- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2-384-912/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01342-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- K. Z.
- Ieškovas
- Č. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo K. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas paleisti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo Č. B. (Č. B.) ieškinį atsakovui K. Z. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 130 329,01 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Patenkinęs ieškovo prašymą, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovo turtines teises bei lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias kredito įstaigų sąskaitose, taip pat pas trečiuosius asmenis, neviršijant 130 329,01 Eur sumos.
3. Atsakovas pateikė prašymą taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti į įrašą viešajame registre dėl jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Antstolio areštuotas turtas yra gerokai didesnės vertės negu ieškovo prašoma priteisti skola. Dėl pritaikyto arešto, atsakovas patiria neproporcingus suvaržymus. Apribojus galimybę naudotis sąskaitomis, atsakovas negali vykdyti įsipareigojimų: mokėti kredito įmokas bankui, atsiskaityti už butui teikiamas komunalines paslaugas, grąžinti avansą pagal taikos sutartį ir kt. Ieškovo teigimu, jam priklausančio buto vertė yra daug didesnė negu teismo nustatytas užtikrinimo dydis, todėl įrašo viešajame registre taikymas, būtų pakankamas ieškovo reikalavimams užtikrinti. Nustatytos ir antstolio pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir viršijančios byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, neproporcingai suvaržė atsakovo teises, nukenčia jo interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 15 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.
3. Teismo vertinimu, buto vertė nėra pakankamas kriterijus, sprendžiant ieškinio reikalavimų užtikrinimo klausimą. Atsakovas, nurodydamas, kad turi kitų kreditorių, turtas įkeistas, nepateikė duomenų apie visų kreditorių reikalavimų sumą. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad turto (buto (duomenys neskelbtini) atžvilgiu jau taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre dėl buto perleidimo draudimo. Iš aptariamos nutarties turinio matyti, kad atsakovui pareikšto reikalavimo suma – 178 123,54 Eur. Jis turi įsipareigojimų bankui, kuriam įkeistas butas. Taigi, tik atsakovo nurodyta turto vertė nėra pagrindas spręsti, kad įrašas viešame registre dėl atsakovui priklausančio buto perleidimo draudimo (panaikinant turto areštą atsakovo turtui) yra pakankama priemonė ieškinio reikalavimams užtikrinti.
4. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi neareštuotas konkretus turtas, o areštuotino turto eilė nurodyta atsižvelgiant į ekonomiškumo bei proporcingumo principus, t. y. nutarta areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovo turtines teises bei lėšas, neviršijant 130 329,01 Eur sumos. Nors atsakovas teigia, kad vykdant nutartį nebuvo paisoma nutartyje nustatytų sąlygų, kurioms esant galėjo būti taikomos alternatyvios ar papildomos laikinosios apsaugos priemonės, bet teiginiai dėl vykdymo proceso nėra pagrindas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Įvertinęs aplinkybę, kad antstolis aprašė ne tik nekilnojamąjį turtą, teismas padarė išvadą, jog tokio turto nepakanka teismo nutartyje nurodytos sumos turto areštui.
5. Be to, 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovui leista naudoti areštuotas lėšas pragyventi ir būtiniausiems poreikiams tenkinti, taip pat pavesta nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms su areštuotomis piniginėmis lėšomis atlikti. Iš atsakovo pateikto susirašinėjimo su banko darbuotoja turinio matyti, kad atsakovui buvo rekomenduota susisiekti su antstoliais ir pateikti jiems prašymą, kad leistų vykdyti mokėjimus už kreditą iš akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko sąskaitos. Antstolio surašytame 2023 m. vasario 6 d. turto apraše nurodyta, kad dėl leidimo nustatymo turi būti kreipiamasi į antstolį. Mokėjimai už komunalines paslaugas taip pat susiję su būtinaisiais poreikiais, bet duomenų, kad atsakovas kreipėsi į antstolį dėl konkrečių sumų nustatymo ir kad antstolis tokio prašymo netenkino, prašyme nenurodyta ir tokie įrodymai nepateikti.
Atsiliepimas
6. Atsakovo teigimu, dėl pritaikyto banko sąskaitų arešto jis negali grąžinti 40 000 Eur avanso, kurį jam sumokėjo buto pirkėjai pagal 2022 m. lapkričio 14 d. preliminariąją sutartį. Teismas nurodė, kad ši aplinkybė taip pat savaime nereiškia pagrindo keisti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo prašyme nurodytu būdu. Atsakovas neprašo teismo nustatyti papildomą leidimą atsiskaityti iš areštuotų lėšų, bet siekia, kad būtų visiškai panaikinti nutartimi nustatyti apribojimai turtui (išskyrus konkrečiam nekilnojamajam turtui). Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad įrašas viešame registre dėl buto perleidimo draudimo yra pakankama priemonė ieškovo reikalavimo įvykdymui užtikrinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Atsakovas K. Z. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti į įrašą viešajame registre dėl atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų viseto, įvertino tik pasirinktus įrodymus, kurių pagrindu nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo prašymą.
