamų negauna. Apeliacinės instancijos teismui pateikta informacija apie atsakovo registraciją Užimtumo tarnyboje, ryšio paslaugas teikiančios bendrovės išrašytos sąskaitos už suteiktas paslaugas, taip pat duomenys apie kreditų įmokas.

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas įstatymų nuostatas, nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ginčo klausimu, įvertinęs šalių nurodytus argumentus bei byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog į bylą nepateikta patikimų įrodymų, pagrindžiančių bylos nagrinėjimo metu įvykusį esminį ieškovės turtinės padėties pablogėjimą, atsakovo turtinės padėties pasikeitimą ar vaikų poreikių padidėjimą. Tokių duomenų nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui pateikta nebuvo, o ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo didinti iš atsakovo priteistą laikino išlaikymo sumą ar papildomai priteisti išlaikymą vienkartine išmoka. Remdamasis civilinės bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis bei kitos aplinkybės, susijusios su turtine padėtimi, nepilnamečių vaikų poreikiais nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iš esmės nėra pasikeitusios. Šiuo atveju teismo nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas užtikrina bylos nagrinėjimo metu būtinas vaikams vystytis sąlygas, proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad šioje byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės pažeidžia ieškovės bei nepilnamečių vaikų teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, dėl laikino išlaikymo konkrečia pinigų suma priteisimo netenkino pagrįstai.

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Taigi vaikų išlaikymo ir kiti šalių keliami klausimai (reikalavimai) bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.