1.2. Teismas atmetė atsakovo prašymą, neatsižvelgęs ir nevertinęs esminių bylos duomenų, patvirtinančių pagrindinę kitai prašyme pasiūlytai laikinajai apsaugos priemonei taikyti reikalingą sąlygą, t. y. kad ieškovo reikalavimams užtikrinti pakanka įrašo viešajame registre apie draudimą parduoti atsakovo butą. Teismas neatsižvelgė į prašyme nurodytas aplinkybes: byloje esančius duomenis apie tai, kad areštuotas konkretus atsakovo butas, kurio vertė yra 390 000 Eur, kad tai patvirtina byloje esanti preliminarioji buto pirkimo–pardavimo sutartis, kad atsakovo ir trečiojo asmens banko sudarytos kredito sutarties dieną – 2007 m. sausio 24 d. – atsakovo buto vertė buvo 980 000 Lt (284 000 Eur) (kredito sutarties specialiųjų sąlygų 7.1 papunktis), todėl buto vertė yra daug didesnė negu teismo nustatytas užtikrinimo dydis – 130 329,01 Eur. Taigi, net jei matematiškai būtų sudėtas ieškovo reikalavimas šioje byloje ir teismo nurodytas reikalavimas, pareikštas atsakovui kitoje byloje, jų suma (308 452,55 Eur) neviršytų ieškovui priklausančio buto vertės.
1.3. Teismas taip pat nepaneigė atsakovo prašyme nurodytų aplinkybių apie byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšies keitimo galimybę ir (ar) pakankamumą, teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar tapimą neįvykdomu, patenkinus prašymą, ir pagal nutartį pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pernelyg didelį mastą, kuris akivaizdžiai pablogina atsakovo galimybes atsiskaityti su kreditoriais, apsunkina atsakovo finansinę padėtį. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, kurioje pabrėžiamas šalių lygiateisiškumas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo principas.
Žemesnės instancijos teismas
1.4. Teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas akivaizdžiai pažeidžia ekonomiškumo principą, o vykdant nutartį papildomai taikytos priemonės yra perteklinės, viršija būtinumo mastą ir akivaizdžiai pablogina atsakovo finansinę padėtį. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė duomenų apie visų kreditorių reikalavimų sumą ir kad buto vertė nėra pakankamas kriterijus, sprendžiant ieškinio reikalavimų užtikrinimo klausimą.
1.5. Būtent teismas turi teisę ir galimybę skubiai sustabdyti atsakovo finansinės padėties blogėjimą, atsiradusį nutarties pagrindu neproporcingai suvaržius atsakovo turtą ir turtines teises. Antstolis tik įvykdė teismo priimtą nutartį, o jo veiksmų neteisėtumo ginčijimas užsitęstų ilgą laiką, todėl atsakovas patirtų papildomų išlaidų. Neteisėtas ir nepagrįstas teismo siūlymas atsakovui teikti skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas savo funkcijas skubiai spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nepaisydamas proceso ekonomiškumo ir teisingumo principų, nepagrįstai deleguoja antstoliui.
Atsiliepimas
2. Ieškovas Č. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Tais pačiais argumentais buvo grindžiami atsakovo prašymai pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovą užtikrinti galimus atsakovo nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas, teismui atsisakius panaikinti, pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nesinaudojo apeliacijos teise – neskundė pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 30 d. nutarties. Nėra jokio pavojaus dėl nuostolių atsakovui kilimo.
Atsiliepimas
2.2. Atsakovo su 2023 m. vasario 13 d. prašymu pateikti įrodymai neįrodo, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos neteisėtai. Pateikiami dokumentai su atsakovo sutuoktinės parašais nepaneigia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad antstolis neproporcingai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones (areštavo per daug turto). Itin svarbu, kad teismas ne tik tinkamai vertino pateiktus įrodymus, bet taip pat ir buvo aktyvus, tikrino aplinkybes, pasidomėjo, jog su buto pirkėjais pagal preliminariąją sutartį buvo sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė nutraukti 2022 m. lapkričio 14 d. preliminarią sutartį, ir kad, pardavėjui grąžinus avansą, nė viena šalis nebeturės jokių pretenzijų.
2.3. Atsakovas kvestionuoja antstolio atliekamus veiksmus. Teismas išaiškino, kokius veiksmus atsakovui būtina atlikti, norint tinkamai užtikrinti savo teises atsiskaitant su kreditoriais bei pagal taikos sutarties sąlygas.
2.4. Ieškovo manymu, galima konstatuoti atsakovą esant ne itin sąžiningą. Jis jau ilgą laiką neatsiskaito su ieškovu. Tikimybė, kad gautus pinigus atsakovas skirs kreditorių reikalavimams patenkinti, yra itin maža. Pinigai yra likvidus turtas, todėl kreditoriams sunkiau įgyvendinti reikalavimus į skolininką, kai ši, disponuoja tik lėšomis, juolab kai tai yra grynieji pinigai. Teigdamas, kad jam privaloma mokėti kredito įmokas bankui, atsakovas nenurodo koks yra įmokų dydis.
2.5. Patenkinus atsakovo prašymą gali tapti sunkiau įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą. Atsakovo butas ir lėšos areštuoti kelių kreditorių reikalavimams užtikrinti (banko kuriam įkeistas butas, ieškovo kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1324-861/2023; avanso neatgavusių buto pagal nutrauką preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjų).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikra. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo
2. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad nurodyta proceso teisės norma yra pagrindas ne tik pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, bet ir jų mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-302/2018).
3. Sprendžiant šalies prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, būtina įvertinti, ar toks pakeitimas atitiks siekiamą tikslą, nepažeis proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017).
4. Teismas gali pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu pasikeičia aplinkybės, dėl kurių jos tampa neefektyvios ir nepakankamai užtikrina būsimą teismo sprendimą. Šalis taip pat gali prašyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, jų mastą, jeigu jos nepagrįstai suvaržo asmens teises.
5. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi areštuotas atsakovo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o turto nesant ar esant nepakankamai – turtinės teisės bei piniginės lėšos, priklausančios atsakovui ir esančios kredito įstaigų sąskaitose, taip pat pas trečiuosius asmenis, neviršijant 130 329,01 Eur sumos.
6. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, priėmęs ieškovo ieškinį, 2022 m. spalio 26 d. nutartimi netenkino jo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui neįrodžius atsakovo galimo nesąžiningumo aspekto. Vis dėlto, spręsdamas ieškovo pakartotiną prašymą, teismas nustatė, kad apeliantas galbūt ketina turimą turtą paslėpti arba perleisti, nes su pakartotiniu prašymu pateikti duomenys apie tai, jog apeliantas paskelbė nekilnojamojo turto pardavimo skelbimų tinklapyje skelbimą apie siekiamą parduoti ginčo butą. Nurodytą aplinkybę patvirtino ir paties apelianto procesiniuose dokumentuose nurodyti teiginiai, kad kitoje civilinėje byloje 2022 m. gruodžio 16 d. teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria jos šalys susitarė nutraukti 2022 m. lapkričio 14 d. preliminariąją sutartį, o atsakovas (pardavėjas) įsipareigojo grąžinti buto pirkėjams avansą 40 000 Eur ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 30 d. (civilinė byla Nr. 2SP-29714-1077/2022). Dėl to teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad nagrinėjamoje byloje turi būti taikomas apelianto turto areštas.
7. Be kita ko, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje apeliantui leido iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, taip pat naudoti šias lėšas pragyventi ir būtiniausiems poreikiams tenkinti. Teismas pavedė nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms su areštuotomis lėšomis atlikti. Taigi, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, užtikrintas situacijos stabilumas.
8. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas jo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad teismas neįvertino įrodymų viseto, vertino tik pasirinktus įrodymus, kurių pagrindu nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas nepateikė prašymą pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodyti argumentu.
9. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Atlikdamas šią pareigą, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011).
10. Iš skundžiamos nutarties argumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo apelianto argumentus dėl turto vertės, negalimumo atsiskaityti su kreditoriais, susimokėti komunalinius mokesčius, atsiskaityti su banku pagal kredito sutartį, grąžinti preliminariosios sutarties buto pirkėjams avansą ir kitus argumentus. Faktas, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir vertina juos savaip, nėra objektyvus pagrindas apskųstai nutarčiai panaikinti net ir tuo atveju, jei ji nėra apeliantui palanki. Susipažinęs su byloje esančių įrodymų ir aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo aspektu.
11. Apeliantas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į prašyme nurodytas aplinkybes: byloje esančius duomenis apie tai, kad areštuotas konkretus butas, kurio vertė yra 390 000 Eur, kad tai patvirtina byloje esanti preliminarioji buto pirkimo–pardavimo sutartis, kad apelianto ir banko sudarytos kreditavimo sutarties dieną – 2007 m. sausio 24 d. – buto vertė buvo 980 000 Lt (284 000 Eur), todėl buto vertė dabar yra daug didesnė už teismo nustatytą užtikrinimo dydį – 130 329,01 Eur.
12. Pirmiausia pažymėtina, kad 2007 m. sausio 24 d. sudarytoje buto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta buto kaina (284 000 Eur) bei preliminariojoje ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta buto kaina (390 000 Eur) gali neatspindėti tikrosios buto vertės šiandien dieną ir gali būti vertinamos tik kaip orientacinės, nes tikrąją nekilnojamojo turto rinkos kainą gali atspindėti tik atlikta individualizuoto pobūdžio konkretaus turto ekspertizė (įvertinimas), kuri atliekama įvertinant konkretaus nekilnojamojo daikto būklės įvertinimą pagal individualius požymius.
13. Visgi, vertindamas pirmiau išdėstytus apelianto argumentus, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo sutikti su apskųstoje nutartyje padaryta išvada, kad pati savaime buto vertė nėra pakankamas kriterijus, sprendžiant ieškinio reikalavimų užtikrinimo klausimą. Svarbi ne tik sutartyse nurodyta buto kaina, bet taip pat ir tai, kad ginčo butas yra apsunkintas hipoteka. Tai patvirtina valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, apelianto ir AB SEB banko 2007 m. sausio 24 d. sudaryta kreditavimo sutartis.
14. Nagrinėjamo klausimo kontekste nustatytos faktinės aplinkybės ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jau žinomi apelianto kreditoriai, suponuoja pagrindą sutikti su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad apelianto prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones įrašu viešajame registre dėl buto perleidimo draudimo, gali apsunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Butas areštuotas kelių kreditorių reikalavimams užtikrini. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad įrašas viešajame registre apie draudimą perleisti apeliantui priklausantį butą, panaikinus turto areštą, būtų nepakankama priemonė ieškinio reikalavimams užtikrinti.
15. Apelianto argumentas, kad net jei būtų sudėtas ieškovo reikalavimas, pareikštas nagrinėjamoje byloje, ir reikalavimas, pareikštas apeliantui kitoje byloje, jų bendra suma (308 452,55 Eur) neviršytų apeliantui priklausančio buto vertės, yra neteisingas. Be nurodytų reikalavimų (130 329,01 Eur ir 178 123,54 Eur) apeliantas turi pareigą grąžinti 40 000 Eur avansą preliminariems buto pirkėjams. Šioje bylos stadijoje taip pat neįmanoma identifikuoti, kokio dydžio skola yra kreditoriui AB SEB bankui dėl kredito įmokų nemokėjimo. Apeliantas nepateikė tokių duomenų. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, kad apeliantas nepateikė duomenų apie visų kreditorių reikalavimų sumą, todėl apelianto areštuoto turto gali nepakakti visiems kreditorių reikalavimams patenkinti.
16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su antstolio Irmanto Gaidelio 2023 m. sausio 6 d. parengtu turto aprašu nustatė, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso vienintelis nekilnojamojo turto objektas, t. y. butas (duomenys neskelbtini), ir lėšos, esančios banko sąskaitose. Apeliantas neturi kito vertingo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Iš minėto turto aprašo matyti, kad apeliantui leista iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, naudoti lėšas pragyventi ir būtiniesiems poreikiams tenkinti. Dėl didesnės apimties leidimo nustatymo turi būti kreipiamasi į antstolį. Nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų apie tai, kad apeliantas būtų teikęs panašaus pobūdžio prašymus antstoliui, o antstolis apelianto prašymus būtų atmetęs. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas siekia teismo funkcijas dėl laikinųjų apsaugos priemonių klausimų išsprendimo deleguoti antstoliui, pripažintini neįrodytais ir nepagrįstais.
17. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo laikytis proporcingumo principo, t. y. įvertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba jie būtų minimalūs (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-285/2008). Šiems tikslams pasiekti teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi atidžiai parinkti jų rūšį.
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas nenurodė esminių aplinkybių pasikeitimo dėl taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis keliamų suvaržymų, jog tai būtų pagrindas spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių rūšies ar masto pakeitimo. Įvertinęs, kad laikinoji apsaugos priemonė, kurią apeliantas prašo taikyti vietoje turto arešto (buto ir lėšų), neužtikrintų ieškinio reikalavimų įvykdymo tuo atveju, jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo procesinis sprendimas, atsižvelgdamas į apelianto elgesį, byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo.
19. Kiti apelianto argumentai neturi esminės įtakos vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, todėl dėl jų išsamiau nepasisakoma.
20. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas. Dėl to atskirasis skundas netenkinamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.